„Priėmus šį sprendimą, pagaliau bus galima skaidriau ir efektyviau išnaudoti sporto sales, kabinetus bei kitas treniruočių patalpas. Nebeliks užkulisiniais susitarimais grįstų nuomos sutarčių ir visos sostinės ugdymo įstaigos žais pagal vienodas taisykles. Mokyklos, iki šiol nieko neįsileidusios, atvers duris treniruotėms, korepetitorių užsiėmimams ir būreliams. Šiuo sprendimu užtikrinsime skaidrų ir kokybiškesnį vaikų ir jaunimo ugdymą, kuris šiandien išlieka itin aktualus“, – kalbėjo mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

Įstaigos, organizacijos ir visi miesto gyventojai galės realiu laiku matyti visų sostinės švietimo įstaigų patalpų užimtumą, o jei patalpos laisvos – iš karto sudaryti trumpalaikę nuomos sutartį. Švietimo įstaigų patalpų trumpalaikės nuomos sutartys bus sudaromos tik sistemoje „Active Vilnius“, o tai ženkliai padės sutrumpinti ir palengvinti trumpalaikių sutarčių sudarymo, administravimo, vykdymo, priežiūros procesą, padaugės skaidrumo ir objektyvumo pasirenkant nuomininkus. Rezervuoti sales nuo rudens bus galima interneto puslapyje active.vilnius.lt.

Tarybos sprendimu buvo nustatytos aiškios patalpų nuomos sąlygos ir vadinamiesiems laisviesiems mokytojams. Tikimasi, jog dėl šio sprendimo padidės švietimo paslaugų tiekėjų pasiūla mokiniams, bus reglamentuota mokyklų patalpų trumpalaikės panaudos kitoms mokykloms tvarka bei sudarytos palankesnės sąlygos Vilniaus miesto sporto mokykloms ir kitiems neformaliojo vaikų švietimo teikėjams naudotis bendrojo ugdymo mokyklų sporto salėmis ir aikštynais. Mokyklose taip pat atsiras didesnė švietimo tiekėjų mokiniams pasiūla.

Sostinės savivaldybė ragina tiek vaikus, tiek visus vilniečius vasarą leisti prasmingai ir aktyviai – žaisti krepšinį, tinklinį ar užsiimti bet kokia sporto šaka šalia namų esančioje mokykloje.

Pagal pranešimą, sportininkai, pristatę idėją, teigia, kad šis projektas padės ne tik atsiskleisti vaikų talentui, bet ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. Pasak A. Sabonio ir Š. Marčiulionio, šis projektas neabejotinai taps pavyzdžiu ir kitoms šalims, kurios rūpinasi vaikų fizine sveikata. Jų teigimu, jau dabar kolegos – pasaulinės krepšinio žvaigždės – su dideliu susidomėjimu laukia, kaip šį projektą pavyks įgyvendinti Lietuvoje.

„Svarbu, kad Lietuvos krepšinio federacijai, kitiems krepšinio atstovams rūpi ne vien ši viena sporto šaka, bet jie suinteresuoti, kad vaikai susidomėtų ir galėtų užsiimti kitomis sporto veiklomis, kuo anksčiau pradėtų aktyviai sportuoti. Be to, šios daugiafunkcės mobilios sporto salės tiktų ir bendruomenės, kitokiems kultūriniams renginiams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius.  

Ministerija tarpininkaus informuodama šalies savivaldybes ir mokyklas apie galimybę įsirengti šias daugiafunkces sporto sales, bus aktyviai dalyvaujama detalizuojant ir parengiant projektą, ieškant finansavimo išteklių. Svarstoma, kad viena tokia sporto salė galėtų būti įrengta dar šią vasarą kaip bandomasis projektas.

Mobili sporto salė būtų lengvos konstrukcijos statinys su monitoriais, virtualiu treneriu, kuris pateiktų instrukcijas mokiniams, priklausomai nuo jų amžiaus ir lyties, su vaikams specialiai pritaikytais treniruokliais. Krepšinio aikštelės išmatavimai atitiktų olimpinės rungties „trys prieš tris“ standartus. Salėje būtų sumontuoti veidrodžiai, kad erdvę būtų galima pritaikyti šokių pamokoms, jogos ir kitiems panašiems užsiėmimams. Taip pat tokia salė būtų pritaikyta specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Didžiausios modulinės sporto salės kaina apytikriai būtų 300 tūkst. - 400 tūkst. eurų.

