Kaip nurodo Vilniaus savivaldybė, trečiadienio 9–16 val. ir nuo penktadienio 9 val. iki pirmadienio 6 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino pr. dalyje nuo Vasario 16-osios iki J. Tumo-Vaižganto gatvės.

Šeštadienį 18–21 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino pr. dalyje nuo A. Stulginskio iki Vasario 16-osios gatvės ir Vasario 16-osios gatvės dalyje nuo Šermukšnių gatvės iki Gedimino pr.

Prieš prasidedant renginiui, 18 val. vyks Ukrainos palaikymo eisena iš Katedros aikštės į Lukiškių aikštę, kur bus nešamos didelio formato abiejų šalių vėliavos. 19 val. visuotine tylos minute bus pagerbti žuvusieji už Ukrainos ir mūsų laisvę.

Pernai per akciją „Radarom!“ surinkta per 14 mln. eurų, už kuriuos nupirkta 17 radarų. Šiemet parama renkama saugaus kario rinkiniams, kurių kiekvieną sudaro naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis ir individualus antidronas.

Prie sostinės iniciatyvos prisijungė tiek didžiųjų miestų, tiek rajonų savivaldybės: organizuojami palaikymo mitingai, bus degami solidarumo laužai, žmonės kviečiami žiebti solidarumo su Ukraina žiburius.

Renginiai Vilniuje prasidės 16.30 val. – Katedros aikštėje rengiamas vadinamasis Pirmadienio mitingas. Jame dalyvaus beveik visų NATO valstybių ambasadoriai, surengsiantys savo flashmob‘ą – kiekvienas savo  valstybine kalba ištars visiems žinomą šūkį „Slava Ukraini“.

17.30 val. iš Katedros aikštės, Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštę pajudės eisena, kurioje bus nešamos didelio formato Ukrainos ir Lietuvos valstybinės vėliavos.

18.30 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks pagrindinis akcijos koncertas. Į sceną, be svarbiausių valstybės vadovų ir svarbiausių Ukrainos paramos fondų atstovų, lips G&G Sindikatas, Ieva Narkutė, KAnDIS, Baltos Varnos, Merūnas Vitulskis, Aistė Smilgevičiūtė, ukrainiečių atlikėja Alana ir kiti! Renginį ves Edmundas Jakilaitis ir Gerūta Griniūtė. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas per LRT televiziją.

Kaune, Vienybės aikštėje, žmones su vėliavomis ir solidarumo žiburiais telktis kviečia VDU Studentų atstovybė ir partneriai. Invazijos metinių minėjimo scenoje pasirodys grupės Flash Voyage, Thundertale, atlikėjas Gebrasy, šeimos projektas HansaNova ir kiti atlikėjai.

Vilniaus savivaldybės nuotr. 

Solidarumo ir vienybės akcijas visoje Lietuvoje organizuoja miestų ir miestelių savivaldybės bei kultūros centrai ir nors renginių formatai šiek tiek skirsis, žmonės visoje Lietuvoje tylos minute pagerbs žuvusius ir palaikys tebekovojančius. Pagrindinis akcijos akcentas – iniciatyva „Radarom“, prie kurios visi bus kviečiami dar kartą prisidėti.

Prie visuotinės tylos minutės prisijungs ir didžiausi Lietuvos prekybos tinklai, kurie lygiai 18.30 val. savo darbuotojus ir pirkėjus pakvies akimirkai sustoti ir susivienyti su visais žmonėmis, išėjusiais į gatves už Ukrainą.

„NESUSTOKITE. Darykite tą patį“, – paklaustas, ką dar Lietuva galėtų padaryti, atsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vasario 24-oji krauju įrašyta į modernaus, demokratiško pasaulio istoriją. Tos dienos paryčiais Rusija nusitaikė į strateginius Ukrainos gynybos objektus ir visą laisvąjį pasaulį. Jau žuvę dešimtys tūkstančių nekaltų žmonių, kankinamos ir niekinamos moterys, vaikai.

