„Starlink“ įranga bus išbandyta viename „LTG Link“ traukinių, bandymus už 6,9 tūkst. eurų atliks Belgijos įmonė „Venn Telecom“. Jie truks tris mėnesius, pranešė LTG.

LTG technologijų direktorius Vytautas Bitinas sako, kad iki šiol traukiniuose belaidis ryšys prastai veikia važiuojant per miškingas ir rečiau apgyvendintas vietoves. Numatoma, kad „Starlink“ bandymų metu palydovinis internetas bus automatiškai aktyvuojamas tuose ruožuose, kur susilpnėja įprastas ryšys.

„Siekiame įvertinti visus rinkoje esančius sprendimus, kuriais būtų galima pagerinti traukiniuose teikiamas belaidžio interneto ryšio paslaugas, traukiniams važiuojant pro miškingas, mažiau apgyvendintas vietoves, kur interneto ryšys veikia su trikdžiais“, – pranešime teigia V. Bitinas.

Džiaugiuosi, kad „Lietuvos geležinkeliai“ siekia inovatyviai spręsti klientų dažnai keliamą problemą.

Susisiekimo ministras sako, kad palydovinis ryšys turėtų išspręsti belaidžio ryšio problemas, kurių išspręsti nepavyko bendradarbiaujant su kitomis telekomunikacijų bendrovėmis.

„Džiaugiuosi, kad „Lietuvos geležinkeliai“ siekia inovatyviai spręsti klientų dažnai keliamą problemą, kurios tiek laiko nepavyko įveikti bendradarbiaujant su tradicinėmis telekomunikacijų bendrovėmis. Viliuosi, kad palydovinis interneto ryšys pasiteisins ir visiems keleiviams galės būti užtikrintas nepertraukiamas ryšys visų kelionių metu“, – LTG pranešime sakė M. Skuodis.

„Starlink“ paslaugos Lietuvoje teikiamos nuo 2021 metų pabaigos, kai „Space X“ čia įsteigė savo padalinį.

Pasak G. Shotwell, kurią citavo naujienų agentūra „Reuters“, kompanija nenori, kad Ukrainos kariškiai naudotųsi „SpaceX“ technologijomis puolamiesiems veiksmams.

Kompanijos vadovė nurodė, kad sutartyje su Ukraina minimas tik „SpaceX“ įrangos naudojimas humanitariniais tikslais.

Be kitų dalykų, kompanijos terminalai padėjo aprūpinti ryšiu Ukrainos ligonines, bankus, fronto liniją.

„Ukrainos interneto ryšys yra per svarbus, kad būtų paliktas vieno privataus asmens rankose. Raskime būdą suformuoti Ukrainos sąjungininkų koaliciją sumokėti „Starlink“, arba raskime kitą alternatyvų tiekėją. Lietuva pasirengusi prisidėti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ šeštadienį pareiškė G. Landsbergis.

JAV, Vokietijos žiniasklaida šią savaitę pranešė, kad turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo Elono Musko (Ilono Masko) kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ atsisako finansuoti jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje. Šią paslaugą Kijevo prašymu pati bendrovė ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.

JAV televizija CNN penktadienį pranešė, jog „SpaceX“ pasiūlė Pentagonui perimti „Starlink“ naudojimo Ukrainoje finansavimą, kuris, jos skaičiavimais, iki šių metų pabaigos viršys 120 mln. JAV dolerių, o per artimiausius 12 mėnesių – 400 mln. dolerių.

CNN, remdamasi šaltiniais, nurodo, kad „SpaceX“ teigia nebegalinti „toliau dovanoti Ukrainai“ arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų po pranešimų apie plataus masto šios ryšio sistemos veikimo sutrikimus per ukrainiečių armijos kontrpuolimus.

Taip pat nurodoma, kad Ukraina prašo E. Musko papildomų 8 tūkst. „Starlink“ terminalų.

Iki šiol „SpaceX“ Ukrainai perdavė apie 20 tūkst. „Starlink“ terminalų, o E. Muskas yra sakęs, kad ši operacija jo bendrovei jau kainavo 80 mln. dolerių.

„Starlink“ terminalai suteikia prieigą prie didelės spartos interneto ten, kur jo nėra, ir leidžia Ukrainos kariuomenei, be kita ko, koordinuoti artilerijos smūgius bei valdyti bepiločius orlaivius.

