„Kaip tik naktis, taip smalkių smarvė. Privalome patys imtis iniciatyvos ir išsiaiškinti smarvės skleidėjus“, – „Facebook“ „Švari pietinė Klaipėda“ paskyroje, vienijančioje per 8 tūkst. narių, tądien užrašė klaipėdietė.

Praeitos savaitės pabaigoje kvapai buvo itin intensyvūs, tuomet vienas pietinės miesto dalies gyventojas parašė labai piktą laišką institucijoms.

Po penkių valandų nuo išsiuntimo į šį laišką sureagavo Aplinkos ministerija (AM), kuri išdėstė, kodėl šios problemos ši institucija spręsti negali.

Žurnalistams pasiteiravus aplinkos ministro Simono Gentvilo, ką gali padaryti AM, kad galiausiai būtų išsiaiškinta, kas nuodija žmones, sulaukta gana operatyvaus atsakymo.

Simonas Gentvilas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Situaciją aiškintis operatyviai perduota Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, kurie šiuo konkrečiu atveju nustatys sklidusio kvapo priežastis ir galimus sukėlėjus. Pritaikys atitinkamas atsakomybės priemones“, – patikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ketinu imtis iniciatyvos ir įrengti ten oro taršos matuoklius.

Viešai prieinami NASA palydoviniai gaisrų žemėlapiai rodo, kad nuo liepos pradžios netoli marių liepsnojusiuose Kaliningrado srities durpynuose liepos 28 ir 29 d. gaisrai vėl suaktyvėjo ir jų degėsių kvapai galėjo pasiekti Klaipėdą.

Tai galėjo būti viena priežasčių, iš kur sklido klaipėdiečius prižadinusi degėsių smarvė.

Gaisrai ir tuo pat metu karščio anomalijos tose vietose liepos 27 ir 28 d. fiksuotos viešai prieinamuose NASA palydoviniuose gaisrų žemėlapiuose.

Vis dėlto nei liepos 30–31, nei rugpjūčio 1–2 d. šiuose žemėlapiuose gaisro židinių Kaliningrado durpynuose nematyti, o degėsių tvaikas kaip tik tuo metu pasiekė Klaipėdos pietinę dalį.

„Klaipėdos pietinę dalį jau ne vienerius metus periodiškai kamuoja nemalonūs kvapai, dėl to ketinu imtis iniciatyvos ir įrengti ten oro taršos matuoklius, kad gavę objektyvius duomenis, galėtume toliau ieškoti būdų, kaip tą problemą spręsti“, – tvirtino S. Gentvilas.

Asociacija "Vitės bendruomenė" dėl padidėjusios taršos vėl kreipėsi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narius bei Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamentą.

Rašte rašoma, kad gyventojai reiškia nusiskundimus dėl nuolat sklindančios smarvės.

Toliau vardijama, kad naftos produktų tvaikas buvo juntamas balandžio 8 d. 5.30 val., balandžio 9 d. 10 val., balandžio 22 d. 7.30 ir 10 val. bei balandžio 24 d. 3 val. nakties.

"Tai ypač aktualu dabartinio karantino sąlygomis, kai reikia dažnai vėdinti gyvenamąsias patalpas, bet dėl lauke tvyrančios naftos produktų smarvės negalime atidaryti langų. LR Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Konstitucijos normose įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai ir joje gyvenantiems žmonėms", – kreipimesi rašė asociacijos valdybos pirmininkas Antanas Blynas.

Anot Vitės bendruomenės vadovo Tomo Meškinio, smarvė gyventojus kamuoja nuolat, bet kol kas padėtis negerėja.

"Situacija nesikeičia, todėl mes valdžiai nuolatos tai primename ir norime kokių nors rezultatų", – teigė T.Meškinis.

Nuo tvaiko – šleikštulys

Pietinės miesto dalies gyventojai trečiadienio naktį, apie 1 val., nebežinojo, kur dingti nuo rapsų tvaiką primenančios smarvės.

Dėl karantino namuose priversti būti klaipėdiečiai piktinosi negalintys net praverti balkono. Smarvė rietė nosį ir vertė žiaukčioti.

Trečiadienį ryte šiaurinės miesto dalies gyventojai atakavo atsakingą už mėginių paėmimą asmenį liudydami, kad Parko gatvėje tvyrojo net akis graužiantis naftos produktų tvaikas.

Kai galime, reaguojame į signalus, kreipiamės į įstaigas raštu, skambiname telefonais. Tiesiog dabar pagrindinės pajėgos sutelktos į žmonių sergamumo ir viruso plitimo stabdymo sritį.

Šioje gatvėje gyvenantiems žmonėms tai – jokia naujiena, bet paprastai vėjas greitai nupučia dvoką. Šį kartą iki pykinimo bjaurus kvapas tvyrojo pustrečios valandos.

"Buvome priversti mesti darbus kieme ir bėgti į namus. Bet langai buvo palikti praviri, todėl ir namuose buvo toks jausmas, lyg galvą būtum įkišęs į pilną degalų kibirą", – piktinosi Parko gatvės gyventojas.

Mėginiai baigėsi

Dar visai neseniai pajutę blogą kvapą klaipėdiečiai skambindavo paskirtam gyventojų atstovui, kuris buvo įpareigotas susisiekti su savivaldybės konkursą laimėjusios įmonės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" specialistu, o šis paimdavo kvapų mėginius.

Trečiadienį sužinota, kad metams skirti mėginiai jau išnaudoti. Jų jau paimti 24.

Įmonės atstovė Laima Kūrienė patikino, kad ataskaitas apie nustatytą taršą įmonės darbuotojai Klaipėdos savivaldybei teikia kas ketvirtį, o šių metų gegužės viduryje planuojama duoti apibendrintą visų metų ataskaitą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas teigė, kad būta minčių demaskuoti miesto smardintojus, bet užklupusi pandemija ir karantino suvaržymai privertė koreguoti planus.

Raimundas Grigaliūnas / Redakcijos archyvo nuotr.

Centro darbuotojai dabar turi daug darbų, vos spėja vykdyti su užkrato kontrole susijusias užduotis.

Laukia karantino pabaigos

"Dabar mūsų pagrindinis taikinys yra gydymo ir slaugos įstaigos. Nesakau, kad nedirbame šiuo klausimu, bet kai kurie veiksmai bus atliekami, kai baigsis karantinas. Planų ir minčių yra, bet virusas sutrukdė tam tikrus mūsų suplanuotus veiksmus. Tiek vienų, tiek kitų problema yra žinoma. Gali būti, kad kol įmonės nėra įvykdžiusios gamtosaugos priemonių, tie kvapai bus jaučiami. Dabar mes negalime taip greitai, kaip norėtųsi, reaguoti į pranešimus. Turime daug užduočių tikrinti įstaigas. Kvapus skleidžiančių įmonių patikrinimai mieste dabar šiek tiek atidėti", – atviravo departamento direktorius.

Dėl kvapų gyventojai turėtų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, tai patvirtino ir R.Grigaliūnas.

Pasak pašnekovo, kai kurios įmonės buvo pasižadėjusios per kovo ir balandžio mėnesius atlikti matavimus bei tyrimus.

Kai tik bus sumažinti karantino apribojimai, tikrinimus bus galima vykdyti.

"Norėtume, kad žmonės mus suprastų. Darome, kiek tai dabar yra įmanoma, labai stengiamės. Nesu didelis pesimistas. Nereikia kentėti, mes, kai galime, reaguojame į signalus, kreipiamės į įstaigas raštu, skambiname telefonais. Tiesiog dabar pagrindinės pajėgos sutelktos į žmonių sergamumo ir koronaviruso plitimo stabdymo sritį", – į klaipėdiečių supratingumą apeliavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius.

