„Vadinamoji kinų šnipų byla yra visiškas prasimanymas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

„Kinija jau pareiškė griežtų protestų vokiečiams dėl nepagrįstų Vokietijos kaltinimų“, – pridūrė jis.

Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo.

„Po to, kai šią savaitę buvo sulaikyti keturi vokiečiai, įtariami šnipinėję Kinijos slaptosioms tarnyboms, [...] buvau iškviesta į [Užsienio reikalų ministeriją]“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Patricia Flor (Patricija Flor).

Vakarų Vokietijoje pirmadienį buvo sulaikyti trys vokiečiai, įtariami šnipinėję Kinijai ir perdavę informaciją apie jūrines technologijas.

Antradienį buvo suimtas kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) europarlamentaro padėjėjas, įtariant jį šnipinėjimu Kinijos naudai – perdavus informacijos apie derybas ir sprendimus Europos Parlamente, taip pat šnipinėjus Kinijos disidentus Vokietijoje.

„Kinija ryžtingai nepritaria jokiam Kinijos šmeižimui, – sakė Wang Wenbinas.

Jis pridūrė, kad Pekinas prašo Vokietijos „sustabdyti antikinišką politinį farsą“.

Kauno kalėjime jau daugiau nei metus bausmę atliekantis A. Paleckis prašo jį išteisinti ir tvirtina nepažeidęs įstatymų. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija gegužės viduryje išnagrinėjo nuteistojo dviejų advokatų kasacinius skundus.

Anksčiau šią bylą rašytinio proceso tvarka svarstė Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija, tačiau ji balandžio 14 dieną savo galutinio verdikto nepaskelbė ir konstatavo, kad šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje, todėl byla perduodama nagrinėti išplėstinei kolegijai.

Nuteistojo advokatai – Adomas Liutvinskas ir Kęstutis Ragaišis – prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti. Advokatai taip pat sako, kad jų klientui paskirta neproporcingai griežta bausmė.

Abiejuose kasaciniuose skunduose rašoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nenustatytas užsienio žvalgybą dominantis požymis, jis aiškinamas pernelyg plačiai, A. Paleckis neatliko jokių aktyvių veiksmų.

Pasak advokato A. Liutvinsko, teiginiai, kad A. Paleckis rinko informaciją, yra tik prielaidos: užsienio žvalgybos darbuotojai nenustatyti, nėra įrodymų, kad byloje minimas ir dabar jau miręs buvęs Rusijos specialiosios paskirties „Alfa“ būrio vadovas, 1990-siais Sausio įvykiuose Vilniuje dalyvavęs Michailas Golovatovas buvo susijęs su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Tuo metu valstybės kaltintoja, Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė sakė, kad nuteistajam ir jo advokatui atrodančios nepriimtinos teismų išvados negali būti vertinamos kaip teismo šališkumo įrodymas, jų skundų argumentai – atmestini, o bausmių skyrimo reikalavimai nebuvo pažeisti.

2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį A. Paleckį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus, gegužės 11 dieną A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą.

Į skirtos bausmės laiką įskaičiuoti 18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už  6 tūkst. eurų bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

LAT jau anksčiau nagrinėjo A. Paleckio bylą, tada ją neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant svarstė trijų teisėjų kolegija.

Balandžio 14 dieną ji savo galutinio verdikto nepaskelbė ir konstatavo, kad šnipinėjimo nusikaltimo sudėties aiškinimas šioje baudžiamojoje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje, todėl byla perduodama nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

„Posėdis bus viešas, A. Paleckis dalyvaus nuotoliniu būdu, jo advokatai dalyvaus gyvai“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Nuteistojo advokatas Adomas Liutvinskas prieš metus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus, bylą nutraukti, A. Paleckį išteisinti.

Posėdis bus viešas, A. Paleckis dalyvaus nuotoliniu būdu, jo advokatai dalyvaus gyvai.

