Vanduo maudynėms – idealus
Alanija – miestas Turkijos pietuose prie Viduržemio jūros. Poilsiautojus jis vilioja švelniu subtropiniu klimatu, o vasara šiame kurorte trunka beveik aštuonis mėnesius.
Skrendant lėktuvu atstumas nuo Vilniaus iki Antalijos oro uosto – 2020 kilometrų. Kelionė trunka 2 val. 45 – 2 val. 55 min. Nuo Antalijos iki Alanijos dar 130 kilometrų reikia įveikti autobusu.
Mieste gyvena apie 300 tūkstančių gyventojų, tarp jų yra daug užsieniečių. Alanijoje daug barų, restoranų, naktinių klubų, parduotuvių. Turistai dažniausiai vaikštinėja pagrindine – Atatiurko gatve.
Alanijoje spalio pabaigoje nevargina karščiai, tačiau šilumos visiškai užtenka. Iš šešių dienų, praleistų šiame mieste, tik spalio 25-oji nebuvo saulėta, o likusios mėnesio dienos iki pat lapkričio 1-osios džiugino puikiu oru. Oro temperatūra svyravo nuo 23 iki 28 laipsnių šilumos, vandens temperatūra maudynėms tiesiog ideali - 24 laipsniai. Viduržemio jūros vanduo labai švarus, nėra jokių dumblių.
Poilsiautojos iš Rusijos šou
Paskutinėmis spalio dienomis Alanijoje esančiame Kleopatros paplūdimyje žmonių buvo beveik tiek, kiek karštą vasaros dieną Palangoje. Tarp poilsiautojų - labai daug lietuvių. Taip pat gausu turistų iš Rusijos, Vokietijos. Netrūksta poilsiautojų ir iš Skandinavijos šalių.
Turkija – musulmoniška šalis, moterys jos paplūdimiuose elgiasi santūriai, nesikaitina be liemenėlių, kaip tai įprasta Ispanijoje. Todėl besideginančiųjų šurmulyje aplinkinių dėmesį patraukė maždaug 50 metų rusiškai kalbanti moteris. Ji, išlipusi iš jūros, visiškai nesivaržydama nusiimdavo liemenėlę, pastoviniuodavo, o tada krūtinę uždengdavo audeklo gabalėliu. Moteriškei tikriausiai reikėjo dėmesio, nes ir maudymosi kelnaites ji nusimaudavo visiškai neprisidengusi, o kitų ieškodavo itin ilgai.
Šalia besiilsintys žmonės dirsteldavo į moterį nustebę, su šypsenėle. Tačiau nebuvo į drąsuolę akivaizdžiai vėpsančių vyrų, jos rūsčiais žvilgsniais nelydėjo konservatyvios moteriškės.
Dėmesys katėms
Šalia Kleopatros paplūdimio yra nuostabus parkas, kuriame trykšta fontanai, gausu gėlių, suolelių. Yra įrengtas ir parkas katėms. Taip Alanijos savivaldybė išsprendė benamių kačių problemą.
Benamės katės ir katinai kurorte gyvena puikiai. Vienas nedidelis parkas paverstas jų rojumi. Miesto savivaldybė pasirūpino, kad katėms netrūktų maisto – joms skirti dubenėliai niekada nebūna tušti. Gyvūnėliams įrengti mediniai nameliai.
Namelių teritorija aptverta. Katės iš uždaros teritorijos bet kada gali išeiti pasivaikščioti. Gyvūnėliai atrodo meilūs, leidžiasi glostomi. Katės Alanijoje mylimos, jų niekas nevijo net iš viešbučio restorano, kuriame maitindavomės. Didelis katinas drąsiai pėdindavo nuo vieno poilsiautojų stalelio prie kito ir glausdavosi prie žmonių kojų.
Viešbučio restorano darbuotojai labai malonūs, paslaugūs. Daugelis jų šiek tiek moka kalbėti įvairiomis kalbomis, prie kiekvieno poilsiautojo prieina, pakalbina. Moterims per pietus ir vakarienę vis siūlo vyno, alaus.
Įspūdinga pilis
Alanijos apylinkių gamta užburia, todėl nereikia apsiriboti vien gulėjimu prie jūros. Galima vykti į kalnus, plaukioti laivu palei vaizdingą Alanijos pakrantę, aplankyti Dim urvą, susipažinti su vaisių auginimo paslaptimis.
Rekomenduočiau aplankyti Alanijos pilį. Ją XIII amžiuje pastatė saldžiukų sultonas Aladinas Keikubatas. Pilis pastatyta ant Alanijos kalno. Į jį galima pakilti keltu. Bilietas į abi puses kainuoja 18 Turkijos lirų (spalio pabaigos kursu - 3 eurai), į vieną pusę – 14 lirų (2,33 euro). Beveik iki spalio vidurio už 1 eurą buvo galima gauti 7 liras, tačiau vėliau liros kursas ėmė didėti. Paskutinę spalio savaitę būnant Alanijoje už 1 eurą pinigų keityklose duodavo tik 6 liras.
Alanijos tvirtovę juosia net 8 km gynybinė siena. Aukščiausioje vietoje tvirtovė iškilusi 250 metrų virš jūros lygio. Nuo jos malonu pasigrožėti jūra ir miesto panorama. Bilietas už įėjimą į pilį kainuoja 20 lirų (3,33 euro).
Pilies teritorijoje yra įvairių senovinių pastatų, taip pat ir gyvenamųjų namų. Vietos gyventojai šalia namų turistams pardavinėja suvenyrus, vaisius, gaiviuosius gėrimus.
Kalne stovi ir mečetė. Įeinant į ją būtina nusiauti batus, o moterys dar turi skarelėmis apsigaubti galvą, pečius, sijonais – kojas. Šie drabužiai išdėlioti prie įėjimo į mečetę.
Susigiminiavusi su Trakų ir Šilutės savivaldybėmis
Alanijos savivaldybė susigiminiavusi su Trakų ir Šilutės savivaldybėmis. Birželio 25-27 dienomis vyksta tradicinis Alanijos miesto turizmo ir menų festivalis. Šiemet jis buvo skirtas Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimui. Jame dalyvavo Trakų ir Šilutės savivaldybių atstovai, Trakų karaimų bendruomenė, Trakų karaimų jaunimo šokių ansamblis „Birlik“, gausus Šilutės tautodailininkų būrys.
Lietuvos atstovai Turkijos visuomenei pristatė Joninių papročius, meno tradicijas.