Pietinės miesto dalies gyventojai iki šiol skundžiasi akis ir gerklę graužiančia smarve. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sudaryta darbo grupė aiškinosi, ko laukti šiltuoju metų laiku, kai kvapai dar suintensyvėja ir tampa sunkiai pakeliami.

Darbo grupė, sudaryta iš savivaldybės ir kontroliuojančių institucijų atstovų domėjosi, kokias kvapų mažinimo priemones šiemet taikys Dumpių kaime veikiančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir „Branda LT“.

„Klaipėdos vandens“ Pardavimų departamento direktorė Eglė Alonderienė patikino, kad pavasarį įmonė ketina užbaigti pernai pradėtus darbus – iki kovo 18-osios bus uždengti gravitaciniai tankintuvai, o, atšilus orams, nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos, žadama sumažinti kvapus nuotekose.

Tuo metu priemonės, kurias atsakingų institucijų atstovams pristatė bendrovė „Branda LT“ direktorius Evaldas Stakė, darbo grupės nariams sukėlė daugiau klausimų.

Nepaisant to, kad šios įmonės kvapų tarša viršijo maksimalius kvapų taršos vienetus, ji nepateikė jokios priemonės, kaip šiemet kovos su tarša kvapais.

Pasak savivaldybės atstovų, kvapų mažinimo priemonių plano pasigedo ir pasitarime dalyvavę Visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie, be kita ko, iki posėdžio negavo atsakymų į savo paklausimus.

Esą bendrovė „Branda LT“ yra numačiusi atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūras, tačiau kada realiai tai bus daroma – neaišku. „Brandos LT“ atstovas užsiminė apie įmonės ketinimus vykdyti šalutinių gyvūninių produktų ir kitų bioskaidžių atliekų, turinčių specifinį kvapą, priėmimą ir rūšiavimą (šiuo metu ši veikla yra uždrausta), todėl susirinkusiesiems kilo rimtų abejonių, ar kvapų taršos mažinimui nekils papildomų grėsmių.

Išvadas dėl bendrovės „Branda LT“ indėlio į kvapų mažinimą ketinama daryti tada, kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pareikalauta, kad įmonė pakartotinai per mėnesį pateiktų pagrįstą kvapų taršos mažinimo priemonių planą.

„Galima tikėtis, kad šylant orui nemalonių kvapų mieste bus mažiau – patys taršiausi bendrovės „Klaipėdos vanduo“ įrenginiai bus uždengti“, – apibendrino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Išgalvotos sąskaitos

Klaipėdos apylinkės teismo R.Zaborė buvo pripažinta kalta pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Skyręs lygtinę laisvės atėmimo bausmę, teismas tenkino ir civilinius ieškinius: priteisė sumokėti bankrutavusiai bendrovei "Ramesa", kurios direktorė ir kasininkė buvo R.Zaborė, 253,7 tūkst. eurų žalos atlyginimą bei dar 49,9 tūkst. eurų valstybei nesumokėtų mokesčių.

Apskundusi šį nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui, R.Zaborė pasišovė dalyvauti rinkimuose į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą su visuomeniniu rinkimų komitetu "Klaipėdos rajono žemaičiai".

Nei rinkėjų, nei savo bendražygių visuomeniniame komitete, nei Seimo narių, su kuriais bendradarbiavo rengiant akcijas prieš smarvės skleidėjus Klaipėdos pietinėje dalyje, ji apie savo teistumą neinformavo.

Neigdama savo kaltę, R.Zaborė tikino, kad suklastojo tik vieną patalpų nuomos sutartį, kadangi reikėjo grynųjų pinigų darbuotojų algoms mokėti "vokeliuose".

Mat nuosprendis, apskundus jį aukštesnei teismo instancijai, tuo metu dar nebuvo įsigaliojęs.

Tačiau rajono rinkėjai pasitikėjimo aktyvia kovotoja už miesto gyventojų teises į švarią aplinką nepademonstravo ir tarybos nario mandato moteriai nesuteikė.

Klastojo sąskaitas faktūras

Apsiginti nusikalstamomis veikomis suterštos reputacijos R.Zaborei nepavyko ir Lietuvos apeliaciniame teisme.

Bendraminčiai: šalia K.Mažeikos visuomenininkę R.Zaborę (kairėje) buvo galima matyti ir ministro vizito į Klaipėdą rugsėjo 6-ąją metu.

Savo apeliaciniu skundu ji prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, o bylą grąžinti prokurorui, kad ištaisytų ikiteisminio tyrimo trūkumus ir ją papildytų.

R.Zaborė buvo nuteista kartu su bendrininku – taip pat bankrutavusios bendrovės "Mūralis" vadovu Vaidu Kazlausku.

Pastarajam buvo skirta metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą dvejiems metams.

Tačiau V.Kazlauskas prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų veikų ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio neskundė.

Abu nuteistieji susitarė suklastoti dokumentus – sutartis, išankstines sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras – kuriose nurodysią fiktyvius duomenis apie bendrovės "Mūralis" neva suteiktas patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, pastolių nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas bendrovei "Ramesa", o atsiskaitymas bus imituojamas suklastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus.

Iš viso tokių dokumentų buvo "pagaminta" už 253,7 tūkst. eurų sumą.

Pinigus išdavinėjo pati sau

Neigdama savo kaltę, R.Zaborė tikino, kad suklastojo tik vieną patalpų nuomos sutartį, kadangi reikėjo grynųjų pinigų darbuotojų algoms mokėti "vokeliuose", o visus kitus fiktyvius sandorius esą inicijavo ir dokumentus klastojo V.Kazlauskas, kuriuo ji esą pasitikėjo, todėl pasirašydavo viską, ką šis pateikdavo.

Netikėtumas: R.Zaborė dalyvavo ir liepą Seime vykusioje aplinkos ministro surengtoje spaudos konferencijoje (antra iš dešinės).

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutiko su visais Klaipėdos apygardos teismo padarytais faktų ir aplinkybių įvertinimais.

Teismas taip pat rėmėsi ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir nusprendė, kad R.Zaborė pagrįstai pripažinta kalta dėl bendrovei "Ramesa" priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Nustatyta, kad 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais R.Zaborė iš "Ramesos" kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų, o sudėjus visus fiktyvius dokumentus, susidaro panaši suma.

Nors nuteistoji teigė atsiskaitydavusi su bendrovės "Mūralis" savais pinigais, o paskui atsiimdavusi juos iš savo vadovautos bendrovės kasos, atsiskaitymai nebuvo įrodyti.

"Nuteistajai negalint paaiškinti, kur tie pinigai buvo panaudoti, laikytina įrodytu, kad, suklastodama kaltinime nurodytus dokumentus, apeliantė pasisavino šį bendrovei "Ramesa" priklausiusį didelės vertės turtą. R.Z. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, suvokdama pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdama taip veikti", – rašoma teismo sprendime.

Gali sulaukti ir civilinio ieškinio

Vis dėlto Apeliacinio teismo kolegija pakeitė dvi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis. R.Zaborė nėra nuteista už sukčiavimą, už ką jai buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas konstatavo, kad neteisingi duomenys (iš suklastotų dokumentų) jos nurodymu buvo įrašyti į bendrovės "Ramesa" PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, siekiant sumažinti mokėtinus PVM ir pelno mokesčius, tačiau nebuvo siekiama susigrąžinti neva permokėto PVM, taigi, valstybės biudžeto lėšos grobstomos nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokia veika vertinama ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai.

Įžvalga: A.Valantinas teigė, kad įmonės bankroto administratoriui palikta teisė pareikšti ieškinį dėl nuteistosios padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pakeitusi straipsnį dėl sukčiavimo (BK 182 str.) į BK 220 str. 1 dalį – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, teisėjų kolegija skyrė R.Zaborei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau iš naujo subendrinus bausmes, lieka tie patys dveji metai ir 6 mėnesiai, tokia bausmė, skirta už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.