Atidarymo nuotaikos

Praėjusią savaitę atidaryta Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos sporto salė. Dar vienas atidarymas šią savaitę numatytas Piliuonos gimnazijoje. Vaizdas šiose ugdymo įstaigose pasikeitė neatpažįstamai.

"Sporto salė atrodė vargingai, kai kur buvo papelijusios sienos, lingavo grindys, nebuvo normalaus šildymo, tad būdavo šalta. Mes šią erdvę naudojome ir kaip aktų salę. Tikrai nebuvo jauku. Dabar ji renovuota iš pagrindų. Tai tarsi visai nauja erdvė. Pakeitėme grindis, ventiliacijos sistemą, suremontavome sienas, įrengėme švieslentę, apšvietimą. Taip pat dabar salėje mokytojams nereikės šaukti, nes salėje įrengėme ir įgarsinimo sistemą. Į mikrofoną kalbantį mokytoją girdės visi mokiniai. Taip tikrai padės lengviau vesti pamokas", – apie atliktus darbus kalbėjo Čekiškės gimnazijos direktorius Ričardas Saltonas.

Jis tikino, kol vyko sporto salės rekonstrukcija, pavyko užtikrinti sklandų mokinių mokymosi procesą. "Kai vyko pagrindiniai darbai, visą ugdymo procesą buvome perkėlę į šalia esantį Liučiūnų pastatą. Kol buvo nešalta, vaikai sportavo lauke, paskui persikėlėme į vidų", – sakė pašnekovas.

Naujoje porto salėje bus galima laisvai ir patogiai žaisti krepšinį, tinklinį, kvadratą, tenisą ir kitus sportinius žaidimus. Atidarymo šventėje pokyčius salėje įvertino Čekiškės ir Raudondvario švietimo įstaigų moksleivės, dalyvavusios tinklinio varžybose.

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Piliuonos bendruomenė. Šios seniūnijos gimnazijos sporto salė bus atidaryta vasario 27 d.

"Jau beveik viskas padaryta. Yra išklota danga, nubraižytos juostos, pakabinti krepšinio lankai. Anksčiau mes iš viso sporto salės neturėjome. Dabar ją įrengėme vietoj senosios aktų. Kiek leido sąlygos, sportavome lauke, tačiau jau dabar visi klausinėja, kada bus atidaryta salė. Visi laukia, kada galės pažaisti krepšinį ir vakarais sportuoti. Darbus pradėjome pernai metų kovą, tad viskas truko beveik metus", – pasakojo Piliuonos gimnazijos direktorė Dalia Vasauskienė.

Ji užsiminė, kad mokykla turi lauke naują įrengtą krepšinio aikštelę. Yra ir stadionas, tačiau jį jau reikėtų atnaujinti, pakeisti senus bėgimo takus. Visgi, atidarius sporto salę, dalis bendruomenės sporto poreikių persikels į vidų.

Šių metų darbai

Kai atšils orai, sporto infrastruktūros gerinimo darbai persikels ir į kitas Kauno rajono seniūnijas. Iki naujų mokslo metų pradžios bus atnaujinti Neveronių ir Linksmakalnio mokyklų stadionai.

Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Katilius "Kauno dienai" teigė, kad Neveronių gimnazijos stadionas buvo labai prastos būklės, todėl sportui bendruomenė rinkosi šalia esantį parką.

"Būklė buvo tragiška, pavasarį viskas skendo, buvo labai šlapia, rinkosi vanduo. Dabar jau įrengti lietaus drenažo tinklai, vėliau bus įrengta dirbtinės dangos aikštė, nutiesti bėgimo takeliai, atsiras futbolo vartai bei visos kitos sportui reikalingos konstrukcijos. Pagal sutartį darbai turi būti atlikti iki rugsėjo 1 d.", – apie Neveronis kalbėjo E.Katilius.

Neveronių bendruomenė nekantriai laukia naujo stadiono. Gimnazijos vadovė Danguolė Marmienė tikino, kad senojo stadiono vaizdas tikrai buvo nekoks.

"Kai atėjau dirbti, stadione augo medžiai. Jis tikrai neatitiko higienos reikalavimų, tad pokyčiai buvo būtini. Ilgai kalbėjomės tiek su bendruomene, tiek su savivaldybe, ir džiaugiamės, kad projektas jau įgyvendinamas. Bus tikrai visiškai naujas vaizdas pradedant danga, bėgimo takais, treniruokliais, baigiant paplūdimio tinklinio aikštelėmis. Bus šiuolaikiškas stadionas", – nekantraudama pokyčius pristatė mokyklos direktorė.