2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį Socialistinio liaudies fronto lyderį kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai gegužę Apeliacinis teismas paliko galioti šį nuosprendį. Jam įsiteisėjus, gegužės 11 dieną A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą, ją nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. 

Į skirtos bausmės laiką įskaičiuoti 18 mėnesių, kuriuos A. Paleckis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

Nuteistojo advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus ir bylą nutraukti.

Bylą neviešame posėdyje rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant nagrinės trijų teisėjų kolegija.

Aukščiausiasis Teismas pernai gegužės pabaigoje priėmė nagrinėti skundą, tačiau, kaip prašė advokatas Adomas Liutvinskas, iki skundo išnagrinėjimo nuosprendžio vykdymo nesustabdė.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą. Teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. 

Buvęs Socialistinio liaudies fronto vadovas ir jo advokatai teismų prašė jį išteisinti.

Pernai gegužės pradžioje Apeliacinis teismas paliko galioti 2021 metų liepą Šiaulių apygardos teismo A. Paleckiui skirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

18 mėnesių, kuriuos jis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, įskaičiuojami į skirtos bausmės laiką. Tai reiškia, kad A. Paleckis turėtų kalėti apie penkerius metus.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Teismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

„Teisėjų kolegija nusprendė apeliacinį skundą atmesti, bausmė nėra aiškiai per griežta“, – sakė teisėja Regina Pocienė.

Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną šioje byloje savo kaltės nepripažinusį A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Byloje A. Greičius ir M. Tunikaitis kaltinami bendradarbiavę su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdę jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Jie vienas kito nepažinojo, tačiau abu už atlygį rinko ir perdavė informaciją tam pačiam FSB agentui, veikiančiam Kaliningrado srityje.

Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašė panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Kol nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, vyras buvo laikomas laisvėje, jam taikyta intensyvi priežiūra – apykojės dėvėjimas, iš jo paimti dokumentai, taip pat paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vyras buvo suimtas tris mėnesius per ikiteisminį tyrimą 2020 metų kovo – birželio mėnesiais. 

A. Greičiaus skundą nagrinėjęs Apeliacinis teismas apklausė liudytojus, išklausė šalių pasisakymų.

„Pirmos instancijos teismas ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, teisingai nustatė nusikaltimo aplinkybes, tinkamai taikė įstatymą“, – per posėdį sakė teisėja R. Pocienė.

Bylą nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad šnipinėjimo dalykas gali būti ir informacija, kuri nėra valstybės paslaptis, tačiau kuria domisi užsienio žvalgyba, t. y. kurią surinkti užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo.

„Tai gali būti ne tik tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis, bet ir visiškai neįslaptinta informacija ar duomenys“, – rašoma teismo pranešime.

A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis pirmosios instancijos teismo procese neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Apeliaciniame skunde A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos žvalgybos atstovo Piotro Čagino, žvalgybinėms operacijoms naudojusio Piotro Taraškevičiaus asmens tapatybę, prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius.

Bylos duomenimis, A. Greičius taip pat rinko informaciją, susijusią su Lietuvos ir Latvijos piliečių telefono numeriais, iš viešosios erdvės perfilmuotą vaizdo reportažą apie Klaipėdos tarybos nario politiko Viačeslavo Titovo teismo procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, informaciją apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus (mobiliojo ryšio telefono numerį, automobilio, kuriuo buvo atvykęs VSD pareigūnas, spalvą ir modelį), informaciją apie VSD pareigūnų atliktas apklausas.

„Teismui nekilo abejonių dėl VSD pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad Rusijos Federacijos pilietis P. Čaginas buvo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities Pasienio valdybos pareigūnas, vykdęs šios valstybės, siekiančios daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, užduotį rinkti Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje, patikimumo“, – teigia Apeliacinis teismas.

„Visi ištirti faktiniai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. Greičius puikiai suvokė, jog jis renka bei perduoda užsienio žvalgybą dominančią informaciją, ir to siekė, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia“, – konstatavo teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. Greičiaus bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo padarymą jam paskyrė teisingą bausmę.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad A. Greičius teikė užsienio žvalgybai informacija ir tada, kai VSD jį perspėjo.

