Vilniaus miesto apylinkės teismas šią savaitę išnagrinėjo nuteistojo prašymą dėl dėl bausmės vykdymo panaikinimo.

Per posėdį buvo paskelbtas S. Tomo prašymas atleisti jį nuo bausmės vykdymo.

S. Tomas posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, jis teigė, kad dabar gyvena Šveicarijoje, Ciuricho mieste.

Jis buvo nuteistas už tai, kad 2019 metų balandžio 8 dieną Vilniaus centre kūju sudaužė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti J. Noreiką-Generolą Vėtrą. Šiuos savo veiksmus S. Tomas tiesiogiai transliavo ir komentavo internete.

„Aš buvau nuteistas už tai, kad sudaužiau fašisto Jono Noreikos lentą, 1941-1943 metais jis sušaudė 14,5 tūkstančių žydų. Aš žydas, todėl turėjau garbę sudaužyti lentą“, – teismui sakė S. Tomas.

Pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo, skyrė 50 parų arešto bausmę ir įpareigojo jį atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės patirtą materialinę žalą – 2 tūkst. 242 eurus.

Vėliau bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas S. Tomą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo išteisino. Tokį sprendimą šis teismas argumentavo tuo, kad sunaikinta memorialinė lenta žymėjo J. Noreikos darbo, o ne palaidojimo vietą.

Apeliacinės instancijos teismas S. Tomui skyrė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šešis mėnesius atlyginti turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau žala atlyginta nebuvo, probacijos tarnyba į užsienį išvykusio nuteistojo elgesio negalėjo kontroliuoti, todėl ji kreipėsi į teismą dėl bausmės pakeitimo S. Tomui. Teismo sprendimu, laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą.

„Aš prašau panaikinti šitą nutartį, nes praėjo vykdymo senatis. Aš metus gyvenau Vienoje, po to Izraelyje, paskui Minske ir Šveicarijoje, aš niekada nesislėpiau. Mano bausmė maža, kad išduoti Europos arešto orderį, reikia kad bent pusės metų trukmės bausmės, be to, praėjo ketveri metai nuo įvykio“, – sakė S. Tomas.

Jis pasakojo, kad nuolat dirbu advokatu, iš savo 40 metų jis tik 13 metų gyveno Lietuvoje, jis neturi čia giminaičių, artimųjų, visi yra emigravę į Izraelį.

„2019 metais aš tris mėnesius buvau deklaravęs gyvenamąją vietą, tai buvo mano turistinė kelionė“, – sakė S. Tomas.

Prokuroras Armandas Vainauskas nuteistojo klausė, kodėl jis neatvyko į Lietuvą atlikti arešto, nors žinojo, kad tokia bausmė jam paskirta.

„Mano tikslas – padaryti kuo didesnę reputacinę gėdą Lietuvai, padaryti bloga, aš norėjau, kad Lietuva kreiptųsi dėl ekstradicijos, norėjau parodyti, kad ji diskriminuoja žydus, planas nepavyko. Aš norėjau, kad Lietuvos antstoliai kreiptųsi į Izraelio antstolius“, – sakė S. Tomas.

„Prašymo nepalaikau, akivaizdus vengimas atlikti bausmę, tai nuteistasis patvirtino pats. Objektyvių duomenų nepateikė, kodėl neatliko trijų mėnesių arešto bausmės“, – sakė prokuroras A. Vainauskas, jam pritarė ir probacijos tarnybos atstovė Irina Sinkevič.

Tuo metu nuteistasis tikino, kad jis pats neprivalo atvykti į Lietuvą.

„Pareigūnai privalo atvykti ir pasiimti, buvau pranešęs apie deklaruotą gyvenamąją vietą užsienyje. Buvo pranešęs ir probacijai, ir prokuratūros darbuotojui“, – tikino S. Tomas.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė nutartį paskelbs lapkričio 20 dieną.

Teisingumo ministerija BNS patvirtino gavusi notą, kad Jungtinių Tautų Priverstinio dingimo komitetas nutraukė skubių veiksmų procedūrą, įvertinęs Lietuvos teisėsaugos pateiktą medžiagą.