Pats E. Muskas praėjusią savaitę apsižodžiavo su Ukrainos pareigūnais, kai pasiūlė šaliai sudaryti „taikos susitarimą“, pagal kurį į Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose būtų surengti Jungtinių Tautų prižiūrimi referendumai, aneksuotame Kryme būtų pripažintas Rusijos suverenitetas bei įtvirtintas Kyjivo neutralus statusas.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas nevyniojo žodžių į vatą: „Atsiknisk – mano labai diplomatiškas atsakymas jums“.

JAV televizija CNN penktadienį pranešė, jog „SpaceX“ pasiūlė Pentagonui perimti „Starlink“ naudojimo Ukrainoje finansavimą, kuris, jos skaičiavimais, iki šių metų pabaigos viršys 120 mln. JAV dolerių, o per artimiausius 12 mėnesių – 400 mln. dolerių.

„Mes negalime toliau dovanoti terminalų Ukrainai arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų“, – sakė „SpaceX“ valstybinių pardavimų vadovas, kurį cituoja CNN.

Tarp dokumentų, kuriuos „SpaceX“ išsiuntė Pentagonui ir su kuriais susipažino televizijos kanalas, yra ir ukrainiečių kariuomenės vado Valerijaus Zalužno liepos mėnesį E. Muskui pateiktas prašymas dėl papildomų maždaug 8 tūkst. „Starlink“ terminalų.

Kaip pažymi CNN, „SpaceX“ pareiškė, jog nebegali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje po to, kai neseniai buvo pranešta apie plataus masto šios ryšio sistemos veikimo sutrikimus per ukrainiečių armijos kontrpuolimus.

Iki šiol „SpaceX“ Ukrainai perdavė apie 20 tūkst. „Starlink“ terminalų, o E. Muskas yra sakęs, kad ši operacija jo bendrovei jau kainavo 80 mln. dolerių.

„Starlink“ terminalai suteikia prieigą prie didelės spartos interneto ten, kur jo nėra, ir leidžia Ukrainos kariuomenei, be kita ko, koordinuoti artilerijos smūgius bei valdyti bepiločius orlaivius.

Praėjusią savaitę E. Muskas, garsėjantis ir dėl savo pomėgio nepraleisti progos pasisakyti – dažnais atvejais prieštaringai – svarbiomis socialinėmis ar geopolitinėmis temomis, socialiniuose tinkluose apsižodžiavo su Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį – neigiamą ukrainiečių reakciją išprovokavo kontroversiškas JAV verslininko patarimas.

Jis pasiūlė sudaryti taikos susitarimą, pagal kurį Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose būtų surengti Jungtinių Tautų prižiūrimi referendumai, aneksuotame Kryme būtų pripažintas Rusijos suverenitetas bei įtvirtintas Kyjivo neutralus statusas.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas nevyniojo žodžių į vatą: „Atsiknisk – mano labai diplomatiškas atsakymas jums.“

Iki 40 iš 49 praėjusią savaitę paleistų nedidelių palydovų vėl įskriejo į atmosferą ir sudegė arba netrukus sudegs, informavo kompanija.

Pasak „SpaceX“, dėl praėjusį penktadienį kilusios geomagnetinės audros atmosfera tapo tankesnė, todėl padidėjus trinčiai kai kurie „Starlink“ tinklo palydovai tapo pasmerkti.

Operatoriai Žemėje bandė išgelbėti šiuos kompaktiškus, plokštės pavidalo aparatus, perjungę juos „miego“ režimu ir pakreipę, kad pasipriešinimas būtų kuo mažesnis.

Tačiau atmosferos trintis buvo per didelė, todėl palydovams nepavyko „pabusti“ ir pakilti į aukštesnę, stabilesnę orbitą, paaiškino bendrovė.

„SpaceX“ tebevaldo beveik 2 tūkst. „Starlink“ palydovų, skriejančių orbitoje aplink Žemę ir leidžiančių teikti interneto paslaugas atokiuose pasaulio kampeliuose. Šie aparatai išdėstyti aplink mūsų planetą didesniame nei 550 km aukštyje.

Saulės audros paveikti palydovai skriejo tarpinėje orbitoje. „SpaceX“ juos sąmoningai nukreipia į žemesnę nei įprastą orbitą, kad neveikiantys aparatai galėtų greitai grįžti į atmosferą, nekeldami grėsmės kitiems kosminiams aparatams.

Kompanijos teigimu, neseniai kristi pradėję palydovai nekelia jokio pavojaus nei orbitoje, nei ant žemės. Kiekvienas iš jų sveria mažiau nei 260 kilogramų.