„Gėdingu laikome Lietuvos valdžios veiksmus, skyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Greičiui, jaunimo asociacijos „Juvenis“ atstovui, akcijos „Nemirtingas pulkas“ organizatoriui Klaipėdoje“, – rašoma pirmadienį paskelbtame ambasados pranešime.

Anot jos, kaltinimai šnipinėjus Rusijai yra juokingi, nes A. Greičius esą kaltintas fotografavęs savo organizuojamus kultūrinius renginius.

„Naujas Vilniaus politinių represijų prieš savo piliečius etapas nusipelno dėmesio ir atitinkamos atitinkamų tarptautinių organizacijų reakcijos“, – teigiama pranešime.

Klaipėdos apygardos teismas penktadienį du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimo Rusijai byloje.

Savo kaltės nepripažinęs visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius A. Greičius nuteistas ketverių, kaltę pripažinęs Mindaugas Tunikaitis – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Ši byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

Abu vyrai nuteisti dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdant jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje.

Gėdingu laikome Lietuvos valdžios veiksmus, skyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Greičiui.

Kaltinamieji vienas kito nepažinojo, tačiau juos siejo ryšiai su tuo pačiu FSB agentu, veikiančiu Karaliaučiaus srityje. Abu kaltinamieji informaciją rinko ir ją perdavė už atlygį.

Bylos duomenimis, A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Pasienyje gyvenantis M. Tunikaitis nuolat vyko į Karaliaučiaus sritį, kur jį pasitikdavo ir, teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, rasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.

Pasak teismo, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.

Teismas pažymėjo, kad nors kaltinamųjų rinkta informacija nebuvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, tačiau įstatymų leidėjas užsienio žvalgybos organizaciją dominančią informaciją prilygina valstybės paslaptį sudarančiai informacijai.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Savo kaltės nepripažinęs visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius nuteistas ketverių, savo kaltę pripažinęs Mindaugas Tunikaitis – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis, pranešė teismas.

Ši byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.

Abu vyrai buvo kaltinami dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), vykdant jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje.

Kaltinamieji vienas kito nepažinojo, tačiau juos siejo ryšiai su tuo pačiu FSB agentu, veikiančiu Kaliningrado srityje. Abu kaltinamieji informaciją rinko ir ją perdavė už atlygį.

Bylos duomenimis, M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Karaliaučiaus sritį, kur jį pasitikdavo ir, teismo teigimu, „rafinuotai verbavo“ FSB pareigūnas. Lietuvos pilietis beveik šešerius metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, surasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis.

Pasak teismo, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą.

A. Greičius, pasak teismo, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui.

Kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.

Teismas pažymėjo, kad nors kaltinamųjų rinkta informacija nebuvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, tačiau įstatymų leidėjas užsienio žvalgybos organizaciją dominančią informaciją prilygina valstybės paslaptį sudarančiai informacijai.

Skirdamas bausmę A. Greičiui, teismas nurodė, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki 15 metų.

Teismas padarė išvadą, kad šiam kaltinamajam turi būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau parenkant artimą sankcijos minimumui bausmės dydį atsižvelgta į užsienio valstybei pateiktos informacijos mastą ir tos informacijos keliamą pavojų.

Įvertinta tai, kad suteikta informacija yra daugiausia susijusi su kultūriniais renginiais, minėjimais Lietuvoje, jos pavojingumo laipsnis yra mažesnis negu perduodant žvalgybos tarnyboms valstybės paslaptį sudarančią informaciją.

Skiriant bausmę M. Tunikaičiui nustatyta, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teismas padarė išvadą, kad jis į šnipinėjimą buvo įtrauktas palaipsniui, iš pradžių jam vykdant menkus žvalgybos atstovo nurodymus. Vėliau nuteistasis įsitraukė į vis sunkesnę žvalgybinę veiką, už jo paslaugas būdavo atsilyginama.

