Įvairiose šalyse veikia R.Wagnerio operų gerbėjų klubai, vagneristai entuziastingai keliauja po pasaulį, kolekcionuodami išskirtinių šio kompozitoriaus operų pastatymų įspūdžius. Šiemet bilietus į klaipėdiečių pastatytą „Skrajojantį olandą“ pirko R.Wagnerio kūrybos gerbėjai iš Latvijos, Italijos, Vokietijos, Danijos, Belgijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Čekijos, Izraelio ir net Panamos, Kataro ir Taivano.

Atviras gamtos stichijoms

Vokiečių kompozitorius R.Wagneris, pats XIX a. ketvirtame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, operą „Skrajojantis olandas“ sukūrė įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio. Tad nenuostabu, kad 2020-ųjų vasarą per Klaipėdos gimtadienį rugpjūčio 1-ąją publikai pristatytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) operos pastatymas senajame Klaipėdos elinge ant Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką. Šį ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Į beveik šimtmetį skaičiuojantį Pauliaus Lindenau laivų statyklos elingą prieš porą metų (tiesiogine žodžio prasme) įplaukęs užkeiktas šmėklų laivas – „Skrajojantis olandas“ – ir gamtos stichijoms atviras operos veiksmas vėliau įrašo pavidalu buvo rodomi LRT eteryje ir tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“. Tad su juo susipažino ne tik elinge jo dar nematę ar užsienyje gyvenantys tautiečiai, bet ir publika visoje Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir kituose žemynuose.

Spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką.

Pelnė pripažinimą

2021-ieji buvo klaipėdiškio „Skrajojančio olando“ pripažinimo ir sėkmės metai. Opera buvo pripažinta geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė „Padėkos kaukę“, o režisierius, pastatymo idėjos autorius D.Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais.

Net ir daug R.Wagnerio operų spektaklių mačiusieji vieningai sutaria, kad „Skrajojančio olando“ ant marių kranto kitose šalyse nėra regėję. Tarp žiūrovų „praplaukiantis“ tikras laivas, tūkstančiai litrų nuo aukštų pastolių krentančio marių vandens, akrobatiniai triukai ant lynų, šviesų, dūmų ir pirotechnikos efektai, kerinti R.Wagnerio muzika, jautriai interpretuojama iš pajūrio krašto kilusių solistų, choro ir orkestro ir skambanti taip, lyg būtų atliekama akustiškai teatro salėje, – kas gali būti gražiau ir pagaviau?

M. Aleksos nuotr.

Atsisveikins su publika

Šiemečiame Klaipėdos festivalyje „Skrajojančio olando“ įgula jau paskutinįkart „išmes inkarą“ senajame Klaipėdos elinge. Dviejuose paskutiniuose spektakliuose publika vėl išgirs Vokietijoje dainuojantį bosą-baritoną Almą Švilpą, sugrįšianti į gimtąjį miestą atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens. Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos, jo dukters Zentos vaidmenį vėl atliks Sandra Janušaitė, o jos palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas). Taip pat dainuos KVMT solistai Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Vairininko vaidmeniu, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi temperamentingu Zentos auklės Mari charakteriu. Spektaklyje dalyvaus M.Pitrėno diriguojamas KVMT simfoninis orkestras, choro, baleto trupės ir mimanso artistai.

Festivalį vainikuos koncertas

Klaipėdos festivalio finaliniu akcentu taps operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai. Teatro solistai Beata Ignatavičiūtė, Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Mindaugas Rojus, Vilius Trakys ir kviestiniai dainininkai K.Benediktas, T.Shtonda, A.Švilpa ir KVMT simfoninis orkestras atliks gražiausias arijas iš populiariausių operų, operečių ir miuziklų, vienaip ar kitaip susijusių su pastarųjų kelių dešimtmečių teatro pastatymų istorija. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

„Skrajojančio olando“ spektakliai elinge vyks tik du vakarus – rugpjūčio 5 ir 6 d. nuo 21.30 val., spektaklio trukmė – maždaug dvi valandos. Ten pat rugpjūčio 7 d. 18 val. rengiamas operos gala koncertas sužėrės operos žvaigždėmis, puošiančiomis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio operos teatrų scenas.

Renginiai – trijose erdvėse

Šiemet Klaipėdos festivalio renginiai vyks savaitę – rugpjūčio 1–7 d.

Šįkart jo geografija platesnė nei pernai – įspūdingus reginius žiūrovai pamatys ne tik senajame elinge, bet ir piliavietės teritorijoje, o forumo diskusijos vyks laisvalaikio ir pramogų erdvėje "Hofas".

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pasakojo, kad festivalyje dalyvaus visa daugiatautė kūrybinė teatro grupė.

Kai kurie jų dalyvaus ir diskusijose aktualiausiomis šių dienų temomis.

"Festivalis prasidės tradiciškai rugpjūčio 1 d. – per Klaipėdos miesto gimtadienį. Didžiuojamės, kad šiai dienai galime dedikuoti ne vieną neeilinį renginį", – teigė L.Vilimienė.

Didžiuojamės, kad šiai dienai galime dedikuoti ne vieną neeilinį renginį.

Klaipėda – pranciškonų akimis

Oratorija "Sakmė apie Mėmelburgą" taps kelione per miesto istorijos vingius, o jų pradžia – XIII a. vidurys, kai per Baltiją ir Kuršių marias atplaukė broliai pranciškonai ir sumanė vienoje Dangės upės žiočių salų pastatyti savo pilį.

Libreto autorius – klaipėdietis, pranciškonas vienuolis Sigitas Jurčys, daugeliui geriau pažįstamas kaip brolis Benediktas. Jis pasakojo, kad šios vienuolijos veikla – išimtinai taiki, net dalyvaudami kryžiaus žygiuose jie neturėję ginklų.

Autoriaus idėja – vienuoliai, statydami prie Kuršmarių ir Dangės pilį ir įkurdami miestą, norėjo sukurti rojų žemėje.

Autorius sukūrė tris pagrindinius oratorijos personažus: vyskupą, ordino magistrą ir mergelę, įkūnijančią upę, vadinamą Memele. Dar vienas personažas – karo našlaitis – neturės žodžių.

