Pirmiausia – dialogas

Socialinių verslų kūrėjai neslepia, kad neretai išgirsta įvairių klausimų, pavyzdžiui, kas jūs tokie, kuo skiriatės nuo kitų, kas tas socialinis verslas. „Kai manęs paklausia, kas yra socialinis verslas, paprastais žodžiais atsakau, kad tai verslas, kurio pagrindinis tikslas yra kurti teigiamus pokyčius mūsų visuomenei ir mus supančiai aplinkai. Tokio modelio verslas didžiąją dalį savo pelno investuoja atgal į savo misiją, matuoja ir viešai skelbia poveikio matavimo ataskaitas ir atitinka kitus kriterijus, dėl kurių ir turime šiuo metu sutarti visi drauge“, – pasakoja Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) vadovė Viktorija Bražiūnaitė.

Iki šiol sąvoka „socialinis verslas“ buvo neapibrėžta ir paliekanti erdvės interpretacijoms. Visai neseniai Seimui įteisinus šią kategoriją ir pagrindinius jos kriterijus, daugiau galimybių atsivers ne tik smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai, nė kiek neabejoja V. Bražiūnaitė.

Būtent dėl LISVA iniciatyvos prieš porą metų prasidėjęs atviras dialogas jau turi apčiuopiamų rezultatų. Seimas kartu su Ekonomikos komitetu priešakyje žengė svarbų žingsnį – gruodį buvo įteisinta įstatymu apibrėžta socialinio verslo kategorija, oficialiai ji įsigalios nuo šių metų birželio 1-osios, tad liko trys mėnesiai. Pasak V. Bražiūnaitės, iki gegužės 31 d. dar turi būti apibrėžti poįstatyminiai teisės aktai, Vyriausybė iki vasaros turi užbaigti šį procesą.

LISVA vadovės įsitikinimu, kartu su partneriais parengti poįstatyminiai teisės aktai visuomenei aiškiai parodytų, kas yra socialinis verslas, kodėl jį verta populiarinti ir skatinti.

„Per artimiausius tris mėnesius reikia priimti kokybiškus poįstatyminius teisės aktus, o to neįmanoma padaryti atsiribojant nuo ekosistemos. Iki šiol nesulaukėme kvietimo prie bendro derybų stalo. Jo nesulaukė ne tik LISVA, bet ir Seimo, kitų ministerijų, kitų organizacijų atstovai, pavyzdžiui, iš Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, Savivaldybių asociacijos ar NVO koalicijos“, – teigia ji.

Kontroversija: V. Bražiūnaitė sutinka, kad terminas „socialinis verslas“ išties gali sukelti tam tikrą painiavą ar net prieštaravimų, nes tradiciškai verslumas siejamas su pelno maksimizavimu, o socialinis aspektas – su visuomenės gerove ir socialine atsakomybe. / T. Juknevičiaus nuotr.

Platesnės politikos dalis

Socialinio verslų atstovai kiekvieną dieną susiduria su iššūkiais, todėl žino, kokie pokyčiai yra reikalingi. „Šiuo metu iš ES perspektyvos vykdome socialinio verslo stebėseną (angl. European Social Enterprise Monitor, ESEM), į kurią, tikimės, įsitrauks ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), nes sprendimai turėtų būti priimami remiantis faktais“, – tęsia V. Bražiūnaitė.

„Norint ilguoju laikotarpiu visiškai pabaigti socialinio verslo koncepciją, reikia užtikrinti, kad ji būtų integruota į platesnę ekonominę ir socialinę politiką, skatintų tvarumą, socialinę įtrauktį ir teisingumą. Svarbu sukurti palankią aplinką inovacijoms ir socialinėms iniciatyvoms, įtraukti ir remti socialinius verslus kaip svarbų veikėją sprendžiant socialines ir aplinkosaugos problemas“, – dėsto V. Bražiūnaitė.

LISVA bendradarbiauja su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, šiuo metu aktyvinamas klausimas dėl socialiai atsakingų viešųjų pirkimų. „Per Inovacijų agentūros kanalus viešinamos mūsų inciatyvos, o mes viešiname jų vykdomas iniciatyvas socialiniams verslams“, – dalijasi V. Bražiūnaitė.

„Iki šiol socialinį verslą Lietuvoje dažniausiai vystė tik labai mažos organizacijos, tačiau priimtas įstatymo pakeitimas turėtų paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į šią veiklą. Tikėtina, kad atsiras ne tik smulkiųjų, bet ir vidutinio dydžio rinkos žaidėjų. Pavyzdžiui, Italijoje ir kitose Pietų Europos šalyse yra didelių socialinio verslo veikėjų“, – sako ji.

Finansinė grąža – būtina

Bent jau iš pirmo žvilgsnio žodžių junginys „socialinis verslas“ tarsi sunkiai dera tarpusavyje. Taip veikiausiai yra dėl dedamosios „socialinis“, kuri su verslumu ir reikšminga finansine grąža standartiniu požiūriu ne visada asocijuojasi.

