Renčia sodo namelius

"Nauja mada, o mums – naujas iššūkis tai suvaldyti. Visoje šalyje siaučiantis nekilnojamojo turto bumas atsirito iki sodų bendrijų. Labai daug perkama sklypų, o juose statomi neva gyvenamieji namai. Visi jie – iki 80 kv. m. Tokie statiniai atitinka sodo namelio sąvoką. Pagal įstatymą, žmogus keturis mėnesius gali jame nakvoti ir sodininkauti. O iš tiesų juk nuolat gyvenama", – tvirtino sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Iš tiesų nekilnojamojo turto skelbimų portaluose šiuo metu apstu skelbimų apie parduodamus nedidelės kvadratūros namus sodų bendrijose.

Tokį namą siūloma įsigyti nuo 50 iki 90 tūkst. eurų.

Jei pastatas įrengtas, sutvarkyta aplinka, sumontuoti baldai, kainos gali šoktelėti iki beprotiškų aukštumų. Sodų bendrijoje prie Gargždų už įrengtą gyvenamąjį namą prašoma net 279 tūkst. eurų.

Blaškosi po kelis sklypus

Dituvoje T.Vaitkus net keliuose sklypuose mato tuos pačius dirbančius veidus.

"Nuperka pigiai ir vienu metu keliuose sklypuose pradeda statyti namelius. Dažniausiai – karkasinius. Kartais tokių statybininkų gebėjimai kelia nuostabą. Panašu, kad jie patirties semiasi tik iš "YouTube" kanalo internete. Statybos mūsų sodų bendrijoje klesti. Viena vertus, tai nėra blogai, jei statytojas yra atsakingas, derina savo veiksmus su bendrija. Deja, atsiranda veikėjų, kuriems atrodo, kad negalioja jokios taisyklės. Tokiems statytojams galioja tik viena taisyklė – pastačiau, pardaviau, dingau", – šiurpo T.Vaitkus.

Nutraukė kabelį

Kartais tokių statybininkų gebėjimai kelia nuostabą. Panašu, kad jie patirties semiasi tik iš „YouTube“ kanalo internete.

Vieni tokių statytojų, rausdami sklypus, nutraukė šviesolaidinio interneto kabelį.

"Jei žmonės kažkur kasis, tegul bent jau į bendrijos administraciją kreipiasi, mes jau daugmaž žinome, kas kur paklota, kokios komunikacijos driekiasi. Jei nežinome, atsiunčiame žmones su detektoriais. Bet šiuo metu viskas daroma lyg laukinių laikais", – pasakojo T.Vaitkus.

Kita didelė bėda nutiko dėl nutraukto drenažo.

"Per patį atlydį, kai polaidžio vanduo sėmė daugybę Vakarų Lietuvos vietovių, tvino upės, o vanduo jau grasino sodyboms, statybininkai Dituvos soduose nutraukė drenažą. Baisiausia tai, kad jie atkasė, sulaužė ir vėl užkasė, kad niekas nepamatytų", – šiurpo T.Vaitkus.

Sodų bendrija turėjo atsigabenti specialią techniką ir vėl atkasti tą pačią pažeisto drenažo vietą.

"Neįmanoma buvo išpumpuoti, vanduo tiesiog kliokė. Ten jau viską iš naujo reikia kloti. O gatvės atkastos nelaikysi, žmonės juk turi važinėti. Rezultatas – nutraukti kabeliai, iškastas ir sugadintas drenažas, apsemti visos gatvės namų rūsiai, jau semiami sklypai. Bendrijos vyrai dvi dienas, atsitraukę nuo svarbių darbų, maudėsi šaltame vandenyje, bandydami ištaisyti pridirbtas nesąmones. Nustatinėjame žalą ir ruošiamės ją išieškoti iš kaltininkų", – tikino T.Vaitkus.

Tadas Vaitkus: tokiems statytojams galioja tik viena taisyklė – pastačiau, pardaviau, dingau.

