Albumas parengtas naudojantis Kauno miesto muziejuje saugomu gausiu S. Lukošiaus (1906–1997) archyvu, kuriame sukauptos fotografijos ir negatyvai tapo nepamainoma vaizdine istorine medžiaga.

Pasirodysiantis leidinys skirtas šio fotografo įamžintiems Senamiesčio ir Naujamiesčio kadrams, kuriuose užfiksuota dabar jau iš esmės pasikeitusi aplinka: seni pastatai ir kvartalai užleido vietą naujoms statyboms, gatvių jungtims, aikštėms, laiptams. Kai kurie pastatai buvo neatpažįstamai perstatyti ar restauruoti, kiti pakeitę funkciją tapo primiršti. Taip pat bus parodyta dalies vietovių kaita: šalia senojo vaizdo – griovimo darbai arba reginys po rekonstrukcijos.

Nors S. Lukošius yra žinomas kaip žymiausias XX a. Kauno architektūros ir urbanistinės raidos fotografas, apie jo asmenybę rasti daugiau informacijos lig šiol buvo gana sunku.

„Apie fotografą buvo itin menkai rašyta ir kalbėta, stigo informacijos. Rengiant naujausią leidinį muziejininkai nuodugniai pasidomėjo S. Lukošiaus biografija, jos detalėmis maloniai sutiko pasidalyti jo dukros. Tad leidinyje bus galima sužinoti ir daugiau įdomių faktų apie patį fotografą“, – pasakoja leidinio sudarytoja, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja dr. Inga Puidokienė.

Pagrindinė leidinio idėja – pasivaikščiojimas po tarsi kitą Kauną, kurio jau nebėra. Atsivertę albumą liks nustebę tie, kurie įpratę prie tradicinių vadovų ar žinynų, pateikiančių išlikusius lankytinus kultūros paveldo objektus. O perskaitę ir užvertę jį jau nebežiūrės į tas pačias vietas ankstesniu žvilgsniu – matyti vaizdai primins, kaip viskas čia atrodė anksčiau. Skaitytojas su anuometiniu Kaunu bus supažindintas nuosekliai, nuo vienų kvartalų ir gatvių pereinant prie gretimų tolesnių.

Pasak albumo sudarytojos, leidinį bus patogu naudoti ir vaikštant po miestą, nes parinktas tinkamas nešiotis knygos formatas, objektai sugrupuoti penkiais maršrutais, vedančiais nuo Kauno pilies iki Nepriklausomybės aikštės ir atvaizduotais įterptuose scheminiuose gatvių planuose.

Norintieji daugiau sužinoti apie leidinį (ar jį įsigyti) kviečiami gruodžio 9 d. 18 val. atvykti į Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) vyksiantį leidinio pristatymą, kuriame dalyvaus knygos sudarytojai, autoriai ir kiti garbūs svečiai.

Neatpažįstamas miestas

Laikui nepavaldus ne tik žmogaus, bet ir miesto veidas. Vaizdai, kadaise buvę artimi ir pažįstami iki skausmo, metams bėgant tampa istorija vadovėlių puslapiuose ar nuotraukų albumuose.

Rotušės rūsiuose, šalia fotožurnalisto, nūdienos fiksuotojo  Artūro Morozovo nuotraukų, įsitaisę fotografo S.Lukošiaus darbai darsyk paliudija stabų laikinumą ir sienų trapumą.

Parodoje visuomenei pristatomas 1955–1975 m. istoriją pasakojantis nuotraukų ciklas, kuriame fotografas įamžino  senosios laikinosios sostinės ir naujai statomo socialistinio pramoninio Kauno sandūrą, kai ėmė dygti pirmieji stambiaplokščiai namai, gigantiški fabrikai, savo veidą keitė gyvenamieji rajonai.

"Parodos pavadinimas – užuomina, kad atrinktos fotografijos skatina žiūrovą atsitraukti nuo kasdienės nušlifuotos realybės, kurios stabilumu ir tikrumu esame įsitikinę. Nuotraukos panardina į netolimą praeitį, kurioje mūsų miestas staiga ima atrodyti keistas ir neatpažįstamas", – atverti Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus duris ir patiems išgyventi to meto nuotaikas kvietė muziejininkė Sigita Žemaitytė.

Vonioje – ryškalai

Antai vienoje nuotraukoje – 1957-ųjų Vilijampolė, Komjaunimo aikštė, ir maža mergaitė vežimėlyje, kuri dabar veikiausiai jau įžengusi į septintąją dešimtį. Kitoje – 1970-ieji ir juose sustingęs Vladimiras Leninas visu ūgiu.

Kiek tolėliau – 1965-ieji Vilijampolėje, Jūratės gatvėje. Prie pastarosios nuotraukos ilgiau nei prie kitų sustingo dvi garbaus amžiaus damos – S.Lukošiaus dukros.

"Kadaise čia buvo bulvių laukai. Vėliau, gavus leidimą statyboms, atsirado šie pastatai", – pirštu į nuotrauką bedė Gražina Lukošiūtė. Nors daugumai pažinojusiųjų S.Lukošius – ilgametis Pramoninės statybos projektavimo instituto darbuotojas, savo aistrą fotografijai auginęs tris dešimtmečius, G.Lukošiūtei jis visų pirma – nuostabus tėtis.