Kai atėjau dirbti, stadione augo medžiai. Jis tikrai neatitiko higienos reikalavimų, tad pokyčiai buvo būtini.

Ji patikino, kad kol vyks stadiono rekonstrukcija, vaikai stadionu naudoti negalės, bus užtikrintas saugumas. Iki vasaros mokiniai sportuos sporto salėje, o vėliau – lauke.

"Mes rengiame ir pačios gimnazijos rekonstrukcijos projektą. Jame numatyta sutvarkyti ir sporto salę, tačiau kada tiksliai prasidės šie darbai, dar negaliu atsakyti. Planuojame projektą parengti iki vasaros", – pridūrė D.Marmienė.

Ne ką geresnis stadiono vaizdas pasitikdavo ir Linksmakalnyje. Seniūnas Vaclovas Žvirblis pasakojo, kad stadionas paskutinį kartą pokyčius matę tik sovietiniais laikais.

"Kažkada čia buvo kariškių bazė ir šioje vietoje jie buvo įsirengę stadioną. Buvo futbolo aikštė, bėgimo takeliai, grįsti raudonomis plytomis. Tai buvo apleista, krūmais apaugusi vieta. Prieš kokius 10 metų iš krūmynų atsikovojome žemę, nusišienaudavome žolę ir eidavome žaisti. Tik kai palydavo, stadione būdavo baisiai šlapia. Dabar viskas pasikeis iš pagrindų", – apie ilgai lauktus pokyčius kalbėjo Linksmakalnio seniūnas.

Šiame stadione atsiras normali danga, aplink bus įrengti trys bėgimo takai. Bus įrengta ir daugiafunkcė aikštelė, tinkanti populiariausioms sporto šakoms.

"Planuojame įrengti ir riedučių parką, bus ir 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, prie stadiono – apie 200 vietų tribūnos. Taip pat bus įrengti ir lauko treniruokliai bei vieta šuoliams į tolį. Dabar jau įrengtas drenažas, o kiti darbai prasidės, kai šiek tiek labiau atšils orai. Jau seniai laukiame šio stadiono, tad labai džiaugiamės. Sportuojančių žmonių tikrai labai daug, yra nemažai jaunimo, kurie vakarais taip pat renkasi sportą, tad tikrai stadionas bus naudojamas", – sakė V.Žvirblis.

Naudosis visi

Naujos sporto erdvės bus skirtos ne tik vaikams, bet visai bendruomenei. Tikimasi, kad naujos sporto salės bei stadionai taps dar vienais vietos gyventojų traukos centrais.

"Mūsų nuotaikos tikrai smagios, nes salė bus kiekvieną dieną išnaudojama. Tai viena, tai kita bendruomenė atvažiuoja pažaisti. Patys mokiniai renka komandas ir po pamokų žaidžia. Leidžiame naudotis ir džiaugiamės, kad čia susirenka aplinkiniai gyventojai, nes Čekiškėje šiaip nelabai yra kur kitur visiems susiburti. Džiaugiamės, kad tolimiausio Kauno rajono taško nepamiršo", – nuomonę išsakė R.Saltonas.

Piliuonos bendruomenė taip pat pasiryžusi laisvus vakarus išnaudoti sportui. Kai bus atidaryta sporto salė, planuojama sudaryti grafikus bei taip užtikrinti sklandų salės naudojimą.

"Visiems bus atvira. Ankšta neturėtų būti, mūsų bendruomenė tikrai tilps. Mes darome kokį renginį, kviečiame visus, tad ir dabar tikimės, kad dar labiau ir tėvai įsitrauks ir visi kartu bendradarbiaus", – pridūrė Piliuonos gimnazijos vadovė D.Vasauskienė.

Mokyklų atstovai garantavo, kad ir šiuo metu tvarkomi stadionai taip pat bus atviri žmonėms.

"Mes daug dėmesio skiriame sveikatos stiprinimui, tad aplinkos atnaujinimas ir modernizavimas, manau, tikrai turės įtakos tiek mokinių, tiek visos bendruomenės fiziniam ugdymui. Jau dabar rengiame bendras šventes, o naujas stadionas tik dar labiau paskatins susiburti visiems kartu", – nuomonę išsakė Neveronių gimnazijos vadovė D.Marmienė.

