Vilijos Visockienės vaizdo įraše matoma, kaip ežere plaukioja cepelinų formą primenantys sniego ir ledo gabalai. Vaizdo įrašą galite pamatyti čia.
„Yra tekę matyti jūroje, Palangos paplūdimyje. Buvo didesni – jau ne „cepelinai“, kai kurie kaip kopūstai ar kažkas tokio. Gal nuo bangų priklauso? Dusetoms pasisekė – dailūs, vienodi ir gan ramiai supasi“, – rašė internautė Giedrė.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad gamta savo formomis, struktūromis visada stebina, tik mes nesame pasiruošę tai matyti ir pastebėti.
„Todėl, kai kas nors „atranda“ neįprastas formas paprastame sniege ar lede, tai tampa sensacija, kuri staiga apskelbiama „katastrofa“. Tai tikrai nėra katastrofa, o po paprasto gausaus snygio į banguojantį vandenį sukritusio sniego gniužulai. Vandens paviršius jau šaltas, tad sniegas jame neištirpo, o sūkuriuojantis vanduo iš jo suformavo štai tokius rutulius. Kad taip būna, galime atrasti stebėdami upėmis plaukiančias pirmojo ižo lytis: kai kam kelia nuostabą, kad jos yra gražiai apskritos – tačiau kitaip ir negali būti, nes srovė jas sukioja, lytys tarpusavy gludina šonus, formuoja viena kitą“, – sakė S. Paltanavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad labai įdomiai žiemą atrodo jūros pakraštyje esantis ledas ar sniegas, iš kurio nuolat judantis vanduo sukuria įvairias formas.
„Ar tą kas nors projektavo? Ne, taip tiesiog gavosi, nors pačiai gamtai tokios formos jokios reikšmės neturi. Mums, žmonėms, tai džiaugsmas, nuostaba. Tik dar sykį pakartoju – tai tikrai ne „katastrofa“, – teigė S. Paltanavičius.