Taip pat panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria tenkinamas 253 757 eurų bendrovės "Ramesa" ieškinys, kadangi toks sprendimas pripažintas nepagrįstu.

Kaip teigė teisėjų kolegijos pirmininkas Algimantas Valantinas, šis civilinis ieškinys apskritai negalėjo būti nagrinėjamas teisme, kadangi paties ieškinio nebuvo, o tik žodinis bankroto administratoriaus prašymas pripažinti bankrutuojančią bendrovę "Ramesa" civiline ieškove. Tokį prašymą savo nutarimu tenkino ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

"Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, jis būtinai turi būti rašytinės formos ir pateiktas iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios. To nebuvo padaryta, – teigė A.Valantinas. – Tačiau bankroto administratoriui palikta teisė pareikšti ieškinį dėl nuteistosios nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka."

Ėmėsi visuomeninės veiklos

Net ir sukdamasi teismų karuselėje, R.Zaborė surado laiko imtis visuomeninės veiklos.

Apie R.Zaborę uostamiesčio bendruomenė garsiau išgirdo pernai rudenį, kai ji kartu su kita visuomenininke Ligita Girskiene, vėliau tapusia Klaipėdos tarybos nare, paskelbė karą blogiems kvapams Klaipėdos mieste ir rajone.

Jos rinko parašus dėl smarvės, fiksavo duomenis apie taršos šaltinius, susitikinėjo su gyventojais, į šią kovą įtraukė net Seimo narius klaipėdiečius – Dainių Kepenį, Naglį Puteikį, Simoną Gentvilą.

Abi moterys 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje dalyvavo parlamentaro N.Puteikio spaudos konferencijoje "Dėl taršos Klaipėdos mieste".

Šioje spaudos konferencijoje N.Puteikis pristatė R.Zaborę Ketvergių bendruomenės atstove.

Nuostatos: Klaipėdos tarybos narė L.Girskienė pabrėžė, kad R.Zaborės reputacijos dėmės neturės įtakos tolesniam jų bendradarbiavimui.

Gavusi žodį moteris vardijo didžiausius, jos manymu, blogų kvapų skleidėjus, tarp kurių buvo nurodyta ir įmonė "Branda LT", kurioje ji pati dar ne taip seniai dirbo.

Apie baudžiamąją bylą, kurioje yra teisiamoji, R.Zaborė, suprantama, neužsiminė.

Šalia ministro – ne kartą

Tai nebuvo paskutinis R.Zaborės, kaip visuomenininkės, apsilankymas Seime.

Paskyrus aplinkos apsaugos ministru Kęstutį Mažeiką, šią moterį galima buvo ne kartą pamatyti ir šalia jo.

Šių metų liepos 7 d. R.Zaborė dalyvavo ir K.Mažeikos spaudos konferencijoje "Taršių gamybinių objektų suvaldymas".

Tame viešame renginyje dalyvavo ir L.Girskienė.

Nors tąsyk K.Mažeika R.Zaborės nepristatė susirinkusiesiems, ji, kalbėdama apie tai, kad tęs kovą prieš taršą Klaipėdoje, viešai dėkojo ministrui ir neslėpė, jog su K.Mažeika bendradarbiavo dar šiam būnant Seimo Aplinkos komiteto pirmininku.

Spaudos konferencijoje R.Zaborė pastebėjo, kad iki tol Aplinkos ministerija buvo "neliečiamųjų kasta, kur negalėjo įeiti nei gyventojai, nei bendruomenės".

"O šiandien mes turime pačią atviriausią Aplinkos ministeriją", – džiaugėsi Ketvergių visuomenės atstove prisistatanti moteris.

Šalia K.Mažeikos R.Zaborę buvo galima matyti ir ministro vizito į Klaipėdą rugsėjo 6-ąją metu.

Tądien Klaipėdos ir rajono merai Vytautas Grubliauskas bei Bronius Markauskas, bendruomenės atstovai ir aplinkos ministras K.Mažeika lankėsi Dumpiuose įsikūrusių įmonių teritorijose.

K.Mažeika tuomet susitiko su įmonių vadovais, domėjosi, kaip jos laikosi aplinkosaugos reikalavimų, kokių priemonių imasi sprendžiant kvapų problemą.

Reputacijos dėmės – ne kliūtis

Kuo taip įtiko naujasis ministras R.Zaborei, iš jos pačios išgirsti nepavyko, nes moteris vakar mobiliuoju telefonu neatsiliepė, nors jai skambinta buvo ne vieną kartą.

Nepavyko sužinoti ir to, ar dėl finansinių nusikaltimų nuteista R.Zaborė, nepaisydama suteptos reputacijos, ir toliau užsiiminės visuomenine veikla.

Jos bendražygė, Klaipėdos miesto tarybos narė, "valstiečių" atstovė L.Girskienė įsitikinusi, kad R.Zaborės teistumas jos pilietinėms iniciatyvoms netrukdys.

"Man apie jos teistumą žinoma. Aš manau, kad žmogaus asmeninis gyvenimas niekaip nėra susijęs su mūsų veikla. Tai yra jos klaidos, ji už tai atsako, niekur nesislepia. Dėl taršos, jos žinių bagažas yra labai didelis. Ir ji labai pagelbėja mums šioje srityje. Aš tikrai nesiruošiu atsisakyti jos bendradarbiavimo, nepaisant reputacijos dalykų. Man atrodo, kad nuosprendis čia dar negalutinis, man atrodo, kad neskundžiama nutartis dar nėra priimta. Smarvė tikrai niekaip nesusijusi su jos praeities klaidomis", – aiškino L.Girskienė.

L.Girskienė dar kartą pabrėžė, kad R.Zaborės reputacijos dėmės neturės įtakos tolesniam jų bendradarbiavimui, nes esą R.Zaborė "turi daug žinių ir daug padeda".

Iškart po pokalbio su žurnaliste L.Girskienė savo feisbuke parašė: "Pranešu, kad su R.Zabore nenutrauksiu ryšių dėl jos asmeninių problemų su teisėsauga. Klaipėda nesmirdės! Eisim iki galo!"

Ar iš tiesų žmogaus nusikalstama veika gali būti priskiriama jo privataus gyvenimo sričiai, kaip mano teisinį išsilavinimą turinti L.Girskienė?

Dar 2004 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kuriame teigiama, kad  darydamas nusikaltimus asmuo negali tikėtis privatumo.

„Papildomai kreipsis į atsakingas institucijas, siekdama gauti duomenų, kurių, teismo manymu, priimant sprendimą galimai trūko“, –  BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

„Prokuratūra pripažįsta ir sutinka, kad problema egzistuoja“, – pridūrė ji.

Dėl nemalonių kvapų skundus prokuratūrai praėjusiais metais pateikė Klaipėdos meras ir gyventojai, tačiau prokuratūra nesutiko pradėti viešojo gynimo priemonių.

Po atsisakymo ginti viešąjį interesą Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teismą, šis panaikino prokuratūros sprendimą nepradėti procedūros.

Po atsisakymo ginti viešąjį interesą Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teismą, šis panaikino prokuratūros sprendimą nepradėti procedūros.

Klaipėdos apylinkės teismas nurodė, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi plačius įgaliojimus, kurie neapsiriboja vien kreipimusi į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos, tačiau nagrinėjamu atveju veiksmų nebuvo imtasi.

Apylinkės teismo sprendimą patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs prokuratūros skundą.

Jis konstatavo, kad tiriant pareiškėjo pateiktą skundą iš esmės tirtos tik tos įmonės, kurios į aplinką skleidžia kvapus, tai yra bendrovės „Klaipėdos atliekų tvarkymo centras“, „Branda LT“, „Grigeo Klaipėda“, „Klaipėdos vanduo“, „Toksika“.