Oratorijos kompozitorius – pasaulietis vienuolis pranciškonas, keturis dešimtmečius gyvenantis uostamiestyje Alvidas Remesa kūrinį pavadino dedikacija Klaipėdai, kurioje muzikine kalba dėstoma miesto istorija.

Septynių dalių oratorijos veikėjams ir skirtingoms miesto istorijos epochoms jis suteikė muzikinius apibūdinimus.

Šią premjerą žiūrovai galės rugpjūčio 1-ąją pamatyti nemokamai.

Laima Vilimienė. Vytauto Petriko nuotr.

Sugrįš "Skrajojantis olandas"

Itin gerai įvertintas klaipėdietiškas R.Wagnerio operos "Skrajojantis olandas" pastatymas šiemet vėl du kartus džiugins festivalio žiūrovus. Rugpjūčio 5 ir 6 d. ji vėl bus parodyta elinge.

Ne mažiau kaip 10-yje skirtingų šios operos pastatymų dalyvavęs pasaulinio garso dainininkas Almas Švilpa didžiuodamasis teigė, kad "Skrajojantis olandas" Klaipėdoje buvusi jo svajonė, tačiau svajodamas jis nė neįsivaizdavo, jog gimtajame mieste operos pastatymo metu tikras laivas judės tarp žiūrovų, kad tai vyks veikiančios uosto įmonės teritorijoje, kad scenografijos dalimi taps Kuršių marios su plaukiančiais laivais, o pagrindiniu scenografijos akcentu taps šimtametis P.Lindenau laivų statyklos elingas.

Šiemet A.Švilpa vėl su džiaugsmu atliks olando partiją, scenoje bus galima pamatyti jau matytas operos žvaigždes ir naujus atlikėjus.

Džiugins naujais akcentais

Baigiamuoju festivalio akcentu taps operos gala koncertas, skirtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 35-mečio sukakčiai pažymėti. Tiek metų šis teatras gyvuoja vadindamasis tokiu vardu.

Festivalio forumo programoje numatytos dvi diskusijos šių dienų aktualijomis, atliepiančiomis migrantų, pabėgėlių, socialinę atskirtį ar diskriminaciją dėl etninės priklausomybės, religijos, lyties, negalios ar amžiaus patiriančių žmonių integracijos problematiką.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro antrus metus organizuojamas operos ir klasikinės muzikos festivalis pažymės miesto 770-ąjį gimtadienį, savo programą atverdamas Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ premjera Klaipėdos piliavietėje (rugpjūčio 1 d.). Festivalio žiūrovai taip pat turės galimybę dar kartą išvysti išskirtinį Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą senajame Klaipėdos elinge (rugpjūčio 5, 6 d.), tapusį festivalio vizitine kortele ir garsinantį Klaipėdos miestą visame pasaulyje. Antrąjį Klaipėdos festivalį užbaigs įspūdingas operos gala koncertas (rugpjūčio 7 d.), kuriame balsingieji muzikinio teatro ir kviestiniai solistai publikai dovanos gražiausias arijas iš operų, operečių ir miuziklų.

Miesto gimtadieniui – teatralizuota įkūrimo istorijos rekonstrukcija ir oratorija

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Šiemet minint šio istorinio įvykio 770-ąją sukaktį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama „rekonstruoti“ vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų išsilaipinimą Danės upės žiotyse bei jų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link. Buvusios pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos specialiai šiai progai sukurta Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Memelburgą“, atliekama KVMT solistų, choro ir orkestro. Dalyvavimas miesto gimtadieniui skirtame teatralizuotame renginyje nemokamas. 

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą paminėti Klaipėdos miesto įkūrimą, kuria broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus. Teatralizuotos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, režisierė – Rūta Bunikytė. 

Gamtos stichijoms atviras „Skrajojantis olandas“ – ypatingas reginys

Vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris, pats XIX a. ketvirtame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, sukūrė operą „Skrajojantis olandas“ įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio. Tad nenuostabu, jog 2020-ųjų vasarą Klaipėdos gimtadieniui pristatytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos pastatymas senajame Klaipėdos elinge ant Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką. Šį ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Į beveik šimtmetį skaičiuojantį Pauliaus Lindenau laivų statyklos elingą prieš porą metų (tiesiogine žodžio prasme) įplaukęs užkeiktas šmėklų laivas – Skrajojantis olandas – ir gamtos stichijoms atviras operos veiksmas vėliau įrašo pavidalu buvo transliuotas LRT eteryje bei tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“. Tad su juo susipažino ne tik elinge jo dar nematę ar užsienyje gyvenantys tautiečiai, bet ir publika visoje Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir kituose žemynuose. Dauguma liaupsino kūrėjų sumanymą, o be kita ko, susidomėjo ir kur yra ta Klaipėda, nes ne tik Lietuvos, bet ir mūsų uostamiesčio vardą išgirdo pirmą kartą. Įvairiose šalyse veikia R. Wagnerio operų gerbėjų klubai, vagneristai entuziastingai keliauja po įvairias šalis, kolekcionuodami išskirtinių šio kompozitoriaus operų pastatymų įspūdžius. Tačiau net ir daug R. Wagnerio operų spektaklių mačiusieji vieningai sutaria, kad „Skrajojančio olando“ ant marių kranto kitose šalyse nėra regėję. Tarp žiūrovų „praplaukiantis“ tikras laivas, tūkstančiai litrų nuo aukštų pastolių krentančio marių vandens ir akrobatiniai triukai ant lynų, šviesų, dūmų ir pirotechnikos efektai, pagaliau kerinti Wagnerio muzika, jautriai interpretuojama iš pajūrio krašto kilusių solistų, choro ir orkestro taip, lyg skambėtų akustiškai koncertų salėje. Kas gali būti gražiau ir pagaviau? 

