Tauragėje gyvenantis vyras penkiolika metu fotografavo paukščius, už įspūdingus kadrus yra pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą. Tačiau kartais iššūkių net ir laukinėje gamtoje nebepakanka.
„Atėjo momentas, kai žmogus išsisemia, ir vieną dieną iškilo klausimas, kam aš tai darau? Atsakymo nebebuvo. Vadinasi, viskas, reikia eiti kažkur kitur. Norisi pamatyti tai, kas dar neparodyta“, – pasakojo fotografas.
Tačiau nuo fotografijos vyras nepabėgo. Pakeitęs visą turimą techniką, 62-ejų Eugenijus atrado makrofotografiją. Aplinkiniai nuostabos neslepia.
Visas LNK reportažas:
„Tada baigiau su paukščiais, visi buvo įpratę, turėjau ir tebeturiu savo ratą. Visi sakė: ką tu padarei, tokias grožybes iškeitei į monstrus. Amžinatilsį uošvė irgi klausė, kada baigsiu parazitus fotografuoti“, – pradžią prisiminė Eugenijus.
Makrofotografija reikalauja labai daug laiko, žinių ir kantrybės. Paplušėta ir prie pasaulį nustebinusio kadro. Nors internete nuotrauką lydį prierašas „velnias“, „monstras“, tačiau užfiksuota darbštumų pasižyminti skruzdėlė. Fotografas savo žvaigždę pristato paprastai.
„Miško skruzdė. Nueini prie skruzdėlyno, vargo nėra, tačiau didysis rūpestis – kaip ją nufotografuoti“, – sakė E.Kavaliauskas.
Nuotrauka, padaryta iš 460 kadrų, sudėtų į vieną, įamžinta su savos gamybos įranga. Tokio fotoaparato parduotuvėje nenusipirksi. Fotografas nesitikėjo, kad pasauliniame konkurse, skirtame atskleisti mikrofotografijos grožį, sulauks tiek dėmesio, kai čia dalyvauja JAV universitetų fotografai su milijonus kainuojančia technika.
Neabejotinai daugiausia vargo kainuoja pasiruošimas. Atsinešęs gyvį žaisti per ilgai negali, nes fotografuojami jie gyvi, kartais pasiruošimui jie trumpai laikomi šaldytuve, kad apmigtų. Vėliau keliauja į fotosesiją.
„Manęs būna klausia, o aš juokauju. Klausia, ką padarau, o aš atsakau, kad užkutenu. Šioje srityje darbą planuoti reikia labai iš toli. Jau žinai, ką fotografuosi, maždaug kaip, ir pradedi ruoštis. Atsinešęs negali ilgai žaisti, nes tai labai mažas gyvis, jo nužudyti negalima, nes matosi, ir jis labai greitai praranda skystį“, – fotosesijos ypatumais dalijosi fotografas.
Išgavęs tokį rezultatą nuostabos neslepia ir pats Eugenijus.
„Iš karto kilo mintis – tai turi pamatyti pasaulis. Nes tai dar nematyta. Aišku, visi sureagavo, išvadino monstru“, – sakė vyras.
Tačiau savo skruzdės monstre jis nevadina. Labiausiai šiurpo kelia skruzdės neva ryškios raudonos akys, nors tiesa kiek kitokia.
Visi sureagavo, išvadino monstru.
„Tai nėra baisu. Ji fotografuota visa galva, kaip portretas. Iš karto neįdomu, tačiau yra spalvų žaismas. Akių beveik nematyti, jos yra. Vadinamieji šarnyrai – ūseliai ir atrodo kaip akys. Tai ne akys“, – paaiškino Eugenijus.
Nors gali pasirodyti, kad tokiai įspūdingai fotografijai reikia prabangios technikos, fotografas atkerta, kad išmanieji telefonai fotografuoti gali net geriau. Svarbiausia čia turimos žinios.
„Fotoaparatas man yra tik priemonė, visa kita žmogaus galva, rankos, mąstymas“, – pažymėji fotografas.
E.Kavaliausko galerijoje jau įamžintas ne vienas amą atimantis kadrą. Savo neįveikiamo vabzdžio fotografas sako neturintis ir priduria, kad reikia nepamiršti, jog žmogus pirmiausia turi sutarti su gamta.