Nesuvokiamas žiaurumas nepalaužė Ukrainos valios gintis, o jos kova sutelkė laisvei neabejingus žmones visame pasaulyje.

Ukrainos laisvė yra Lietuvos laisvė. Todėl nevalia sustoti!

„Laisvė šviečia: RADAROM“ renginiai Lietuvoje:

VILNIUS – 18.30 val. Nepriklausomybės aikštėje;

KAUNAS – 18.30 val. Vienybės aikštėje;

KLAIPĖDA – 18.30 val. Klaipėdos šviesų festivalyje;

ŠIAULIAI – 19 val. centrinėje miesto Prisikėlimo aikštėje;

PANEVĖŽYS – 18.30 val. Laisvės aikštėje prie Panevėžio miesto savivaldybės;

KĖDAINIAI – 18.30 val. Rinkos aikštėje;

UKMERGĖ – 18.30 val. prie Lietuvos nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“;

ELEKTRĖNAI – 18.30 val. Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmečio aikštėje;

ALYTUS – 17.30 val. Rotušės aikštėje;

VARĖNA – prie Varėnos rajono savivaldybės;

KERNAVĖ – 18.45 Kernavės archeologinė vietovėje;

JONIŠKIS – 16.30 val. prie Joniškio kultūros centro;

MARIJAMPOLĖ – 18.30 val. J. Basanavičiaus aikštėje;

MOLĖTAI – 17.30 val. Savivaldybės aikštėje;

RASEINIAI – 9 val. Žemaičio aikštėje;

ŠAKIAI – 16 val. prie savivaldybės Rotušės;

LENTVARIS – 18 val. Lentvario kultūros rūmuose;

ROKIŠKIS – 17 val. Sąjūdžio aikštėje prie Kultūros centro;

KAIŠIADORYS – 18.30 val. Teofiliaus Matulionio aikštėje;

VIEVIS – 18.30 val. Vievio miesto aikštėje;

PASVALYS – 18.30 val. Vytauto Didžiojo aikštėje prie Pasvalio kultūros centro;

NERINGA –  18.30 val. prie Liudviko Rėzos kultūros centro, Juodkrantėje;

RIETAVAS – 18.30 val. Rietavo Laisvės aikštėje;

IGNALINA – 18.30 val. Ignalinos Laisvės aikštėje;

BIRŽAI – 18.30 val. prie Nepriklausomybės paminklo;

VISAGINAS – 18.30 val. prie Visagino kultūros centro „Draugystės“ pastato;

LAZDIJAI – 15 val. Laisvės kovų muziejus;

ANYKŠČIAI – 17.30 val. prie Laisvės paminklo;

NAUJOJI AKMENĖ – 18 val. L. Petravičiaus aikštėje;

JONAVA – 18.30 val. Savivaldybės aikštėje.

Visuotinė tylos minutė – 18.30 val.

„Mes priprantame prie karo vaizdų, prie karo tematikos ir tai tampa norma, bet tai nėra norma. (...) Labai jautrus momentas kalbėti apie karą, kai Lietuvoje nemaža dalis nenori apie tai kalbėti. Bet mes apie tai kalbėsime“, – rodydamas Ukrainos karo nuotraukas prie Vyriausybės kalbėjo vienas iš mitingo organizatorių Olegas Šurajevas.

Protesto akcijos organizatoriai kėlė reikalavimą valdžiai, verslams, elitui, menininkams, piliečiams ne tik išreikšti žodinį palaikymą, tačiau ir imtis veiksmų.

Į renginį atvykę Ukrainos karo pabėgėliai buvo kviečiami su visuomene dalytis savo istorijomis.

Mes judėsime toliau, planai kalbėti apie tai Europai garsiau. Kalbėti angliškai, kalbėti vokiškai, kalbėti ispaniškai.

„Noriu padėkoti Lietuvai, Lietuva visada palaiko Ukrainą ir mes tikrai esame broliai. Vienybėje, kai visas pasaulis susijungė, su šia jėga mes nugalėsime šį siaubą“, – kalbėjo į renginį atvykusi ir Lietuvoje gyvenanti ukrainietė.