„Kaip matyti iš ginčijamo prokuroro nutarimo, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, negalima aiškiai nustatyti, kokios konkrečiai įmonės (...) yra nemalonaus kvapo, galbūt turinčio kenksmingą poveikį Klaipėdos miesto gyventojų sveikatai, šaltinis“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas pabrėžė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog bendrovė „Branda LT“ vykdomos veiklos kvapo koncentracija viršijo higienos normas.

„Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ taip pat yra padariusi pažeidimų“, – rašoma teismo nutartyje.

Taip pat nustatyta, kad bendrovė „Toksika“ turėjo pavojingų cheminių medžiagų, bet nesilaikė atliekų naudojimo ar šalinimo reglamento reikalavimų. Pažymėta, kad kai kurių atliekų likučiai iki 19,56 karto viršijo atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį.

Teismo teigimu, keltas klausimas dėl bendrovės „Klaipėdos vanduo“ naudojamų ventilių skleidžiamų garų, kurie galbūt neinventorizuoti, tačiau šios aplinkybės netirtos ir dėl jų nebuvo padarytos aiškios išvados, ar nustatyti pažeidimai galėjo būti blogo kvapo Klaipėdoje priežastis.

„Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas pakankamas tyrimui reikšmingų visų aplinkybių pagal pareiškėjo skundą nustatymas, yra pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo“, – nutarė teismas.

Klaipėdos miesto savivaldybė pabrėžia, kad prokuratūra turi įsitraukti sprendžiant nemalonių kvapų problemą pietinėje miesto dalyje.

„Esu įsitikinęs, kad tik spręsdami kvapų problemą visomis įmanomomis priemonėmis, galime pasiekti norimo rezultato, todėl dar kartą pabrėžiu, kad prokuratūros prisijungimas prie šio proceso yra svarbus ir reikalingas“, – sakė meras Vytautas Grubliauskas.

Esu įsitikinęs, kad tik spręsdami kvapų problemą visomis įmanomomis priemonėmis, galime pasiekti norimo rezultato.

Kreipdamasis į prokuratūra V. Grubliauskas akcentavo, kad dalis potencialių kvapų šaltinių yra ne Klaipėdos miesto teritorijoje, o Klaipėdos rajone esančiame Dumpių kaime, už miesto savivaldybės kompetencijos ribų.

„Be to, kontroliuojančios institucijos nėra pavaldžios Klaipėdos miesto savivaldybei, tačiau visas pasekmių spektras tenka.

Kaltės nepripažino

Lietuvos apeliaciniame teisme R.Zaborės skundas nagrinėjamas nuo šių metų kovo 1 d.

Pernai spalio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, aktyvią visuomenininkę pripažino suklastojus dokumentus, kuriuos panaudojusi pasisavino didelės vertės turtą, priklausiusį bendrovei "Ramesa".

Moteris dirbo šios įmonės direktore ir vienintelė turėjo įgaliojimus tvarkyti kasoje esančius pinigus.

Nors R.Zaborė neprisipažino padariusi visus jai inkriminuojamus nusikaltimus, teismas ją pripažino kalta pagal 4 Baudžiamojo kodekso straipsnius ir skyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams.

Be to, teismas nusprendė bankrutuojančios bendrovės "Ramesa" naudai iš R.Zaborės priteisti milžinišką sumą – 253,7 tūkst. eurų žalos atlyginimo, o pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį iš jos valstybės naudai priteisė dar 49,9 tūkst. eurų nuslėptų PVM ir pelno mokesčių.

Taip pat buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės moteriai priklausančiam turtui – žemės sklypui ir namui, esantiems ne Ketvergiuose, o kitoje seniūnijoje.

Taip pat buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės moteriai priklausančiam turtui – žemės sklypui ir namui, esantiems ne Ketvergiuose, o kitoje seniūnijoje.

Rinkėjai nepaglostė

Tai nesustabdė kovotojos su nemaloniais kvapais dalyvauti šių metų savivaldos rinkimuose.

Dienraštis "Klaipėda" šių metų vasario 9-ąją straipsnyje "Po teismo – į rinkimus" rašė, kad teismo nutartį ji apskundė, ir ši rinkiminiu laikotarpiu nebuvo įsiteisėjusi.

Su visuomeniniu rinkimų komitetu "Klaipėdos rajono žemaičiai" į rajono tarybos nario mandatą pretendavusi R.Zaborė teisiškai neturėjo pareigos pranešti rinkėjams apie teistumą.

Apie bendražygei nepalankią teismo nutartį nieko nežinojo ir visuomeninio rinkimų komiteto "Klaipėdos rajono žemaičiai" lyderis, Klaipėdos rajono tarybos narys Raimondas Simonavičius.

Šį reputacijos "kabliuką" moteris nutylėjo ir bendraudama su Seimo nariais klaipėdiečiais Nagliu Puteikiu, Dainiumi Kepeniu ir Simonu Gentvilu, kurie palaikė visuomenininkų akcijas prieš nosį riečiančius kvapus, ypač pietinėje uostamiesčio dalyje.

Tiesa, kelių į politiką Klaipėdos rajono rinkėjai R.Zaborei neprakirto, veikiau atvirkščiai – visuomeninio rinkimų komiteto sąraše ji buvo įrašyta 31 numeriu, o porinkiminiame nukrito į 41 vietą, gavusi vos 50 pirmumo balsų. Komitetas Klaipėdos rajono taryboje laimėjo du mandatus.

Iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje R.Zaborės pateiktos anketos akivaizdu, kad jos turimo turto vertė ir piniginės lėšos kelis kartus mažesnės, nei reikalaujama atlyginti žalos suma. Be to, moteris dar yra ir pasiskolinusi per 40 tūkst. eurų.

Būta ir "vokelių"

Savo apeliaciniame skunde R.Zaborė prašo panaikinti jai nepalankią Klaipėdos apygardos teismo nutartį, o bylą grąžinti prokurorui, kad ištaisytų ikiteisminio tyrimo trūkumus ir jį papildytų.

Apeliantės ir jos advokato teigimu, nebuvo ištirtos svarbios faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, ar bendrovės "Ramesa" kasoje apskritai galėjo būti šimtatūkstantinės lėšos, kurias esą galėjo pasisavinti jos vadovė, nes nebuvo atlikta kasos inventorizacija.

Taip pat esą neištirtos aplinkybės, kas iš tiesų klastojo bendrovės "Ramesa" sutartis su bendrove "Mūralis" (taip pat bankrutavusi įmonė). Mat pastaroji identiškas sutartis buvo sudariusi ir su dar keletu įmonių, o jos buvęs vadovas Vaidas Kazlauskas dirbo darbų vadovu ir bendrovėje "Ramesa".

Tačiau V.Kazlauskas viską prisipažino, atskleidė "juodų" pinigų judėjimą, o atsiliepime į R.Zaborės apeliacinį skundą sutiko su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.

Pirmadienį Lietuvos apeliacinio teismo kolegija išklausė proceso dalyvių baigiamąsias kalbas.

R.Zaborė, apeliuodama į tai, kad šiuo metu nėra viešas asmuo, turi mažametį vaiką, dalyvauja visuomeninėje veikloje, susijusioje su Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sritimi ir dėl to jaučia "spaudimą per informacijos priemones", mėgino pasiekti, kad žiniasklaidos atstovai būtų išprašyti iš posėdžių salės.

Moteris tikino teismą daugiau nei ketvirčio milijono eurų nepasisavinusi, nes tokių pinigų įmonės kasoje niekada nebuvę.

Tačiau teisėjų kolegijos pirmininkas Algimantas Valantinas pareiškė, kad iki tol visi posėdžiai buvo vieši, tad nėra jokio pagrindo paskutinį daryti uždarą.