„SpaceX“ palydovų praradimą pavadino „unikalia situacija“. Tokias geomagnetines audras sukelia mūsų centrinio šviesulio didelis aktyvumas – pavyzdžiui, žybsniai, dėl kurių iš Saulės vainiko į kosmosą ir Žemės link gali būti išmetami plazmos srautai.

2019 metais paleidžiant pirmąją „Starlink“ grupę, „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) kalbėjo apie planus sukurti iš kelių tūkstančių palydovų sudarytą tinklą, kuris padidintų interneto paslaugų prieinamumą. Bendrovė pasitelkdama šį tinklą bando padėti atkurti interneto ryšį Tongoje, užkluptoje katastrofiško ugnikalnio išsiveržimo ir cunamio.

Orbitoje aplink Žemę taip pat skrieja Londone įsikūrusios įmonės „OneWeb“ interneto palydovai. Tuo metu elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ ketina pradėti leisti tokius aparatus vėliau šiais metais.

Astronomai nerimauja, kad šie milžiniški tinklai trukdys stebėti naktinį dangų iš Žemės. Tarptautinė astronomų sąjunga steigia naują centrą, ieškosiantį būdų šiems trikdžiams pašalinti.

„Palydovinis plačiajuostis ryšys, kurį teikia „Starlink“, yra ypač vertingas regionuose, kur nepakanka antžeminės infrastruktūros, neveikia mobilusis ar šviesolaidinis ryšys“, – pranešime sako M.Skuodis.

„Space X“ anksčiau žadėjo, kad ji šias paslaugas pradės teikti kitų metų pradžioje, skelbia Susisiekimo ministerija.

Anot M. Skuodžio, „Starlink“ internetas prisidės Lietuvai įgyvendinant 2025 metų tikslą, kad visiems  gyventojams būtų suteikta galimybė naudotis ne mažesnės kaip 100 megabitų per sekundę spartos internetu.

„Kompanija mus informavo, kad artimiausiais mėnesiais galima tikėtis 100-150 megabitų per sekundę greičio, bet neilgai trukus ir interneto greitis, ir paslaugų kokybė gerės. Taigi, „kosminis“ internetas jau čia“, – teigia M. Skuodis.

Vasario mėnesį su „Space X“ atstovais vyko pirmasis nuotolinis susitikimas, kurio metu su kompanija pradėtas bendradarbiavimas. Netrukus „Space X“ šalyje įsteigė savo padalinį – bendrovę „Starlink Lithuania“.

Kanados ir JAV verslininko Elono Musko bendrovė „Space X“ šiuo metu pirmauja privačiame kosmoso sektoriuje pagal paleidžiamų palydovų skaičių bei yra viena didžiausių inovacijų kūrėjų pasaulyje.

E. Musko astronautikos bendrovė „SpaceX“ tikisi, kad galės tiekti internetą iš kosmoso didžiajai pasaulio daliai iki rugpjūčio.

Šiuo metu „Starlink“ turi kiek daugiau nei 69 tūkst. vartotojų, antradienį sakė E. Muskas vaizdo interviu „Mobile World“ kongrese Barselonoje.

„Tesla“ bosas teigė, kad „Starlink“ paslaugą vertina ne kaip konkurentą įsitvirtinusiems mobiliojo ryšio paslaugų teikėjams, o kaip papildomą paslaugą.

„Starlink“ sistemos sukūrimas kainuos apie 20 mlrd. JAV dolerių, įvertino E. Muskas.

Jei tinklas per tam tikrą laiką gaus pajamų, pinigai turėtų būti skirti „SpaceX“ raketos „Starship“ užbaigimui, sakė jis.

„Starship“ bus naudojamas skrydžiams į Mėnulį ir Marsą.

„Starlink“ paslauga šiuo metu vartotojams žada atsisiuntimo greitį iki 100 Mbps, o išsiuntimo – iki 20 Mbps.

Klientams paslauga kainuos 99 dolerius per mėnesį ir vienkartinę 499 dolerių investiciją į perdavimo įrenginį.

E. Muskas pripažino, kad „SpaceX“ paslauga tokiems terminalams šiuo metu kainuoja dvigubai brangiau. Tačiau „SpaceX“, laikui bėgant, nori sumažinti kainą iki kelių šimtų dolerių.

Anot Aušrinės Armonaitės, „Starlink“ Lietuvoje reikš geresnę interneto prieigą atokesnėse teritorijose.

„Vadinasi, kad Lietuvoje išmanius verslus, kuriems reikia geros interneto infrastruktūros, gero prieinamumo, didelio greičio, iš esmės galime vystyti bet kur“, – BNS penktadienį sakė A. Armonaitė.