Pasak teismo, supratęs savo veikos nusikalstamą pobūdį, M. Tunikaitis bijojo prisipažinti Valstybės saugumo departamento pareigūnams apie vykdomą šnipinėjimą.

Įvertinta ir tai, kad vyras turi šeimą, sveikatos problemų. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad net ir minimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, tai prieštarautų įstatymo nuostatoms, todėl paskirta dukart mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bausmė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Antradienio posėdyje buvo baigtos sakyti baigiamosios kalbos. Kokias bausmes byloje pasiūlė prokuroras, nei teismas, nei prokuratūra BNS anksčiau neatskleidė, motyvuodami tuo, kad byla nagrinėjama neviešuose posėdžiuose.

Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Šioje byloje teisiami du Lietuvos piliečiai, jie, bylos duomenimis, vienas su kitu nebuvo pažįstami ir veikė atskirai, tai visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius ir Mindaugas Tunikaitis.

Manoma, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Karaliaučiaus srities pasienio valdybos pareigūnas, prisistatęs išgalvota tapatybe ir puikiai kalbantis lietuviškai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

Toje pačioje baudžiamojoje byloje kaltę pripažinęs ir parodymus davęs vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo baudžiamoji byla nutraukta, BNS pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Teismas paskelbė, kad D. Bertausko geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Generalinė prokuratūra A. Paleckiui siūlė skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o D. Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė, kad ekspolitikas naujų nusikaltimų nepadarė, A. Paleckio rinkta užsienio valstybės žvalgybą dominanti informacija nepriskiriama informacijai, kuri yra Lietuvos valstybės paslaptis.

Be to, atsižvelgta, kad FST užduotys nebuvo iki galo įvykdytos – rinkta Rusijos  žvalgybą dominanti informacija nebuvo jai perduota, t. y. nesukėlė neigiamų pasekmių.

Neabejotinai akivaizdu, jog A. Paleckio ir D. Bertausko padaryta veika vykdant šią Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį, yra labai pavojinga, nes susijusi su pagalba Rusijai veikti prieš Lietuvos Respubliką.

„Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad Algirdo Paleckio padaryto nusikaltimo pavojingumas visuomenei yra mažesnis lyginant su kitais rūšiniais tokio pobūdžio nusikaltimais“, – rašoma teisėjos Nijolės Matuzevičienės paskelbtame nuosprendyje.

50-mečiui A. Paleckiui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jis kol kas paliktas laisvėje, teismas paliko galioti intensyvią priežiūrą ir anksčiau sumokėtą 50 tūkst. eurų užstatą.

D. Bertauskas yra saugomas valstybės, jį saugoja kaukėti pareigūnai.

Teismo A. Paleckio versija neįtikino

Buvęs politikas kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą, esą bendraudamas su Rusijos piliečiais nežinojo apie jų ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, bendravimas  buvo išimtinai susietas su jo žurnalistine, politine veikla bei bendro verslo su D. Bertausku kūrimu, vykdymu.

Šią versiją teismas įvardijo kaip A. Paleckio siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šnipinėjimo, nes, teismo manymu, jo parodymai ir pasirinkta gynybos taktika, savaip interpretuojant ir aiškinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, prieštarauja kitiems byloje esantiems patikimiems duomenims. 

Teismas mano, jog byloje surinkta medžiaga neigiamai apibūdina A. Paleckio asmenybę, rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir siekį veikti prieš Lietuvą Rusijos naudai.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai aiškiai liudija apie tai, kad D. Bertauskas ir A. Paleckis atliko jiems inkriminuotus veiksmus.

„Teismas pabrėžė, jog Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra kompetentingas pateikti su savo tiesiogine veikla susijusią ir specialių žinių reikalaujančią analitinę informaciją, todėl teismas ja rėmėsi priimdamas nuosprendį“, – rašoma teismo pranešime.

