„Europa turi mechanizmus ir sprendimų priėmimo procedūras, kurios leidžia nelaužyti valstybėms viena kitai rankų. Jeigu egzistuoja nesutarimai vienu ar kitu klausimu, Europos Sąjungos procedūros leidžia ieškoti to optimalaus sprendimo, kuris patenkintų visus“, – LRT sakė prezidentas.

„Štai kodėl aš, manau, yra didelis privalumas ir didelė vertybė turėti vieningą sprendimų priėmimo procedūrą konkrečiai užsienio politikos klausimais“, – teigė G. Nausėda.

Sekmadienį Europos Sąjungos diplomatai įsitraukė į sudėtingas derybas dėl šeštojo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo sąlygų, kelioms valstybėms narėms siekiant garantijų dėl tolesnio apsirūpinimo nafta.

Pagal anksčiau praėjusią savaitę Europos Komisijos pateiktus siūlymus dauguma ES narių iki metų pabaigos atsisakytų naftos importo iš Rusijos, taip nubausdamos Maskvą už Ukrainoje sukeltą karą. Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Vengrija, pasisakė prieš šį embargą.

Pasak G. Nausėdos, ši situacija parodo, jog procesas gali užtrukti, kai „viena ar kita valstybė turi skirtingą nuomonę“.

„Minėtas atvejis rodo, kad tam tikrų valstybių pozicija, kurią lemia geopolitinės, geografinės ar istorinės, tradicinės aplinkybės ir galbūt jų požiūrį į vienus ar kitus klausimus, taip, jis kartais būna skirtingas, jis kartais net labai smarkiai skiriasi tarp valstybių narių, bet ilgesnių diskusijų procese vis dėlto mes artėjame, o ne tolstame vienas nuo kito, ir dažniausia tas artėjimas baigiasi tuo, kad vis dėlto sprendimus gebame priimti“, – kalbėjo prezidentas.

Už tai balsavo 98 parlamentarai, prieš buvo trys, aštuoni susilaikė.

„Jeigu negalime susirinkti, kad galėtume paklausti nuomonės“, – projekto reikalingumą motyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Priimta pataisa numato, kad „kai Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbiama ekstremalioji situacija Seimo valdybos posėdis gali būti organizuojamas ir apklausos būdu.“

Iki šiol apklausos būdu buvo galima spręsti tik dėl parlamentarų komandiruočių ir kelionių.

Seimas turėtų dirbti intensyviai ir priimti antikrizinius sprendimus, kurie padėtų ir sušvelnintų krizės padarinius Lietuvai ir Lietuvos žmonėmis.

Dalis parlamentarų šią pataisą vadino nereikalingu panikos kėlimu.

„Pagrindas Seimo, ir ypač Seimo valdybos, yra nesukelti žmonėms panikos ir abejonių, kad dangus griūva. Jeigu mes priimsime tokius sprendimus, kad valdyba jau nebedirba arba dirba tik telefonu ar kompiuteriais, sutikčiau, bet tik tuo atveju, jeigu negali fiziškai susirinkti. Ekstremalių situacijų komisija juk susirenka“, – teigė socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis pranešė, kad ketvirtadienį valdyba spręs dėl parlamento darbo artimiausiu metu.

Valdantieji siūlo dviem savaitėms stabdyti Seimo darbą, tuo metu dalis parlamentarų tai kritikavo.

„Seimas turėtų dirbti intensyviai ir priimti antikrizinius sprendimus, kurie padėtų ir sušvelnintų krizės padarinius Lietuvai ir Lietuvos žmonėmis“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas.

„Seimas, manau, turėtų iki paskutinio atodūsio dirbti, kad Lietuvos žmonėms būtų saugu ir ramu. Valdyba yra visgi žuvies galva, neveltui liaudis sako: žuvis pūva nuo galvos. Jeigu valdyba ruošiasi apklausos būdu ar kitaip organizuoti posėdžius, tai kitas žingsnis bus, ko gero, kad ir Seimas taip posėdžiaus“, – kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Liberalas Kęstutis Glaveckas juokavo, kad kovai su koronavirusu reikia į Seimą grąžinti alkoholį.

„Kadangi situacija iš tikro dramatiška, puola virusas iš visų galų, kaip signataras noriu pasiūlyti visiems pagalvoti, gal galima grąžinti bent tam laikotarpiui stiprų alkoholinį gėrimą į mūsų bufetą, kad galėtume apsiginti nuo tų blogybių, kurios gali užpulti“, – sakė jis.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Valstybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymui dėl koronaviruso grėsmės dviem savaitėms sustabdyti visų šalies švietimo, kultūros, sporto ir laisvalaikio įstaigų veiklą, uždrausti keliones į kai kurias valstybes.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dėl koronaviruso ištirtas 321 mėginys, nustatyti trys užsikrėtimo atvejai. Visi jie – įvežtiniai. Šiaulietė ir du kauniečiai koronaviruso užsikrėtė viešėdami Šiaurės Italijoje.