Darbų brokas pritrenkia

Vieną šios bendrijos gyventoją, neseniai įsigijusią namelį, pribloškė tokių statybininkų darbas.

"Moteris pasakojo, kaip įsikėlusi mėgino įsijungti elektros prietaisą. Įjungė kištuką į rozetę, o ji neveikia. Paaiškėjo, kad rozetės laidas tik 30 cm įkištas į sieną, ir viskas, jokia elektra neįjungta. Visos rozetės visame name taip įrengtos", – pečiais gūžčiojo T.Vaitkus.

Pasirodo, tokius nemalonius siurprizus pirkėjams prakišinėja ta pati statybininkų grupelė.

"Namus stato mikliai. Jie stato kelis namus, tipinio projekto, po 76,8 kv. m ploto. Ir mikliai parduoda", – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Patys kontroliuoti negali

Eismas intensyvėja, drenažai neprijungti, keliai tyžta. Ir nieko negali padaryti, nes nėra jokios kontrolės.

Vienoje siauroje Dituvos gatvelėje per dvejus metus iškilo trys nauji gyvenamieji namai.

"Eismas intensyvėja, drenažai neprijungti, keliai tyžta. Ir nieko negali padaryti, nes nėra jokios kontrolės. Iki 80 kv. m ploto namai statomi be statybos leidimų. Net pati bendrija neturi svertų imtis kontrolės", – tikino pašnekovas.

Bendrijos "Dituva" pirmininkas T.Vaitkus ėmė ieškoti patarimų sodininkų bendrijų asociacijoje.

"Tariamės su advokatais. Vis dėlto vertėtų įvesti kontrolės mechanizmus. Kreipiamės į Statybos inspekciją. Gal net vertėtų koreguoti įstatymą. Norint statyti gyvenamąjį namą, bendrijos sutikimo reikia, bet sodo nameliui tokio sutikimo neprivalu gauti. Pati sodo namelio sąvoka iškreipta. Oficialiai tai iki 80 kv. m ploto namas, iki 8,5 m aukščio. Projekto net nereikia. Bet kas gali pasibraižyti languoto sąsiuvinio lape sau projektą ir pasistatyti trijų aukštų namą", – stebėjosi T.Vaitkus.

Siutina sugadintos gatvės

Statybininkai, mikliai pakėlę "dėžučių" sienas ir jas pardavę pirkėjams, dingsta kaip į vandenį.

"Vienas toks statytojas taip išmalė gatvę, kad ji liko visiškai neišvažiuojama. Aš jam skambinu, klausiu: gal verta atitaisyti į buvusią padėtį? O jis tik nusispjovė, esą ne jo čia darbas. Jau imu gailėtis, kad prekybos centrai kuriasi, infrastruktūra gerėja. Darėme juk žmonėms, o jų daugėjant situacija jau tampa nebevaldoma. Rankos nusvyra", – atviravo T.Vaitkus.

Į tokių statytojų pinkles patenka ir pirkėjai.

Vienas toks statytojas taip išmalė gatvę, kad ji liko visiškai neišvažiuojama. Aš jam skambinu, klausiu: gal verta atitaisyti į buvusią padėtį? O jis tik nusispjovė, esą ne jo čia darbas.

"Nedidelė dalis pirkėjų užeina ir viską išsiklausinėja. Klausia, kaip keliai, kokios perspektyvos, kokia kaimynystė? Žmonės žino, kokius lūkesčius gali puoselėti. Tačiau yra kita visuomenės dalis. Dažniausiai tai šiek tiek užsienyje užsidirbęs jaunimas, kuris nusiperka tokį sodo namelį. Įsikelia su vaikais ir jau po dviejų savaičių ima reikalauti asfaltuotų gatvių, šaligatvių, apšvietimo", – pastebėjo T.Vaitkus.

Pirmininkas tikino kantriai tokiems naujakuriams aiškinantis, kas yra sodų bendrija.

