Tai patvirtinta atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje, kurią pirmadienį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) su keturiomis švietimo sektoriaus darbuotojus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis.

Joje numatytas atlyginimų didinimas ir tolesniais metais.

„Maloni akimirka po ilgo derybinio laiko. (...) Pokalbiai buvo ilgi, trukę visą vasarą, džiugu, kad jie buvo konstruktyvūs“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Įsipareigojimas mokytojų, dėstytojų ir kitų sektoriaus darbuotojų atlygį, nuo kitų metų rugsėjo 1-osios – 8 proc., ir vėliau, kad tas augimas būtų 5 proc. didesnis nei šalies vidurkis“, – sakė ministrė.

Atnaujintą dokumentą pasirašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovai.

Derybų rezultatas – labai geras negalėčiau pasakyti, bet pažymiais – stiprus 8.

„Pabaigėme šiandien darbą, kurį pradėjome kovo mėnesį. Derybų rezultatas (...) labai geras negalėčiau pasakyti, bet pažymiais – stiprus 8“, – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas.

Atnaujintoje sutartyje sutarta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginių algų koeficientus nuo kitų metų rugsėjo 1-osios padidinti 8 procentais.

Joje taip pat numatyta, kad kasmet iki 2028-ųjų švietimo sektoriaus darbuotojams atlyginimai bus didinami 5 proc. daugiau nei prognozuojamas tų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas.

„Vienas iš pagrindinių ir kertinių mūsų reikalavimų buvo, kad atsirastų ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo programa. (...) Mūsų tikslas, kad atsirastų tęstinumas ir mes jį turime – programa iki 2028 metų darbo užmokesčiai didės toliau“, – kalbėjo E. Milešinas.

Susitarime siekiama, kad mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis 2030 metais sudarytų ne mažiau kaip 4 850 eurų neatskaičius mokesčių.

Naujose derybose – mokslo metų trumpinimas

Kaip teigia ministerija, sutartyje ypatingas dėmesys skiriamas pradinio ugdymo mokytojų darbo sąlygoms – patikslinus finansavimo metodikos rodiklius, pradinio ugdymo mokytojo pareigybei teks mažiau kontaktinių valandų, daugės nekontaktinių valandų, skiriamų nepamokinei veiklai.

Be to, sutarta keisti ir švietimo pagalbos finansavimo tvarką, kad lėšos šiam tikslui būtų skiriamos tiesiogiai mokykloms, atsisakant jų perskirstymo pagal savivaldybių nustatytas tvarkas. Įsipareigota kitąmet spręsti ir kitų ugdymo reikmių finansavimo klausimus.

Sutartyje taip pat aptartos kitos pedagogų bei mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo gerinimo sąlygos.

„Derybas užbaigėme, praktiškai šiandien pradedame naujas derybas“, – sakė E. Milešinas.

Vienas iš būsimų derybų objektų – mokslo metų trukmė.

Pasak E. Milešino, vienas iš variantų – trumpinti mokslo metus, kitas – skirti papildomą finansavimą per prailgintus mokslo metus dirbantiems pedagogams.

„Kai buvo prailginti mokslo metai, buvo pridėta viena savaitė, bet pinigų tam nebuvo skirta“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad ministerija nėra kategoriška dėl mokslo metų trumpinimo.

„Turime sutarti, kaip mes judėsime. Faktas, kad esamiems mokslo metams negalioja, bet į perspektyvą žiūrint idėja verta sprendimų“, – teigė ministras.

Pirminė sutartis pasirašyta vykstant streikui

Dokumentas praėjusių metų spalį pasirašytas vykstant mokytojų streikui.

Tuomet streiką paskelbusios ir sutarties nepasirašiusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas susitarimą vadino netikru bei akcentavo, jog jis netenkina mokytojų lūkesčių.

Šiemet atlyginimai mokytojams didėjo du kartus. Nuo sausio darbo užmokestis jiems pakeltas 10 proc., o nuo rugsėjo – 15,5 procento.

Švietimo ministerija su pedagogais yra sutarusi, kad iki šių pabaigos mokytojų darbo užmokestis turi sudaryti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Praėjusią savaitę pristatytame 2025 metų biudžeto projekte švietimui kitąmet numatoma skirti 571 mln. eurų daugiau negu šiemet, asignavimai šiai sričiai pasieks daugiau nei 4,3 mlrd. eurų.

