Iš JAV esančio Kanaveralo kyšulio kosmodromo su „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“ į Saulės sinchroninę orbitą pakilo lietuvių bendrovės „NanoAvionics“ klientams iš Jungtinių Arabų Emyratų, Norvegijos ir Didžiosios Britanijos pagaminti palydovai, pranešė įmonė.

Tai kol kas didžiausias vienu metu į kosmosą paleistų bendrovės palydovų skaičius.

Tarp jų – ir vienas pirmųjų pasaulyje 16U dydžio palydovas, jis tiesiogiai transliuos itin didelės raiškos vaizdus iš kosmoso.

Anot pranešimo, tai bus pirmasis pasaulyje mažasis palydovas, realiuoju laiku pateikiantis tokius išsamius Žemės vaizdus.

Pernai bendrovė „NanoAvionics“ paleido penkis klientų palydovus ir pasirašė 81 kontraktą su buvusiais ir naujais klientais.

Įmonė turi keturis padalinius JAV, Europoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Pirmadienį į TKS atvyksiantis krovinys yra jau 23-ia NASA užsakymu gabenama šios kompanijos siunta per mažiau nei dešimtmetį.

Pakartotinai panaudota raketa „Falcon“ priešaušriu pakilo iš NASA Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro. Iškėlusi kapsulę „Dragon“, pirmoji raketos pakopa vertikaliai nusileido ant naujausios „SpaceX“ platformos „A Shortfall of Gravitas” vandenyne.

„SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) tęsia savo tradiciją raketų nešėjų priėmimo platformas pavadinti velionio mokslinės fantastikos rašytojo Iaino Bankso (Ijano Bankso) ir jo serijos „Culture“ garbei.

„Dragon“ gabena daugiau kaip 2 170 kg atsargų ir priemonių eksperimentams, taip pat šviežio maisto, įskaitant avokadus, citrinas, net ledus septyniems TKS astronautams.

Skautės eksperimentams siunčia skruzdėlių, vėžiagyvių artemijų ir augalų, o Viskonsino Madisono universiteto mokslininkai – genetiniams tyrimams naudojamo baltažiedžio vairenio – nedidelės piktžolės – sėklų. Nesvarumo sąlygomis taip pat bus tiriami betono, saulės baterijų ir kitų medžiagų pavyzdžiai.

Orbitoje debiutuosiančia vieno japonų startuolio eksperimentine robotine ranka bus bandoma įsriegti daiktus ir atlikti kitus kasdienius darbus, paprastai atliekamus astronautų. Pirmieji bandymai bus vykdomi TKS viduje. Būsimi „Gitai Inc.“ roboto modeliai atlikti remonto darbus praktikuosis atvirame kosmose, sakė vyriausiasis technologijų pareigūnas Toyotaka Kozuki (Tojotaka Kodzukis).

Jau 2025 metais tokių rankų grupė gali padėti statyti bazes Mėnulyje ir kasti ten naudingąsias iškasenas, pridūrė jis.

Dėl COVID-19 nulemto vėlavimo „SpaceX“ kai kurių eksperimentų priemones turėjo palikti Žemėje.

Tai buvo antras bandymas paleisti raketą – šeštadienį paleidimas nepavyko dėl audringų orų.

2011 metais užbaigusi savo daugkartinių erdvėlaivių programą, NASA kroviniams ir įguloms į TKS skraidinti pasitelkia „SpaceX“ ir kitas JAV kompanijas.

Tai bendri kosmoso srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, Žemės stebėjimas, biotechnologijos ir dirbtinio intelekto sprendimai. Taip pat kalbėta, kaip Lietuvos verslas ir mokslas galėtų prisidėti prie „Starlink“ – palydovinio plačiajuosčio ryšio sistemos diegimo Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 

„Šiandien galime džiaugtis, kad Lietuvą renkasi tokio masto užsienio kompanijos. Kartu su E. Musko technologijų įmonės „SpaceX“ atstovais aptarėme svarbiausiu žingsnius, kad jų atėjimo į Lietuvą procesas vyktų kuo sklandžiau. Tai, kad „SpaceX“ nusprendė steigti „Starlink“ įmonę Lietuvoje, daug reiškia visai mūsų kosmoso technologijų ekosistemai, čia inovacijas kuriančiai bendruomenei, šalies tarptautiniam įvaizdžiui bei kasdieniams interneto vartotojams. Esu įsitikinusi, kad toks abipusis bendradarbiavimas paskatins inovacijas, suteiks stimulą kurti pažangias technologijas ir didelės pridėtinės vertės produktus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Palydovinis interneto ryšys leis Lietuvoje turėti geresnę interneto prieigą atokesnėse vietose, o tai sudarys žmonėms daugiau galimybių kurti verslus visoje šalies teritorijoje. 