„Miške, prie ežero esančiame namelyje, visur. Tai yra didelis dalykas ir manau, kad tai svarbu tiek gyventojams, tiek verslui“, – pabrėžė ministrė.

Anot jos, „SpaceX“ atėjimas rodo, kad Lietuva gali pritraukti pačius didžiausius vardus iš Jungtinių Valstijų. Pasak ministrės, kosmoso sektoriaus bendrovės kuria svarbias technologijas įvairiose srityse, todėl gali būti, kad Lietuva sieks pritraukti daugiau šio sektoriaus įmonių.

„Dažnas šypteli išgirdęs mus minint kosmoso sektorių, bet iš tiesų būtent šio sektoriaus inovacijas diegiančios ir vystančios mokslo bei verslo institucijos iš esmės kuria pokytį tokiose srityse, kaip sveikatos, optikos, lazerių technologijos, robotikos, dirbtinio intelekto technologijos, infrastruktūra“, – teigė A. Armonaitė.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad darbuotojų relokacijos paketas, kurį kitą savaitę svarstys Seimas, yra svarbus ne tik Baltarusijos, bet ir JAV bei Kanados įmonėms.

„Investicijos iš trečiųjų šalių – tai reiškia, kad kalbame ne tik apie Baltarusijoje esančius IT verslus, apie kuriuos paskutiniu metu labai daug kalbėjome, bet ir Jungtinių Valstijų, Kanados kompanijas, kurios taip pat domisi greitesniais procesais, mažesne biurokratija. Liko paskutinis žingsnelis, kad Seime priimtume įstatymų pakeitimus“, – teigė ji.

BNS penktadienį pranešė, kad „SpaceX“, kurią įkūrė JAV verslo magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas), įsteigė bendrovė Lietuvoje, kuri vystys palydovinio interneto technologijas. „Starlink“ yra „SpaceX“ dirbtinių žemės palydovų sistemos projektas.

„SpaceX“ į Lietuvą, kartu su vietos verslo bendruomenės pagalba, kvietė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, Lietuva galėtų būti tiltu palydovinio interneto plėtrai Baltijos šalių ir viso regiono rinkose.

Anot Mariaus Skuodžio, bendrovė į Lietuvą buvo pakviesta per susitikimą vasarį, su ja susisiekti padėjo šalies verslo bendruomenė.

„Susitikę pakvietėme juos („SpaceX“ – BNS) kuo greičiau atvykti į Lietuvą. Džiaugiuosi, kad pataikėme į kompanijos plėtros strategiją. Jie rinkosi, į kurią lokaciją keliauti ir plėstis. Tie sprendimai per keletą mėnesių realizavosi į tai, ką turime šiandien, įsteigtą kompaniją“, – feisbuke transliuotame komentare sakė M. Skuodis.

Anot jo, „SpaceX“ palydovinio interneto paslaugos „Starlink“ pritraukimas į Lietuvą prisideda prie inovatyvių paslaugų plėtros, ateityje iš „SpaceX“ Lietuvoje „galime tikėtis kažko daugiau“.

„Kalbame apie kompanijos atidarymą, natūralu – kuo daugiau Amerikos kompanijų Lietuvoje, tuo mums visiems geriau“, – teigė jis.

„Antras dalykas, ar galime tikėtis kažko daugiau? Taip, galime, bet tuos sprendimus priims kompanija, ir tai priklausys nuo mūsų aktyvumo ir to, ką galime pasiūlyti“, – tvirtino M. Skuodis.

Anot jo, tikimasi, kad „Starlink“ Lietuvoje atsiras kuo greičiau, tačiau ministras pabrėžė, kad palydovinis ryšys tikrai nepakeis 4G ir 5G mobiliojo ryšio, nes „Starlink“ yra labiau į atokias vietoves orientuota technologija.

„Faktas, kad technologijos greitai vystosi ir galbūt mes turėsime visiškai kitokias paslaugas iš „Starlinko“, apie kurias dar šiandien nekalbame“, – sakė ministerijos vadovas.

Penktadienį BNS pranešė, kad Lietuvoje įsteigta bendrovė „Starlink Lithuania“. „Starlink“ yra „SpaceX“ dirbtinių žemės palydovų sistemos projektas.

M. Skuodis anksčiau yra sakęs, kad Lietuva galėtų būti tiltu palydovinio interneto plėtrai Baltijos šalių ir viso regiono rinkose.