"Aš niekada nemėgau fotografuotis, o tėtis nuolat mane pagaudavo su fotoaparatu. Tai skaitančią, tai dirbančią", – su nostalgija G.Lukošiūtė grįžo į Jūratės gatvę nuotraukoje, kurioje praleido kone keturias dešimtis metų. – Gyvenome name, keturiuose kambariuose. Ten tėtis ryškindavo visas nuotraukas, nes neturėjo studijos."

Seserys Gražina ir Danutė žinojo, kad tądien, kai tėtis į vonią pils specialius tirpalus, maudynių nebus. Tabu buvo ir pats ryškinimo procesas, dvi smalsias nosytes palikdavęs už storų durų. S.Lukošius mergaičių tik paklausdavo, ar nuotrauka, kurią laiko rankose, joms atrodo gera.

Numatyti trys ciklai

"Tėtis fotografavo viską: miesto pastatus, aikštes, dygstančius mikrorajonus, to meto paminklus. Būdavo, išeina sekmadienio rytą su fotoaparatu, o grįžta tik vakare. Vasarą, atostogų metu, važiuodavome į Juodkrantę ir pėsčiomis, gaudydamas kadrus, jis nueidavo net iki Nidos", – tėčio aistrą fotografijai prisiminė jo palikuonė.

G.Lukošiūtei antrino ir aktyvus fotografijos meno puoselėtojas Alvydas Vaitkevičius. S.Lukoševičių jis vadino vienu produktyviausių sovietinio Kauno dokumentuotojų, kurio fotografija buvo glaudžiai susijusi su mieste veikusių statybos institutų veikla.

"Maža to jis turėjo fenomenalią datų, pavardžių atmintį. Smulkiai aprašydavo kiekvienos nuotraukos istoriją, – A.Vaitkevičius prisiminė kelissyk egzaminavęs savo bičiulį. – Praėjus kuriam laikui, prašau priminti kokias nors datas ar kitas smulkmenas, susijusias su tam tikra vieta, o jis viską išberia kaip iš rašto, nė karto nesuklysdamas."

S.Lukošiaus paroda "Kitokio laiko nuojauta" – pirmasis fotografo nuotraukų ciklas, kurį miestiečiai ir Kauno svečiai rotušės rūsiuose galės pamatyti iki balandžio 6 d. Iš viso numatyti trys nuotraukų ciklai.

Joje bus eksponuojamos fotografijos iš Stanislovo Lukošiaus archyvo, saugomo Kauno miesto muziejuje. Šia paroda pradedamas trijų parodų ciklas, kuriuo siekiama plačiau pristatyti šio autoriaus asmenybę, darbus, jų vertę Kauno miestui.

Statybos projektavimo institutuose dirbusio Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) fotografijos darbuose daugiausia įamžinta skirtingų Kauno rajonų architektūra ir urbanistinė kaita XX a. šeštajame-aštuntajame dešimtmetyje. Tačiau taip pat juose regime gatvėse pulsuojantį kasdienį gyvenimą, ideologijos diktatą, autoriaus socialinį ir meninį jautrumą stebimiems reginiams.

Fiksuodamas naująsias statybas S. Lukošius kruopščiai įamžino dviejų miestų susidūrimą: senosios Laikinosios sostinės ir naujai statomo socialistinio pramoninio Kauno.

Kaunas tuo metu vis dar buvo šalies architektų kalvė, o šių, stačiusių miestą, branduolį sudarė jauniausioji tarpukarinių architektų karta. Dėl to įžvalgesnė akis čia gali pastebėti ir kur kas subtilesnių miesto kaitos reiškinių – fotografo įamžintuose statomuose individualių namų kvartaluose, administraciniuose pastatuose ir netgi kai kuriuose socrealistiniuose daugiabučiuose jaučiamas tarpukario architektūrinių tradicijų tęstinumas

“Parodos pavadinimas – tai užuomina, kad atrinktos fotografijos skatina žiūrovą atsitraukti nuo kasdienės nušlifuotos realybės, kurios stabilumu ir tikrumu esame įsitikinę, panardina į netolimą praeitį, kurioje mūsų miestas staiga ima atrodyti keistas ir neatpažįstamas. Kartais vaizdai palieka svetimos, neaiškios, užburiančios erdvės, tarsi sklendžiančios beorėje, saulės nutviekstoje erdvėje, įspūdį. Žmonės juda šioje miesto koordinačių sistemoje tiesėmis ir kreivėmis, kol galiausiai išblykšta iki kontūrų ir įklimpsta fotoemulsijoje. Žvelgdami į juos galime įvertinti ir savo žemiškųjų vaidmenų laikinumą”, - pasakoja Kauno miesto muziejaus muziejininkė Sigita Žemaitytė.

Parodos atidarymo renginio pradžia: 17 val. (Parodos atidarymo metu savo įžvalgomis dalinsis architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis)

Paroda Kauno rotušėje veiks iki balandžio 6 d.

Parodos organizatoriai: Kauno miesto muziejus.