2021-ieji buvo klaipėdiškio „Skrajojančio olando“ pripažinimo ir sėkmės metai. Opera buvo pripažinta geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė „Padėkos kaukę“. Režisierius, pastatymo idėjos autorius Dalius Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“. Nekantriai laukiama ir šios vasaros, kai į Klaipėdos senąjį elingą sugrįš Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens. Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos, jo dukters Zentos vaidmenį vėl įtaigiai atliks solistė Sandra Janušaitė, o jos palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas). Taip pat dainuos KVMT solistai Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Dalando vairininko vaidmeniu, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi temperamentingu Zentos auklės Mari charakteriu. Spektaklyje dalyvaus Modesto Pitrėno diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choro, baleto trupės bei mimanso artistai. 

Įspūdingas finalas

Klaipėdos festivalio finaliniu akcentu taps operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai. Gėrėsimės teatro solistų Beatos Ignatavičiūtės, Dalios Kužmarskytės, Ritos Petrauskaitės, Mindaugo Rojaus, Viliaus Trakio bei kviestinių dainininkų  Almo Švilpos, Taraso Shtondos (Ukraina), Kristiano Benedikto ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro atliekamomis gražiausiomis arijomis iš populiariausių operų, operečių ir miuziklų. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

„Skrajojančio olando“ spektakliai šią vasarą elinge vyks tik du vakarus – rugpjūčio 5 ir 6 d. nuo 21.30 val. Ten pat rugpjūčio 7 d. 18 val. rengiamas operos gala koncertas sužėrės operos žvaigždėmis, puošiančiomis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio operos teatrų scenas. Paskubėkite, nes bilietų skaičius ribotas.

Klaipėdoje atostogas verta planuoti rugpjūčio pirmąją savaitę!

Teatralizuota istorijos rekonstrukcija

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statyti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Šiemet, minint šio istorinio įvykio 770-ąją sukaktį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), bendradarbiaudamas su partneriais – rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama "rekonstruoti" vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų išsilaipinimą Dangės upės žiotyse bei jų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link.

Buvusios pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos specialiai šiai progai sukurta A.Remesos oratorija "Sakmė apie Memelburgą", atliekama KVMT solistų, choro ir orkestro.

Dalyvavimas miesto gimtadieniui skirtame teatralizuotame renginyje – nemokamas.

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą Klaipėdos miesto įkūrimui paminėti, kuria broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis A.Remesa OFS ir libreto autorius bei Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Benediktas Sigitas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus.

Teatralizuotos oratorijos "Sakmė apie Memelburgą" muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, režisierė – Rūta Bunikytė.

Stichijoms atviras "Skrajojantis olandas"

Festivalio žiūrovai taip pat turės galimybę dar kartą išvysti ir R.Wagnerio operos "Skrajojantis olandas" pastatymą senajame elinge, tapusį festivalio vizitine kortele.

Vokiečių kompozitorius R.Wagneris, pats XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, sukūrė operą "Skrajojantis olandas" įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio.

Tad nenuostabu, jog 2020-ųjų vasarą Klaipėdos gimtadieniui pristatytas KVMT operos pastatymas senajame Klaipėdos elinge ant Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką.

Šį ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

M. Aleksos nuotr.

Taip į beveik šimtmetį skaičiuojantį Pauliaus Lindenau laivų statyklos elingą prieš porą metų (tiesiogine žodžio prasme) įplaukė užkeiktas šmėklų laivas – "Skrajojantis olandas" – ir gamtos stichijoms atviras operos veiksmas, kuris vėliau įrašo pavidalu buvo transliuotas LRT eteryje bei tarptautinėje operos platformoje "OperaVision".

Tad su juo susipažino ne tik elinge jo dar nematę ar užsienyje gyvenantys tautiečiai, bet ir publika visoje Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir kituose žemynuose.

Dauguma liaupsino kūrėjų sumanymą, o be kita ko, susidomėjo ir kur yra Klaipėda, nes ne tik Lietuvos, bet ir mūsų uostamiesčio vardą išgirdo pirmą kartą.

Ir kaukės, ir kryžiai

Įvairiose šalyse veikia R.Wagnerio operų gerbėjų klubai, vagneristai entuziastingai keliauja po įvairias šalis, kolekcionuodami išskirtinių šio kompozitoriaus operų pastatymų įspūdžius.

Tačiau net ir daug R.Wagnerio operų spektaklių mačiusieji vieningai sutaria, kad "Skrajojančio olando" ant marių kranto kitose šalyse nėra regėję.

Tarp žiūrovų "praplaukiantis" tikras laivas, tūkstančiai litrų nuo aukštų pastolių krentančio marių vandens ir akrobatiniai triukai ant lynų, šviesų, dūmų ir pirotechnikos efektai, pagaliau kerinti R.Wagnerio muzika, jautriai interpretuojama iš pajūrio krašto kilusių solistų, choro ir orkestro taip, lyg skambėtų akustiškai koncertų salėje. Kas gali būti gražiau ir pagaviau?

2021-ieji buvo klaipėdiškio "Skrajojančio olando" pripažinimo ir sėkmės metai.

Opera buvo pripažinta geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė "Padėkos kaukę".

Režisierius, pastatymo idėjos autorius D.Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais.

Nekantriai laukiama ir šios vasaros, kai į Klaipėdos senąjį elingą sugrįš Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens.

Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos, jo dukters Zentos vaidmenį vėl įtaigiai atliks solistė Sandra Janušaitė, o jos palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas).

Taip pat dainuos KVMT solistai Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Dalando vairininko vaidmeniu, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi dėl temperamentingo Zentos auklės Mari charakterio.

Spektaklyje dalyvaus Modesto Pitrėno diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choro, baleto trupės bei mimanso artistai.

Išplaukė į tarptautinius vandenis

2020-ųjų vasarą KVMT tarptautinei auditorijai pristatė iki šiol sudėtingiausią ir didžiausią savo pastatymą, iškart pakrikštytą Lietuvos operos šimtmečio įvykiu.

"Skrajojantis olandas" buvo pristatytas ir milijoninei žiūrovų auditorijai tarptautinėje operos platformoje "OperaVision".

Spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką.

Jau per pirmąsias "OperaVision" transliacijas nenutrūkstamu srautu liejosi spektaklį stebėjusiųjų žinutės.