Be to, kaip akcentavo teismas, šioje byloje VSD pateiktą informaciją patvirtina (kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į bylos specifiką) ir kiti bylos duomenys.

„Neabejotinai akivaizdu, jog A. Paleckio ir D. Bertausko padaryta veika vykdant šią Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį, yra labai pavojinga, nes susijusi su pagalba Rusijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – baudžiamuoju persekiojimu siekiant daryti įtaką Lietuvos teismams, teisėjams ir jų sprendimams, tuo paminant Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valdžios, kaip teisinės valstybės savarankiškos ir nepriklausomos valdžios, nepriklausomumo principą, suvaržyti šalies teisėjų, nagrinėjančių baudžiamąją bylą, prokurorų ir kitų asmenų, turinčių teisę priimti procesinius sprendimus, teikti išvadas, teises ir laisves“, – paskelbė teismas.

Norėjo paramos iš „Jedynaja Rossija“

Pasak teismo,  D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo bendrą tikslą – atnaujinti Lietuvoje registruotos „Lietuvos liaudies partijos“ (LLP) veiklą bei 2011 metų rugsėjo 23 dieną susitarimo tarp LLP ir Rusijos partijos „Jedynaja Rossija“ („Vieningoji Rusija“) pagrindu gauti iš šios Rusijos politinės partijos finansinę paramą LLP bei politinės partijos Lietuvos rusų sąjungos politinei veiklai – dalyvauti Lietuvos savivaldybių bei Seimo rinkimuose.

Tuo tikslu 2017 metų vasario 12–18 dienomis, būdami Maskvoje, pasinaudodami LLP turimais kontaktais, D. Bertauskas ir A. Paleckis planavo susitikti su Rusijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu ir tartis dėl santykių su partija atnaujinimo.

Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą.

Nei D. Bertauskui, nei A. Paleckiui nepavyko savarankiškai užmegzti kontaktų su minėtos partijos atstovais.

Bylos duomenimis, D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, naudojo  sutartines frazes, specialiai sukurtą elektroninio pašto dėžutė. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje.

„Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą. Per du kartus Maskvoje A. Paleckis iš Rusijos piliečio gavo 6000 eurų tokioms išlaidoms, A. Paleckis šį piniginį atlygį pasidalijo su D. Bertausku lygiomis dalimis“, – rašoma teismo pranešime.

Turėjo rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylos teisėjus, prokurorus

Kaltinamieji gavo ir ranka rašytą, ir spausdintą Lietuvos Respublikos prokurorų, teisėjų, specialistų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, sąrašus.

D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo surinkti informaciją apie šių asmenų gyvenamąją vietą, kt. Tai reikėjo padaryti greitai ir pateikti Rusijos žvalgybai per kitą susitikimą. Vykdant šią užduotį buvo nuspręsta į pagalbą pasitelkti per ikiteisminį tyrimą nenustatytą kitą asmenį, kuriam A. Paleckis surašė atskirą koduotą dalies Rusijos žvalgybos įvardytų asmenų sąrašą.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Buvo teistas už frazę „Sausio 13-ąją savi šaudė į savus“

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Skirdamas bausmę Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė ir į šią aplinkybę, kad A. Paleckis buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su Sausio 13-osios įvykiais.

Antrą kartą buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis A. Paleckis buvo sulaikytas 2018 metų rudenį, įtarus šnipinėjimu Rusijai.

1971 metais Berne, Šveicarijoje, gimęs A. Paleckis Vilniaus universitete yra įgijęs žurnalisto ir tarptautinių santykių specialisto diplomus, 1994-1995 metais tarptautinius santykius studijavo Tarptautiniame administracijos institute Paryžiuje.

1994 metais jis pradėjo dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, kuravo santykius su Europos Sąjunga ir jos šalimis narėmis, 2003 metais įsidarbino Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju.

2004-2007 metais A. Paleckis ėjo Seimo nario pareigas.