Socialiniai verslai Lietuvoje veikia įvairiose srityse – nuo švietimo ir sveikatos priežiūros iki aplinkosaugos ir kultūros.

V. Bražiūnaitė sako, kad šių dviejų sričių derinys yra būtent tai, kas apibrėžia socialinį verslą ir jis gali būti labai sėkmingas tiek socialinės, tiek finansinės grąžos požiūriu. Terminas „socialinis verslas“ išties gali sukelti tam tikrą painiavą ar net prieštaravimų, nes tradiciškai verslumas siejamas su pelno maksimizavimu, o socialinis aspektas – su visuomenės gerove ir socialine atsakomybe.

„Socialinis verslas siekia spręsti socialines problemas arba patenkinti visuomenės poreikius per verslo metodus ir modelius, kurie yra tvarūs ir generuoja pajamas. Finansinė grąža socialiniame versle nėra antraeilė – ji būtina tvarumui užtikrinti, leidžia verslui plėstis ir turėti didesnį poveikį. Skirtumas nuo tradicinio verslo slypi priorituose: socialinis verslas pelną laiko priemone socialiniams tikslams pasiekti, o ne pagrindiniu tikslu“, – aiškina LISVA vadovė.

Finansinė grąža socialiniame versle gali būti įvairi, priklausomai nuo konkrečios veiklos, rinkos poreikių ir verslo modelio efektyvumo. „Kai kurie socialiniai verslai gali pasiekti labai didelę finansinę sėkmę ir konkuruoti rinkoje su tradiciniais verslais, kartu teikdami reikšmingą socialinę naudą. Kiti gali susidurti su didesniais iššūkiais siekiant finansinės grąžos, ypač pradiniame etape, bet vis tiek laikyti finansinį stabilumą esminiu tvarumo ir ilgalaikio poveikio generavimo veiksniu“, – tęsia ji.

„Svarbu pabrėžti, kad socialinis verslas – ne labdaros veikla, jis turi būti finansiškai savarankiškas ir pajėgus generuoti pakankamai pajamų savo socialiniams tikslams pasiekti ir plėsti“, – akcentuoja V. Bražiūnaitė.

Plėtra Lietuvoje

Pasak LISVA vadovės, socialinis verslas Lietuvoje plečiasi, o tai atspindi visuomenės sąmoningumo, atsakomybės ir noro spręsti socialines problemas augimą. „Socialinis verslas, kaip aiškesnė koncepcija, Lietuvoje pradėjo formuotis maždaug 2011 m., įkvėptas globalių tendencijų ir ES iniciatyvų skatinti socialinę įmonių atsakomybę ir tvarumą“, – pasakoja ji.

Vienas iš pavyzdžių, galintis simbolizuoti socialinio verslo pradžią Lietuvoje, – restoranas „Mano Guru“, kuris veiklą vykdo nuo 2004 m. „Restorane vykdoma socialinė integracija asmenų, kurie išėjo iš įkalinimo įstaigų arba turi priklausomybių, yra baigę reabilitacijos programas. Kavinėje jie gali mokytis virėjo, padavėjo, barmeno profesijos, suteikiama psichologo, socialinio darbuotojo ir kitokia pagalba, kartais net taip reikalinga laikinojo apgyvendinimo paslauga. Įgiję darbo įgūdžių, jie pradeda dirbti: iš pradžių – „Mano Guru“, vėliau – kitose maitinimo įstaigose“, – pasakoja V. Bražiūnaitė.

Kitoks socialinio verslo pavyzdys Lietuvoje galėtų būti edukacinis bendruomenės centras „Miesto laboratorija“, organizuojanti įvairias dirbtuves, mokymus, paskaitas, diegianti įvairias ekologines inovacijas.

Nors tikslus skaičius gali kisti, socialinių verslų skaičius Lietuvoje gali svyruoti net iki kelių šimtų, atsižvelgiant į tai, kaip plačiai apibrėžiama socialinio verslo koncepcija, sako LISVA lyderė: „Socialiniai verslai Lietuvoje veikia įvairiose srityse – nuo švietimo ir sveikatos priežiūros iki aplinkosaugos ir kultūros.“

„Svarbu paminėti, kad Lietuvoje socialinio verslo plėtrai didelę įtaką turi valstybės skatinimo politika, įvairios finansinės ir konsultacinės skatinimo programos, investicijos, taip pat visuomenės požiūris ir palaikymas. Vis dėlto socialinio verslo ekosistema vis dar susiduria su iššūkiais, įskaitant aiškaus teisinio reglamentavimo trūkumą, finansavimo ir investicijų pritraukimo sunkumus, taip pat visuomenės informuotumo ir supratimo apie socialinio verslo prasmę ir svarbą klausimus“, – vardija V. Bražiūnaitė.