Komitete procedūrą buvo inicijavęs advokatu prisistatęs Stanislovas Tomas. Anot Teisingumo ministerijos, komitetas pritarė Lietuvos Vyriausybės pozicijai, kad jis neturėjo teisės pateikti prašymo.

L. Stankūnaitei ir jos dukrai taikoma liudytojų apsaugos programa ir jos laikomos saugomais asmenimis.

Vyriausybės atstovė Karolina Bubnytė BNS sakė, kad procedūros užbaigimas „sudaro prielaidas tikėtis, kad šiuo precedentu bus sekama ir ateityje, užkertant kelią asmenims piktnaudžiauti nepagrįstais prašymais“.

Jungtinių Tautų konvencija dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo Lietuvai įsigaliojo 2013 metais.

Vilniaus apygardos prokuratūra skundu LAT siekė, kad S. Tomas būtų pripažintas kaltu ne tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ir dėl viešos pagarbos vietos išniekinimo bei už tai nubaustas areštu, kaip buvo nusprendęs pirmosios instancijos teismas.

S. Tomas buvo nuteistas už tai, kad pernai balandžio 8 dieną Vilniaus centre kūju sudaužė ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos kabėjusią memorialinę lentą, skirtą atminti J. Noreiką-Generolą Vėtrą. Šiuos savo veiksmus S. Tomas tiesiogiai transliavo ir komentavo internete.

Pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei viešosios pagarbos vietos išniekinimo, skyrė 50 parų arešto bausmę ir įpareigojo jį atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės patirtą materialinę žalą – 2 tūkst. 242 eurus.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas S. Tomą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo išteisino. Tokį sprendimą šis teismas argumentavo tuo, kad sunaikinta memorialinė lenta žymėjo J. Noreikos darbo, o ne palaidojimo vietą.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nesutiko su prokuroro argumentais dėl griežtesnės bausmės, tačiau atsižvelgė į poziciją, kad mirusiojo atminimas siejamas ne tik su mirusiojo palaikų ir kapo neliečiamumu, bet ir su kitais materialiais objektais, kuriais išreiškiama pagarba mirusiajam.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kitos viešosios pagarbos vietos nurodymas normoje rodo įstatymo leidėjo siekį įtvirtinti ir ne šalia asmens mirties ar kapo esančių objektų, kuriuose vienaip ar kitaip įamžintas mirusio asmens atminimas, teisinę apsaugą.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nors ir išplėtė viešosios pagarbos vietos aiškinimą, bet apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nepanaikino ir nepakeitė. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pasak teismo pranešimo, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad sugrąžinus asmeniui ankstesnę bausmę ji vis vien bus lygi galiojančiai bausmei, ir „apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimas būtų tik formalaus pobūdžio, jokių teisiškai reikšmingų padarinių nuteistojo teisinei padėčiai neturėtų“.

Apeliacinės instancijos teismas S. Tomui skyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

Šį sprendimą skundęs prokuroras argumentavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pagrindo Baudžiamojo kodekso straipsnio dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo numatytą nusikaltimo požymį „kita viešosios pagarbos vieta“ sutapatino su kenotafo, kapo, antkapinio paminklo ir kapinių, kuriose palaidotas mirusysis, teritorijos sąvokomis.

Į teisėsaugą kreipėsi apgautais pasijutę asmenys, jie aukojo S. Tomui po 50 eurų už pažadus europinėse institucijose ir teismuose siekti, kad Lietuvos valstybė pareiškėjams pakeltų pensijas.

Pasak portalo, tyrėjai nustatė, kad per du kartus į jo sąskaitas grynaisiais buvo įnešti 4,6 tūkst. eurų. Tyrėjams pavyko nustatyti tik tuos žmones, kurie patys pervedė įvairias sumas S.Tomui, tačiau tyrimu nepavyko išsiaiškinti,  kiek pensininkų iš tiesų jam sumokėjo, nes dalis pinigų į sąskaitas įnešti grynaisiais.

S. Tomas šiemet buvo nuteistas dėl Vilniuje kūju suskaldytos atminimo lentos Jonai Noreikai. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę sušvelnino jam skirtą bausmę ir 50 dienų areštą pakeitė laisvės apribojimu.