Susitikimo metu nuspręsta surengti bendrą Lietuvos kosmoso rinkos dalyvių ir „SpaceX“ komandų susitikimą, kad būtų išsamiau apibrėžtos galimos bendradarbiavimo sritys ir formos. Lietuva turi didelį potencialą vystyti optikos ir optoelektronikos, lazerių, žemės stebėjimo technologijų, palydovų variklių, skirtų manevruoti kosmose, technologijas ir kosminių sistemų programinę įrangą.

Ministrės teigimu, kosmoso sektoriaus augimas ir komercinimas yra viena prioritetinių ministerijos krypčių, o šiuo metu šalyje yra daugiau nei 30 kosmoso tiekimo grandinėse dalyvaujančių įmonių, iš kurių viena vidutiniškai sukuria 0,5 mln. eurų pardavimo pajamų. Realu tikėtis, kad per 5 metus kosmoso kompanijų skaičius Lietuvoje išaugs daugiau nei 2,5 karto ir pasieks apie 80 bendrovių.

Pasaulinė kosmoso sektoriaus vertė pernai siekė 317 mlrd. eurų, ji kasmet paauga apie 6,7 proc. Lietuva šį pavasarį tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, o bendradarbiavimas su EKA sukuria galimybę padidinti valstybės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir suteikia postūmį šalies ateities verslams bei duoda tiesioginės naudos šalies ekonomikai – skaičiuojama, kad EKA programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvos narystė EKA Lietuvai kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą.

Šis sprogimas reiškia didelę nesėkme Kalifornijoje įsteigtai firmai „SpaceX“ ir jos vadovui interneto magnatui Elonui Muskui (Ilonui Maskui), kuris nori iš esmės atnaujinti raketų paleidimo technologijas, kelis kartus panaudojant tas pačias nešančiąsias raketas.

Pasak JAV kosminių tyrimų agentūros NASA, sprogimas įvyko netrukus po 9 val. ryto vietos (16 val. Lietuvos) laiku aikštelėje, kurioje buvo atliekamas bepilotės raketos bandymas, ruošiantis šeštadienį planuotam raketos paleidimui iš Kanaveralo kyšulio oro pajėgų bazės, kuri yra visai netoli NASA Kennedy (Kenedžio) kosminių tyrimų centro.

„Firma „SpaceX“ gali patvirtinti, kad rengiantis šiandieniniam statiniam paleidimui, starto aikštelėje buvo anomalija, dėl kurios prarastas transporto priemonė ir jos krovinys, – nurodoma NASA pranešime. – Pagal standartinę procedūrą aikštelė buvo švari, niekas nenukentėjo“.

Planuota šia raketa „Falcon“ į orbitą iškelti Izraelio ryšių palydovą „Amos-6“, kuris per feisbuką teiktų interneto paslaugas dideliuose Užsacharės plotuose Afrikoje, pagal socialinės žiniasklaidos milžinės Internet.org iniciatyvą.

Galingas sprogimas sudrebimo už kelių kilometrų nuo jo vietos buvusius pastatus. Po jo dar keletą minučių buvo girdimi mažesni sprogimai. Dangų užtvindė tamsūs dūmai. Horizonte į rytus nuo bazės po pusvalandžio buvo matomas žemai virš žemės kabantis juodas debesis. Sunaikinta visa „Amos-6“ palydovo įranga.

Pasak Brevardo apygardos nepaprastųjų situaciją valdymo tarnybos, pavojaus gyventojams šis incidentas nekelia.

Palydovas „Amos-6“ buvo sunkiausias iš visų lig šiol raketa „SpaceX“ keliamų aparatų; jo vertė buvo tarp 200 ir 300 milijonų JAV dolerių, sakė Johnas Logsdonas (Džonas Logsdonas), buvęs Kosminės politikos instituto George'o Washingtono (Džordžo Vašingtono) universitete direktorius.