Apie tai žurnalistai kalbėjosi su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktore Rūta Vainiene. Kaip bus sutinkamas šeštadienis ir reguliuojami lankytojų srautai?

„Su kvadratiniais metrais yra ir pigiau, ir paprasčiau. Tas reguliavimas jau yra buvęs. Jis buvo maisto prekių parduotuvėse per karantiną, o po karantino visose parduotuvėse ir prekybininkai jau žino, kaip šitą reguliavimą taikyti. Tai dabar yra 15 kv. m. nuo bendro ploto. Reikia padaryti paprastą matematinį veiksmą – padalinti. Tada jie sužinos, kiek maksimaliai gali būti pirkėjų vienu metu parduotuvėje. Ir tada jau skirtingai prekybininkai elgiasi“, – detalizavo pašnekovė.

Pasak jos, atsižvelgiant į numatytus ribojimjus kvadratiniais metrais, pirkėjų skaičius padvigubėja, nes anksčiau buvo 30 kv. metrų nuo prekybinio ploto, o dabar 15 kv. m. nuo bendrojo ploto. „Tai mažose parduotuvėse, kur dar piko metu susidarydavo šiokia tokia eilutė, tai, manome, kad jos neliks dėl to, kad reikalavimai sušvelnėja. Be to, daugiau žmonių galės eiti į didžiąsias parduotuves, o ten tikrai srautas gali pasiskirstyti saugiai“, – akcentavo R. Vainienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Paklausta, kaip didesnės parduotuvės skirstys lankytojų srautus, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė sakė, kad technologijos bus paprastos – srautus ribos atsižvelgiant į krepšelių ar vežimėlių skaičių. Apsaugos darbuotojai ateis tada, kai pastarųjų nebeliks, kad neįleistų žmonių be krepšelių ar vežimėlių. Kiti turi skenavimo sistemas, kurios fiksuoja, kiek žmonių įeina ir kiek išeina. O mažose parduotuvėse žmonių skaičių skaičiuoja žmogus, atsižvelgiant į maksimalų leistiną lankytojų skaičių.

Bet vis dėlto mes planuojame, kad eilės susidaryti neturėtų, jei jos ir būdavo, tai prie mažųjų parduotuvių.

„Bet vis dėlto mes planuojame, kad eilės susidaryti neturėtų, jei jos ir būdavo, tai prie mažųjų parduotuvių. Didžiuosiuose prekybos centruose žmonės bus skaičiuojami po stogu, lauke laukti nereikės. Jei žmogus norės eiti į vieną parduotuvę, bet pamatys, kad ten – eilutė, galės nueiti į kitą parduotuvę, kur eilutės nėra ir vėliau sugrįžti pasižiūrėti, ar ten jau nebėra eilutės. O mažosiose parduotuvėse galės būti daugiau pirkėjų, nes reguliavimas sušvelnėja daugiau nei du kartus“, – teigė R. Vainienė.

Pašnekovės teigimu, parduotuvėse, ypač didesnėse, kur susidaro eilės, pavyzdžiui, prie daržovių, mėsos ar kitų skyrių, yra stebima vaizdo kameromis ir įspėjama nesibūriuoti – ateina ir apsaugos darbuotojai, būna iškabinti papildomi informaciniai skelbimai, kuriuose pabrėžiama, kad reikia laikytis saugaus 2 metrų atstumo.

Pasiteiravus, ar nebaugu, kad galimybių pasas sustabdytas šeštadienį, o ne darbo dieną, R. Vainienė tarstelėjo, kad ne, nes toks srautų reguliavimas, koks yra dabar, buvo siūlytas anksčiau – vietoj galimybių paso. Ji pastebėjo, kad žmonių srautai yra kritę dėl pandemijos. Buvo kritę ir dėl galimybių paso, bet tikimasi, kad pastarieji atsistatys. Taip pat srautai kritę ir dėl didelio sergamumo COVID-19 bei dėl to, kad daugelis yra izoliacijoje. Įtakos sumažėjusiems srautams turi ir tai, kad gyventojai taupo.