Teismo sprendimu, S. Tomas aštuonis mėnesius negalės be pareigūnų žinios keisti gyvenamosios vietos ir turės atlyginti daugiau kaip 2 tūkst. eurų žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

Trijų teisėjų kolegija S. Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta.

„Simbolinė J. Noreikos kapo vieta paruošta Antakalnio kapinėse. Taigi, S. Tomas veikė ne viešosios pagarbos vietoje“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Tačiau teisėjai konstatavo, kad S. Tomo veiksmai „buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų“.

„Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Šią išvadą leidžia daryti S. Tomo pasirinktas veikimo būdas ir jo siektas tikslas, sukelti bet kokį atgarsį visuomenėje“, – nusprendė teismas.

S. Tomas atminimo lentą sudaužė viešai balandžio pradžioje, patalpinęs įvykio vaizdo įrašą į socialinius tinklus.

Vilniaus valdžia suklijuotą lentą pakabino vėl, tačiau miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu liepą ji buvo nuimta.

Rugsėjį ant Vrublevskių bibliotekos protestuotojai vėl užkabino naują atminimo lentą.

Sostinės meras teigia nuimti lentą nusprendęs dėl to, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą. J. Noreikos įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą.

Jis buvo nuteistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Teismas taip pat priteisė apie 2,2 tūkst. eurų žalos atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybei ir konfiskavo nusikalstamos veiklos įrankį – kūjį.

Teisėja Inga Štuopienė paskelbė, kad S. Tomo veiksmai buvo „įžūlūs, vandališki“, jais „buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka“.

Byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Pats kaltinamasis į nuosprendžio paskelbimą neatvyko.

Jo advokatė Liudmila Karvelienė BNS teigė nežinanti, ar S. Tomas skųs nuosprendį, nes nepalaiko su juo ryšio.

Prokuratūra siūlė kaltinamajam paskirti 30 tūkst. eurų bauda, bet I. Štuopienė teigė, kad „vien tik baudos paskyrimas neužtikrina to, kad bausmė turėtų individualų poveikį kaltinamajam“.

Teismas paskyrė S. Tomui ir 7 tūkst. eurų baudą, bet kaltinamajam neteks jos mokėti, nes bausmės jam buvo subendrintos vadinamuoju apėmimo būdu.

S. Tomas atminimo lentą sudaužė viešai balandžio pradžioje, patalpinęs įvykio vaizdo įrašą į feisbuką. Vilniaus valdžia po dešimties dienų suklijuotą lentą pakabino vėl.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigia, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Plakatas netikėtoje vietoje

Tarp Naujojo turgaus ir Sveikatos priežiūros centro Taikos prospekte yra buvusių buities rūmų pastatas, kuris liūdnai pagarsėjo prieš devynerius metus, kai ten spausdintuvų bei kompiuterių remonto dirbtuvėse buvo rastas 54-erių klaipėdietis be galvos.

Vyras buvo žiauriai nužudytas. Ekspertų teigimu, jis buvo kankintas, o vėliau jam buvo surištos kojos ir nupjauta galva.

Tame pačiame pastate, kur įvyko šis baisus nusikaltimas, iki šiol veikia rusiškų knygų knygynas, kuriame prieš porą metų prekiauta propagandiniu žaidimu – Krymo užgrobimą simbolizuojančiais žaislais vaikams, žaliųjų žmogeliukų figūrėlėmis.

Ten pat veikia ir vėl į Klaipėdos miesto tarybą išrinkto V.Titovo bendrovė "Prūsijos centras".

Ant šios įstaigos stiklo, vidiniame buvusių buities rūmų kieme, dar praeitą savaitę kabojo kito, ne mažiau skandalingo, veikėjo, siekusio EP nario vietos, S.Tomo rinkimų plakatas.

"Norėjau padėti žmogui"

Kokie V.Titovo ryšiai su S.Tomu?

"Pažįstamas. Rinkome parašus už jį dėl rinkimų į EP. Palaikėme šį žmogų, kad jis dalyvautų rinkimuose. Kuo jis man patrauklus? Pažįstamas advokatas. Gynė Rolandą Paksą teisme. Jis paskambino ir paprašė pagalbos rinkti parašus. Kodėl gi nepadėti žmogui? Anksčiau jo nepažinojau", – tikino miesto tarybos narys.

