Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje šis spektaklis buvo parodytas Menų spaustuvėje Vilniuje. Už originalią vizualią spektaklio kalbą per objektus, kaukes ir judesį įvertintas spektaklis buvo pristatytas tarptautiniuose festivaliuose „Pup.pet“ Ukrainoje, „Immagini dell’Interno“ Italijoje, „Nuit de la marionette“ Prancūzijoje ir teatre „Theatre de Saint-Riquier“ Prancūzijoje.
Manipuliuoti žmogumi gali ne tik žmogus, bet ir politinė sistema, reklama, religija.
„Manipuliuoti žmogumi gali ne tik žmogus, bet ir politinė sistema, reklama, religija. Susibūrus kūrybinei komandai, daug kalbėjomės apie jų patirtis, susidūrus su melagingomis naujienomis, manipuliaciniais mechanizmais, manipuliuojančiais, toksiškais žmonėmis. Manipuliacijos tema, jos aktualumas ir buvo tas kabliukas, kuris lengvai subūrė tarptautinę kūrybinę komandą. Visiems kūrybinės komandos nariams – lietuviams ir prancūzams manipuliacijos spąstai atrodė pažįstami ir pavojingi mūsų visuomenei“, – pasakojo idėjos bendraautorė, aktorė, įstaigos „Teatro istorijos“ vadovė Kristina Mauruševičiūtė.
Prancūzė scenografė, dailininkė Cerise Guyon, pasitelkusi kasdienius biuro daiktus, sukūrė originalias kaukes. Spektaklyje skamba prancūzų kompozitoriaus Thomaso Demay muzika, šviesų dailininkas – prancūzas Felixas Bataillou.
„Spąstų“ veikėjos nuolat patenka į manipuliatyvius tinklus: išnaudojimo scenarijus darbo rinkoje, statuso, įsivaizduojamų nusikaltimų, visuomenės normų, asmeninių baimių ir svajonių spąstus. Kad apsigintų ir prisitaikytų, spektaklio veikėjos ne vien priešinasi, bet ir paklūsta manipuliatorių primestiems vaidmenims, pačios imdamos dėvėti kaukes. Bėgdamos nuo vienų spąstų, jos vis patenka į kitus – išmoningesnius, aršesnius, vis mažiau pastebimus, įprastesnius šiuolaikinei visuomenei ir sutinkamus kasdienybėje. Kaip tokiomis aplinkybėmis išlaikyti garbę ir orumą? Ar įmanoma ištrūkti iš manipuliatorių spąstų? Kur slypi nesibaigiančios manipuliacijos priežastys? To klausia spektaklio „Spąstai“ autoriai.
Scena iš spektaklio „Spąstai“/Véronique Lespérat-Héquet nuotr.
Aktorės Vilma Raubaitė, Jūratė Trimakaitė ir K. Mauruševičiūtė spektaklyje naudojasi kaukėmis kaip priemonėmis, kad atskleistų komplikuotus herojų santykius, vidinę būseną. Spektaklio kaukės, esamajame laike kuriamos iš skirtingų kasdieninių objektų, paradoksaliai kuria naujus veikėjų vaidmenis šiuolaikinėje visuomenėje, kur kaukė tapusi neatsiejamu kiekvieno kasdienybės atributu. Meninę spektaklio „Spąstai“ formą įkvėpė kaukės simbolio įvaizdis ir jo interpretacijos lietuvių dailininko, grafiko Stasio Eidrigevič̌iaus ir čekų filmų kūrėjo siurrealisto Jano Švankmajerio darbuose.
Spektaklio režisierė – Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota J. Trimakaitė, dramaturgė – Joana Narvidė, choreografė – Sigita Mikalauskaitė, kostiumų dailininkė – Aldona Trimakienė.
Spektakliu susidomėjo ir jį parodyti pakvietė trys Prancūzijos teatrai – „Theatre aux Mains Nues“, „Theatre Halle Roublot“, nacionalinis lėlių teatras „Le Tas De Sable Ches Panses Vertes“.