Jaunimas ir kryptys

Socialinis verslumas gali būti laikomas ir naujosios verslios kartos kryptimi. „Šiandien, kai informacija lengvai prieinama ir socialinės problemos vis akivaizdžiau matomos, jaunimas labiau linkęs įkurti verslų, kurie spręstų šias problemas“, – pastebi V. Bražiūnaitė.

Yra įvairių socialinio verslumo krypčių, tačiau LISVA vadovė išskiria tris pagrindines: „Viena iš krypčių yra aplinkosauga ir tvarumas. Tai apima įmones, kurios siekia mažinti atliekų, skatina perdirbimą, siūlo tvarių ar ekologiškų prekių ir paslaugų. Pavyzdžiui, pakartotinio naudojimo produktų, ekologiškų maisto produktų, tvarios mados prekių.“

„Kita kryptis siejama su socialine įtrauktimi, kai veikiama neįgaliųjų įdarbinimo, socialinės integracijos, pabėgėlių ar marginalizuotų grupių paramos linkme. Pavyzdžiai galėtų būti kavinės ar dirbtuvės, kurios įdarbina asmenis su negalia“, – sako V. Bražiūnaitė.

„Švietimo ir ugdymo srityje veikiantys socialiniai verslai siūlo inovatyvių mokymosi būdų, prieinamą švietimą mažiau privilegijuotiems asmenims, edukacinių technologijų“, – tęsia ji.

Jaunųjų verslininkų susidomėjimas šiomis sritimis rodo, kad jie siekia ne tik finansinės sėkmės, bet ir nori prisidėti prie svarbių visuomenės iššūkių sprendimo.

Socialinis verslas – ne labdaros veikla, jis turi būti finansiškai savarankiškas ir pajėgus generuoti pakankamai pajamų savo socialiniams tikslams pasiekti ir plėsti.

„Atsižvelgdami į šias tendencijas, ateinančius dvejus metus aktyvinsime socialinio verslo ekosistemą Šiaurės Lietuvoje. Bendradarbiaujame su Rokiškio savivaldybe ir partneriais iš Latvijos – Latvijos socialinio verslumo asociacija ir Žiemgalos planavimo regionu, išskirtinį dėmesį skirsime socialiniam verslui populiarinti mokyklose“, – apie planus pasakoja V. Bražiūnaitė.

Užsienio pavyzdžiai

JAV socialinis verslas ir jaunosios kartos verslumas yra labai susiję reiškiniai. ES – ne išimtis. Pasak V. Bražiūnaitės, ES pripažįsta socialinį verslumą kaip svarbų ekonominės plėtros ir inovacijų veiksnį, todėl skiria nemažai dėmesio per įvairias iniciatyvas, programas, skiria finansavimą ir taip skatina socialinių įmonių plėtrą ir augimą.

„Pavyzdžiui, Europos socialinio verslumo iniciatyva ir Socialinio verslumo veiksmų planas yra skirti socialiniam verslumui per finansavimą, mokymus, mentorystę ir kitą būtiną paramą remti. Kalbant apie ryškius pavyzdžius ES ir mūsų regione, yra keletas šalių, kurias galima laikyti pažangiomis“, – teigia ji.

„Vokietija turi daug socialinių startuolių, kurie sprendžia įvairias socialines problemas – nuo integracijos ir švietimo iki aplinkosaugos. Pavyzdžiui, „Dialog im Dunkeln“ (liet. Dialogas tamsoje) – paroda, kurioje lankytojai patiria kasdienį gyvenimą iš neregio perspektyvos. Taip siekiama didinti supratimą ir empatiją“, – pasakoja LISVA vadovė.

Nyderlandai garsėja savo novatoriškomis socialinėmis įmonėmis: „Pavyzdžiu galėtų būti olandų elektronikos gamintojas „Fairphone“, kuriantis ir gaminantis išmaniuosius telefonus ir ausines. Įmonė siekia maksimaliai sumažinti savo įrenginių etinį ir aplinkosaugos poveikį pasitelkdama įvairias perdirbtas medžiagas ir sąžiningos prekybos būdus.“

„Danija atpažįstama dėl savo socialinių inovacijų ir verslų. Pavyzdžiui, „Specialisterne“ mėgina integruoti autizmo spektro sutrikimą turinčius žmones į darbo rinką, įmonė pabrėžia šių asmenų ypatingus įgūdžius“, – išskiria V. Bražiūnaitė.

Seimas antradienį bendru sutarimu atmetė tokių įmonių įteisinimą numatantį Socialinio verslo plėtros įstatymo projektą, kurį dar 2019 metais parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis tvirtino, kad šios kadencijos valdantieji yra suplanavę priimti įstatymą dėl socialinio verslo, o šis projektas netenkino nei nevyriausybininkų, nei smulkaus verslo.