Moteris tikino teismą daugiau nei ketvirčio milijono eurų nepasisavinusi, nes tokių pinigų įmonės kasoje niekada nebuvę. Ji pripažino, kad dalį lėšų išėmė iš kasos pagal fiktyvią sutartį dėl patalpų nuomos, nes pinigai buvo reikalingi "vokeliams" – darbuotojams mokėti dalį algos, išvengiant mokesčių. Bet ikiteisminio tyrimo duomenys atskleidė, kad tik 2 bendrovės "Ramesa" darbuotojai per apklausas prisipažino gavę dalį algos "juodais" pinigais, o 16 tvirtino, kad jokių "vokelių" nebuvo.

Kaip Lietuvos apeliacinis teismas įvertino skundo argumentus ir faktinių aplinkybių įrodymus, paaiškės šių metų lapkričio 6 d., kai bus paskelbtas procesinis sprendimas.

Feisbuke vyksta karas

Pietinės miesto gyventojai pyktį dėl dieną ir naktį akis ar gerklę graužiančios smarvės lieja gausybe pranešimų.

Anot jų, kvapas, panašus į fekalijų dvoką, toks stiprus, kad plūstelėjus smarvės bangai, vaikai namuose vemia, žmonės naktimis nemiega, o langų atidaryti tapo neįmanoma.

Dvoko nukamuoti klaipėdiečiai savo nepasitenkinimą išreiškia ne tik valdininkams, tuo dalijamasi specialiai įkurtose socialinių tinklų grupėse, interneto svetainėse.

"Nepakenčiama smarvė! Supuvusiais kiaušiniais, išmatomis. Net be langų patalpoje prasiskverbia", – rašo Vingio gatvėje gyvenantis klaipėdietis.

"Rugpjūčio 27 dieną aliejaus kvapą jautėme nuo 22 val. iki 0 val. 55 min. Aštrus kvapas, užimantis kvėpavimo takus, svaigsta galva, pykina. Prasidarius langą skverbiasi į butą. Įdomu, kiek viršijama tarša ir kokios medžiagos išmetamos į orą, kuriuo kvėpuojama. Kur galima sužinoti apie išmetamas taršos medžiagas? Ar buvo atliktas tyrimas?" – savivaldybės atstovų klausė I.Simonaitytės gatvės gyventoja.

Tokių skundų kasdien užregistruojama bent bent po kelis.

"Šiandien, 2019 m. rugpjūčio 26 d., apie 20 val. 30 min., pajutau seno aliejaus, seno maisto smarvę. Pradėjo skaudėti galvą. Be to, smarvę Mogiliovo rajone jaučiame kiekvieną vakarą ir naktį. Dažniausiai tai fekalijų kvapas. Savijauta iš karto pablogėja – galva svaigsta, o burnoje jaučiamas šleikštulys. Skauda galvą, graužia gerklę, akis", – antrino dar viena klaipėdietė.

Dvoko nukamuoti klaipėdiečiai savo nepasitenkinimą lieja socialiniame tinkle, buriasi į uždaras grupes ir organizuoja piketus.

Iš lovų išvertė dvokas

Panašu, jog aistras keliančios smarvės paieškos virto politikavimu, o daugkartinės diskusijos ir visuomeninės akcijos naudos galėtų atnešti tik kai kuriems žinomumo siekiantiems visuomenininkams.

Praėjusią savaitę uostyti smarvės savomis nosimis ant kojų buvo sukelti uostamiesčio įmonių vadovai ir aplinkosaugininkai. Tačiau ir naktiniai žygiai naudos nedavė, tik dar labiau įplieskė aistras tarp tų, kurie nesulaukė viešos garbės ir įvertinimo.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, apsilankęs ir apuostęs viską, kas tik galėjo tą naktį smirdėti, rėžė tiesiai.

"Yra kvapas prie įmonės "Branda" ir "Klaipėdos vanduo" tuščių linijų", – kęsdamas kvapus ir sukeltas aistras kalbėjo meras.

Uostytojų desantą ketvirtadienio naktį lydėjo ir specialistai, kurie paėmė mėginius ir kol kas tik jie be jokių aistrų galės atsakyti, kas konkrečiai tą kartą smardino miestą.

Į tikrintojų komandą įtrauktas laikinai bendrovės "Klaipėdos vanduo" direktoriaus pareigas einantis Algirdas Špučys tikino, jog kvapus galėjusius skleisti įmonės tinklų šulinius darbuotojai uždarys nedelsiant.

Gali uostyti ir Prezidentas

Toks miesto vadovo ir visuomenės atstovų naktinis vizitas, pasirodo, visiškai nesutrikdė atliekų kompostavimu Dumpių kaime užsiimančios įmonės "Branda" vadovo Evaldo Stakės.

Ar meras pirštu, ar nosimi bado – nesvarbu. Kvapas bus.

"Yra tas kvapas. Mes jį vadiname foniniu. Ar meras pirštu, ar nosimi bado – nesvarbu. Kvapas bus. Kvapas yra matuojamas ir apskaičiuojamas. Mes tai darome. Nebus taip, kad kvapo nebus, kai atvažiuos meras ar Prezidentas. Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius mums pažadėjo, jog kvapai suvaldomi. Mes pagal rekomendacijas diegiame sistemą, kuri, kaip mus tikina, visiškai suvaldys kvapus", – aiškino E.Stakė.

Įmonė yra anksčiau deklaravusi, jog yra įdiegusi specialią kvapus naikinančią technologiją.

"Yra įrengta speciali probiotikų dulksna, tačiau jos nepakanka. Planuojame per artimiausią mėnesį įdiegti modernesnę technologiją. Manau, jog tai padės išspręsti problemą. Tačiau, juk ne mes esame kvapų problemos Klaipėdoje ašis. Kas galėtų būti? Nežinau. Žinau tik tiek, kad kvapai yra fizikinis dydis ir juos galima išmatuoti. Klaipėdiečius kvapai iškankina ne nuolat, o pulsuojančiai. Tai reiškia, kad kažkas sukaupia ir išmeta į aplinką teršalus. Kai išmeta, kvapas pasklinda, o, kai atvažiuoja uostyti, smirda visi, tarp jų – ir mes", – aiškino E.Stakė.

Teršėjams – 9 nurodymai

Miestiečiai ir aplinkosaugininkai kurį laiką baksnojo į įmonės teritorijoje sukauptas kompostavimui atgabentas gyvulinės kilmės atliekas. Įmonė buvo laimėjusi atliekų utilizavimo konkursą, skelbtą Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos.

"Nuo praėjusių metų rudens nebeturime tų smardžiausių produktų", – patikino E.Stakė.

Nors E.Stakė tikino, jog įmonė lieja prakaitą, kad išvengtų miestiečių metamų kaltinimų dėl nebetveriamo gyvenimo, vis tik aplinkosaugininkai suskaičiavo, jog verslininkams buvo išrašyti 9 privalomieji nurodymai. Daugybė jų buvo nevykdomi, tuomet nauji privalomieji nurodymai buvo išrašomi vėl.

Aiškėja, kokių motyvų vedami verslininkai spjovė į aplinkosaugininkų grasinimus. Jiems rūpėjo pelnas.

"Užuot vykdę privalomuosius nurodymus, jie bylinėjosi. Įmonė nuo veiklos pradžios yra gavusi taršos leidimą, kuris leidžia vienu metu laikyti tik dviejų tūkstančių tonų atliekų kiekį. O jie to nepaiso. Net ir tuomet, kai byla buvo laimėta Vyriausiame administraciniame teisme, liepą dar teko išrašyti du privalomuosius nurodymus, kad mūsų reikalavimas būtų įvykdytas", – aiškino Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas.

