„Aukštam ir gražiam vėl priepuolis. Pastarojo metu jis apkaltino Vyriausybę dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus. Gerbiamasis, gal jau metas perduoti žodį žmonai? Supraskite – ruduo, derliaus metas, tauta laukia nesulaukia naujo jos pyrago recepto. Šis bailys, visiškai nepasverdamas kokią galią turi jo žodis, dabar jau tikrai peržengė ribą. Ir vardan ko visa tai, Prezidente? Vardan antros kadencijos? Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus. Noriu priminti, kad per Šeimų maršą (labiau žinomą Neskiepų mitingo vardu) prezidentas tarė sveikinimo žodį. Tai kaip ten iš tiesų? Gal vis tik pats prezidentas stabdo vakcinacijos tempą?“ – klausė Seimo narys.

Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus.

„Šis žmogus skleidžia melą ir, rodos, pamiršta, kad vasaros viduryje turėjome virš 50 proc. žmonių, paskiepytų bent vienu skiepu. Pradėjo kursuoti skiepobusai. Žmonės buvo skatinami skiepytis net apsilankę prekybos centruose ar vaistinėse. Buvo daroma viskas, kad žmonėms pasiektų vakcinacijos vietas būtų kuo paprasčiau. Baisu, tačiau Gerovės Lietuvos vizija, apie kurią kalbėjo Nausėda, tampa Kiršinimo Lietuva – tokiais pareiškimais jis tik paskatins dar daugiau šūvių ir dūrių į apsauginius, pareigūnus, politikus ir medikus, kurie ir taip kasdien gyvena įtampoje ir nežinioje. Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje. Nors ką aš čia, juk Prezidento alter ego yra 9-erių berniukas...“ – įrašą socialiniame tinkle baigė politikas.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta ketvirtadienį, pasak prezidento, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarsto, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.

Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje.

„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga  imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo šalies vadovas.

„Jeigu mes sugebėtume ateityje išvengti tokių sulėtėjimų ir po to karštligiškų pagreitėjimų, šiandien mes turėtume gerokai aukštesnį skiepijimosi lygį. O tai vis dėlto yra pagrindinis receptas, kad ir kiek mes kalbėtume, kad paskiepyti žmonės taip pat suserga. Niekas negali paneigti nuogos statistikos, kad yra daugiau nei dešimt kartų skirtumas tarp susergamumo ir dar didesnis skirtumas tarp mirtingumo pasiskiepijusių žmonių ir nepasiskiepijusių“, – pridūrė prezidentas.

„Ne, nesvarsčiau ir neplanavau“, – pirmadienį žurnalistams teigė ministras.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį teigė, kad ministerijos sprendimas pirkti „Kitokių pasikalbėjimų“ laidą su ministro patarėju „pamynė politinę etiką ir atsakomybę, dėl kurių anksčiau principingai pasisakydavo ir prezidentas“.

„Tai dar vienas įvykis, patvirtinantis, kad sveikatos apsaugos ministras taip ir netapo politiku, suvokiančiu savo politinę atsakomybę, galiausiai – tiek jis pats, tiek jo vadovaujama ministerija neturi efektyvaus pandemijos valdymo plano“, – feisbuke rašė Seimo opozicijos atstovas.

Jis pridūrė, kad už „tokius finansinius sprendimus“ atsakomybė „tiesiogiai krenta sveikatos apsaugos ministrui“.

Tuo metu A. Dulkys, paklaustas, kaip vertina tokius S. Skvernelio siūlymus, sakė manantis, kad jo atsakomybę turėtų vertinti tie, kurie „patys supranta, kas yra atsakomybė“.

„Man yra svarbiau, kad mano atsakomybę vertintų tie žmonės, kurie patys supranta, kas yra atsakomybė, tiek galėčiau pasakyti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija sulaukė kritikos paaiškėjus, jog ruošėsi sumokėti prodiuseriams už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministro visuomeninis patarėjas, chirurgas Edgaras Kulikauskas, žinomas Ciniško chirurgo slapyvardžiu.

Pats pašnekovas teigė apie sandorį nežinojęs, tai patvirtino ir laidos rengėjai.

Kilus skandalui, „Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjai ir ministerija pranešė, jog už laidą mokama nebus. Su mokesčiais ji turėjo kainuoti 12 tūkst. eurų.