„Akivaizdu, kad dabartinė redakcija netenkina nei nevyriausybinio sektoriaus, nei smulkaus verslo“, – posėdyje teigė jis. 

Projektu buvo siekta paskatinti verslo plėtrą regionuose ir spręsti socialines problemas, be to, socialinio verslo sąvoką norėta atsieti nuo socialinių įmonių.

Daugiau nei maistas

Reda Sutkuvienė pasakoja, kad 2004 m. socialinį verslą įkūrė siekdama padėti užribyje atsidūrusiems žmonėms. Salotų baras „Mano guru“ – daugiau nei maistas. Išėję iš laisvės atėmimo vietų ir turintys priklausomybių asmenys čia integruojami į visavertį visuomenės gyvenimą ir darbo rinką.

Jie ne tik gauna reintegracijos paslaugų, bet ir yra apmokomi viešo maitinimo sektoriuje paklausių profesijų – virėjo, padavėjo, barmeno. Per aštuoniolika veiklos metų projekte dalyvavo apie 700 žmonių, iš kurių 75 proc. sėkmingai sugrįžo į darbo rinką.

Viešoji įstaiga „Socialiniai paramos projektai“, įsteigusi salotų barą „Mano guru“, 2021 m. pelnė Europos Parlamento teikiamą Europos piliečio apdovanojimą.

Padeda ir ukrainiečiams

Prasidėjus karui Ukrainoje, organizacija suskubo į pagalbą nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ukrainiečiams. Keturios su vaikais atvykusios moterys dirba bare, dar maždaug 50 ukrainiečių organizacija padėjo susirasti darbą, adaptuotis mūsų šalyje, mokytis kalbos, suorganizavo psichologinę, socialinę pagalbą.

„Kitaip negalime – tokia mūsų misija, – teigia R. Sutkuvienė. – Jaučiame atsakomybę už tuos, su kuriais dirbame, tad Kalėdų proga jiems linkėčiau susikurti savo namus, atrasti šilumą, meilę, žmones, kurie palaikytų, ir kad greičiau baigtųsi karas, kad mūsų ukrainiečiai galėtų grįžti į savo namus, apie kuriuos svajoja, pas savo artimuosius, kurių labai pasiilgo.“

Susitikimas: Ka­lė­dų Se­ne­lis sa­vo re­zi­den­ci­jo­je lau­kia tiek ma­žų, tiek di­de­lių, no­riai su vi­sais bend­rau­ja, fo­tog­ra­fuo­ja­si. / Butauto Barausko nuotr. 

„Pandemijos laikotarpis buvo niūrus, paskui užgriuvo karas Ukrainoje, tad norėjosi padėti visiems bent šiek tiek atsitiesti – sukurti kažką šviesaus, gražaus ir džiaugsmingo, – sako savo kavinę ypatinga vieta pavertusi R. Sutkuvienė. – Mūsų darbuotojas Audrius Vainonis yra tikras Kalėdų Senelis – Kalėdos mokinys, ir mes labai norėjome, kad jis per šias Kalėdas pasiliktų pas mus Vilniuje, o neišvažiuotų į Trakus ar, kaip praėjusiais metais, į Kalėdų Senelių suvažiavimą Troškūnuose. Tad teko įrengti jam rezidenciją.“

Galimybė paremti veiklą

Kalėdų Senelis savo rezidencijoje laukia tiek mažų, tiek didelių, noriai su visais bendrauja, fotografuojasi. Rezidencijoje yra nykštukų dirbtuvėlės, kuriose kartu vaikais kepa meduolius, imbierinius sausainius, kūčiukus.

Čia taip pat gaminamai šildukai – apkasų žvakės, kurias Kalėdų Senelis, pasibaigus šventiniam laikotarpiui, susikraus į automobilį, pats sės prie vairo ir nugabens Charkivo miesto gynėjams. Jis aplankys ir lietuvių legioną, taip pat – leukemija sergančius vaikus.

Kalėdų Senelis savo rezidencijoje svečių laukia tuo laiku, kai dirba „Mano guru“, o kavinės darbo laikas šventiniu laikotarpiu pratęstas: darbo dienomis iki 21 val., šeštadieniais – net ir ilgiau, jei bus svečių, o sekmadieniais – iki 18 val. Savaitgaliais laukia vėlyvieji pusryčiai – šeimoms su vaikais parengtas specialus meniu.

Viltis: „Kad ir kaip sunku būtų, per Kalėdas turime skleisti gerą nuotaiką,“ – ragina R. Sutkuvienė./ Butauto Barausko nuotr. 

Užsukusiems į Kalėdų Senelio rezidenciją iš kitų miestų ir norintiems geriau pažinti sostinę nykštukai gali surengti ekskursiją, parodyti gražiausias kalėdinio Vilniaus vietas. Tiesa, Kalėdų Senelio ir nykštukų programa mokama, nes „Mano guru“ – socialinis verslas, kuriam ir taip nelengva išsilaikyti, o rėmėjų linksmybėms nepavyko rasti.