"Nuostabus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas, nuostabus miestas, kuriame susipynė turtinga dviejų valstybių – Lietuvos ir Vokietijos – istorija. Verta aplankyti – juk tai miestas, buvęs net R.Wagnerio radare!" – žavėjosi Simonas Shiltonas.

"Tai buvo pats geriausias šios operos pastatymas. Tas, kas nusprendė šią operą pastatyti lauke, laivų statykloje prie pat vandens, – genijus. Pagarba drąsiems dainininkams, laipiojusiems tais šlapiais pastoliais. Tai buvo puiku!" – rašė Markas Beckas.

KVMT su "Skrajojančiu olandu" išplaukė į plačius tarptautinius vandenis kaip vienos įtakingiausių tarptautinių asociacijų "Opera Europa" narys.

Didžiuotųsi ir pats R.Wagneris

2021 m. balandžio 2-osios vakarą milijoninė Europos ir pasaulio auditorija gėrėjosi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nufilmuotais vaizdais iš R.Wagnerio operos "Skrajojantis olandas" premjeros.

"Didžiuojamės ne tik suburtos komandos pastangomis užgimusiu "Skrajojančio olando" pastatymu, pelnytais Auksiniais scenos kryžiais, geriausio Klaipėdos spektaklio titulu ir "Padėkos kauke". Smagu, kad pasaulio operos gerbėjai susidomėjo Klaipėda ir Lietuva. Būta komentatorių iš Vokietijos, Meksikos, Suomijos, Amerikos, Ispanijos ir net Zimbabvės, kurie tik dėl spektaklio pirmą kartą išgirdo Klaipėdos vardą", – džiaugėsi KVMT vadovė Laima Vilimienė.

"Skrajojantis olandas" tapo teatro rengiamo kasmetinio Klaipėdos festivalio vizitine kortele, o jo bilietai kasose niekada neužsiguli.

Teatro vadovės nuomone "publikos palaikymas teatro kolektyvą įkvepia netikėtas erdves spektaklių pastatymams išnaudoti dar ne kartą".

Pasak Steveno Tetreault, KVMT "Skrajojančio olando" pastatymu didžiuotųsi net pats R.Wagneris.

"Nežinia, ar tokią įspūdingą scenografiją ir pateikimą būtų sumanęs net pats kompozitorius. Ačiū, kad pasaulio operos gerbėjams pristatote tokius įspūdingus pastatymus", – pabrėžė S.Tetreault.

Klaipėdos festivalis rugpjūčio 1–7 dienomis sugrįš į lauko scenas senojo uosto širdyje ant Kuršmarių kranto su ypatinga dovana garbingą jubiliejų šiemet švenčiančiai Klaipėdai. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) antrus metus organizuojamas operos ir klasikinės muzikos festivalis paminės miesto 770-ąjį gimtadienį, savo programą atverdamas Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ premjera Klaipėdos piliavietėje rugpjūčio 1-ąją. Festivalio žiūrovai taip pat turės galimybę rugpjūčio 5 ir 6 dienomis senajame Klaipėdos elinge dar kartą išvysti išskirtinį Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą, tapusį festivalio vizitine kortele ir garsinantį Klaipėdos miestą visame pasaulyje. Antrąjį Klaipėdos festivalį rugpjūčio 7-ąją užbaigs operos gala koncertas, kuriame balsingieji muzikinio teatro ir kviestiniai solistai atliks gražiausias arijas iš operų, operečių ir miuziklų.

Miesto gimtadieniui – oratorija

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Šiemet minint šio istorinio įvykio 770-ąją sukaktį, KVMT, bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama „rekonstruoti“ vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų išsilaipinimą Danės upės žiotyse ir jų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link. Buvusios pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos specialiai šiai progai sukurta A.Remesos oratorija „Sakmė apie Memelburgą“, atliekama KVMT solistų, choro ir orkestro. Įėjimas į renginį – laisvas.

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą Klaipėdos miesto įkūrimui, kuria broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis A.Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus. Teatralizuotos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ muzikos vadovas – Tomas Ambrozaitis, režisierė – Rūta Bunikytė.

Sugrįš „Skrajojantis olandas“

Vokiečių kompozitorius R.Wagneris, pats XIX a. ketvirtame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, sukūrė operą „Skrajojantis olandas“ įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio. Tad nenuostabu, kad 2020-ųjų vasarą Klaipėdos gimtadieniui pristatytas KVMT operos pastatymas senajame Klaipėdos elinge ant

Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką. Šį ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Šis „Skrajojančio olando“ pastatymas buvo pripažintas geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė „Padėkos kaukę“. Režisierius, pastatymo idėjos autorius D.Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais.

Scenoje – visas žvaigždynas

Šiąvasar į Klaipėdos senąjį elingą atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens sugrįš Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa. Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos, jo dukters Zentos vaidmenį vėl atliks solistė Sandra Janušaitė, o jos palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas). Taip pat operoje dainuos KVMT solistai Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Dalando vairininko vaidmeniu, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi temperamentingu Zentos auklės Mari charakteriu. Spektaklyje dalyvaus M.Pitrėno diriguojamas KVMT simfoninis orkestras, choro, baleto trupės ir mimanso artistai.

Klaipėdos festivalio finaliniu akcentu taps operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai. Gražiausias arijas iš populiariausių operų, operečių ir miuziklų atliks teatro solistai Beata Ignatavičiūtė, D.Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Mindaugas Rojus, Vilius Trakys, kviestiniai dainininkai A.Švilpa, T.Shtonda, K.Benediktas ir KVMT simfoninis orkestras. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis.

Iki birželio 23 d. bilietus į Klaipėdos festivalio renginius galima įsigyti su nuolaida.

Klaipėdos festivalio simfoninės muzikos koncerte „Elingo ritmu – žėrinti marių muzika“ bus galima išvysti ir susidomėjimo sulaukusį laivą „Nordwind“, kuris, ir išvykus „Skrajojančiam olandui“, neskuba atsisveikinti su publika. Laivas stovės scenoje iki pat festivalio uždarymo, tad jį pamatys ir į šokio spektaklių premjeras rugpjūčio 13 ir 14 dienomis susirinkusi publika.