„Šiandien susitikimas praėjo sklandžiai, mes gavome pakankamai erdvės ir pakankamai medžiagos toliau tobulinti rodiklius ir aiškiai matosi kryptys, kurias identifikuoja bendruomenė, kuriomis kryptimis reikėtų judėti“, – ketvirtadienį po pirmosios viešos konsultacijos su atstovais iš skirtingų sričių BNS kalbėjo viceministras.

„Diskusijų daug, jos prasmingos, ir tikrai nusimato ne vienos dienos darbas, bet man atrodo šiandien išgirdome labai aiškų nusiteikimą dirbti“, – sakė jis.

Anot I. Gaižiūno, dėmesys nebuvo sukoncentruotas tik į egzaminų rezultatų skelbimą, buvo aptartos naujos sritys ir kol kas nerenkamų duomenų poreikis.

„Mes šiandien girdėjome poreikį rinkti duomenis apie mokytojų savijautą, apie patyčių lygį, girdėjome ir poreikį pergalvoti tam tikrus rodiklius ir apie fizines infrastruktūras, kad jie tikrai atspindėtų mokyklos esmę“, – kalbėjo viceministras.

Viešojoje diskusijoje išsakytos švietimo, tėvų, žiniasklaidos ir kitų suinteresuotų grupių nuomonės, pasak I. Gaižiūno, buvo panašios.

„Tiesą pasakius nebuvo, kad labai skirtųsi (nuomonės – BNS). Tas vaizdas pakankamai panašus, aišku kiekviena grupė turi savo lūkestį, savo interesą, bet vis tiek matosi, kad visos grupės turi bendrą tikslą švietimo sistemos tobulinimo link. Aišku, visi skirtingus identifikuoja aspektus, bet tikrai nebuvo, kad radikaliai skirtųsi kažkurių grupių interesai“, – pasakojo viceministras.

Žurnalistų atstovams identifikavus, kokių duomenų norėtųsi daugiau ir kodėl jie svarbūs vykdant jų darbą, I. Gaižiūnas teigė, jog bus atlieptas ir šis lūkestis.

„Tie duomenys, kurių norisi padaryti kokybiškus žurnalistinius tyrimus, bet tuo pačiu ir apsaugoti nuo tam tikro neetiško galbūt duomenų atskleidimo, manau, kad galime suderinti“, – kalbėjo viceministras.

I. Gaižiūno teigimu, kaip ir planuota, sprendimas dėl skelbiamų duomenų bus priimtas iki lapkričio pabaigos.

Viešoje erdvėje pasipiktinimas dėl ŠMSM neteikiamų duomenų apie valstybinius brandos egzaminus ir moksleivių patikrinimus kilo rugsėjo pradžioje, „Reitingų“ vyriausiajam redaktoriui Gintarui Sarafinui „Facebook“ paskyroje paskelbus, jog ministerija duomenų teikimą sumažino keturis–aštuonis kartus, nors anksčiau tokia informacija būdavo visiems prieinama.

Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigė, jog Nacionalinė švietimo agentūra nuo praėjusių metų rengia ir skelbia viešai prieinamas mokyklų informacines korteles. Jose pateikiami kiekvienos mokyklos lyderystės ir vadybos, ugdymo proceso, pagalbos mokiniui, ugdymo rezultatų rodikliai. Viskas yra prieinama Švietimo valdymo informacinėje sistemos Mokyklos švietimo stebėsenos būtinųjų rodiklių skiltyje.

Pasak ministerijos, nuo šių mokslo metų neskelbiami labai specifiniai mokyklų duomenys: mokinių, laikiusių brandos egzaminus ir gavusių tam tikrus vertinimus, skaičiai, o detalias ataskaitas ir toliau gauna tiesiai kiekviena mokykla apie savo mokinius. Anot jos, tai vienintelis skirtumas, lyginant su ankstesniais metais.

Vis tik reaguodama į pasipiktinimą ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas.

Anot jų, tam yra būtina rasti kitus kokybiškus kriterijus.

„Mokyklų vertinimas ir lyginimas tik pagal nacionalinių patikrinimų rezultatus ignoruoja kontekstinius ir socialinius skirtumus tarp mokinių ir mokyklų. Reitingavimas kelia įtampas tarp mokyklų ir verčia jas imtis papildomų strategijų, siekiant kurti geresnį įvaizdį“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame kreipimesi į Prezidentūrą, Seimo švietimo ir mokslo komitetą, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei parlamentarus.