Turime daug socialiai atsakingų draugų, kurie ateina ne tik pavalgyti, bet ir mūsų socialinės veiklos paremti – prisidėti prie pagalbos, kaip aš sakau, dideliems vaikams.

„Laikas mums, socialiniam verslui, dabar labai sunkus. Kai gavome už elektrą penkis kartus didesnę sąskaitą, tai šventiškai nenuteikė, bet mes nepasidavėme ir galvojome, kaip net tokiomis sąlygomis sukurti šventę. Kad ir kaip sunku būtų, vieni kitiems padėdami per Kalėdas turime skleisti gerą nuotaiką, – įsitikinusi R. Sutkuvienė. – Turime daug socialiai atsakingų draugų, kurie ateina ne tik pavalgyti, bet ir paremti mūsų socialinės veiklos – prisidėti prie pagalbos, kaip aš sakau, dideliems vaikams. Tikimės, kad per Kalėdas ir po jų tokių draugų turėsime dar daugiau.“

Virtuali kalėdinė mugė

• Arbatos, žvakės, eglės žaislai, keramika, Kalėdų vainikai ir kitos socialinių verslų pagamintos dovanos šiemet suburtos į „Socialinio verslo kalėdinę mugę‘22“ internete.

• Lietuvos socialinio verslo asociacijos organizuojamoje Kalėdų mugėje visos dovanos pateikiamos su informacija apie jų gamintojus. Daugumą jų pagamino socialinėse dirbtuvėse dirbantys neįgalieji, atsidūrę socialinėje atskirtyje.

• Rankų darbo suvenyrų, daugkartinių gertuvių, edukacijų kuponų, marškinėlių ir džemperių įsigyti siūlo ir socialiniai verslininkai, akcentuojantys tvarumą, ekologiją, natūralias medžiagas – socialinę ir aplinkosaugos misiją.

• Socialinio verslo asociacija Kalėdų Senelio rezidencijai parinko socialinio verslo kavinę „Mano guru“. Čia, be kitų suvenyrų, gaminamos ir apkasų žvakės Ukrainos kovotojams.

Šventiškai: Kalėdoms papuošta kavinė „Mano guru“ traukia praeivių dėmesį. / Butauto Barausko nuotr. 

„Socialinio verslo ekosistemai ypač svarbus dialogas ir bendromis pastangomis kuriama palanki aplinka. Lietuva turi potencialo tapti viena iš palankiausių Europos Sąjungos ekosistemų, kuri sudarytų sąlygas steigtis socialinio verslo strartuoliams, o jie, plėtodami savo veiklą, efektyviai spręstų visuomenei kylančius iššūkius“, – pirmadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Pirmadienį Seime vyksta socialinio verslo forumas „Socialinio verslo plėtra – darnios ir įtraukios ekonomikos link“. Jo metu socialinio verslo ekosistemos lyderiai kviečiami plėtoti dialogą su politikais apie šio sektoriaus plėtros perspektyvas, jo svarbą Lietuvos ekonomikai ir sprendžiant visuomenei kylančius iššūkius.

„Pirmiausia socialinis verslas yra itin svarbus mūsų šalies ekonomikos plėtrai. Jis lanksčiai reaguoja į rinkos pokyčius ir skatina kurti pažangias socialines inovacijas įvairiuose sektoriuose. Antra, jis sudaro galimybes padidinti užimtumą ir kurti naujas, ilgalaikes darbo vietas“, – pirmadienį tikino A. Armonaitė.

Ministrė aiškino, kad reikia iš naujo kurti socialinio verslo viziją. Anot jos, bus siekiama, kad būtų naujai pažiūrėta į socialinio verslo plėtrą Lietuvoje atsižvelgiant į ekosistemos poreikius.

„Šiuo metu kuriame inovacijų agentūrą, ji veiklą jau turėtų pradėti balandžio mėnesį. Tikimės, kad agentūra paskatins naujų socialinių verslų ir šios srities inovacijų vystymą, sprendžiant įsisenėjusias socialines ir aplinkosaugos problemas“, – sakė politikė.

Pirmadienį Seime vyksta Socialinio verslo forumas „Socialinio verslo plėtra – darnios ir įtraukios ekonomikos link“. Jo metu kviečiami socialinio verslo ekosistemos lyderiai plėtoti dialogą su politikais apie šio sektoriaus plėtros perspektyvas, jo svarbą Lietuvos ekonomikai ir sprendžiant visuomenei kylančius iššūkius.

Bankas šią mentorystės programą inicijavo per COVID-19 pandemiją, suprasdamas, kad socialinio verslo įmonės ypatingai skaudžiai susidūrė tiek su finansinėmis, tiek su skaitmenizacijos trūkumo problemomis. Todėl bankas sutelkė partnerius ir drauge ištiesė pagalbos ranką socialinio verslo įmonėms.