Investicijos sportui

Kauno rajono savivaldybė siekia įvairiose seniūnijose gerinti sporto infrastruktūrą. Šiemet taip pat numatytos prioritetinės kryptys, kurios suteiks daugiau galimybės sportuoti.

"Pernai rekonstruoti Vilkijos gimnazijos ir Ežerėlio pagrindinės mokyklos stadionai, pradėta Jonučių gimnazijos ir Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos stadionų rekonstrukcija. Šiemet užbaigti sporto salės renovacijos darbai Piliuonos ir Čekiškės P.Dovydaičio gimnazijose. Naujai įrengtos dvi lauko treniruoklių aikštelės Ežerėlyje ir viena Alšėnų seniūnijoje. Renovuota stalo teniso sporto salė Garliavoje", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas sportui Arūnas Talalas.

Kauno rajono gyventojų galimybės sportuoti yra geros. Apie 90 proc. seniūnijų tam sudarytos sąlygos.

"Kauno rajono gyventojų galimybės sportuoti yra geros. Apie 90 proc. seniūnijų tam sudarytos sąlygos. Jau įrengtos dvi treniruoklių aikštelės Ežerėlyje, dar viena – Mastaičiuose. Dabar labiausiai trūksta sporto infrastruktūros Lapių, Samylų, Užliedžių ir Vandžiogalos seniūnijose. Turime planų plėsti sporto infrastruktūros atnaujinimo darbus. Planuojame šiemet įrengti lauko sporto įrenginių aikštelę ir treniruoklių kompleksą prie Babtų gimnazijos. Taip pat bus užbaigtos Neveronių ir Linksmakalnio stadionų rekonstrukcijos", – "Kauno dienai" komentavo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Savivaldybės atstovai priminė, kad nemažas dėmesys skiriamas dviračių takų tinklams kurti. Pakaunėje pernai įrengta 6,3 km dviračių takų (5,3 km iš jų – Garliavoje, 1 km – Kačerginės–Zapyškio ruože). Šiemet planuojama įrengti dar apie 4,3 km dviračių takų (2,6 km – ruože Kačerginė–Zapyškis bei 1,7 km – Neveronių Krašto gatvėje).

Įvairios investicijos į sporto sritį jau duoda pastebimų rezultatų. Bendruomenė labiau įsitraukia į įvairias veiklas. Suskaičiuota, kad pernai Kauno rajono savivaldybė surengė per 470 sportinių varžybų ir renginių, kuriuose dalyvavo per 23 tūkst. įvairaus amžiaus gyventojų. Vien rajono seniūnijų sporto žaidynėse dalyvavo apie 460 dalyvių. Rajono gyventojai aktyviai dalyvavo krepšinio, tinklinio, smiginio, futbolo, šaudymo, šaškių, šachmatų varžybose.

Pasak J.Petkevičiaus, dauguma projektų yra tęstiniai ir finansavimas yra skirtas dviems metams. Iš įvairių finansavimo šaltinių, įskaitant ES struktūrinius fondus, įvairias vyriausybines programas ir projektus, bei savivaldybės lėšas, 2018–2019 metams bendros investicijos yra daugiau nei 2 mln. eurų.

Siūloma diferencijuoti sporto salių ir aikštelių įrengimo normatyvus, kad tokie patys reikalavimai nebūtų taikomi ir pradinėms mokykloms, ir gimnazijoms. Be to, siekiama nustatyti minimalų bendrą naujai įrengiamos sporto salės plotą.

Jei mokykla pradėtų vykdyti veiklą ne mokslo paskirties pastatuose ar patalpose, ji galėtų neįsirengti savos sporto aikštelės ir salės. Numatoma, kad specializuotus persirengimo kambarius, dušus ir tualetus būtų privalu įrengti mokyklose, vykdančiose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Pradinių klasių mokiniams būtų galima organizuoti persirengimą prieš fizinio ugdymo pamokas ir po jų tose pačiose patalpose, kuriose jie ugdomi, tačiau būtų privaloma užtikrinti, kad berniukai ir mergaitės galėtų persirengti atskirai.

Siūloma atsisakyti nuostatos, kad mokyklose, vykdančiose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, persirengimo kambariai, dušai, tualetai privalo būti įrengiami prie pat sporto salių. Be to, norima nustatyti minimalų vienam mokiniui persirengimo kambaryje privalomą užtikrinti plotą – ne mažiau kaip 1,3 kvadratinio metro.