„Prekybininkai antplūdžio nesitiki, bet jei net sugrįžtų visi tie, kurie neturėjo galimybių paso, manome, kad pasiskirstys proporcingai – žmonės eis ten, kur jie būdavo įpratę eiti, kur jiems patogu, o ne ten, kur jiems buvo leidžiama įeiti be galimybių paso. Tie žmonės, kurie turėjo galimybių pasą arba jo neturėjo, visada turėjo alternatyvą – galėjo apsipirkti nuotoliniu būdu arba sudaryti pirkinių krepšelį ir kažkieno paprašyti. Na, gal drabužius norisi pasimatuoti, bet drabužių parduotuvėse niekada nebūdavo grūsčių“, – spėjo R. Vainienė.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė pridūrė, kad prekyba yra vienintelė vieta, kur visą laiką nereikia nusiimti kaukės. Tuo tarpu, lankantis kavinėse, kaukė nusiimama valgant. Tad, jei pastarojoje vietoje žmonės jaučiasi saugiai, tai prekybos centruose jie esą turėtų jaustis bent triskart saugiau.

Prekybininkai sako, jog viskas vyksta sklandžiai, bet pripažįsta kai kur susidarančias eiles. Tuo metu vieni pirkėjai apgailestauja dėl tokios tvarkos, kiti piktinasi, kad valdžia neprivertė skiepytis, treti galvoja, kaip išvengti eilių. Daugeliui nepatinka, jog prekybininkai nepasirūpino, kad žmonės turėtų kur slėptis nuo lietaus, vėjo ar sniego. 

Mažesnės parduotuvės, kaip ir didelės, dabar privalo aptarnauti pirkėjus tik su galimybių pasu arba reguliuoti jų srautus, kad būtų užtikrintas bent 30 kv. metrų prekybos plotas vienam žmogui.

Apsaugininkai: bando prasmukti be galimybių pasų  

Kaip BNS sakė kelių parduotuvių apsaugos darbuotojai, dažniausiai eilės susidaro, kai į parduotuvę bando patekti galimybių paso neturintis žmogus.

„Kol su juo išsiaiškiname, kol išklausome jo poziciją, priekaištus ir motyvus, žiūrėk, jam už nugaros jau laukia keli kiti pirkėjai“, – teigė prie vienos nedidelės „Maximos“ Vilniuje dirbantis Anatolijus.

„Lidl“ Naujininkuose apsaugos darbuotojas BNS teigė, kad be galimybių paso atėjo daug žmonių – arba tikisi prasmukti, arba nežinojo, kad be šio dokumento ir į mažas parduotuves nebepateks.

„Ateina, tikrai daug ateina be dokumento“, – teigė savo vardo nenorėjęs pasakyti darbuotojas.

Pirkėjai ir piktinasi, ir siūlo sprendimus

Prie parduotuvės pakalbinta du vaikus auginanti Sigita piktinosi tokia tvarka: „Šalia gyvenu, vaikus kaimynei prižiūrėti palikau, kad pieno ir kopūstą nusipirkčiau, pietus išvirčiau, bet neįleidžia“. 

Paklausta, ar neturi galimybių paso, ji pareiškė „iš principo“ nesiskiepysianti, jeigu „taip Lietuvoje bus“.  

„Vers skiepytis sveikus žmones, neįleis jų į parduotuves, žmogaus teisės ribojamos, o piktinamasi situacija Rusijoje, Baltarusijoje. Čia panašios represijos“, – nukirto moteris.

Vers skiepytis sveikus žmones, neįleis jų į parduotuves, žmogaus teisės ribojamos, o piktinamasi situacija Rusijoje, Baltarusijoje.

Pokalbį nugirdęs Rišardas Naumovičius norėjo moterį sulaikyti, siūlydamas jai nupirkti prekių, bet pastaroji numojo ranka.

„Duotų kokį eurą ant alučio, atneščiau, nesunku“, – tvirtino jis. Paklaustas, kiek jau susirinko už tokią paslaugą, teigė, kad tik penkis eurus.

„Žinokite, gaili žmonės. Vienai šeimai, kurios neįleido, net su vaikais buvo, dvi dėžes žvakių pridėjau, duonos, dešrų, sulčių visokių, visą vežimą atvežiau, matyt, į kaimą ruošiasi, o tik vieną monetą paliko“, – pridūrė.    