Didžiausias Vakarų Lietuvoje

Didžiausias profesionalus orkestras ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, sezono metu dalyvauja teatro spektakliuose ir premjerose, o jam pasibaigus kasmet džiugina Klaipėdos ir aplinkinių miestelių gyventojus bei svečius didingomis koncertinėmis programomis vasaros festivaliuose.

Pirmajame Klaipėdos festivalyje orkestras mėgins pagauti senojo elingo ritmą ir perteikti jį publikai atlikdamas Maxo Brucho Pirmąjį smuiko koncertą ir Camille’io Saint-Saënso „Introdukciją ir rondo capriccioso“, sumanytą kaip virtuozinį finalą pirmajam smuiko koncertui, bet vėliau smuikininko Pablo de Sarasate’s išpopuliarintą kaip atskirą vienos dalies pjesę. Antroje koncerto dalyje orkestras kvies pasmaguriauti specialiai atrinktų numerių asorti iš Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“, kurio premjera KVMT rudenį atvers savo naująjį sezoną.

Atliekant šią programą, orkestrui talkins prie jo pulto sugrįžtantis kviestinis dirigentas M.Staškus, su orkestru bendradarbiaujantis ir kaip spektaklių „Graikas Zorba“, „Kandidas“, „Velnio nuotaka“ dirigentas. Lapkričio 12 ir 13 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys iki šiol Lietuvoje nestatytą Gaetano Donizetti komišką operą „Pulko duktė“, kurios muzikos vadovas ir dirigentas – taip pat maestro M.Staškus.

Parengė daugybę spektaklių

M.Staškus nuo 1995 m. dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), 1997–1998 m. buvo LNOBT vyriausiasis dirigentas, 2006–2008 m. – muzikos vadovas. Ten parengė ir dirigavo daugiau kaip 40 operų ir baleto spektaklių, taip pat kelių nacionalinių veikalų – Broniaus Kutavičiaus operų „Lokys“ (ir šios operos įrašą CD, 2002 m. išleistą kompanijos „Ondine“) ir „Ugnis ir tikėjimas“, Mindaugo Urbaičio baleto „Acid City“ – pasaulines premjeras. Su LNOBT orkestru ir choru pirmą kartą Lietuvoje jis atliko J.S.Bacho „Pasijas pagal Morkų“, dirigavo L. van Beethoveno, M.Ravelio, W.A.Mozarto, J.Brahmso, M.Musorgskio, J.Haydno, F.Mendelssohno-Bartholdy kūrinius solistams, chorui ir orkestrui.

Dirigentas parengė nemažai koncertinių programų su Lietuvos valstybiniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru, Šiaurės Baltijos šalių jaunimo kameriniu ir Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu orkestrais, „Kremerata Baltica“, Ankaros simfoniniu orkestru ir kt. Gastroliavo Danijoje, Estijoje, Italijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Taivane, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur. 2019 m. M.Staškus apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Tobula atlikėjo meistrystė

Su orkestru pasirodys solistas – smuikininkas ir dirigentas, Rusijos Federacijos liaudies artistas M.Fedotovas. Jis kritikų vadinamas „rusiškuoju Paganiniu“. Šis titulas – įvertinimas už jo ekspresyvią, emocingą griežimo manierą ir įvaizdį scenoje. Jis pasižymi „muzikiniu intelektu ir tobula meistryste“, yra sukaupęs įspūdingą solinį repertuarą, kuriame – per 50 įvairių laikotarpių kompozitorių koncertų smuikui ir orkestrui.

Virtuozo įrašyti Niccolò Paganini’o 24 kaprisai („DML Classics“, 1996) Japonijoje puikavosi perkamiausių įrašų sąrašo viršuje, melomanams taip pat gerai žinomi jo įgroti visų M.Brucho kūrinių smuikui ir orkestrui įrašai („Naxos“, 2004–2009). 2003 m. Sankt Peterburge M.Fedotovas atliko rečitalį dviem legendiniais instrumentais, kuriais grojo pats N.Paganini’s – Bartolomeo Giuseppe Guarneri „del Gesù“ pagamintu ir muziko ypač mėgtu „Il Cannone“ (1743) ir Jeano-Baptiste’o Vuillaume’o pagaminta garsiojo smuiko kopija (1833). M.Fedotovas tapo pirmuoju pasaulyje smuikininku, kuriam nusišypsojo tokia laimė.

M.Fedotovo karjera išties įspūdinga: jis koncertuoja prestižinėse pasaulio salėse, bendradarbiauja su geriausiais pasaulio orkestrais ir žymiausiais dirigentais. Smuikininkas yra pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą, tarp jų – P.Čaikovskio tarptautinio konkurso antroji premija, konkurso „Premio Paganini“ Genujoje pirmoji premija, konkurso Tokijuje aukso medalis ir specialiosios premijos.

Klaipėdoje grieš antrąsyk

M.Fedotovas dirba ir kaip dirigentas, tačiau daugiau dėmesio ir laiko skiria griežimui smuiku. „Į Klaipėdą atvykau kaip smuikininkas, bet stovėti scenoje su batuta rankose irgi mėgstu, to mokiausi daug ir rimtai. Dabar aktyviai reiškiuosi kaip dirigentas: diriguoju ne tik Rusijoje, bet ir kitose šalyse. Tačiau smuikas – mano siela, save laikau labiau smuikininku nei dirigentu“, – teigė M.Fedotovas.