Kova dėl būvio

Šaltuoju metų laiku Vilniuje krepšinio mėgėjų varžybas organizuojančiose Sostinės ir Vilniaus krepšinio lygose žaidžia 279 komandos. Tuo pat metu vykstančiuose Moksleivių krepšinio lygos čempionatuose įvairiose amžiaus grupėse varžosi Sostinės ir Vilniaus krepšinio mokyklų komandos. Apie 5 tūkst. vaikų bent po du kartus per savaitę lanko krepšinio treniruotes ir po pamokų užpildo įvairių Vilniaus miesto ugdymo įstaigų sporto sales. Vakarop sales užplūsta miestiečiai, laisvalaikiu žaidžiantys krepšinį arba tinklinį. Šioje kovoje dėl būvio sunkiausiai kvėpuoja futbolininkai, kuriems vietų salėse dažniausiai ir pritrūksta.

Savivaldybės duomenimis, mieste šiuo metu veikia 93 ugdymo įstaigos, turinčios bent minimalius reikalavimus atitinkančias sporto sales. Sportininkus priimti gali ir aukštosios mokyklos – kolegijos, akademijos bei universitetai. Mieste taip pat galima naudotis ir komercinės paskirties sporto salėmis, krepšinio arenomis. Tačiau futbolininkai jose yra mažiausiai pageidaujami svečiai.

Dėl vietų Vilniaus miesto mokyklų sporto salėse vyksta arši konkurencija, be to, ne visos ugdymo įstaigos nori įsileisti futbolininkus.

Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos žiniomis, Vilniuje veikia 18 futbolo mokyklų ir akademijų, jose treniruotes lanko beveik 6 tūkst. berniukų ir mergaičių. Žiemą vienintelę futbolui skirtą erdvę gali pasiūlyti "Sportimos" maniežas, bet visi norintieji šioje uždaroje arenoje paprasčiausiai nesutelpa. Dalis jaunųjų futbolininkų šaltuoju metų laiku treniruojasi mokyklų sporto salėse, daugeliui tenka treniruotis lauke. Beveik 100 vaikų vienijančios futbolo mokyklos "Vilniaus Vytis" sporto direktorius Olegas Kricunas konstatuoja, kad 10–11 metų vaikai dėl ribotų galimybių yra priversti blaškytis tarp sporto salių įvairiuose miesto rajonuose.

"Be abejo, būtų idealu, kad visi mūsų vaikai treniruotųsi vienoje vietoje, bet žiemą Vilniuje tai yra nerealu. Dėl vietų Vilniaus miesto mokyklų sporto salėse vyksta arši konkurencija, be to, ne visos ugdymo įstaigos nori įsileisti futbolininkus, tad tenka bent kartą per savaitę rengti treniruotes ir lauke", – teigė FM "Vilniaus Vytis" sporto direktorius O.Kricunas.

A lyga – vienoje salėje

Panašios problemos neaplenkė ir suaugusių futbolininkų. 2018–2019 m. Lietuvos salės futbolo A lygos čempionate dalyvauja trys Vilniaus komandos – "Bekentas", "Turbotransfers" ir VDA. Visos jos rungtyniauja vienoje vietoje – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) salėje. Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) viceprezidento ir VDA komandos vadovo Artūro Žarnovskio teigimu, derinant tvarkaraštį kyla rimtų sunkumų.

"Dalis čempionato turų vyks ir darbo dienomis, o tuo metu LEU salė yra užimta. Dėl šios priežasties jau teko nukelti antrame ture numatytas "Turbotransfers" ir VDA rungtynes. Iš dalies šią problemą galėtų išspręsti miesto valdžia. Savivaldybei priklauso "Tauro" sporto mokykla, ten yra erdvi salė be krepšinio lentų, tačiau mokyklos direktorius futbolininkų į salę neįsileidžia. Nors ten sportuojantys žolės riedulininkai žalos pridaro ne mažiau nei futbolininkai", – samprotavo A.Žarnovskis.