Priešais Vyriausybę sustoję gyventojai rankose laikė Ukrainos vėliavas ir plakatus. Prie mikrofono palaikymą Ukrainai atėjo pareikšti Rusijos emigrantai.

O. Šurajevo teigimu, tai tik viena iš akcijų, kurias ateityje ketinama organizuoti ir tarptautiniu mastu.

„Mes judėsime toliau, planai kalbėti apie tai Europai garsiau. Kalbėti angliškai, kalbėti vokiškai, kalbėti ispaniškai“, – teigė O. Šurajevas.

Organizatoriai nurodo, kad piketo tikslas yra garsiai pasakyti visam pasauliui, kad Rusijos vykdomas genocidas Ukrainoje nėra tik Ukrainos reikalas, tai – viso pasaulio reikalas.

Kaip pranešė renginio organizatoriai, akcija buvo suderinta su Lietuvos policija ir Vilniaus miesto savivaldybe.

ELTA primena, kad dar trečiadienį prieš protestą premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su mitingo organizatoriumi Olegu Šurajevu. Kaip po susitikimo akcentavo O. Šurajevas, susitikimas nebuvo skirtas aptarti ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija nutraukimo.

„Yra krūva būdų, kaip galima užtverti kelią, ir ne man patarinėti premjerei, mūsų tarnyboms. Aš nesu nei politikas, nei aš esu kažkuo išrinktas, nei gaunu pinigų iš valstybės, aš galiu užsiiminėti tik aktyvizmu, ką aš ir darau“, – po susitikimo prie Vyriausybės kalbėjo O. Šurajevas.

Praėjusią savaitę O. Šurajevas organizavo protestą Minsko plente, siekdamas priversti Lietuvos Vyriausybę nedelsiant nutraukti prekybą su Rusija ir Baltarusija bei nepalaikyti prekybinių ryšių, ekonomiškai neremti šių valstybių agresorių.

Berlyne keli šimtai žmonių dalyvavo demonstracijoje prie Brandenburgo vartų, kurie ankstesnį vakarą buvo apšviesti geltonai ir žydrai – Ukrainos vėliavos spalvomis.

35 metų Antonas Kuščis, ukrainietis programinės įrangos inžinierius, sakė, kad jį ryte pažadino telefonu atėjęs pranešimas apie karą. Paskui pradėjo eiti žinutės su keliuose degančių tankų vaizdais.

„Sunku patikėti, tai siurrealu, – sakė vyras. – Tai tiesiog katastrofa visam pasauliui... Tačiau turime, ką turime – tironą, sėdintį Kremliuje.“

22 metų studentė Sofija Avdejeva, kilusi iš Ukrainos rytinės Donecko srities, vadino V. Putiną „karo nusikaltėliu“ ir išreiškė viltį, kad „tas pats, ką jis sukelia kitiems žmonėms, ištiks jį patį ir jo šeimą“.

Rusai irgi rengė protestus – kai kurie stovėjo laikydami plakatus prie Rusijos ambasados.

„Norime parodyti, kad esame prieš karą“, – sakė iš Maskvos kilusi 40-metė mokytoja Ekaterina Studnitzky (Jekaterina Studnicki), laikydama kartoninę Ukrainos vėliavą.

„Ukraina visuomet mums buvo labai draugiška ir artima šalis. Turime ten daug giminaičių, daug draugų. Niekas nenori šio karo“, – pridūrė ji.

„Broliai ir seserys“

„Tai tiesiog siaubinga. Ukrainos ir Rusijos žmonės yra broliai ir seserys“, – sakė 32 metų studentė iš Karaliaučiaus Olga Krupacina.

Paryžiuje keli šimtai žmonių susirinko protestuoti prie Rusijos ambasados.

Demonstrantai skandavo „Sustabdykit Putiną, sustabdykit karą“ ir laikė plakatus su šūkiais „Karui – ne“ ir „Putinas Ukraina 2022, Hitleris Lenkija1939“.