Daug kartų jam teko griežti Vilniuje, o Klaipėdoje – tik kartą prieš kelerius metus. Čia grojo su savo žmona ir scenos partnere – pianiste Galina Petrova. „Ir mums tai labai patiko, – prisiminė smuikininkas. – Su džiaugsmu sutikau atvykti į jūsų miestą dar kartą ir nekantriai laukiu susitikimo su publika. Griešiu solo M.Brucho Koncerte smuikui ir orkestrui Nr. 1, g-moll, op. 26 ir C.Saint-Saënso „Introdukcijoje ir rondo capriccioso“ a-moll, op. 28. Šie kūriniai – vieni populiariausių romantizmo opusų smuikui ir orkestrui. Atsižvelgėme ir į klaipėdiečių orkestro sudėtį. Diskutavome, gal verčiau atlikti Beethoveno, Mozarto kūrinius, tačiau nutarėme rinktis Bruchą ir Saint-Saënsą.“

Kad užgniaužtų kvapą

M.Fedotovui labai svarbios koncerto publikos reakcijos: „Tai svarbu kiekvienam atlikėjui, net to nepripažįstančiam. Koncertas man – lyg trikampis su trimis svarbiais komponentais: muzika, atlikėjai ir klausytojai. Tik esant visiems trims veiksniams, koncertą galima vadinti koncertu. Nuotoliniai koncertai niekada neatstos gyvų, nes žmonėms reikia koncerto su gyvo bendravimo jausmu. Koncerto metu užsimezga ryšys tarp muzikos, atlikėjų ir publikos. Man tai neįkainojamos patirtys.“

Koncertą M.Fedotovas prilygino hipnozės seansui. „Aš taip suprantu savo koncertus, tiek stovėdamas scenoje kaip smuikininkas, tiek kaip dirigentas. Ypač, kai dirbu kaip dirigentas: turiu įtikinti orkestrą, turiu prikaustyti ir publikos dėmesį. Vadinkime tai hipnoze, magija, bet be to apsieiti nepavyks, – įsitikinęs muzikas. – Žmonės turi tavimi ir kitais atlikėjais patikėti, nes jie ateina pamiršti savo kasdienybės. Klausytojai perka bilietus į koncertą ir turi gauti kažką tokio, kas jiems užgniaužtų kvapą. Čia lemia atlikėjų profesionalumas: jie turi stengtis, kad pavyktų.“

Ne pirmą kartą jam teks griežti smuiku ant jūros kranto. Teko tai daryti ir anksčiau su įvairiais kolektyvais. „Svarbiausia, kad oras būtų palankus, tada viskas bus gerai, – tikino atlikėjas. – Nors koncertai lauke visada kitokie, nenuspėjami. Mano smuikui teks galynėtis su jūros vėju, bangų mūša ir esu tikras, kad jis pasirodys galingesnis (juokiasi).“

Koncerto pradžia – 18.30 val.

Internetinėse medijose

Vienos įtakingiausių tarptautinių asociacijų „Opera Europa“ narys Klaipėdos muzikinis teatras šį penktadienį milijoninę Europos ir pasaulio operos gerbėjų auditoriją kviečia į senąjį Klaipėdos elingą, kuriame pernai rugpjūčio 1-ąją įvyko ir buvo nufilmuota R.Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ premjera.

Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ remiama „OperaVision“ yra vertinama kaip sėkmingiausia operos platforma internetinėse medijose. Ji transliuoja daugiau nei 200 pasaulio operos teatrų ir festivalių pastatymus, pirmenybę suteikdama teatrams – tarptautinės organizacijos „Opera Europa“ nariams. Tarp jų – Madrido, Londono, Švedijos karališkieji teatrai, Paryžiaus nacionalinė opera, Romos, Budapešto, Varšuvos, Vienos operos teatrai, Suomijos nacionalinė opera ir kt.

Įvertintas, apdovanotas

Klaipėdos muzikinis teatras tarptautinę auditoriją kviečia mėgautis iki šiol sudėtingiausiu ir didžiausiu savo pastatymu, vadinamu 2020-ųjų Lietuvos operos įvykiu.

M. Aleksos nuotr.

Tai neabejotinai aukščiausia Klaipėdos muzikinio teatro praėjusių metų viršukalnė. Anot klaipėdietės muzikologės prof. Daivos Kšanienės, „tai precedento neturintis, išskirtinai ryškus ir sėkmingas meninis įvykis ne tik mūsų miesto, bet ir visos Lietuvos (o gal ir Europos) muzikinio gyvenimo panoramoje. Juk pirmą kartą Klaipėdos lietuviškojo operos teatro istorijoje pastatyta įžymiojo vokiečių kompozitoriaus, romantiko, operų reformatoriaus, turėjusio kūrybinių sąsajų su Klaipėda, R.Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos vokiškajame teatre ji buvo pastatyta beveik prieš šimtmetį, maždaug 1924 m.). Nepaisant ekstremalių Klaipėdos senojo elingo sąlygų, operos kūrėjai ir atlikėjai sukūrė užburiančią fejeriją – vientisą, nedalomą spektaklį, harmoningai suliedami jaudinančią muziką su visais kitais veikalo komponentais ir pajungdami savo valiai milžiniškos „scenos“ iššūkius“.

Geriausiu 2020-ųjų Klaipėdos spektakliu pripažintą ir „Padėkos kauke“ apdovanotą „Skrajojantį olandą“ pastebėjo ir įvertino ne tik uostamiesčio, bet ir visos šalies publika bei kritikai. Spektaklis ir jo kūrėjai net septyniose nominacijose pretendavo į Auksinius scenos kryžius. Šiuo garbingu Lietuvos profesionalaus teatro apdovanojimu pagerbti „Skrajojančio olando“ režisierius Dalius Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas.

Netradicinė aplinka

Vasarą R.Wagnerio opera pirmą kartą Lietuvoje skambėjo ten, kur pati aplinka audrino žiūrovų vaizduotę, – tarpukariu Klaipėdoje veikusios Paulo Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge, iškilusiame 1937–1938 m.

M. Aleksos nuotr.

Pastatymą Klaipėdoje kūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius D.Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Olando partiją atliko Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa, Zentos – žinomas sopranas Sandra Janušaitė, Dalando – Vokietijos ir Šveicarijos operos teatruose dainuojantis bosas T.Girininkas. Žiūrovai, stebėsiantys įspūdingos premjeros įrašą „OperaVision“ transliacijoje, išgirs ir Rafailą Karpį (Vairininkas), Dalią Kužmarskytę (Marija), latvių tenorą Andrį Ludvigsą (Erikas), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą ir orkestrą.