"Tokių nuolat gyvenančiųjų yra tik 15 proc. O 85 proc. sklypų yra skirti ūkininkavimui, sodininkystei. Labai greitai gyvenamoji statyba neįsivyraus. Šiuo metu vis dar madinga gyventi mieste, o kaip užmiesčio sodybą turėti sodą. Žmonės atvažiuoja vasarai, kepa šašlykus, ilsisi", – kalbėjo T.Vaitkus.

Nuostoliai: sodininkų bendrijų pirmininkai jau vienijasi, sukdami galvas, kaip pažaboti statybų bumą soduose, tariamasi su advokatais, kaip suvaldyti kreivarankius statybininkus. "Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Sodininkai – prieš naujakurius

Dituva kol kas dar nevirsta priemiesčio tipo gyvenviete, tačiau naujakurių reikalavimai išties auga.

"Šiemet sniego valymui reikės išleisti 20 tūkst. eurų. Tie, kurie negyvena, o sode būna tik vasarą, manęs klausia, kam aš švaistau pinigus? 85 proc. sklypų žiemą yra tušti. Žmonės sako, mūsų juk ten nėra", – pasakojo T.Vaitkus.

Norintieji vakarais vaikštinėti šviesiais keliais taip pat nepaskaičiuoja, kad vieno apšvietimo stulpo įrengimas kainuoja apie 700–800 eurų.

Negalime apkerpėti. Vis tiek keliai turi būti tvarkomi, mes neketiname nuleisti rankų.

"Norint pastatyti 50 apšvietimo stulpų suma juk susidaro įspūdinga. O dar elektrą reikia prijungti. O kas už ją mokės? Sodininkai paskui priekaištauja, kam aš moku už elektrą, juk 85 proc. žmonių jos žiemą nereikia. O ir patiems sodininkams nieko nereikia. Sodininkai nori vieno – mažinti bendrijos nario mokestį", – tikino T.Vaitkus.

Tačiau bendrijos pirmininkas tikina, kad tai nereiškia, jog bendrijos infrastruktūra neturi būti gerinama.

"Negalime apkerpėti. Vis tiek keliai turi būti tvarkomi, mes neketiname nuleisti rankų. Tai, kas šiuo metu vyksta soduose, yra pandemijos pasekmė. Daug kas dirba iš namų, taip pat nori gyventi name, ne bute. Gal tas nekilnojamojo turto burbulas sprogs, gal nuslūgs viskas? Bet kol kas pirkimo–pardavimo sandorių įforminama dešimtimis. Išpirkti visi tušti sklypai", – pasakojo T.Vaitkus.

Pasekmės: tokius vaizdus sodų bendrijoje "Dituva" gyventojai išvydo po to, kai gudruoliai statybininkai, sulaužę lietaus drenažą, tyliai jį užkasė ir paliko. Gatvė netrukus paplūdo, vanduo užsėmė rūsius. "Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Nori įstatymo pataisų

Tam, kad atsirastų kontrolė, sodininkų bendrijos administracija norėtų pataisų Sodininkų bendrijų įstatyme.

Teisininkai pritaria, kad idealiausia būtų, jog bet kokios statybos, kurios planuojamos soduose, būtų derinamos su bendrija. Būtų harmonija.

"Pirmiausia reikia susitvarkyti su chuliganais. Norėdami parduoti nuosavybę, statytojai vis tiek turi ateiti į bendriją pažymos. O čia prasideda gudravimai. Jei pilietis jaučia, kad pridirbo ką nors negero, jis vengia akistatos ir tyliai nori parduoti sklypą. Kitaip bendrija gali pareikalauti atlyginti bendrijos nuosavybei padarytą žalą. Kartais tokie veikėjai patykoja, kai tik iš bendrijos vadovybės nieko nėra administracijos patalpose, atskuodžia skubios pažymos. Prašo mergaičių, kad tik išrašytų, esą už valandos numatytas vizitas pas notarą. Juk nesistumdysiu su tokiu", – pasakojo T.Vaitkus.