V.Titovas prisipažino, kad su S.Tomu artimiau pažįstamas gal tik porą mėnesių. Paklaustas, kiek rėmėjų parašų už S.Tomą pavyko surinkti, V.Titovas neslėpė: apie tūkstantį.

Negaliu sakyti, kad man visos jo idėjos patinka. Tiesiog norėjau padėti žmogui.

"Ką reiškia jo reklaminis šūkis? Nežinau, klauskite jo paties. Negaliu sakyti, kad man visos jo idėjos patinka. Tiesiog norėjau padėti žmogui. Dar pagalbos rinkti parašus prašė Kazimieras Juraitis. Rinkome parašus ir už jį", – atviravo V.Titovas.

Pasidomėjus, ar kiekvienam paprašiusiam pagalbos, pavyzdžiui, jei tai būtų profesorius Vytautas Landsbergis, V.Titovas padėtų rinkti parašus, klaipėdietis reikšmingai nutylėjo.

Vis dėlto V.Titovo pastangų nepakako, nes nei K.Juraitis, nei S.Tomas nesurinko pakankamai parašų, kad galėtų balotiruotis vienas į Lietuvos prezidentus, kitas – į EP.

Save pristato įspūdingai

S.Tomas, šalia kurio kai kur nurodoma ir Čekovičiaus pavardė, 2008 m., siekdamas Seimo nario posto, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktoje savo biografijoje įrašė, kad yra gimęs Pavlodaro mieste Kazachstane.

Tada, prieš 11 metų, S.Tomas vienmandatėje Marių apygardoje Klaipėdoje antrajame ture rungėsi su tuomečiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu. Tą kartą į Seimą S.Tomas nepateko.

Savo biografijoje VRK S.Tomas tada rašė, kad "yra trijų universitetų Europos teisės doktorantas, tyrėjas, dėstytojas. Rengdamas daktaro disertaciją sukūrė per 850 naujų mokslinių sąvokų ir apibrėžimų. Yra Lietuvos, Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Belgijos mokslininkų sąjungų narys".

Taip pat S.Tomas nurodė, kad jis yra buvusio prezidento R.Pakso teisinis atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, taip pat – teisinis atstovas keliose bylose prieš LEO LT.

Tvirtino, jog moka prancūzų, anglų, lenkų, olandų, ispanų, rusų, latvių ir vokiečių kalbas.

Dabar VRK pateiktoji S.Tomo biografija – dar įspūdingesnė.

Tačiau, kaip paaiškėjo, šis asmuo niekada nebuvo įtrauktas į Lietuvoje oficialiai veikiančių advokatų sąrašą, maža to, jam uždrausta "advokatauti" ir Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).

Uždraudė "advokatauti"

Vyriausybės atstovo EŽTT tvirtinimu, 2016 m. gegužės 12 d. jis buvo informuotas, kad tų pačių metų gegužės 3 d. kolegijos pirmininkas nusprendė, jog "Moldovos, Lietuvos ar Andoros advokatu prisistatydavęs S.Tomas daugiau nebegali atstovauti ar kitaip padėti pareiškėjams, kurių peticijos pateiktos Teismui ir visose ateityje EŽTT nagrinėjamose bylose".

EŽTT pareiškėjų interesams atstovauti gali tik advokatas, turintis leidimą užsiimti advokato praktika bet kurioje susitariančiojoje šalyje ir nuolat vienoje iš jų gyvenantis ar bet kuris kitas kolegijos pirmininko patvirtintas asmuo.

"2016 m. sausio 29 d. Lietuvos advokatūra teisės portale INFOLEX buvo išplatinusi pranešimą, kuriame nurodė, kad S.Tomas buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir kurį laiką atliko advokato padėjėjo praktiką, tačiau buvo išbrauktas iš minėto sąrašo už šiurkščius profesinės etikos pažeidimus Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimu paskyrus jam drausminę nuobaudą. Taip pat pažymėjo, kad S.Tomas, viešoje erdvėje naudojantis profesinį vardą "advokatas", nėra ir niekada nebuvo nei pripažintas advokatu Lietuvoje, nei įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą", – rašoma Vyriausybės EŽTT atstovo pranešime.

Esą S.Tomas taip pat nėra įrašytas ir į ES valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvoje, sąrašą.