Skirtingais rakursais

„Skrajojančio Olando“ scenos plotis siekia kone 50 metrų, o kai kur veiksmas vyksta beveik 17 metrų aukštyje. „Įrašo transliacija turbūt neatstos gyvo vaizdo ir garso, tačiau tik įrašo žiūrovai galės išvysti niuansus, kurie, kaip kai kurios išskirtinės detalės ar atlikėjų emocijos, kartais „paskęsta“ didžiulėje spektaklio visumoje. Stebint didžiulę sceną sunkiau įžiūrėti personažų mimikas ar susekti mimanso judėjimą, o televizijos technika suteikia galimybę vaizdą išvysti skirtingais rakursais“, – tvirtino D.Abaris.

Pasak režisieriaus, viena įspūdingiausių konstrukcijų Lietuvoje – P.Lindenau laivų statyklos metalinis elingas ir sukūrė visą scenografinį vaizdinį. „Vienas iš labai emocingų dalykų – laivo, būtent, tikro laivo – buvimas „Skrajojančiame olande“, be abejo, yra svarbiausias iš specialiųjų efektų“, – teigė D.Abaris.

Ši operos pastatymo transliacija – ypatinga dovana operos gerbėjams visame pasaulyje, nes net įvairiausių „Skrajojančio olando“ versijų matę ir girdėję R.Wagnerio muzikos gerbėjai sutaria, kad pastatymo ant marių kranto dar nėra buvę.

Už nuopelnus teatro menui „Padėkos kaukė“ įteikta ilgametei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistei Jadvygai Grikšienei. Solistė 1980–1987 m. dainavo Klaipėdos liaudies operoje, nuo 1987 m. – Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Sukūrė daugiau kaip 40 įsimintinų vaidmenų: Safi (J. Strausso „Čigonų baronas“), Laura (C. Millöckerio „Vargšas studentas“), Džuljeta (J.Offenbacho „Hofmano pasakos“), Benigna (A. Žigaitytės „Mažvydas“), Fruma Sorė (J. Bocko „Smuikininkas ant stogo“), Sesuo Marija Regina (D. Goggino „Šounuolynas“), Ema Parker (F.Wildhorno „Boni ir Klaidas“), Lady Kvaka (A. Kučinsko „Žvaigždžių opera“), Dainininkė (E. Balsio „Kelionė į Tilžę“) ir kt. Gastroliavo Kanadoje, Anglijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vakarų Sibire, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje.

Geriausiu Klaipėdos „Metų spektakliu“ penktadienį pripažinta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“, kuria balandžio 2-ąją tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“ mėgausis viso pasaulio publika. Spektaklio režisierius ir scenografas – Dalius Abaris, muzikos vadovas ir dirigentas – Modestas Pitrėnas, režisierius – Gediminas Šeduikis, scenografė – Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė – Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis.

2020-ųjų Lietuvos operos įvykiu tituluojamas „Skrajojantis olandas“ – neabejotinai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro aukščiausia praėjusių metų viršukalnė.

Jadvyga Grikšienė

„Tai precedento neturintis, išskirtinai ryškus ir sėkmingas meninis įvykis ne tik mūsų miesto, bet ir visos Lietuvos (o gal ir Europos) muzikinio gyvenimo panoramoje. Juk pirmą kartą Klaipėdos lietuviškojo operos teatro istorijoje pastatyta įžymiojo vokiečių kompozitoriaus, romantiko, operų reformatoriaus, turėjusio kūrybinių sąsajų su Klaipėda, R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos vokiškajame teatre ji buvo pastatyta prieš beveik prieš 100 metų, apie 1924 m.). Nepaisant ekstremalių Klaipėdos senojo elingo lauko sąlygų, operos kūrėjai ir atlikėjai sukūrė užburiančią fejeriją – vientisą, nedalomą spektaklį, harmoningai suliedami jaudinančią muziką su visais kitais veikalo komponentais bei pajungdami savo valiai milžiniškos „scenos“ iššūkius“, – KVMT pranešime cituojama profesorė, muzikologė Daiva Kšanienė.

„Vis ambicingesni pastatymai. Jei jau Klaipėdoje pastatėme operą „Skrajojantis olandas“, tai byloja, kad mums nieko nebėra neįveikiama“, – nuolat tobulėjančiu teatro simfoniniu orkestru didžiuojasi jo vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

„Skrajojantį olandą“ pastebėjo ir įvertino šalies publika bei kritikai. Spektaklis ir jo kūrėjai net septyniose nominacijose pretenduoja į aukščiausius šalies profesionalaus meno apdovanojimus – „Auksinius scenos kryžius“. Rezultatai paaiškės šeštadienio vakarą.

Rikiavosi eilėje

Ilga vora, nusidriekusi prieš spektaklį Kruizinių laivų terminalo prieigose, gausybė Lietuvos įžymybių, stoviniavusių joje, bylojo apie tai, kad renginys bus išskirtinis.

Gerokai prieš numatytą spektaklio datą spaudoje mirgėjo išsamūs straipsniai apie šio pastatymo autorius ir atlikėjus.

Besidomintieji jau šį bei tą žinojo apie būsimą spektaklį, bet vargu ar kas nors galėjo įtarti, kad reginys bus toks įspūdingas, toks didingas ir verčiantis jį matančiuosius didžiuotis jiems tekusia garbe.

"Skrajojantis olandas" buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dovana Klaipėdos gimtadieniui. Kartu paminėta ir 200 metų sukaktis nuo tada, kai Klaipėdoje atsirado Muzikinis teatras.

Teatro darbuotojams teko rimtas išbandymas po elingo konstrukcijomis sutalpinti tūkstantį žiūrovų ir sykiu užtikrinti jų saugumą sugrįžtančio koronaviruso akivaizdoje.

Negailėjo pagyrų

Kaip ir planavo pastatymo autoriai, elingas tapo ne tik patogia konstrukcija scenos pakyloms sumontuoti, bet ir padėjo kurti įspūdį, kad žiūrovai yra tarp vandenų. Pro konstrukcijų ažūrą vakarėjančio dangaus fone žmonės matė praplaukiančius laivus, jautė jų judėjimą ir grožėjosi žiburiais.