Bendrijos vadovai neturi priekaištų tiems, kurie statė tinkamai, neardė kelių ir kaimynams nepadarė žalos. Pažymas jiems išduoda be klausimų.

"Jei mums patikėta prievolė prižiūrėti 700 ha ploto teritoriją, turime ją ir kontroliuoti. Teisininkai pritaria, kad idealiausia būtų, jog bet kokios statybos, kurios planuojamos soduose, būtų derinamos su bendrija. Būtų harmonija", – patikino T.Vaitkus.

Švyst į griovį

Sodų bendrijos "Dituva" gyventojai per kelis mėnesius nufotografavo jau keliolika tokių pažeidėjų. Vienas jų užfiksuotas prie bendrijos keliuko iš automobilio bagažinės bekraunantis maišus su atliekomis.

"Šiuo metu pakelės kone kas dieną nuklojamos maišais, pilnais rudeninių lapų. Vieni šiukšlina, o kiti visa tai turi eiti ir surinkti. Gavome ne vieną tokią nuotrauką. Dažniausiai persiunčiame informaciją Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. O ten vyrai jau imasi sankcijų", – pasakojo sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Vieni šiukšlina, o kiti visa tai turi eiti ir surinkti.

Patys sodininkai šį rudenį ne kartą reiškė pretenzijas dėl to, kad iš sodų bendrijos buvo pašalinti bendrieji atliekų konteineriai.

"Tačiau į juos juk lapų negalima dėti. Tokie pasipiktinimai nieko verti. Tiek metų kalbame, aiškiname, kad laikas būtų ir sodininkams susirūpinti atliekų išmetimo kultūra. Tačiau žmonės nenori keistis ir suprasti. Kone kas dieną turime važiuoti ir surankioti pakelėse sukrautus maišus. Gerai būtų, jei juose vien tik lapų rastume. Kartu su jais žmonės į maišus sugrūda ir vaikų sauskelnes. Jiems nerūpi, kad kažkas visa tai turi rankomis išrūšiuoti", – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Patiria žalą

Sodų bendrijos nariai raginami padoriai tvarkytis su savo atliekomis. Sodininkai turi galimybę pasiimti kompostavimo konteinerius.

"Per mėnesį išdalijome kokius du šimtus tokių konteinerių. Lapų, krūmų šakų ar žolės juk niekas neveža, pati bendrijos administracija turi visa tai sutvarkyti", – sakė T.Vaitkus.

Lapų, krūmų šakų ar žolės juk niekas neveža, pati bendrijos administracija turi visa tai sutvarkyti.

Pasirodo, sodininkų bendrija yra sukaupusi jau apie tris dešimtis vaizdelių, kuriuose matyti, kada ir kokie žmonės ką ir kur pylė viešosiose erdvėse.

"Raginau žmones patiems nuotraukas siųsti į Klaipėdos rajono savivaldybę. Aš kol kas laikausi nuomonės, kad bendrijai savo narius skųsti nėra labai gražu. Viliuosi, jog žmonės dar persiauklės. Tačiau net kamerų jie nebijo", – sakė T.Vaitkus.

Per metus – 60 pranešimų

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys atskleidė, kad iš tiesų dituviškius skundų gausa senokai pralenkė Vaitelių sodų bendrija.

"Iš Vaitelių gauta apie 60 pranešimų. Ten kitoks požiūris nei Dituvos soduose. Galima sakyti, kad būtent dėl šios bendrijos iniciatyvos ėmė formuotis tam tikra praktika. Kadangi bendrija patiria nuostolių – juk turi tas šiukšles kažkas išrūšiuoti ir kažkur išvežti, nustačius asmenį, jam taikome nuobaudas. Įspėjimais neatsipirksi. Nufilmuotiems ir nufotografuotiems piliečiams, kurie šiukšles pila neleistinose vietose, pirmą kartą dažniausiai buvo taikomas tik įspėjimas. Tačiau nustačius žalą, pavyzdžiui, už atliekų išgabenimą bendrija turi mokėti 70 eurų vežėjui, galima pritaikyti ir nuobaudą", – tikino E.Kuturys.