Pasak švietimo asociacijų, mokyklų rezultatų reitingavimas išstumia nuoseklų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, prasčiau besimokantys mokiniai yra atkalbinėjami laikyti egzaminus. Taip pat, anot jų, tai užkerta kelią individualiai mokinių pažangai, ugdymo strategijų pritaikymui pagal mokinio galias, neigiamai veikia švietimo prieinamumą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, kuria prielaidas atotrūkių tarp mokyklų didinimui.

„Turi būti patvirtinti ir naudojami kokybės kriterijai, apimantys ne tik akademinius pasiekimus, bet visapusišką asmenybės ugdymą, grindžiamą Geros mokyklos koncepcija“, – akcentuoja švietimo asociacijos.

„Daugiau kaip dešimtmetį, mokyklų duomenys reitingavimui naudojami neturint jokių metodologiškai pagrįstų kriterijų. Juose pastebima klaidų ir neatitikimų realiems mokyklų duomenims“, – nurodo jos.

Kreipimąsi pasirašė Gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė, Progimnazijų asociacijos tarybos pirmininkė Jūratė Lazdauskienė.

Taip pat Pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentė Asta Zavadskienė, Švietimo pagalbos asociacijos direktorė Saulė Šerėnienė, Negalios organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė bei Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė.

ELTA primena, kad žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pranešė, jog ŠMSM nebeleidžia skelbti duomenų apie šalies mokyklų rezultatus. Anot jo, toks duomenų slėpimas mažina skaidrumą. Tokį ministerijos sprendimą viešojoje erdvėje kritikavo ir kiti visuomenininkai bei politikai.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigė, kad viešojoje erdvėje yra formuojamas klaidingas naratyvas. Pasak jo, tam, kad supratimas apie bendrą švietimo būklę būtų objektyvus, yra būtina rasti bendrą visuomenės sutarimą.

„Švietimo bendruomenė jau seniai kalba apie tai, kad reikia kokybiškos mokyklų vertinimo sistemos. Tai, kas buvo iki šiol, neatspindėjo mokyklų visumos ir skatino žalingus procesus mokyklose“, – antradienį surengtos spaudos konferencijos metu teigė I. Gaižiūnas.

Ketvirtadienį planuojama pradėti rengti viešąsias konsultacijas, kurių metu bus ieškoma sutarimų dėl to, kokie duomenys apie mokyklas turi būti skelbiami viešai, taip pat kokia forma bei apimtimi tai turėtų būti daroma.

Ministerijos duomenimis, pretendentai turi turėti humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, ne mažesnę nei 3 metų dalyvavimo tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektuose bei mokslinių darbų publikavimo tarptautiniuose leidiniuose patirtį, mokėti anglų kalbą ir atitikti kitus reikalavimus.

Kaip nurodoma pranešime, Institutas vykdo valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę lituanistikos plėtrą, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Tikimasi, kad naujasis vadovas imsis lyderystės stiprinant instituto veiklą bei didinat jo žinomumą tarptautinėje erdvėje.

Teikti paraiškas dėl dalyvavimo konkurse bus galima iki spalio 11 dienos.

ELTA primena, kad gegužės pabaigoje ŠMSM pranešė, jog LLTI nustatyti finansiniai, viešųjų pirkimų pažeidimai. Savo ruožtu Valstybės kontrolė, atlikusi instituto veiklos auditą, kreipėsi į STT ir perdavė surinktą informaciją dėl netinkamo lėšų panaudojimo, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, neišleistų valstybinį finansavimą gavusių knygų.

Įvertinusi nustatytus pažeidimus, laikinai ŠMSM vadovės pareigas ėjusi buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė A. Martišiūtei-Linartienei skyrė įspėjimą dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įpareigojo direktorę užtikrinti, kad įstaigoje būtų tinkamai vykdoma vidaus kontrolė bei laikomasi teisės aktų.

Savo ruožtu LLTI vadovė nurodė skųsianti ministrės įspėjimą Darbo ginčų komisijai. A. Martišiūtė-Linartienė taip pat kartoja nesutinkanti su Valstybės audito išvadomis ir akcentuoja, kad visos lėšos, dėl kurių keliami klausimai, buvo panaudotos tikslingai, pirkti darbai taip pat atlikti.

LLTI vadovės kadencija baigiasi šių metų rugsėjį.