„Esame čia, kad palaikytume Ukrainos žmones – tuos, kurie tebėra čia“, – sakė 42 metų prancūzų ir ukrainiečių kilmės protestuotoja Teresa Voytanovska (Teresa Voitanovska).

Stokholme prie Rusijos ambasados susirinko apie 150 žmonių, mojuojančių Ukrainos vėliavomis ir laikančių plakatus su užrašais „Ukraina, solidarumas!“, „Sustabdykite Rusijos agresiją“ ir „Sustabdykite kraugerį maniaką“.

„Jaučiamės sugniuždyti... Labai blogas jausmas, kai tavo mama skambina šeštą ryto ir sako, kad prasidėjo karas. Taigi, nusprendėme išeiti iš darbo ir pasakyti „ne“ priešais Rusijos ambasadą“, – sakė 27 metų automobilių remontininkas Jevhenas Osypčukas.

Nyderlanduose apie 100 proukrainietiškai nusiteikusių protestuotojų susirinko priešais Rusijos ambasadą Hagoje. Panašus skaičius demonstrantų susirinko Amsterdamo centrinėje Damo aikštėje, nurodė visuomeninis transliuotojas NOS.

Paskelbtose nuotraukose matyti daug Ukrainos vėliavomis apsisiautusių žmonių, nešančių plakatus su užrašais „Karui ne“ ir skanduojančių „Putinas – žudikas“.

„Tiesiog norime taikos“

Dubline ketvirtadienį ryte nedidelė grupė protestuotojų susirinko prie Rusijos ambasados. Rusijos herbas prie atstovybės vartų buvo aptaškytas raudonais dažais.

Vėliau dešimtus demonstrantų susirinko prie nacionalinio parlamento pastato Airijos sostinėje, nešdami Ukrainos vėliavas ir plakatus su šalį palaikančiais užrašais.

Panašių demonstracijų vyko Beirute, Berne, Stambule, Londone, Lisabonoje, Sofijoje, Tokijuje ir Varšuvoje.

Tokijuje viena protestuotoja, pageidavusi neviešinti jos vardo, sakė ketvirtadienį ryte tris valandas negalėjusi susisiekti su savo motina Ukrainoje, kai prasidėjo įsiveržimas.

„Buvau išties sunerimusi. Nežinau, ar ji evakuosis, bet pasikalbėjau su ja ir žinau, kad jai viskas gerai, bent jau kol kas“, – kalbėjo moteris.

Beirute protestuotojai prie Rusijos ambasados mojavo vėliavomis ir skandavo: „Rusija, keliauk namo!“

„Mes nenorime, kad įvyktų Trečiasis pasaulinis karas, – sakė Ukrainos ir Libano pilietybę turinti 27 metų mokytoja Suzan Jaramani (Siuzan Džaramani). – Tiesiog norime taikos. Taigi, palikite mus ramybėje. Ir, Putinai, susirink savo žmones ir keliauk, kur tau vieta.“

Prie Vilniaus arkikatedros trečiadienio rytą apie 100 žmonių, daugiausia moksleivių, susibūrė į eiseną „Lietuvos valstybės keliu“ ir patraukė per sostinės senamiestį, kur stabteldami prie keliolikos Lietuvos valstybės istorijai svarbių vietų toliau keliaus iki Rasų kapinių, pagerbti čia palaidotų Vasario 16-osios signatarų, taip pat laisvės kovose žuvusių savanorių atminimą.

Nepaisant šventinės nuotaikos, sostinėje nuo ryto budi dešimtys policijos ekipažų, žvalgybai įspėjus apie galimas provokacijas per oficialius Valstybės atkūrimo minėjimo renginius.

Negalime tradicijos nepalaikyti.

Ketvirtakursis politikos mokslų studentas Augenis Vadluga sako, kad šią dieną vertina suprasdamas, jog būtent dėl daugiau nei prieš šimtmetį buvusių įvykių jis gali gyventi nepriklausomoje Lietuvoje.