Futbolininkų savo salėse nepageidauja ir kitų mokyklų vadovai. "Dažniausiai girdime sakant, kad futbolininkai išdaužys lempas, išspardys sienas, suniokos inventorių. Iš tiesų, su specialiu salės futbolui skirtu kamuoliu tai padaryti labai sudėtinga. Kita vertus, dauguma mokyklų salių yra paprasčiausiai per mažos arba neturi futbolo vartų. O jei tinka erdvė ir inventorius, tada kaina už salės nuomą būna neįkandama. Vilniuje Aukščiausios ir Pirmos lygos salės futbolo rungtynės vyksta vos keliose salėse: be jau minėtos LEU salės, yra puiki Vilniaus Gedimino technikos universiteto aikštė, salės futbolininkai žaidžia Emilijos Pliaterytės gimnazijoje, Vilniaus kolegijoje, Vilniaus dailės akademijoje, Karo akademijoje, "Alsos" bei "Sigmos" sporto salėse. Tačiau Vilniuje futbolininkams – tiek vaikams, tiek ir suaugusiems futbolo mėgėjams patekti į sales yra labai sudėtinga, faktiškai neįmanoma gauti laiko konkuruojant su krepšininkais bei kitų sporto šakų atstovais", – konstatavo A.Žarnovskis.

Krepšininkų rūpesčiai

Nors kitų sporto šakų atstovai nuolat pabrėžia privilegijuotą krepšininkų padėtį, Vilniuje ir jiems tenka spręsti analogiškas problemas. Daugiau nei pusketvirto tūkstančio vaikų vienijančios Sostinės krepšinio mokyklos konsultantas Rūtenis Paulauskas sako, kad sporto infrastruktūros padėtis Vilniuje yra apverktina.

Net Lietuvos kontekste Vilnius pagal sporto infrastruktūrą yra paskutinėje vietoje.

"Net Lietuvos kontekste Vilnius pagal sporto infrastruktūrą yra paskutinėje vietoje. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje buvo pastatytas tik vienas masiniam krepšiniui skirtas objektas – Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos arena, kurioje veikė trys krepšinio salės. Deja, prieš dvejus metus krepšinio arena buvo nugriauta. Taip pat prieš kelerius metus užsidarė Savanorių prospekte veikiančiame "Impuls" sporto klube buvusi salė, kurią Sostinės krepšinio mokykla nuomodavo oficialioms krepšinio rungtynėms. Ant uždarymo ribos balansuoja jau senokai apleista "Ekinstos" sporto salė. Lieka tik sovietiniais laikais statytų mokyklų sporto salės, kurios neatitinka dabartinių krepšinio rungtynių reikalavimų, jose šoninė linija užsibaigia ties siena, tad ten Moksleivių krepšinio lygos (MKL) rungtynės vykti negali, galima tik treniruotis arba žaisti neoficialiai, mėgėjiškai. Krepšinio taisyklės keičiasi, dabar labai aiškiai reglamentuojama, kad net ir vaikų čempionatai gali būti rengiami tik 28 m ilgio ir 15 m pločio aikštelėse. O tokių salių Vilniuje yra vienetai", – tikino R.Paulauskas.

Pasak jo, SKM auklėtiniai treniruojasi mažesnėse sporto salėse, o rungtynėms nuomoja VGTU areną, sales Antakalnio gimnazijoje bei "Sigmos" patalpose.

"Be abejo, galima sakyti, kad Vilniuje yra ir daugiau didelių arenų: LEU didžioji salė, Mykolo Romerio universiteto salė ar "Lietuvos ryto" arena. Bet, visų pirma, ne visas sales galime išsinuomoti, nes įkainiai labai dideli, be to, ne visose arenose gautume tinkamą laiką, nes jos yra nuolat užimtos. Štai Vilniaus krepšinio mokykla šiuo metu turi dvi tinkamas rungtynėms sales – Birželio 23-iosios ir Vytenio gatvėse, bet jos skirtos tik šios mokyklos komandų reikmėms. O treniruojasi miesto ugdymo įstaigų salėse, kaip ir visi kiti. Visi sukamės, kaip galime, tenka demonstruoti išradingumą, sudėlioti MKL varžybų grafiką taip, kad visi tilptume į kelias arenas", – pažymėjo R.Paulauskas.

Jo teigimu, normaliam krepšinio mokyklos darbui ir veiklai reikėtų bent vieno krepšinio komplekso, kuriame būtų kelios erdvios aikštelės, persirengimo kambariai, trenerių ir administracijos patalpos. "Norėtume, kad miesto valdžia bent jau kalbėtųsi su sporto mokyklomis. Bet to nėra. Krepšinis Lietuvoje vadinamas antra religija, bet Vilniuje jo reikalai labai prasti. Kokybine prasme mes atsiliekame nuo Jonavos, Alytaus, Klaipėdos ir kitų šalies miestų. Ten veikia miestui priklausančios universalios arenos, kuriose sportuoja vaikai, mėgėjai, vyksta varžybos. O mes vienoje salėje treniruojamės, kitoje, kurios matmenys vos atitinka oficialius reikalavimus, – žaidžiame. Vilniuje krepšinį žaidžia tūkstančiai žmonių. Ir jų būtų dar daugiau, jei tik mieste turėtume normalią sporto infrastruktūrą", – teigė R.Paulauskas.