"Tai buvo pasaulinio masto pastatymas. Gyvoje aplinkoje sukurtas spektaklis visiškai pasiteisino ir net atrodė dar labiau praturtintas, nei buvo galima tikėtis. Efektingas. Pritrenkiantis. Nepamirštamas. Visas vaizdas kūrė pasaulio miesto įspūdį. Žinant, kokia sudėtinga yra R.Wagnerio muzika atlikėjams ir orkestrui, didžiausi reveransai visiems šio pastatymo kūrėjams, kūrusiems ne tik muzikinę dalį, bet ir įspūdingus efektus", – pagyrų negailėjo klaipėdietė muzikologė Rūta Vildžiūnienė.

Žiūrovus žavėjo drąsių šokėjų ir dainininkų kuriami jūros bangų blaškomų laivų įgulų įvaizdžiai. Jautri muzikės R.Vildžiūnienės ausis užfiksavo pagrindinių vaidmenų atlikėjų bei choristų gebėjimą derėti su orkestru.

Techninės galimybės – dirigento vaizdas ekranuose leido jiems suderėti, nors vieni nuo kitų jie buvo toli.

R. Vildžiūnienė gyrė Modestą Pitrėną, kuris originalią operą meistriškai sutrumpino ir pritaikė žiūrėti lauke, kai sutemus žiūrovams jau buvo žvarboka.

Neslėpė nuostabos

Prie žiūrovų artėjančio, rūkų apsupto tikro laivo vaizdas gniaužė kvapą. Daugelis tokį objektą iš arti pamatė pirmą kartą.

Keli nežinia iš kur atsiradę kažkokių laivelių įgulos nariai nuoširdžiai stebėjosi, kad Klaipėdoje vyksta šitokio masto reginys.

Stiprieji gėrimai atrišo šiems netikėtai iš laivo į operos puotą patekusiems buriuotojams liežuvius.

Žiūrovai keliskart į juos piktai žvilgčiojo, taip bandydami sutramdyti. Kai išgirdo nuoširdžią atvykėlių nuostabą, kad uostamiestyje, pasirodo, galima pamatyti nepaprastai aukšto lygio operos spektaklį, netoliese sėdėjusių žiūrovų veiduose nušvito šypsenos.

Kritikai dar tars savo žodį, bet žiūrovams jis nebus toks svarbus, jie jau susidarė savo nuomonę ir neabejodami tikino, kad tai vienas įspūdingiausių dalykų, ką jiems teko patirti.

Ne vienas namo pėdinantis žiūrovas atviravo, kad norėtų gyvai pamatyti šį pastatymą dar kartą, ir apmaudavo, jog spektaklį bus galima išvysti tik televizoriaus ekrane.

Klaipėdos miesto gimtadieniui skirtas unikalus Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ spektaklis senajame elinge – jau rugpjūčio 1-osios vakarą. Pastatymo muzikos vadovas – Modestas Pitrėnas, pagrindines partijas atliks Almas Švilpa, Sandra Janušaitė ir Tadas Girininkas. 

Pajuskite elingo dvasią

Anot A. Liškausko, įstabaus šokio šiam pastatymui nereikia. „Labai svarbi pastatymo atmosfera: pajuskite elingo dvasią, marių pakrantėje besiskleidžiančią muziką, tikro laivo energetiką... O dar orkestras, choras, solistai ir 26 mimanso artistai. Stengiuosi, kad žiūrovai nesuprastų, jog tai šokis. Choreografija įsilies į natūralų veiksmą. Publika turi džiaugtis ne atskirais elementais, o visuma. Ir jei kažkas paklaus: „O ką šioje operoje veikė choreografas?“ – man tai taps didžiausiu įvertinimu! Režisieriai Dalius Abaris ir Gediminas Šeduikis siekia, kad opera kuo natūraliau įsilietų į aplinką. Elingas, laivas – viskas tikra. Norisi, kad ir veiksmas būtų kuo realistiškesnis“, – sako operos „Skrajojantis olandas“ choreografas.

Teks įveikti baimes

Pasak A. Liškausko, vidurvasarį rasti mimanso šokėjų buvo sudėtinga. Jais, paraginus garsiam aktoriui, režisieriui ir pedagogui Valentinui Masalskiui, tapo jo vadovaujami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Teatro katedros vaidybos studentai.  

Operos „Skrajojantis olandas“ atlikėjams teks įveikti aukščio baimę. „Aukščiausias scenos tiltas kabo 17 m aukštyje. Jame pasirodys ne tik solistai, bet ir šokėjai. Kita scenos aikštelė įrengta  8 m aukštyje. Joje šokio užduotys bus skirtos ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro moterims. Kol kas repetuodamos salėje jos šypsosi, bet paskutinės spektaklio repeticijos vyks aukštai virš žemės... Solistai judės mažiau, nes tai juk opera. Kone daugiausiai judesio užduočių teks Vairininko vaidmens atlikėjui Rafailiui Karpiui“, – atskleidžia keletą būsimos premjeros paslapčių A. Liškauskas.

Jūrų dievybių pasveikinimas

Ar tai, ką regėsime spektaklyje, apskritai galima vadinti šokiu? A. Liškauskas kalba pavyzdžiais: „Įsivaizduokite: žmogus eina gatve arba stovi prie staklių. Jis nešoka. Bet jei dešimt žmonių atlieka tą patį veiksmą, skambant muzikai? Tai tampa šokiu. Taip ir šiame spektaklyje. Tarkim, vienoje iš operos scenų jūreiviai pamato, jog prie jų artėja didžiulė banga. Ką jie daro? Kiekvienas prietaringas jūreivis turi savų įsitikinimų, kas gali padėti sunkiu metu. Vienas kumščiu ploja sau per krūtinę, paskui paliečia denį, padėkoja dievams... Pamenate haką – Naujosios Zelandijos komandų ritualą, nešantį sportininkams sėkmę prieš varžybas? Tai – maorių dievybės pasveikinimas, kurį, atliekamą visos komandos, mes suprantame kaip šokį. Nors taip nėra“, – aiškina garsus choreografas.