Vilniaus rajone, Mickūnuose, Ministerija atidarė modulinį darželį su dviem papildomomis grupėmis lietuvių kalba, tačiau direktorė sakė, kad laukiančiųjų eilė vis dar didelė. Ministras tikisi, kad daugiau dėmesio lietuviškoms ugdymo įstaigoms parodys ir už tai atsakinga savivaldybė.

Darželinukų šokiai naujame darželyje švietimo mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą džiugina, tačiau, pasak ministro, daugiau džiaugtis Vilniaus rajone nėra dėl ko.

„Ta problema išlieka. Vilniaus rajone sudėtinga tėvams rasti ugdymo įstaigas, kur galėtų vaikai būti ugdomi valstybine kalba“, – kalbėjo G. Jakštas.

Naujas darželio pastatas įkurtas šalia jau veikiančio, tačiau visų norinčių vaikų nebesutalpinančio Mickūnų vaikų lopšelio-darželio.

„Šiuo metu į šias dvi grupes galėsime priimti 35-40 vaikų. Jeigu lopšelinė grupė – penkiolika vaikučių, jeigu darželinė – 20. Šiuo metu į mūsų darželį laukia apie 80 vaikučių“, – nurodė Mickūnų lopšelio-darželio direktorė Dita Rudinskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dauguma vietos gyventojų, negalinčių gauti darželio, vaikus vežioja į Vilnių.

„Namuose dirba. Nuotoliu dabar, bando organizuotis į miestą nuvažiuoti, Vilnių. O kamščiai, susisiekimas sudėtingas. Tai tikrai vieta čia nuostabi būtų, jei būtų dar galimybė plėstis“, – šnekėjo Mickūnų gyventoja Rasa Subačienė.

„Šiuo metu, kadangi auginam sesytę, mūsų širdis ramesnė, nes jau turime prioritetą, bet situacija tokia, kad ne paslaptis, jog Vilniaus rajonas turi tokią problemą, kad vaikai tiesiog neturi kur eiti į darželius ir mokyklas“, – pabrėžė Mickūnų gyventoja Simona Rasalė.

Mamos guodžiasi, kad Vilniaus rajone sunku rasti ne tik lietuvišką darželį, bet ir mokyklą. Nors tos įstaigos, kuriose ugdoma lenkų kalba dažnai pustuštės, bet ten vesti vaikų lietuviai nenori.

„Kadangi mokslininkai ir vaikų ugdymo raidos tyrinėtojai deklaruoja ir tyrimai sako, kad vaikai ugdomi savo gimtąja kalba – daug sėkmingesni. Tai tokios galimybės net nesvarstėme. Norėtume eiti į darželį ir mokyklą lietuvių kalba“, – aiškino S. Raselė.

„Nesinorėtų, kad tai būtų vien Ministerijos atsakomybė. Suprantame, net įstatymas įpareigoja savivaldybes užtikrinti ugdymą valstybine kalba. Labai tikiuosi, kad į šitą atsakomybę dabartinė valdžia žiūrės rimtai“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Vilniaus rajono savivaldybės opozicijos atstovai nurodė, kas dėl tokios situacijos kaltas.

Dauguma pas mus – vienos partijos. Mes turime bendradarbiavimo sutartį, bet ne viskas yra taip, kaip mes norėtume.

„Meras jau nebe iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, o iš socialdemokratų partijos, bet taryba liko ta pati. Jie turi daugumą ir bet kokie bandymai taryboje – nugesinami. Aš pats esu bandęs asmeniškai, kad Mickūnuose darytų pirmą klasę, atmetė jau trejetą kartų šį sprendimą“, – aiškino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Vasiliauskas.

Meras sutiko, kad ne viskas pavyksta.

„Dauguma pas mus – vienos partijos. Mes turime bendradarbiavimo sutartį, bet ne viskas yra taip, kaip mes norėtume. Norėtume greit priimti tuos sprendimus“, – nurodė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Vis dėlto, pasak R. Duchnevičiaus, tikrai nėra taip, kad naujų darželių savivaldybė nestato.

„Čia nėra vienos dienos sprendimas, ne vienos dienos klausimas. Esame dabar išnagrinėję infrastruktūrą, kokią turime, sklypus, nes reikia vandentiekio ir panašiai. Ir Galgiuose, Rastinėnuose, ir Zujūnuose planuojame šiais metais statyti, nuomoti modulinius darželius, jeigu pavyktų visą struktūrą paruošti“, – pabrėžė R. Duchnevičius.

Per kiek daugiau nei vienerius metus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia Vilniaus rajone įsteigusi 250 naujų ikimokyklinio ugdymo vietų valstybine kalba.

Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams.

Tokius siūlymus savivaldybių atstovai pristatė šią savaitę vykusio susitikimo metu, Eltai teigė ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Ikimokykliniame ugdyme procesas lietuvių kalba turėtų vykti ne 8 valandas, o 20 valandų. Dar buvo siūlymas, kad ne tik visuomeniniai dalykai, o 50 proc. visų dalykų vyktų lietuvių kalba. Tai lietuvių kalba, geografija, istorija, pilietiškumas. Dar pačios mokyklos savo nuožiūra pasirinktų dalykus“, – trečiadienį vykusio susitikimo metu išgirstus pasiūlymus Eltai komentavo R. Skaudžius.

Ikimokykliniame ugdyme procesas lietuvių kalba turėtų vykti ne 8 valandas, o 20 valandų.

„Kitos savivaldybės siūlė, kad į tą procentą reikėtų įskaičiuoti ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo ugdymo valandas, kitos prieštaravo, kad taip bus sunkiau“, – apie vykusias diskusijas pasakojo viceministras.

Visgi, kalbėdamas apie didesnį savivaldybių savarankiškumą šiuo klausimu, R. Skaudžius mano, kad tokiu atveju reikėtų numatyti minimalią ribą, kiek valandų per savaitę būtų mokoma lietuvių kalba. Pasak jo, savivaldybės turėtų teisę nustatyti ir didesnį nei minimalų skaičių pamokų, dėstomų lietuvių kalba.

„Reikia nubrėžti aiškią minimalią ribą, kiek yra mokoma lietuvių kalbos, ir tai būtų privalu visoms savivaldybėms, visoms tautinių mažumų mokykloms. O pati savivaldybė, jeigu matytų galimybių, noro ir resursų tą daryti didesniu pagreičiu ir mastu, tą galėtų padaryti“, – sakė R. Skaudžius.

Viceministro teigimu, kai kurios mokyklos jau ir dabar dalį visuomeninių dalykų moko lietuvių kalba.

„Kai kurios mokyklos jau dabar moko istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo lietuvių kalba. Yra noras užbrėžti tą bendrą vardiklį visoms mokykloms, o jeigu jos norės daryti dar daugiau, tam bus sudarytos sąlygos ir galimybės“, – kalbėjos jis.

R. Skaudžiaus teigimu, ministerija planuoja ir toliau tęsti diskusijas, kurių metu ketinama susitikti su suinteresuotais Seimo nariais, tautinių mažumų komisija, tėvų atstovais.

ELTA primena, kad po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą didinti savivaldybių savarankiškumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

Kaip pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, kurie mokosi 9–10 arba I–II gimnazijos klasėse ir III–IV gimnazijos klasėse, gali rinktis trumpus mokymo programų modulius, leidžiančius išbandyti įvairių specialybių praktines veiklas – inžinerijos, grožio, paslaugų ir daugelyje kitų sričių.

Iki šiol gimnazistai modulius galėjo rintis tik vasarą. Žiemos priėmimas vyksta iki vasario 11 dienos.

„Gimnazistams tai galimybė iš anksto išmėginti specialybę, kurią norėtų pasirinkti baigę gimnaziją, arba įgyti naudingų įgūdžių, praversiančių ateityje ar kasdienėje veikloje“, – ministerijos pranešime cituojama viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Anot jos, pasirinkus specialybės modulį sudaromas atskiras mokymosi tvarkaraštis, kad būtų galima derinti ugdymą gimnazijoje ir profesinio rengimo centre. Baigus gimnaziją ir stojant į tos pačios specialybės programą šis modulis įskaitomas ir mokymasis sutrumpėja.

Galimybė gimnazistams rinktis modulius profesinio rengimo centruose siūloma jau kelerius metus. 2022 metais modulius rinkosi beveik 1,4 tūkst. mokinių, pernai – 1,6 tūkst. mokinių.

Stojančiųjų prašymai mokytis priimami LAMA BPO informacinėje sistemoje. Prašymus teikti gali ir jau įgijusieji išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ir jos dar neturintieji.

Kvietimų mokytis stojantieji sulauks vasario 15 dieną, o mokymo sutartis su profesinio mokymo įstaigomis pasirašyti galės vasario 19–20 dienomis. Mokymosi procesas prasidės vasario 21-ąją.

Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta žiemos ir vasaros etapais. Šiemet pagrindinio priėmimo vasaros etapas vyks nuo birželio 3-osios iki rugpjūčio 5-osios. Papildomas priėmimas planuojamas rugpjūčio 14–25 dienomis.

Apie tai ketvirtadienį BNS informavo pati ministerija. Ministerija ketina pristatyti, kokių veiksmų būtų galima imtis dėl mokymo rusų kalba ir nori pradėti viešą diskusiją dėl jų.

Sausio pradžioje švietimo ministras Gintautas Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Viceministras Ramūnas Skaudžius šią savaitę teigė, kad kad pirmieji sprendimai dėl mokymo rusų kalba gali būti priimti ugdyme iki penktos klasės, kadangi jose tautinių mažumų moksleivių lietuvių kalbos pamokoms skiriama trečdaliu mažiau laiko.

„Tai reiškia, kad jų ir aplinka yra ne tiek palanki lietuvių kalbai, bet jie dar ir mokosi mažiau lietuvių kalbos, nors iš jų reikalaujama pasiekti iš esmės tiek pat“, – LRT televizijai teigė R. Skaudžius.

Tautinių mažumų departamentas nepritaria siūlymams dėl ugdymo rusų kalba atsisakymo.

Įstaigos teigimu, Lietuvoje veikia mokyklos ne tik rusų dėstomąją kalba, bet ir lenkų, baltarusių, žydų tautinių bendruomenių mokyklos, todėl siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą „yra mažų mažiausiai diskriminuojantis“.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausia tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.

Įmonės direktoriaus pavaduotojas ir akcininkas Tadeušas Šeibakas radijui teigė, kad akcininkas iš Rusijos niekaip nedaro įtakos vadovėlių turiniui, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodė, kad akredituojant vadovėlius akcininkų sudėtis nėra nagrinėjama.

Pasak LRT radijo, bendrovės akcininkai yra Lietuvos, Olandijos ir Rusijos piliečiai, akcininkas iš Rusijos – matematikas Vladimiras Chochlovas. Pastarasis Maskvoje turi ir leidybos bendrovę, leidžia matematikos žurnalą ir kitus mokslinius leidinius.

Bendros Lietuvos-Rusijos-Olandijos įmonės pagal atnaujintą programą parengtus vadovėlius patvirtino Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA Ugdymo departamento vadovas Vaino Brazdeikis teigė, kad agentūra vertina vadovėlį pagal turinį bei atitikimą programai ir neturi galimybės neregistruoti, jei jis atitinka reikalavimus.

ŠMSM kancleris Julius Lukošius sako, kad įvertinti, ar įmonė su akcininku iš Rusijos gali dalyvauti pirkimuose, tikriausiai turėtų Viešųjų pirkimų tarnyba.

„Kai vadovėlis parengiamas, jo turinys yra įvertinamas. Tuomet atsižvelgiant į tuos vertinimus, priimamas sprendimas dėl vadovėlių. Juridinio asmens sudėtis tuo atveju nėra nagrinėjama, nes visgi kai mokiniai naudojasi vadovėliu, naudojasi jo turiniu, o ne akcininkų sąrašu“, – sakė ŠMSM atstovas.

Šiemet vadovėlių įsigijimui iš viso skirti 24 mln. eurų. Be dabar papildomai skiriamų 5 mln. eurų, šiemet buvo skirti 10,5 mln. iš valstybės biudžeto ir 8,5 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų lėšų.

Kitais metais valstybės biudžeto projekte numatoma didinti mokymo lėšas vadovėliams ir mokymo priemonėms (įskaitant skaitmenines) papildomai 5,1 mln. eurų.

Šiuo metu vertinamos galimybės naujų vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijimui kitais metais numatyti ir Europos Sąjungos (ES) fondų projektų lėšas.

Mokyklos gali įsigyti tik vadovėlius iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Švietimo portalo informacinėje sistemoje paskelbto sąrašo, į kurį įtraukiami galimi naudoti leidyklų sukurti ir išleisti vadovėliai.

Spalio viduryje šiame sąraše buvo užregistruoti 44 pagal atnaujintas ugdymo programas parengti vadovėliai įvairiems dalykams ir klasėms.

Mokyklos yra įsigijusios daugiau kaip 350 tūkst. naujų vadovėlių. Nors šiemet pradėta dirbti pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, gali būti naudojami ir anksčiau įsigyti vadovėliai.

ŠMSM yra sulaukusi kritikos dėl atnaujintų vadovėlių trūkumo ir vėluojamo parengimo.