„Socialinio verslo įmonės veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų, jose dažnai įdarbinami žmonės iš labiausiai pažeidžiamų visuomenių grupių, o tai ypač svarbu siekiant mažinti socialines problemas. Tokioms įmonėms net ir nedideli veiklos gerinimo sprendimai dažnai nėra įperkami dėl finansinių ir žmogiškųjų resursų stokos. Tad šia mentorystės programa norime ne tik padėti socialiniam verslui plėtoti savo veiklą, bet ir prisidėti prie tokio verslo stiprinimo visoje Lietuvoje“, – teigia Andrius Načajus, „Luminor“ banko Lietuvos skyriaus vadovas.

Ryškiausią pokytį per mentorystės programą pasiekė „Trys pelėdos“. Šilalės ir Pagėgių savivaldybėse nuo smurto nukentėjusių moterų stovyklas organizuojanti įmonė su mentorių pagalba sukūrė savo internetinį puslapį, kuriame – mokymų ir mentorystės programos besidomintiems socialiniu verslu.

„Mentorystės programa davė postūmį įvykdyti ilgai planuotus veiksmus bei galimybę išgirsti patarimus iš savo sričių profesionalų. Esu įsitikinusi, kad socialinis verslas yra ateities verslo forma. Tačiau, kad šis sektorius įgautų sparnus ir svorį, reikalinga visa kariuomenė socialinio verslo lyderių, prie kurių auginimo esame pasiryžę prisidėti ir mes“, – teigia socialinio verslo „Trys pelėdos“ įkūrėja Indrė Pilypė.

Beveik 10 metų darbo patirtį turinti įmonė „Verslas ar menas“ kuria unikalias knygas neregintiems vaikams, kuriose net paveiksliukai yra matomi užrištomis akimis, o pasakas galima klausyti ir net užuosti. Pasak šios įmonės įkūrėjos Eglės Jokužytės, „profesionalių mentorių įžvalgos ir patarimai paragino mus peržvelgti savo pardavimo strategiją ir plačiau parodyti visuomenei, kokią pridėtinę socialinę vertę sukuria mūsų knygos, produktai ir paslaugos.

Zarasų rajone, Antalieptėje, dirbanti įmonė „Inovatorių slėnis“, gavusi patarimų iš mentorių, pradėjo ieškoti komandos pastiprinimo ir suprato, kaip reikėtų patobulinti jų marketingo ir komunikacijos strategijas. Šis socialinis verslas yra įkūręs medžio dirbtuves, kuriame įdarbina socialiai pažeidžiamus jaunuolius.

„Nežinome, nuo ko pradėti savo pardavimus, kaip kurti vertę. Todėl pamatę galimybę dalyvauti iš karto nusprendėme, kad būtent to mums ir trūksta – žinių ir ekspertų patarimų. Dėka mentorių, jau ieškome žmogaus kuris galėtų padėti sutvarkyti mūsų internetinį puslapį, pagerintų jos surandamumą ir mūsų žinomumą socialiniuose tinkluose, tai pat ieškome lėšų mūsų gamybinei bazei tobulinti ir atnaujinti“, – sako „Inovatorių slėnio“ projekto koordinatorius Edmundas Mieželis.

Socialinio verslo įmones nemokamai konsultavo ir padėjo įmonės: „Taurus media“ ir „Web partners“.

Bankas „Luminor“ mentorystės programas verslui vykdė visose trijose Baltijos šalyse, jos sulaukė didelio susidomėjimo ir dalyvių skaičiaus. Bankas artimiausiu metu spręs, kaip toliau galėtų padėti vietiniam verslui.

Pergolė – sprendimas vasarai

"Akademijos bendruomenė neturi laisvalaikio salės, kultūros namų ar kitos vietos, kurioje galėtų rinktis. Kai reikia ką nors kartu nuspręsti, tenka spaustis seniūnijoje. Kartais iš bėdos atsiranda geri sumanymai", – šypsojosi Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis.

"Pernai laimėjome "Maximos" skelbtą konkursą ir Pikniko pievoje įrengėme pavėsinę pergolę. Šiltuoju metų laiku čia vyksta įvairiausi užsiėmimai, bet kai oras subjūra tenka ieškotis, kur prisiglausti. Lietuvoje yra keturi metų laikai, nenorime, kad vėlų rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį nutrūktų edukacijos bei renginiai. Seniai galvojome apie erdvę uždarose patalpose, tačiau ji turi finansiškai išsilaikyti ir radome sprendimo būdą", – seniūnui antrino aktyvi bendruomenės narė Kristina Šiožinienė.