Atgrasys baudos

Paskutinės socialiniuose tinkluose paplitusios nuotraukos iš Dituvos sodų taip pat sudomino Klaipėdos rajono Viešosios tvarkos skyriaus specialistus.

"Nusistatėme šį pilietį. Patys pamatėme nuotraukas feisbuke ir pradėjome tyrimą", – tikino E.Kuturys.

Baudos už tokius veiksmus nėra menkos, šiukšlintojui gali grėsti bauda nuo 30 iki 140 eurų.

"O tai – kol kas veiksmingiausias būdas sutramdyti tokius veikėjus", – pabrėžė E.Kuturys.

Sodų bendrijos dažnokai prašo savivaldybės specialistų net ir pabudėti bendrijų teritorijose, surengti reidus.

"Kai kuriuos įspėjame, kai kuriuos ir baudžiame", – sakė E.Kuturys.

Įstrigo autobusas

Po ilgojo savaitgalio, kai dėl laisvos Žolinės  dienos į sodus suvažiavo daugybė klaipėdiečių, situacija Dituvos soduose tapo nevaldoma.

"Taip jau nutiko, jog šiukšlių tuo metu niekas neišvežė. Ilgąjį savaitgalį soduose tikrai buvo daugybė žmonių. Visi jie tempė atliekas į konteinerius, kurie tuoj pat prisipildė. Netrukus pakelėje susidarė kelių sunkvežimių dydžio šiukšlių krūva", – pasakojo sodų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus.

Pagrindinė įvaža į sodus skendėjo ir smarvės debesyje.

"Sulaukiau autobusų parko darbuotojų priekaištų, jog autobusas per šiukšles negali įvažiuoti į stotelę. Pasipiktinusiųjų skambučiai netilo net naktį", – pastebėjo bendrijos pirmininkas.

Pasipiktinusiųjų skambučiai netilo net naktį.

Brangiau mokėti nenori

Gyventojai liejo įtūžį ne tik telefonu, bet ir socialinio tinklo "Facebook" sodų bendrijos paskyroje.

"Tokia situacija susidarė dėl to, kad sodininkai vengia savo atliekomis rūpintis individualiai. Tai reiškia, jog kiekvienas sodininkas privalo pasirūpinti konteineriu, o tiksliau, trimis rūšiavimui skirtomis talpyklėmis. Dauguma net ir soduose gyvenančių žmonių jokiais būdais nenori pripažinti, jog jie čia gyvena. Nes užpildę prašymą bendrijos nariai vietoj 23 eurų per metus turėtų mokėti 43,5 euro. Tačiau jiems bus išduotas individualių rūšiavimo konteinerių komplektas – trys vienetai, taip pat kompostavimui skirta dėžė", – tvarkas aiškino bendrijos pirmininkas.

Pati sodų bendrija kasmet gyventojų atliekų sutvarkymui išleidžia 40–50 tūkst. eurų.

"O kodėl kažkas kitas turi mokėti? Tai bendrijai jau yra per brangu. Ilgą laiką joje stovėjo 138 šiukšlių konteineriai. Sodininkai tiesiog mesdavo šiukšles į juos, o išvežimu rūpinosi bendrija. Patys gyventojai rašė skundus, kad šių konteinerių nebūtų. Pastačius gatvelėje  konteinerį, artimiausio sklypo savininkas tuoj pat ima piktintis smarve. Po truputį konteinerius naikinome, liko 12", – priminė T.Vaitkus.

Bendrojo naudojimo konteineriai stovi tik tose vietose, kur nėra sodininkų sklypų.

"Reikia pripažinti, jog vienu metu gyventojams trūko individualių konteinerių, kuriuos išduoda viešoji įstaiga "Gargždų švara". Tačiau patys dalysime 50 konteinerių, kuriuos atvežė "Gargždų švara", – pasakojo T.Vaitkus.