Įmonės "Branda" vadovas E.Stakė žurnalistus įtikinėjo, jog nuo kovo pabaigos esą įmonė neturėjo leidimus viršijančių atliekų kiekių.

"5,7 tūkst. tonų kiekius sumažinome iki 2,07 tūkst. tonų. Nežinau kas kam smirdėjo, bet pas mus tokių kiekių nebuvo, kad smirdėtų. Vasarą buvome sustabdę veiklą, bet skundų nesumažėjo", – kalbėjo E.Stakė.

Jis aiškino, jog įmonė nedirbo nuo balandžio 2 d. iki liepos 23 d.

"Dirbome, bet nepriiminėjome atliekų. Na taip, aikštelėje reikėjo dirbti, atidenginėti kaupus", – aiškino įmonės vadovas.

E.Stakė aiškino, jog didžiausią kvapą galinčios skleisti atliekų krūvos, kurios laukdavo kompostavimo eilės, teritorijoje nebėra, atliekos sukompostuotos.

Tačiau A.Šepštas mano, jog tai nėra tas motyvas, kuris išteisintų verslininkus.

"Visas tas kiekis vis tiek buvo. O kiekiai viršijo leistinas normas. Taršos leidime nurodyta, jog vienu metu gali būti kompostuojama 2 tūkst. tonų atliekų, o jie laikydavo dvigubai daugiau. Kol iš atliekų nebus pagamintas kompostas, daugiau atliekų įmonė negali priimti. Beje, ažiotažo dėl kvapų kaip tik nebuvo tuo metu, kol jie negalėjo priiminėti atliekų. Kai tik jie sutvarkė turėtą atliekų kiekį ir jie galėjo vėl formuoti kaupus, bėda vėl prasidėjo. Visi šaukia, jog smirda", – pastebėjo A.Šepštas.

Uodė, bet neužuodė

Gal būt kvapų apsvaiginti miestiečiai ir aršiai šūkaujantys visuomenininkai yra neteisūs, pirštu badydami į "Brandos" pusę?

"Na, kaip, juk buvo matuoti kvapai prie visų įmonių ir tik prie "Brandos" normos buvo viršytos. Buvo matuotas gyvenamajai aplinkai daromas poveikis ir tik įmonė "Branda" neatitiko kriterijų. Vėliau buvo matuojami konkretaus ūkio subjekto skleidžiamo kvapo parametrai. Kvapai kvapais, bet mes turime kontroliuoti išmetamus teršalus", – pastebėjo aplinkosaugininkų vadas.

Ir čia paaiškėjo dar viena gudrybė, kurios ėmėsi verslininkai, kad tik pateisintų savo beatodairišką pelno siekį.

"Įmonė "Branda" deklaravo į aplinką išleidžianti juokingus teršalų kiekius. Pasak jų inventorizacijos, per metus į orą išmetama 250 kilogramų teršalų, kai jų taršos leidime numatyta mažiausiai 10 tonų teršalų", – prisiminė A.Šepštas.

Ar šypseną keliančią teršalų inventorizaciją kaip nors vertino patys aplinkosaugininkai?

"Ji buvo pateikta Aplinkos apsaugos agentūrai ir atitiko reikalavimus. Buvo įvardinti du teršalai: kietosios dalelės ir amoniakas. Mes buvome užsakę ir atlikome tyrimus šalia šios įmonės, mėginiai imti prieš vėją ir pavėjui. Mūsų laboratorija neužfiksavo sieros vandenilio ir amoniako normų viršijimų", – rankomis skėsčiojo A.Šepštas.

Mėginiuose taršos nerado

Ar tokie mėginimai pažaboti teršėjus neatrodo beviltiška kova su vėjo malūnais, nes begalė iki šios dienos atliktų tyrimų konkrečios naudos taip ir nedavė?

"Jūs reaguojate į kvapą, užuodžiate, bet tai dar nereiškia, jog viršijama ribinė vertė. Užuosti galima ir prie labai mažų koncentracijų. Nėra tokio normatyvo – "skauda galvą". Vieniems bloga, kitiems sunku kvėpuoti, bet normos ir standartai yra apibrėžiami konkrečiomis sąvokomis, ne emocijomis", – miestiečiams, kurie kankinasi dėl blogo kvapo, normas paaiškino A.Šepštas.

Klaipėdos savivaldybė įmonėje "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" užsakė atlikti 100 tyrimų konkrečiose vietose ir konkrečiu laiku, kurį nurodytų patys gyventojai. Tačiau kol kas savivaldybės užsakyti tikrintojai irgi nieko "itin doro" neužuodė.

"Pirmuose trijuose matavimuose buvo nustatyti du europiniai mato vienetai, kai riba – 8 mato vienetai", – konstatavo A.Šepštas.

Kas kelia erzelį?

Ar verta besąlygiškai pasitikėti, kad ir skirtingų, laboratorijų tyrimais ir netgi tais, kurie skundais atakuoja tarnybas?

A.Šepštas prisiminė dar vieną detektyvu dvelkiančią istoriją, kuri kelia daugybę klausimų.

"Kalbant ne apie kvapus, o apie dulkes, kietąsias daleles, daugelyje vietų yra įrengtos stotelės, kurios vykdo aplinkos kokybės monitoringą. O štai viename Švyturio gatvės bute buvo paimtas mėginys, kuris parodė, jog norma viršyta šešis kartus. Jei prie neasfaltuotų gatvių imamuose mėginiuose ribinės normos viršijamos du kartus, kilo klausių dėl minėto mėginio", – prisiminė A.Šepštas.

Mėginys rodė, jog bute dulkių kiekis turėjo būti tris kartus didesnis nei žvyrkelio pašonėje.

"Tą pačią dieną šalia esanti stotelė prie pat uosto, rodė visai kitus duomenis, jokių viršijimų nerasta. Kaip specialistai atlikinėjo paros normų tyrimą? Jie turi tai daryti keturis kartus per parą, vienodais intervalais. Įranga buvo palikta bute. Kai jie sugrįžo, filtras buvo įtartinai tamsus. Aš nežinau, kaip tai pakomentuoti. Beje, specialistai net lauke, išėję iš buto, nepaėmė mėginių. Tai būtų buvęs įrodymas", – apie įtartiną situaciją kalbėjo specialistas.

Įspėjimų yra gavę visi

Paradoksalu, jog, net ir itin norint, kol kas neįmanoma įvardinti konkretaus vieno oro teršėjo.

"Gal problemą kelia tai, jog netoli viena kitos veikia kelios įmonės, iš kurių vis tik į orą kyla kvapų tvaikas? Vienos dalelės yra sunkesnės už orą. Kas ten tiksliai pasakys kaip tie kvapai koncentruojasi ir kokiomis oro masėmis pasiekia Klaipėdą?" – retoriškai klausė A.Šepštas.

A.Šepšto kolega šiaulietis, Egidijus Kvasauskas, kuris vadovauja Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriui, kvapų detektyve metė visiškai neįtikimą kozirį.

"O gal smarvė – dėl marių? Oro srautai sukasi, kelios įmonės viena šalia kitos, mistika ar ne, bet gal dėl to visas tas susimaišęs oras ir pasiekia miestą?" – lyg rimtai, lyg ir juokais kalbėjo E.Kvasauskas.

Aplinkosaugos skyriui, kuris nuo šių metų pradžios ir ėmėsi tikrinti visas smarvę skleidžiančias įmones, vadovaujantis E.Kvasauskas tikino, jog šiauliečių komandos pajėgos tik padės kitomis akimis pasižiūrėti į kvapų detektyvą.

"Be įmonės "Branda", privalomuosius nurodymus yra gavę kone visi. Įmonei "Grigeo" taip pat duotas privalomasis nurodymas, jis šiuo metu dar yra galiojantis. Vaikščiojome po tą įmonę, nors ji vadinama taip pat smirdančia, nejaučiu aš ten tokio kvapo. Įmonė įpareigota susitvarkyti drenažinius tinklus ir dumblo nusodinimo aikšteles. Nurodymas pratęstas iki spalio", – tikino E.Kvasauskas.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dar tik laukia tikrintojų, kurie įmonėje kvapų ieškos spalio mėnesį.