63 metų Dorotėja Petrulienė, sutikta prie „Maximos“, siūlo į parduotuves įeinančius žmones įleisti pro vienas duris, o išleisti pro kitas. Pasak jos, tada mažesnės spūstys būtų.

„Dabar pro tas pačias ir įeina, ir išeina, žmonės grūdasi vienas šalia kito. Vieni nori dar prie dezinfekatoriaus stovo išeidami patekti, kiti rankas pasipurkšti siekia atėję, makaluojasi, sukiojasi iš visų pusių, dar tas tikrintojas stovi, kol patikrina, užtrunka, jaunimas greitas, o vyresniems ne taip spėriai pavyksta telefone rasti tą pasą, todėl lipa vieni kitiems per galvas“, – savo įspūdžiais apie suvaržytą patekimą į parduotuves dalijosi vilnietė.  

69-erių Juozas Gavenis teigė norįs patekti ne į „Maximą“, o į vaistinę: „Bet tos pačios durys ir neįleidžia“.

Tuo metu 21 metų Giedrius norėtų, kad prekybininkai bent piko valandomis su galimybių pasais žmonėms leistų apsipirkti nevaržomai.

„Tada iš viso neįleistų be tų pasų. Žinotų, kokiomis valandomis jiems galima eiti, tada ir eitų“, – tvirtino jaunuolis.

Galimybių paso neturinti Monika apgailestavo, kad prie parduotuvių nėra stogelių arba jie labai siauri ir lietui lyjant žmonėms tenka glaustis vieniems prie kitų neišlaikant atstumų.

Prekybininkai: viskas vyksta sklandžiai

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė BNS nurodė, kad nuo penktadienio pirkėjų srautai ribojami daugiausia „Maxima X“ parduotuvėse.

„Kol kas viskas vyksta sklandžiai, nors prie dalies parduotuvių kartais susidaro ilgesnės laukiančių pirkėjų eilės“, – informavo tinklo atstovė.  

Pasak jos, situacija stebima ir po kelių savaičių ją įvertinus bus žiūrima, ar reikės imtis kitų papildomų sprendimų. 

Vienintelis „Lidl“ tinklas yra nusprendęs aptarnauti tik pirkėjus, kurie turės galimybių pasus.

„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė BNS teigė, kad dokumentus tikrina  darbuotojai, pasitelkdami specialius įrenginius: „Jei bus matomas poreikis, apsaugos darbuotojams padės ir parduotuvės personalas“.

Iki šiol galimybių pasai buvo tikrinami tik trijose iš daugiau nei pusšimtyje „Lidl“ parduotuvių.

BNS anksčiau rašė, kad prekybos tinklas „Iki“ parduotuvėse, kuriose nereikia galimybių paso, ketina reguliuoti pirkėjų srautus pagal krepšelius. „Rimi“ sakė, kad kiekviena parduotuvė spręs atskirai, kaip įgyvendinti reikalavimus. 

„Norfos“ tinkle yra apie 110 iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvių, „Iki“ – 216,  „Maximos“ – apie 175, „Lidl“ – 58-ios.

Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Anot jos, reikalavimas užtikrinti 30 kv. metrų plotą vienam asmeniui bus taikomas toms prekybos vietoms, kurioms Vyriausybės nutarimu yra numatyta išimtis ir leidžiama aptarnauti žmones, neatitinkančius galimybių paso kriterijų.

Aptarnauti tokius asmenis gali parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko ir jos plotas neviršija 1,5 tūkst. kv. metrų arba parduotuvė, įsikūrusi prekybos centre, kurio plotas neviršija 1,5 tūkst. kv. metrų.

Šiuos kriterijus atitinkanti parduotuvė arba turgavietė gali pati nuspręsti aptarnauti pirkėjus tik su galimybių pasu ir apie tai informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Tokiu atveju ploto reikalavimas nebus taikomas, tačiau bus privaloma užtikrinti, kad į prekybos vietą nepatektų galimybių paso arba jam lygiaverčio dokumento neturintys pirkėjai.