KOMENTARAS

Evaldas Martinka

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Sporto skyriaus vedėjas

Situacija iš esmės pasikeis įgyvendinus "Gabijos" gimnazijos priestato statybas, "Žemynos" progimnazijos sporto salės priestato, Pilaitės gimnazijos stadiono, Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos priestato statybas. Erdviame, beveik 12 tūkst. kv. metrų ploto, keturių aukštų "Gabijos" gimnazijos korpuso pastate bus įrengtos universalių matmenų sporto salė, skirta krepšiniui, salės futbolui, rankiniui ir kitoms sporto šakoms, mažoji sporto salė. Prie Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos Žirmūnuose planuojamas naujas 1 500 kv. metrų ploto sporto salės priestatas.

Pastačius naują "Žemynos" progimnazijos daugiau nei 3 000 kv. m sporto kompleksą, juo galės naudotis ne mažiau 1 200 mokinių. Naujas sporto kompleksas bus skirtas progimnazijos ugdymo reikmėms, tačiau salių kompleksu naudosis tiek Vilniaus krepšinio mokyklos auklėtiniai, tiek kiti įvairių sporto šakų atstovai. Komplekse bus trys krepšinio salės su visa būtina infrastruktūra: persirengimo patalpomis, dušais, tualetais, rūbine, treniruoklių sale ir t. t. Esant poreikiui, bus galima naudotis tik centrine aikšte, šalia kurios esančiose išstumiamose tribūnose tilptų 1 300 žiūrovų. Planuojame, kad naujose patalpose mokiniai galės sportuoti jau kitų metų pabaigoje. Šiuo metu vyksta rangos konkursas.

Trūks ir sporto salių

Kokie objektai gali atsiras Antrosios vandenvietės teritorijoje, miesto valdžios atstovai svarstė antradienį vykusio pasitarimo metu.

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas teigė, kad prieš dvejus metus parengtoje minėtos vietos galimybių studijoje numatyta, kad čia galėtų iškilti ledo arena ir kiti sportui skirti pastatai.

A.Šulcas priminė, neilgai trukus teks nugriauti prie piliavietės esančią sporto salę. Ateityje teks uždaryti ir esančią Melnragėje, netoli įmonės „Klaipėdos nafta“.

„Miesto strateginiame plane yra numatyta statyti ledo areną koncesijos būdu, tačiau dėl vietos nėra apsispręsta. Ateityje reikės ir naujų sporto salių. Natūralu, kad ieškome vietos, kur galėtų atsirasti šie objektai. Pasitarimo metu savivaldybės administracijos atstovai tvirtino, kad visi šie sporto objektai galėtų atsirasti Antrosios vandenvietės teritorijoje. Kitos tokios vietos nėra“, – atkreipė dėmesį vicemeras.

Reikėtų pakeisti paskirtį

Pasitarimo metu sudėliotas ir veiksmų planas, ko reikėtų imtis planams įgyvendinti. Dabar Antrosios vandenvietės teritorija, esanti Paryžiaus Komunos gatvėje, priklauso įmonei „Klaipėdos vanduo“.

A.Šulcas aiškino, kad reikia suformuoti naują sklypą ir atskirti jį nuo minėtos bendrovės.

„Reikia rasti teisinį būdą, kaip miestas galėtų perimti šį turtą už likutinę vertę“, – tvirtino vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad šiemet bus baigtas rengti ir patvirtintas miesto bendrasis planas. Norint statyti sporto objektus Antrosios vandenvietės teritorijoje, reikia pakeisti jos paskirtį. Dabar pastarosios paskirtis – infrastruktūros.

Miesto indėlis – žemė

Antrosios vandenvietės teritorija patenka į miesto tikslinę teritoriją, kuri bus atnaujinta iš pagrindų, į pagalbą pasitelkus ES lėšas.

Numatyta rekonstruoti viešuosius pastatus, gatves, šaligatvius, pėsčiųjų takus. Pasak vicemero, pasinaudojus minėtomis lėšomis, būtų galima išvalyti Antrosios vandenvietės teritoriją.

