Neaiškumas dėl akcijų savivaldai
Numatyta esminių pokyčių, kuriuos ketinama įteisinti kitų metų sausio 1 dieną.
Po įvairių pastabų griežtėja nuostata dėl akcijų dalinimosi su savivalda. Pasiūlyta nustatyti, kad valstybinės reikšmės keliai, geležinkeliai, vandenų keliai priklausytų valstybei išimtine nuosavybės teise. Uosto žemė, infrastruktūra, privažiavimo keliai uosto viduje ir akvatorija yra traktuojama kaip išimtinė Lietuvos nuosavybė.
Ne tik valstybei, bet ir savivaldybėms gali priklausyti viešoji transporto infrastruktūra. Iš esmės tai apimtų Klaipėdos uostą. Tačiau kol kas nėra jokios nuostatos, kokia dalis akcijų būtų skirta Klaipėdos miesto savivaldybei.
Valstybės saugumo departamentas pastebėjo, kad nėra jokių vertinimų ir skaičiavimų, kaip valstybės įmonių valdymas pagerės jas pertvarkius.
Yra tam tikro nerimo, kad pertvarkytų bendrovių turtas gali būti įkeistas taip netenkant valstybės turto dalies svarbiuose objektuose.
Klaipėdos valstybiniame jūrų uosto įstatyme nenumatyta labiau detalizuoti kas bus ta akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Dėl savivaldos turto uoste yra tik toks teiginys - kiti uosto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai, savivaldybėms, Lietuvos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims.
Kartu su Uosto direkcijos pertvarkymu bus keičiamos nuostatos dėl laisvo uosto įrengimo. Iki šiol laisvojo uosto veiklos priežiūrą vykdė Uosto direkcija.
Tapusi akcine bendrove ji to nebegalės vykdyti. Ši funkcija bus perduota tai pačiai Lietuvos transporto saugos administracijai. Šiandien neaišku, kiek tai aktualu Klaipėdos uostui. Nors laisvojo uosto statusas jau įteisintas seniai, tačiau nei vienas uosto naudotojas iki šiol nepanoro dirbti pagal šį statusą.
Neberems socialinių projektų
Pertvarkant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į akcinę bendrovę nubraukiami visi 15 iki šiol numatytų punktų pagal kuriuos būdavo skiriamos Uosto direkcijos lėšos ir išdėstomi naujai.
Nurodoma, kad Uosto lėšos naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su uosto veikla ir numatytoms Uosto direkcijos strateginiame veiklos plane, apmokėti. Taip pat numatoma, kad Uosto lėšos naudojamos privažiavimo prie uosto keliams rekonstruoti ir tiesti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, trukdančių uosto plėtrai, netekimo ir pašalinimo iš uosto teritorijos bei uosto rezervinių teritorijų išlaidoms kompensuoti.
Nelieka nuostatos dėl jūrininkų socialinio ir buitinio aptarnavimo organizavimo. Pastabą dėl to svarstant įstatymų pakeitimo paketą buvo pateikusi Lietuvos laivų savininkų asociacija.
„Nėra aišku, kaip bus užtikrinama uosto direkcijos paskata remti ir vykdyti socialinius projektus, kurie būtų aktualūs Klaipėdos miestui ir susiję su laivyba, jūriniais akcentais, jūrine kultūra, istoriniu jūriniu paveldu ir tradicijomis“, - teigta jų paklausime.
Į tai nebuvo atsižvelgta. Nurodyta, kad 2006 m. uosto sudėtyje buvęs jūrininkų klubas ir funkcija buvo panaikinti, o statinys perduotas Valstybinei augalininkystės tarnybai. Atsižvelgus į tą aplinkybę ir koreguojamas įstatymas.
Uosto kapitono reikšmė mažės
Vykstant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcionavimui dalis jos administracinės atsakomybės bus perduota Lietuvos transporto saugos administracijai.
Tai susieta su Klaipėdos uosto kapitono statusu. Nors uosto kapitonas ir toliau turės teisę duoti privalomus nurodymus uoste, neleisti laivui išplaukti iš uosto, tikrinti laivų grimzlę, akvatorijos gylį ir kita, tačiau jis nebegalės taikyti administracinės atsakomybės subjektams, nesilaikantiems taisyklių ar trukdantiems vykdyti jo pareigas.
Pagal naują statusą uosto kapitonas apie pažeidimus praneš Lietuvos transporto saugos administracijai, o ši priims sprendimus. Jam nebereikės atlikti administracinių tyrimų, rašyti nusižengimų protokolų. Ši administracija taip pat vertins uosto kapitono priimtų sprendimų teisėtumą. Ji juos galės naikinti. Jei koks nors subjektas dėl uosto kapitono veiksmų patirs žalą, jis bendra tvarka galės kreiptis į teismą.
Esminė nuostata tokia, kad uosto kapitonas nebegalės stabdyti laivo išplaukimo iš uosto, jei laivybos kompanija nesumokėjo uosto rinkliavų ar baudų, sugadino uosto infrastruktūrą, kelia pavojų aplinkai, saugiai laivybai. Netgi jei bus gauta teismo nutartis sulaikyti laivą ją privalės vykdyti ne uosto kapitonas, o Lietuvos transporto saugos administracijos laivybos inspektorius.
Tuo pačiu bus naikinama nuostata privalomos 6 mėnesių locmanų stažuotės. Laivavedžio patirtį turintys asmenys iš karto galės laikyti egzaminus locmano licencijai gauti.