Nuo spalio 1 d. – pokyčiai

Sodininkai socialiniame tinkle piktinosi, jog jie yra apmokestinami dvigubai. Esą gyvendami mieste ir taip moka už atliekų tvarkymą, o į sodus atvažiuoja retai, todėl konteinerių komplektų jie net nenori imti, esą jiems nereikia.

"Palauksime spalio pirmosios ir pažiūrėsime, ar tikrai soduose liks tik nuolatiniai gyventojai ir kiek jų bus. Tuomet iš viso panaikinsime bendrus konteinerius, gyventojai turės naudotis individualiais", – patikino T.Vaitkus.

Po Žolinės savaitgalio nuspręsta imtis kai kurių priemonių.

Visi nori, kad viskas būtų patogu ir dar nemokama.

"Žmonės nesupranta, jog atliekas jau laikas pradėti rūšiuoti. Anksčiau sodininkai viską sugebėdavo kompostuoti, nupjautų medžių šakų netempdavo prie konteinerių – esą kažkas kitas jas turi išvežti. Gyvename Europoje ir kiekvienas mūsų turi prisidėti prie atliekų tvarkymo. O kieno šiukšlės atsidūrė pakelėje? Juk ne mano ir ne sodų bendrijos administracijos. Jos yra  sodininkų. Sukasi uždaras ratas. Jie pyksta, kad bendrieji konteineriai smirdi, o individualių nenori imti. Visi nori, kad viskas būtų patogu ir dar nemokama", – aiškino T.Vaitkus.

Vežėjai tyli

Kol kas nuspręsta griežtai kontroliuoti atliekų tvarkymą soduose.

"Šiukšlės turi būti išvežamos tris kartus per savaitę. Šią paslaugą rajone teikia įmonė "Ekonovus". Ne tik mes vieni turėjome bėdų su šiuo vežėju – tai neveža šiukšlių, tai iš viso ragelių nebekelia. Aš negaliu pasakyti, kodėl šiukšlės nebuvo išvežtos, gal sugedo bendrovės transportas, gal laisvas dienas pasiėmė? Nuspręsta, kad bendrijos darbuotojai stebės ir fiksuos, ar nustatytomis dienomis atliekos išgabenamos tinkamai. Taip pat žiūrės, kiek konteinerių ištuština vežėjas. Visa informacija nustatytų dienų vakare bus perduodama įstaigai "Gargždų švara", kuri rūpinasi šios situacijos kontrole", – aiškino T.Vaitkus.

Įmonės "Ekonovus" padalinio vadovė Neringa Jasaitė, paprašyta pakomentuoti situaciją, per dvi dienas – trečiadienį ir ketvirtadienį – nesugebėjo to padaryti.

"Atsiųskite klausimus raštu. Aš atostogauju. Įmonės atstovai atsakys. Nebuvo taip, kad šiukšlės nebūtų buvusios išvežtos. Rašykite klausimus. Viso gero", – tiek tesugebėjo pasakyti įmonės atstovė.

Situaciją, kuri susidarė Dituvoje, nusprendė pakomentuoti Romas Draskinis, įmonės „Ekonovus“ generalinis direktorius.

„Dituvos sodų bendrija yra viena didžiausių Lietuvoje. Atliekas iš jos išveždavome du kartus per savaitę, o jau nuo šio pirmadienio teritoriją aptarnaujame net tris kartus per savaitę.

Visgi, esminė problema slypi ne tame – norint, kad situacija nepasikartotų, reikia ne tiesiog dažnesnio aptarnavimo, bet ir gyventojų sąmoningumo“, – tikino įmonės direktorius.

Bendrieji konteineriai, įmonės vadovo žiniomis, buvo tiek perpildyti, kad jų atliekų išvežimu besirūpinantys operatoriai net negalėjo pakelti.