Bendruomenė nusprendė, kad geriausiai tam tiktų parduotuvė, kurioje būtų plėtojamas socialinis verslas, siūloma įsigyti vietos gamintojų produkcijos, supažindinama su miestelio menininkų darbais, rengiamos edukacijos, teikiama informacija apie renginius ir sprendžiami bendruomenės reikalai. Nors sakoma, kad gera idėja yra svarbiausia, ne mažiau svarbu, kad kas nors priimtų atsakomybę už jos įgyvendinimą. "Kol viską įsiūbuosime, sutikau būti parduotuvės administratore, o vėliau bus matyti", – sakė K.Šiožinienė.

Jos nuomone, dabar labai palankus metas bendruomenėms stiprėti, susikurti trūkstamas aplinkas ir jas puoselėti, nes paskelbta nemažai projektų ir iniciatyvų.

Tai bene pirmasis ir vienas iš įdomiausių šiandieninio socialinio verslo pavyzdžių Lietuvoje, kai bendruomenė ketina įkurti savo parduotuvę, pati ją išlaikyti ir erdves išnaudoti susibūrimams.

Braižo pritaikytas erdves

Statomame prekybos centre ABC nuomosis 46 kv. m patalpas. Dėl konkrečios vietos pastate ir nuomos kainos jau susitarta, tačiau ši informacija – konfidenciali. Susitarimas jau leidžia daryti tolesnius žingsnius – projektuoti ir spręsti kitus klausimus, susijusius su parduotuvės atidarymu. "Vieniems bus reikalingas šaldymo agregatas, kitiems atvirkščiai – šilta patalpa, priklausomai nuo produkcijos skirsis ir lentynų dydis bei išdėstymas", – pasakojo administratorė. Bendrai parduotuvės stilistikai sukurti pagalbos jau kreiptasi į dizainerį.

Nuomojamose patalpose bus trys parduotuvės, edukacijų ir galerijos erdvės. Parduotuvė bus suskirstyta į zonas: vienoje bus prekiaujama maisto produktais, kitoje – kosmetika, trečioje – rankdarbiais.

Šiuo metu būsimoje parduotuvėje ketinimą prekiauti jau yra pareiškę saldainių gamintoja mažoji bendrija "Ledinukas", "Ringaudų šakočiai", arbatos gamintojai iš Noreikiškių, kosmetikos gamintojai "Žalia pieva", gauta pasiūlymų dėl interneto parduotuvės kūrimo ir kitų. Pati Kristina, gėlių ūkio Akademijos seniūnijoje savininkė, čia ketina prekiauti gėlėmis ir vesti edukacinius užsiėmimus.

"Kviesime edukatorius, kurie veda sporto užsiėmimus, ekskursijas, rengsime bendruomenės susirinkimus. Tai bus Akademijos veidas, kur bus galima pamatyti, ką šis miestelis gali pasiūlyti atvykstantiems svečiams ir čia gyvenantiems žmonėms", – sakė K.Šiožinienė.

Įkurtuvės – rudenį

Birželio 20 d., per Kaimynų pikniką, idėją ketinama pristatyti visiems susirinkusiems, bus prekiaujama produkcija, kurią pirkėjai ras ir parduotuvėlėje.

Pagal susitarimą su prekybos tinklu, "Akademus" (taip vadinsis naujoji parduotuvė) pirkėjų jau lauks lapkritį arba gruodį. "Ne visiems patinka lotyniškos kilmės parduotuvės pavadinimas. Tačiau jis suteikia solidumo ir akademiškumo bendrąja prasme. Be to, galvojame ir apie tarptautiškumą, siekiame, kad pavadinimas būtų suprantamas ir atpažįstamas užsienio svečiams, o parduotuvę pamėgtų ne tik vietos gyventojai", – aiškino pašnekovė.

Iniciatyva kodiniu pavadinimu "Made in Akademija" sulaukė didžiulio vietos bendruomenės verslininkų, "Kaunas – kultūros sostinė 2022" projekto atstovų susidomėjimo. "Tai būtų atramos taškas Akademijai, 2022 m. čia galėtų užsukti kultūros sostinės svečiai", – mano S.Nominaitis.

"Šiais metais esame pakviesti dalyvauti "Change Future" projekto hekatone, kuriame pristatysime savo projektą. Žinoma, viliamės gauti finansavimą įrangai įsigyti, bet jei nepavyks, nenusivilsime, nes galėsime pasinaudoti socialinio verslo konsultantų patarimais, ir maksimaliai ištobulinsime savo idėją", – optimizmo neslėpė parduotuvės administratorė.

Pasak šios įstaigos ir su ja bendradarbiavusios Kauno savivaldybės atstovų, taip teikiamos paslaugos yra pigesnės, arčiau žmonių, lankstesnės bei geriau patenkina kiekvieno žmogaus, kuriam reikalinga pagalba, poreikį.

„Pats perdavimas paslaugų nėra tikslas savaime, tikslas, kad paslaugos, kurios teikiamos, turėtų socialinį poveikį, kurio jomis siekiame“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė „Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas Vytautas Adomaitis.