„Prisimenu tai, kad daug žmonių per kelias kartas kovojo, kad nepriklausomybė būtų iškovota, palaikyta, kad jų ainiai galėtų gyventi nepriklausomoje, demokratinėje, laisvoje Lietuvoje. Prieš 150 metų Lukiškių aikštėje pakarti sukilimo dalyviai, pagalvojus, jei šiandien prisikeltų iš numirusių ir pamatytų, kokioje Lietuvoje gyvename, jie, manau, pasakytų, kad už tą ir kovojome“, – BNS teigė jaunuolis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Jis sako, kad ši valstybingumo šventė svarbi ir stebint tai, kas vyksta šalia Ukrainos.

„Ukrainą tikrai palaikau. Įdomu tai, kad per šį dešimtmetį Rusija iš esmės sukūrė ukrainietišką nacionalizmą gerąja šio žodžio prasme, Rusija sau šovė į koją, nes Ukraina yra susivienijusi labiau, nei bet kada, visa tauta tiki, kad jie gali kovoti ir kovos prieš Rusiją“, – tikino A. Vadluga.

Vilniaus Žemynos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Kazlauskienė sako, kad su keliolika mokytojų, moksleiviais į eiseną atvyksta kasmet, pernai tam nesutrukdė net ir koronaviruso pandemija.

„Negalime tradicijos nepalaikyti. Planuojame eiseną daryti savo mokyklos rate, keliausime iki pat Rasų kapinių“, – teigė ji.

Atvykome švęsti Lietuvos gimtadienį, kas turi kitų intencijų, tegu su jomis susitvarko.

Tiek R. Kazlauskienė, tiek jos kolegės sako, kad nuotaikos nedrumsčia net ir sustiprintas policijos budėjimas ar provokacijų nuojautos.

„Atvykome švęsti Lietuvos gimtadienį, kas turi kitų intencijų, tegu su jomis susitvarko“, – kalbėjo ji.

Finansų įmonėje dirbanti 38-erių Lina Vasiljevienė, į minėjimą atvykusi su sūnumi Ignu, sako Vasario 16-ąją švenčianti kasmet, nebūtinai Vilniuje, bet ir kituose miestuose.

„Nuo darželio laikų esame pasipuošę arba vėliava, arba kita simbolika. Esu nunėrusi ir peteliškę, sūnus visada darželyje būdavo vėliavnešys“, – BNS sakė ji.

„Čia yra nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šventė, miniu ją kasmet. Man tai svarbu“, – tvirtino ir jos sūnus.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Trečiadienį Lietuvoje minimos 104-osios valstybės atkūrimo metinės, visoje šalyje vyks valstybiniai, savivaldybių renginiai.

Sostinėje vidurdienį bus iškeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, aukojamos Šv. Mišios, popiet suplanuotas tradicinis minėjimas prie Signatarų namų, vakare Gedimino prospekte suliepsnos šešiolika simbolinių Vasario 16-osios laužų.

Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad per Valstybės atkūrimo dienos minėjimus tikėtinos provokacijos, o protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.

Trečiadienį įvairiose sostinės vietose protesto akcijas norėjo surengti Lietuvos šeimų sąjūdis, tačiau negavo savivaldybės leidimo.

Judėjimo vadovas Raimondas Grinevičius, su būreliu bendraminčių prieš vidurdienį atvykęs į Pilies gatvę, BNS sakė pats dalyvausiantis visuose valstybiniuose renginiuose, išskyrus minėjime prie Signatarų namų Pilies gatvėje, kur kalbą sakys Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Šiam renginiui policija žada skirti didžiausią dėmesį, čia nuo ryto pastatytas barjeras, blokuojantis eismą.

R. Grinevičius sako, kad kaip organizacija „Šeimų sąjūdis“ jokių renginių neorganizuoja, tačiau kviečia visus dalyvauti oficialiuose renginiuose. Jis, kaip ir teisėsauga, teigė neatmetantis galimų provokacijų galimybės.

„Aš beveik įsitikinęs, kad bus, bet provokacijos bus ne iš žmonių, o iš sistemos pusės“, – tvirtino jis. 

1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.