„Šiuo metu labai šlapia dirvose. Neturim, kur jau dėt, prisikaupę rezervuarai ir nežinom, ką per žiemą darysim. Reiks ūkį uždaryt“, – kalbėjo L. Ėringienė.
Ūkininkė sako, kad vienintelė išeitis – sauskelnės karvėms.
„Bandysim pampersą dėt, tik nežinau pro kur ir už ko, ar po uodega parišt. Iki ko nusigyvenom, kad karvės turės būt su pampersais“, – sakė ūkininkė.
Lauke stovi 300 kub. m rezervuaras, kuris jau beveik pilnas.
„Iki kovo 30 d. jau turi būt viskas. Bet dar tik menesis laiko, kaip gyvuliai tvarte ir jau pusė lagūnos pripildyta. Nors čia logiškai dar ne srutos, didesnė dalis vandens yra“, – teigė moteris.
Jeigu srutas ūkininkai sugalvotų išpilti, jiems gresia baudos nuo 250 iki daugiau nei 1000 eurų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Neduok Dieve, susikaups, o tikrai susikaups viskas, pagal dabartinę situaciją, atvažiuos gamtos apsauga ir jeigu pamatys, kad bent vienas lašelis teka kažkur į gruntą, viskas, jau bauda. Pirma – tiesiog bauda, antra – atsisakysi karvininkystės ūkio. Karvės į Krekenavą arba į Lenkiją, viskas“, – aiškino Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Ūkininkai sako nesuprantantys, kaip mėšlas nekenkiantis vasarą, staiga gamtai pradeda kenkti rudenį, ypač klimatui šiltėjant ir žiemoms nebesant tokioms šaltoms.
„Sveiko proto trūksta. Tai, akivaizdu, kad čia nėra kažkoks nuodas, čia toj dirvoj labai greitai pasiskleistų. Tai kodėl neleisti šito vandenėlio ir visiems Lietuvos ūkininkams identiškose situacijose?“ – kalbėjo M. Maciulevičius.
Iki ko nusigyvenom, kad karvės turės būt su pampersais.
Aplinkos ministerija aiškina, kad rudenį keičiantis orams srutos ir mėšlas ima kenkti, jeigu patenka į gruntinius vandenis.
„Neigiamas poveikis vandenų būklei, nes taip supylus tokiom sąlygom, kokias turime dabar, tai tiesiog tos visos srutos nutekėtų į požeminį vandenį, pakliūtų į mūsų paviršines upes, ežerus ir galų gale nutekėtų į Baltijos jūrą“, – tikino Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.
Ūkininkai sako, kad gamtos sąlygos dar leistų išpilti srutas į lauką be didesnės žalos gamtai.
„Žemė dar neįšalus, dar galėtume išsivežt kažkiek. Tiktai nuo oro sąlygų iš tikrųjų priklauso. Nes terminas duotas, tai… Man atrodo, reikia į aplinką atsižvelgt“, – teigė L. Ėringienė.
Pasak viceministrės, situacijų, kokios buvo Klaipėdos apskrityje, kai viskas skendo ir vyko stichinės nelaimės, ateityje gali tik dažnėti, tad ūkininkai esą turi prisitaikyti, o ne ieškoti pasiteisinimų.
„Reikėtų prisitaikyti prie tokių reiškinių ir galų gale turim kalbėti apie didesnės talpos srutų talpyklas, apie mėšlidžių didesnius pajėgumus ir galbūt vėl galim kalbėti apie kažkokius paramos mechanizmus“, – sakė R. Radavičienė.
Ministerija nežada pratęsti mėšlo ir srutų išpylimo į laukus bendro termino Lietuvoje, tačiau esą bus kalbama su atskiromis savivaldybėmis ar ūkiais, kurie labiausiai nukentėjo nuo gamtos stichijų, kad ūkiai galėtų susitvarkyti.
„Tų pavienių atvejų… Kiekvienas Lietuvos pienininkas yra pavienis atvejis. Tai ką jie galvoja, kad su kiekvienu pavieniu atveju aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai važiuos ir žiūrės? Tai nelogiška“, – savo nuomonę išsakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Ūkininkai prašo terminą pratęsti iki gruodžio 1 d.