Pranešime rašoma, jog EŽTT apsvarstė advokatu prisistatydavusio S.Tomo elgesį ir priėmė beprecedentį sprendimą – uždrausti jam visam laikui atstovauti pareiškėjams ar teikti jiems kitą pagalbą Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Neseniai S.Tomas buvo įkūręs visuomeninį rinkimų komitetą ir siekė dalyvauti rinkimuose į EP, tačiau pritrūko rinkėjų pritarimo.

Paprašė politinio prieglobsčio

Paties S.Tomo versijos, kas jį sieja su prieštaringai vertinamu Klaipėdos politiku V.Titovu, sužinoti taip ir nepavyko.

Telefono numeris, kurį S.Tomas nurodė oficialiame savo tinklalapyje "Prof.S.Tomas Advokat", jis taip pat nurodytas ir VRK puslapyje, buvo išjungtas penktadienį (balandžio 19 d.), pirmadienį (balandžio 22 d.) ir antradienį (balandžio 23 d.).

S.Tomas neatsakė ir į elektroninį laišką, kurio adresas taip pat nurodytas oficialioje jo interneto svetainėje. Joje, be kita ko, rašoma, kad jis yra "Rusijos užsienio advokatas, praktikuojantis Normandijos salose".

Po to, kai S.Tomas kūju sudaužė karininko J.Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą sostinės centre, prokurorai jam pateikė įtarimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Teismo prašoma skirti jam 30 tūkst. eurų baudą.

Siekiant užtikrinti S.Tomo dalyvavimą teisminiame procese, jam skirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Tačiau S.Tomo bylą nagrinėjęs teismas balandžio 11 d. jam leido išvykti iš Lietuvos 10-iai dienų.

Esą S.Tomas buvo nusipirkęs bilietą kelionei į Izraelį. Iškart po to jis esą pranešė pasiprašęs politinio prieglobsčio Austrijoje.

Į Lietuvą grįžti S.Tomas privalėjo balandžio 21 d. Ar jis grįžo, nežinoma, nes jo telefonas išjungtas.

Ar S.Tomas pabėgo iš Lietuvos, vengdamas atsakomybės, taip pat nėra žinoma.

"Jo grįžimą turi kontroliuoti nebe teismas, o institucija, paskyrusi jam kardomąją priemonę, – prokuratūra arba policija. Jei jis negrįžtų ir pažeistų tą kardomąją priemonę, prokuroras turėtų kreiptis į teismą, prašydamas taikyti jam griežtesnę kardomąją priemonę. Jei S.Tomo šiandien Lietuvoje nėra, akivaizdu, kad jis pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas", – paaiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko patarėja Gintarė Vosyliūtė.

Komentaras

Lauras Bielinis

Politologas

Iš esmės S.Tomas savo elgsena demonstruoja, kas yra ir kaip atrodo klasikinis provokatorius, įtraukiantis naivius žmones net į nusikaltimus, sukuriantis keblias situacijas lygioje vietoje, sukeliantis įvairiausių politinių radikalų reakcijas. Tai yra provokatoriaus darbas ir todėl S.Tomą, manyčiau, turime įvardyti būtent taip. Ryšys tarp radikalų, kurie linkę į provokacijas, visuomet atsiras. O ir pats V.Titovas nėra nekaltas avinėlis, naivus pilietis, siekiantis, kad visuomenė artėtų prie rojaus. Jis akivaizdžiai atstovauja tam tikroms, nesakyčiau, revanšistinėms, bet nostalgiškai utopinėms mintims apie Tarybų Sąjungą, apie buvusią jos galybę ir apie tai, kad Lietuva – SSRS sudėtinė dalis, puoselėjančioms jėgoms. Todėl šiam herojui provokatoriai yra labai reikalingi ir naudingi. Jis daug lengviau gali su jais susikalbėti ir sukelti vienokius ar kitokius jų veiksmus. Šiuo metu V.Titovas ir S.Tomas yra vienoje barikadų pusėje, nors akivaizdu, jog jie veikiausiai vienas kito galbūt netgi nemėgsta, bet iš tikrųjų savo požiūriu į Lietuvą ir į šiuo metu čia vyraujančią politinę sistemą jie yra daugiau bendraminčiai nei priešininkai.