Pirmadienį ministerija pranešė, kad iš pareigų pasitraukė ministro patarėja komunikacijai Aistė Šuksta, kuri teigė apgailestaujanti, jog jos sprendimai sukėlė neigiamas reakcijas visuomenėje.

„Tai yra orientacinis dydis – dar kartą kartoju. Jūs prisimenate, kad mes siekėme, kaip ir visa Europos Sąjunga, paskiepyti 70 proc. suaugusių šalies gyventojų pirmąja doze iki vasaros vidurio, tai pavyko padaryti faktiškai pusantro mėnesio vėliau“, – ketvirtadienį žurnalistams Lazdijuose sakė šalies vadovas.

„Aš manau, kad pirmiausia mums turėtų rūpėti ne tiek procentai, o visuomenės saugumas ir visuomenės sveikatos būklė. Jeigu mes matysime, kad yra akivaizdūs požymiai, jog susirgimų skaičius stabilizavosi, mažėja, mirtingumo skaičiai mažėja, ligoninių lovų užimtumas dėl COVID-19 sergančių žmonių mažėja, tai bus pagaliau laiko momentas, kai mes pasakysime – viskas, galime grįžti prie normalių sąlygų“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, šiuo metu sergamumo rodikliai kyla, tačiau tai nėra dramatiškas kilimas.

„Šiandien, deja, situacija yra tokia, kad mūsų skaičiai kol kas turi tendenciją kilti. Tai nėra dramatiškas kilimas ir mes matome, kad padėtis tikrai geresnė nei metų pradžioje ir mirtingumo skaičiai yra kiek kitokie“, – teigė G. Nausėda.

Jis taip pat sakė palaikantis savanoriško skiepijimosi idėją.

„Aš esu už tai, kad mes išnaudotume visus rezervus, visas galimybes savanoriškam skiepijimuisi ir, kaip rodo, tų pačių savivaldybių patirtis – ten, kur savivaldybės aiškiai žino, ko siekia ir kokiomis priemonėmis pasiekti, juk tie 95 proc. Alytaus rajone buvo pasiekti be rankų laužymo, be prievartos“, – kalbėjo prezidentas.

Anksčiau šią savaitę jis teigė esąs už privalomus skiepus nuo COVID-19 kai kurių profesijų atstovam, kur būtinas sklandus procesas, pavyzdžiui, švietime ar sveikatos sektoriuje.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą Lietuva peržengė 70 proc. pasiskiepytų suaugusių gyventojų ribą, tačiau mokslininkai dėl sparčiai plintančių viruso atmainų mano, kad imunitetą turinčiųjų dalis turėtų siekti apie 90 proc., jog pandemija būtų suvaldyta.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 664 tūkst. 246 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 514 tūkst. 850.

Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio pirmąja vakcinos doze per parą vidutiniškai paskiepyta 8 tūkst. žmonių. Ankstesnę savaitę šis vidurkis siekė 10,7 tūkst.

Iš viso pirmąjį skiepą per savaitę gavo 56,4 tūkst. žmonių, ankstesniąją tokių buvo 74,7 tūkstančio.

Rekomenduojamą 70 proc. paskiepytų gyventojų ribą yra pasiekusios keturios savivaldybės: prie Neringos, kur paskiepyta 97,8 proc. gyventojų, Akmenės rajono (78,5 proc.) ir Alytaus rajono (77,3 proc.) prisidėjo ir Anykščių rajonas, kur paskiepytųjų – 70,2 procento.

Tarp didžiųjų miestų daugiausiai žmonių bent viena doze vakcinuota: Alytuje – 62,9 proc., Panevėžyje jų – 61,5 proc., Kaune – 60,5 proc., Vilniuje – 58,5 proc., Šiauliuose – 55,8 proc., Klaipėdoje – 48,3 procento. Klaipėda yra septintoji mažiausiai paskiepytų gyventojų turinti savivaldybė.

Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta 57,1 proc. gyventojų: per savaitę ši dalis paaugo dviem procentiniais punktais. Tarp suaugusiųjų pasiskiepijusių yra 67,4 proc. – 2,3 procentinio punkto daugiau nei praėjusį penktadienį.