"Įmonė "Bega" taip pat gavusi privalomąjį nurodymą pasipildyti oro taršos inventorizaciją, tokį nurodymą gavo ir įmonė "Kaminera", – vardijo E.Kvasauskas.

Ką sako E.Kvasausko nosis, pats aplinkosaugininkas nutylėjo.

"Tiesiai šviesiai įvardinti dar negaliu, bet turiu savą versiją. Atsakymus turėsiu rudenį. Gal ne man vienam kyla klausimas, kodėl ažiotažas dėl kvapų kasmet kyla liepos–rugpjūčio mėnesiais?" – mįslingai kalbėjo specialistas.

Dengs sarkofagais

Jautria miestiečiams kvapų tema ne kartą diskutuota su įmonėmis, kurių veikla gali kelti klausimų.

"Mes – ne kvailiai. Jei būtume žinoję, kas taip smardina, būtume sutvarkę. Bet mano pirštas linksta vis tik "Brandos" link. Dumpių sąvartynas tokių kvapų tikrai negali skleisti. Vamzdynas ten paklotas po žeme, o žiūrint į jų deklaruojamus kiekius, ten taip smirdėti tikrai negalėtų. Montuojamos naujos technologijos, naudojami probiotikai. Įmonė "Klaipėdos vanduo" taip pat yra suplanavusi priemones, pirminius nusėdintuvus jie užsidengė, o aeravimo baseinus jie taip pat žada dengti. Įmonė "Grigeo" taip pat investuoja ir jau artimiausiu metu dengs savo nuotekų tinklų nusėdintuvus", – vardijo A.Šepštas.

Seimo narys Simonas Gentvilas patikino, jog įmonė "Grigeo" dėl nenoro būti linksniuojamai kvapų detektyve reiškė norą jungtis prie bendrųjų nuotekų tinklų.

"Aš siūliau įstatyme numatyti galimybę terminuotai taikyti kompensacinę sutartinę nuotekų tvarkymo kainą įmonėms, kurios uždaro savo nuotekų valyklas ir prisijungia prie viešosios nuotekų sistemos. Tačiau įstatymo pataisos nesulaukė palaikymo. Įmonei teko planuoti rezervuarų uždengimo technologijos diegimą. Kiek žinau, jau šį rudenį jie ketina sumontuoti specialius skydus", – patikino S.Gentvilas.

Įmonė "Klaipėdos vanduo", praėjusią savaitę sulaukusi naktinių kvapų uostytojų kompanijos, turi 15 tinklų nuorinimo taškų, kurie kelia įtarimą miestiečiams.

"Bet ten – visiška automatika. Kažin ar čia bėda", – pečiais gūžčiojo A.Šepštas.

Laukia ministro parašo

Klaipėdietis Seimo narys S.Gentvilas įsitikinęs, jog kvapų detektyvą vieną kartą reikia baigti, nes keliamos aistros jokios naudos neduoda, o tik kiršina miestiečius.

"Pustrečių metų spaudžiau Aplinkos ministeriją, jog ši priverstų įmones, užsiimančias atliekų kompostavimu, savo veiklą vykdyti tik po stogu. Tačiau buvo delsiama ar net vengiama tai daryti. Beje, kiekvieną kartą kolegų klaipėdiečių, išrinktų į Seimą, klausdavau, kaip jie ketina grįžti į smirdančią Klaipėdą ir žiūrėti savo miestiečiams į akis, kai jų pačių ministrai delsia ir nesiima spręsti uostamiesčio problemų?" – kalbėjo S.Gentvilas.

Jis esą pokyčius siūlė įgyvendinti dar nuo šių metų pradžios.

"Bet kompromisas pasiektas bent toks, kad ministro įsakymu įtvirtinama tvarka galios nuo 2021-ųjų sausio. Artimiausiu metu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika turėtų pasirašyti šį įsakymą, viliuosi, jei ne šią, tai jau kitą savaitę. Tai reikš, jog visos Lietuvos įmonės, ką nors kompostuojančios, negalės to daryti atviru būdu. Kompostuojama bus po stogu, vadinasi, turės būti įdiegtos filtravimo sistemos", – aiškino S.Gentvilas.

Pasak S.Gentvilo, kvapų detektyvo atomazga turėtų paaiškėti iš karto po to, kai Dumpiuose celiuliozės atliekas uždengs įmonė "Grigeo", o "Branda" bus priversta atliekas kompostuoti taip pat po stogu, savas technologijas įsidiegs įmonė "Klaipėdos vanduo" ir KRATC.

"Va, ir sužinosime, kas smardino ir kas tebesmardina. Viskas turėtų paaiškėti", – tikino Seimo narys.

Bijo bankroto

Įmonės "Branda" vadovas E.Stakė pripažino, jog nauji aplinkosaugininkų užmojai turi prasmės.

"Gal ir taip. Pakišus po sarkofagu, turbūt galima viską išspręsti. Klausimas kyla tik dėl pinigų sumos įrengimui. O tuomet teks galvoti, ar apsimokės mums iš viso dirbti?" – dūsavo verslininkas.

Įmonės vadovas pripažino, jog dėl prastos reputacijos įmonė ne tik negavo ES paramos, bet ir neįgijo verslo partnerių.

"Taip, mes negavome paramos dėl to, jog turime bėdų dėl aplinkosaugos. Esą esame nepatikimi paramos gavėjai. Investuotojai, kurie norėjo dalyvauti šiame projekte, taip pat pasitraukė. Šiuo metu esame suspausti kelis kartus, tačiau vis tiek esame blogiečiai, ir pykstama tik ant mūsų", – guodėsi verslininkas.

Mįslė dėl sunkiųjų metalų

Vis dėlto aplinkosauginės problemos atsiradus šiomis technologijomis nesibaigs. S.Gentvilas kelia klausimą dėl komposto, pagaminto iš nuotekų tinklo.

"Aš seniai šaukiu, jog nėra garantijos, jog iš nuotekų dumblo pagamintas kompostas nepatenka į maistinių kultūrų auginimo žemės plotus. Nuotekų dumble lieka sunkiųjų metalų. Faktiškai visa Mendelejevo lentelė. Tokį kompostą galima būtų naudoti, pavyzdžiui, energetinių tuopų, žilvičių karklynų auginimo plantacijose. Iki šiol nėra aišku, ar tas dumblas patenka į kviečių laukus?" – akcentavo S.Gentvilas.

Aiškėja, jog po kompostavimo proceso tarpininkams, o tiksliau – įmonėms, kurios užsiima dumblo kompostavimu, nebereikia teikti jokių specialių tyrimų dėl sunkiųjų metalų rezultatų.

"Nėra jokios garantijos, jog cheminiais junginiais užteršto kompostu ūkininkai netręšia savo laukų Klaipėdos rajone. Minėtas aplinkos ministro įsakymas turėtų padėti tašką šiame reikale", – patikino S.Gentvilas.

Vėlų trečiadienio vakarą gyventojams informavus apie dar vieną smarvės protrūkį – surengtas naktinis reidas.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento valdybos viršininkas Alfredas Šepštas, bendrovės "Klaipėdos vanduo" laikinai direktoriaus pareigas einantis Algirdas Špučys, bendruomenės atstovai nuvyko į žmonių nurodytas teritorijas, kuriose esą tvyrojo nepakeliama smarvė.