„Tada reikės apsispręsti, kokius sporto objektus norime matyti minėtame sklype. Šiandien atsakymo į šį klausimą dar neturime. Tada reikėtų parengti koncesijos programą ir užduotis. Po to būtų skelbiamas konkursas, kas tuos objektus suprojektuos, pastatys ir eksploatuos kažkiek metų“, – pasakojo vicemeras.

A.Šulcas pasakojo, kad pagal dabartinius planus miesto indėlis į sporto objektus būtų tik žemė. Klaipėdoje kol kas tokio koncesijos modelio praktikos nėra.

Paklaustas vicemeras, ar Klaipėdai reikia ledo arenos, atsakė: „Tą parodys koncesijos konkursas. Ledo ritulio bendruomenė sakė, kad reikia. Tvirtina, kad šis objektas egzistuotų savarankiškai be didelio finansavimo iš šalies. Ledo ritulys – populiari sporto šaka pasaulyje ir jo populiarumas auga“.

Uostamiesčio sporto mokykloms ateina sunkūs laikai – planuojama, kad teks mokėti už salių nuomą. Iki šiol minėtos mokyklos naudojosi uostamiesčio švietimo įstaigų patalpomis ir už tai neatseikėdavo nė cento. Šią tvarką norima pakeisti.

Nustatė įkainius

Jau kurį laiką Klaipėdos švietimo įstaigos sporto centrams nuomoja aktų bei sporto sales, tačiau ši paslauga nėra apmokama.

Mokykloms patirtus nuostolius už sunaudotą elektrą, vandenį bei pačios salės eksploataciją tenka padengti pačioms.

"Dabar mes keičiame galiojantį sprendimą iš nuomos į patalpų paslaugos teikimą ir nustatome įkainius", – informavo Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Numatomi patalpų įkainiai – įvairūs. Jie priklausytų nuo salės paskirties, ploto bei įstaigos budėtojo darbo trukmės.

Nuomoti negali

Pašnekovės teigimu, nors iki šiol fiziniai bei juridiniai asmenys nuomodavosi iš Klaipėdos švietimo įstaigų joms priklausančias sales ar kitas patalpas, tačiau tai nebuvo juridiškai teisinga. Tokiu atveju nuomotojas turėtų nebevykdyti jokios veiklos patalpoje.

Uostamiestyje įstaigos ar privatūs asmenys iš mokyklų ar darželių galėjo patalpas nuomotis tuo metu, kai jos nereikalingos švietimo įstaigai.

L.Prižgintienės teigimu, teisės aktai, susiję su turto nuoma, nenumato galimybės nuomoti patalpas valandomis. Tokia veikla šiame sprendimo projekte vadinama patalpų suteikimo paslauga. Būtent tokį pakeitimą Švietimo skyrius ir siūlys miesto tarybai.

Jeigu taryba pritartų, patalpų suteikimo paslauga būtų skirstoma į dvi dalis: kai erdvės suteikiamos veiklai ir kitu atveju – vienkartiniams renginiams.

Toks tarybos sprendimas pareikalautų papildomų lėšų iš uostamiesčio savivaldybės biudžeto – apie 260 tūkst. litų per metus.

Numatė lengvatų

Patalpų suteikimo mokestis būtų taikomas ne tik sporto mokykloms, bet ir fiziniams asmenims, kurie norėtų kad ir trumpam švietimo įstaigos patalpose vykdyti kokią nors veiklą.

"Tokia teisė yra išskirta visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau atskira teisė yra išskiriama sporto mokykloms. Joms siūlome taikyti 70 proc. mažesnius įkainius", – paaiškino pašnekovė.

L.Prižgintienės teigimu, neteisinga, jog švietimo įstaigoms šiuo metu nėra atsiskaitoma už suteiktas patalpas.

"Juk nuomojantis patalpas iš kitų biudžetinių įstaigų, tokių kaip Koncertų salė ar kitos, pinigai yra mokami", – pastebėjo Švietimo skyriaus vedėja.

Už patalpų suteikimą surinktos lėšos būtų skiriamos  vandens, elektros, šildymo bei salių nusidėvėjimo išlaidoms padengti, o likusi pinigų suma – švietimo įstaigų bei jose esančių salių remonto darbams.

Disponuoti šiomis lėšomis švietimo įstaigos galės pagal savo poreikį prieš tai sudariusios darbų sąmatas.