„Taip nutiko dėl to, kad konteineriais naudojasi ne tik sodininkaujantys asmenys (kuriems jie ir priklauso), bet ir tie, kurie sodų bendrijoje gyvena nuolat – nors tokie gyventojai turėtų naudotis individualiais konteineriais. Kita problema – į bendruosius konteinerius buvo sumestos net statybinės, stambiagabaritės atliekos – kurioms išvežti turi būti organizuojami papildomi reisai. Jau nekalbant apie tai, kad mesti didžiagabarites atliekas į bendruosius konteinerius nėra teisėta. Šias atliekas galima nemokamai palikti stambiagabaričių atliekų aikštelėse, kurių Lietuvoje yra net 96.

Labai tikimės, kad ši situacija padės bendruomenei įvykdyti minimus pokyčius, o įmonė „Ekonovus“ stengsis ir toliau, kiek tai mūsų rankose, prisidėti prie švarios ir tvarkingos bendruomenės aplinkos“, – žadėjo bendrovės vadovas.

Sodininkai šią savaitę neturėtų išsigąsti už savo sklypų vartelių išvydę šmirinėjančius ginkluotus vyrus. Pranešama, kad sodų bendrijoje "Dituva" trečiadienį ir ketvirtadienį vyks tylios kariškių pratybos – sprogimų ir šaudymų nebus.

Triukšmo nekels

Ką veiks kariškiai, atvykę į siauromis gatvelėmis išraižytą bendriją? Aiškinama, kad šios pratybos skirtos susipažinti su vietove.

"Nesprogdinsime ir nešaudysime. Mums reikia tankiau apgyvendintos vietovės, kad kariai susipažintų, kaip vyksta karinės operacijos gyvenvietėse", – tikino Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono vadas Viktoras Bagdonas.

Pranešama, kad kariškiai bus tylūs ir mandagūs.

"Gyventojai gali būti ramūs. Technikos nevarysime, gatvelėmis vaikščiosime pėsti ir žmonių negąsdinsime. Kariškiai vis dažniau vykdo pratybas gyvenvietėse ir miesteliuose. To reikia, kad kariai puikiai žinotų tas vietoves, kurias gali tekti ginti. Kariai turi susipažinti, kur geriausia vykdyti gynybines operacijas, kur ruošti įtvirtinimus", – pastebėjo V.Bagdonas.

Klaipėdos rajone ne vienas pratybas rengę kariškiai visuomet stengiasi susipažinti su vietos savivaldos atstovais, apsilanko seniūnijose, pabendrauja su apylinkės policijos inspektoriais.

Kilo ažiotažas?

Sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus tikino, kad gyventojai socialiniame tinkle "Facebook" jau nerimauja dėl būsimų pratybų.

"Vieni nuogąstauja, kad jiems tvoras karinė technika išgriaus, kiti aiškina, kad jie – pacifistai ir nenori kariškių matyti. Pranešimas apie pratybas sulaukė 10 tūkst. gyventojų susidomėjimo", – stebėjosi T.Vaitkus.

Sodų bendrijos pirmininkas aiškino, kad kariškiams pasiūlė savo pagalbą.

"Tai labai gerai, kad jie mūsų sodus pažins. O jei karas? Dažnai jie čia palaksto. Šį kartą nežadama šaudyti. Kariškiai yra mūsų kaimynai, juk Kairių poligonas visai netoli", – aiškino T.Vaitkus.

Mena ankstesnes pratybas

Tikėtina, kad dabartinis gyventojų ažiotažas kilo prisiminus ankstesnių metų įvykius. 2007 m. Dituvos soduose kariškiai pratybų metu atstatė ginklus į civilius, o sprogimai išgąsdino gyventojų vaikus.

Vienas dituviškis piktinosi, kad ne į tą keliuką įsukę kariškiai išgąsdino jo veršingą karvę bei veršiukus. Gyvuliai esą piestu stojo iš išgąsčio.

Tą kartą didžiausias ažiotažas kilo todėl, kad pačiame Dituvos centre, ties visiems sodininkams žinoma parduotuve, vyko rimti pratybų veiksmai – į pievelę leidosi sraigtasparnis, imituojant sužeisto kario išgabenimo operaciją.