„Versli Lietuva“ parengė viešųjų paslaugų perdavimo gidą, jame pateikiami įvairūs dokumentų pavyzdžiai ir kiti įrankiai, kad savivaldybės sklandžiau galėtų šias paslaugas perduoti.

Modelis išbandytas dviejose savivaldybėse – Kaune ir Kaišiadoryse. „Verslios Lietuvos“ duomenimis, galimybę jį taikyti susidomėjo apie trečdalis Lietuvos savivaldybių.

Įstaigos teigimu, kitose šalyse paslaugų perdavimas leidžia savivaldybėms sutaupyti 10–30 proc. lėšų, todėl tai gali tapti rimtu paskatinimu imtis šio modelio.

Kaune paslaugos pasiekia daugiau žmonių

Kaip sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė, nevyriausybinio sektoriaus teikiamos paslaugos pasiteisina, nes yra gerokai lankstesnės: jas galima teikti pagal esamą poreikį, be to, skirtingai nei biudžetinėse įstaigose, didesnė galimybė jas gauti ne darbo metu.

Jos teigimu, Kaune šio projekto dėka pakeisti projektų finansavimo principai, orientuojantis ne į įstaigų išlaikymą, bet į reikiamas paslaugas. Lankstesni tapo ir viešieji pirkimai, sudarant sutartis su keletu tiekėjų, taikant preliminarius užsakymus, apmokant ne tik už suteiktas paslaugas, bet ir už pasiektus rezultatus.

Savivaldybė taip pat talkino galimiems socialiniams partneriams, kad šiems būtų lengviau susidoroti su administraciniais iššūkiais, buhalteriniais, viešųjų pirkimų klausimais.

„Socialinis verslas yra stiprus prie žmogaus, bet kur yra biurokratinė dalis, sekėsi sunkiau“, – pastebėjo J. Baltaduonytė.

Savivaldybės duomenimis, 2017 metais paslaugos pirktos iš aštuonių organizacijų ir jas gavo 700 žmonių, o šiuo metu paslaugas iš 21 organizacijos gauna apie 2 tūkst. kauniečių.

„Šiandien nevyriausybines organizacija laikome savo partneriais, nebe išmokų prašytojais. Šiai dienai tai mūsų pilnaverčiai, pilnateisiai partneriai“, – kalbėjo ji.

Kaune padedant socialiniams partneriams pirmiausia spręstos tos problemos, kurioms trūko pačios savivaldybės resursų: pavyzdžiui, gerokai sumažinta asmenų, laukiančių galimybės gauti paslaugas į namus eilė.

Pasak J. Baltaduonytės, siekiama, kad socialinių paslaugų sektoriuje atsirastų konkurencija, kuri užtikrintų aukštesnę kokybę.

„Mes siekiame, kad liktų tik tos biudžetinės paslaugos, kurių nėra rinkoje“, – sakė ji.

Nevaržo pasaugų gavėjų

Vienos iš tokių paslaugas teikiančių organizacijų – „Socialinio taksi“ – vadovė Solveiga Ratkevičiūtė teigė, kad jų teikiamos paslaugos yra platesnės nei biudžetinėse įstaigose ir nevaržo žmonių.

Jei savivaldybių įstaigos negalią turinčius žmones veža tik į gydymo įstaigas ir darbo metu, „Socialinis taksi“ bet kuriuo paros metu asmenis veža ten, kur jie pageidauja.

„Žmogus nori nuvažiuoti į barą? Prašau. Aš galiu, vadinasi, ir jis gali“, – apie teikiamą paslaugą pasakojo S. Ratkevičiūtė.

„Socialinis taksi“ taip pat teikia asistento paslaugas, nukelia ir užkelia judėjimo negalią turinčius asmenis, padeda sutvarkyti reikalus.

Paslaugas „Socialinis taksi“ teikia aštuoniose savivaldybėse, o Kaune taip pat įgyvendina negalią turinčių vaikų vežimo į ugdymo įstaigas paslaugą.

S. Ratkevičiūtės teigimu, savivaldybėms dažnai kyla klausimų, kodėl jos turėtų samdyti „Socialinį taksi“, o ne teikti šias paslaugas pačios. Pasak jos, pačiai savivaldybei panaši paslauga atsieitų maždaug tris kartus brangiau, nes visą sistemą reikėtų kurti nuo pradžių.

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, pernai nevyriausybinis sektorius teikė tik apie 6 proc. visų socialinių paslaugų.

Tuo metu visa šio sektoriaus vertė, t. y. lėšos, kurias socialinėms paslaugoms išleidžia savivaldybės ir ministerija, siekia 234 mln. eurų.

Kadangi paslaugos yra aktualios kiekvienoje savivaldybėje, platesnis socialinių paslaugų tinklas minimas ir kaip būdas išlaikyti mažas gyvenvietes ir kaimus gyvybingus, jiems imantis teikti tokias paslaugas.