"Reaguojant į dažnus gyventojų nusiskundimus, dažnai kviečiame įmonių atstovus į pasitarimus, tačiau matome, kad problema niekur nejuda. Dėl šios priežasties trečiadienį susirinkome vietoje, kur buvo jaučiama smarvė. Nuvykome ir prie įmonės "Klaipėdos vanduo" teritorijoje įrengtų šulinių, iš kurių aiškiai kilo labai nemalonus kvapas. Taip pat nuėjome prie bendrovės "Branda" vartų, kur kvapas buvo, ko gero, dar stipresnis. Visuomenės atstovai primygtinai rodė ir į KRATC pusę, tačiau nei aš, nei aplinkosaugininkai kvapų iš ten neužuodėme. "Grigeo" vakar nedirbo, tad patikrinti negalėjome. Visgi, tai tik žmogiškasis, jutiminis faktorius, kuriuo aklai vadovautis negalime", – įspūdžiais iš kvapų medžioklės dalijosi V. Grubliauskas.

Bendrovės "Klaipėdos vanduo" laikinasis direktorius A.Špučys žadėjo, kad šuliniai artimiausiu metu bus uždengti.

"Buvo besta pirštu kuo greičiau uždengti atvirus smarvės generavimo šaltinius. Dėl "Brandos" kita situacija. Į teritoriją mums patekti nepavyko, bet matome, kad smarvei užuosti to ir nereikėjo", – teigė meras.

Iš minėtų teritorijų buvo paimti trys oro taršos mėginiai.

Tyrimais siekiama nustatyti, ar ore aptinkami cheminiai junginiai neviršija leistinų normų ir ar nekenkia klaipėdiečiams.

Pasibaigus dar daugiau nei pusmetį truksiantiems tyrimams tikimasi, kad kvapų detektyve pavyks sudėlioti visus taškus.

Anot V. Grubliausko, išsiaiškinus miestą smarvėje skandinančias įmones, joms bus taikomos sankcijos.

Į skambučius neatsiliepia

Tarptautinės bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" veikla pastaruoju metu klaipėdiečių stebima per padidinamąjį stiklą.

Tyrimais siekiama nustatyti, ar ore aptinkami cheminiai junginiai neviršija leistinų normų ir ar nekenkia klaipėdiečiams. Viso tyrimo metu numatyta atlikti per 100 analizių.

Sutartyje dėl oro kokybės tyrimų atlikimo ir taršos modeliavimo numatyta, kad, pasklidus nemaloniam kvapui, visuomenės atstovai gali iškviesti paslaugos vykdytoją, kuris per vieną valandą paims oro mėginį nurodytu adresu ir oro taršos sklidimo kelyje.

Kiekvienoje iš penkių miesto dalių iki 2020-ųjų balandžio 11 d. planuojama ištirti po šešis oro taršos atvejus.

Vis dėlto, panašu, kad viskas vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi.

Su redakcija susisiekęs Vitės bendruomenės asociacijos valdybos pirmininkas, miesto šiaurinės dalies atstovu kvapų kontrolei išrinktas Ruslanas Schneiderat tikino, kad šių tyrimų organizavimas jam pasėjo rimtų abejonių.

Anot R.Schneiderat, su kvapų tyrėjais susisiekti nepavyksta jau kurį laiką.

"Dar liepos pradžioje norėjau pranešti apie dvoką. Skambinau nurodytu telefono numeriu. Niekas neatsiliepė. Mėnesio pabaigoje per susitikimą su bendrovės atstovais mums buvo pasakyta, kad taip nutiko dėl techninių kliūčių. Kompanijos vadovė pažadėjo, kad mums visada bus atsakyta per valandą. Šią savaitę, trečiadienį, netoli Vitės kapinių gyvenantys klaipėdiečiai man pranešė apie smarvę. Ir vėl bandžiau susisiekti bendrovės pateiktais kontaktais. Kaip ir anksčiau, niekas nekėlė ragelio, neperskambino", – piktinosi vyras.

Nors smarve skundėsi ne vienas gyventojas, nepavykus pasikviesti kvapų tyrėjų, mėginiai paimti nebuvo.

Kvietė penkis kartus

Esą tai ne pirmas atvejis, kai "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" specialistai neišgirsta klaipėdiečių prašymo ir neatvyksta paimti oro mėginių tyrimams.

R.Schneiderat tikinimu, penktadienį ryte Smilties Pylimo g. 3 namo gyventojas pranešė apie rajone pasklidusią, nosį riečiančią smarvę.

R.Schneiderat dar kartą bandė susisiekti su bendrovės specialistais. Tačiau ir vėl nesėkmingai.

Atrodo, kad įsigijome katę maiše.

"Visus kartus, kai kvietėmės specialistus, buvo jaučiamas mazuto kvapas. Iš viso skambinau penkis kartus. Jokios reakcijos nesulaukiau. Peršasi nuojauta, kad tyrimų kokybės niekas nekontroliuoja. Atrodo, kad įsigijome katę maiše", – stebėjosi vyras.

Kvietimų skaičius – ribotas

Pašnekovą stebina tai, kad penkių miesto zonų atstovams specialistus galima pasikviesti iš viso 15 kartų per vasarą.

"Yra penkios zonos. Į kiekvieną jų specialistai per vasarą atvykti gali tik po tris kartus. Taip nupirkta paslauga. Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, birželį smarvė kankins tris kartus, liepą ir rugpjūtį kreiptis nebegalėsime. Jeigu iš kitų miesto zonų niekas nesikreiptų, tada galėčiau prašyti, kad galimybė išsikviesti specialistą man būtų perleista", – pasakojo vyras.

Žadėjo išsiaiškinti

Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Čiapas teigė, kad savivaldybės atstovai į gyventojų skundus nedelsdami sureaguos.

"Nuo paslaugų teikimo pradžios buvo vienas atvejis, kai dėl techninių kliūčių žmonėms susisiekti su specialistais nepavyko. Daugiau apie kitus trukdžius dėl komunikacijos iš bendrovės informacijos neturime", – tikino V.Čiapas.

Nesklandumus pašalino?

Pasak bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" vyresniosios aplinkosaugos specialistės Rūtos Kurienės, prisiskambinti specialistams nepavyko dėl techninių kliūčių.

Turėjome techninių nesklandumų.

"Turėjome techninių nesklandumų. Šiuo metu su bendruomenės atstovu jau susisiekta. Bandome užtikrinti, kad tie nesklandumai būtų išspręsti ir sukurtume sklandų bendravimą. Šiuo metu linija jau tikrai veikia. Pranešimus gyventojai teikti gali. Tik norime pabrėžti, kad linija naudotis gali ne visi gyventojai, o tik paskirti bendruomenių atstovai", – tikino R.Kurienė.

Anot jos, miesto savivaldybė apie šią situaciją taip pat jau informuota.

Rezultatai normos neviršijo

"Klaipėda" primena, kad dar liepą miesto savivaldybėje klaipėdiečiai ir valdininkai išgirdo pirmuosius oro kokybės tyrimus atliekančios bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" pateiktus rezultatus.

Jie atskleidė, kad klaipėdiečių jaučiama smarvė žalos sveikatai nekelia, o ore sklandantys cheminiai junginiai neviršija leistinų normų.

Tąkart teigta, kad nuo tyrimo pradžios bendrovės atstovai buvo sulaukę trijų iškvietimų dėl ore tvyrančios smarvės. Nuvykus pagal vieną jų, kvapai jau buvo išsisklaidę. Du tyrimai atlikti pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyse.

"Jų metu paimta po tris mėginius. Iš viso išanalizuoti šeši mėginiai. Nustatytos juose buvusios lakios ir pusiau lakios organinės medžiagos. Atvykus kvapas buvo jaučiamas, kvapų tarša fiksuota. Tačiau tuo metu, kai buvo imami mėginiai, nustatytos medžiagos teisės aktais įtvirtintų normų neviršijo", – liepą komentavo R.Kurienė.