„Ieškome galimybių tai įteisinti ir kitaip dribti, šiandien Seimo statutas nenumato kitos galimybės“, – BNS sakė R. Baškienė.
„Čia reikia statuto pataisų, ir mes stengsimės tai kuo greičiau padaryti, kad viskas būtų teisėta, ir dabar dirbame ties tuo, ir būsimame posėdyje būtų priimti pakeitimai“, – teigė Seimo pirmininko pavaduotoja.
Seimas kitą antradienį po dėl karantino padarytos pertraukos renkasi į plenarinius posėdžius. Planuojami balsavimai dėl Vyriausybės dėl karantino teikiamų projektų, Konstitucinio Teismo teisėjų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo, prezidento grąžinto Civilinio turto konfiskavimo įstatymo.
Pasak R. Baškienės, projektų pateikimus, svarstymus Seimo nariai galės stebėti iš savo kabinetų, bet balsavimams rinksis į salę.
„Artimiausiame posėdyje 31 dieną mes dar neturėsime galimybių to padaryti (posėdžiauti nuotoliniu būdu – BNS). Pateikimus ir svarstymus Seimo nariai galės stebėti iš savo kabinetų, salėje būtų tik tie asmenys, kurie nori paklausti, bet po to teks susirinkti į salę ir balsuoti“, – sakė R. Baškienė.
Seimas pradėjus plisti koronavirusui pakeitė Statutą ir leido nuotoliniu būdu posėdžiauti parlamento valdybai ir komitetams, keli posėdžiai jau yra įvykę.
A. Armonaitė įregistravo pataisą
Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė registravo Seimo statuto pakeitimus, atveriančius galimybę organizuoti Seimo plenarinius posėdžius nuotoliniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis. Iki šiol nuotoliniu būdu posėdžiavo tik Seimo komitetai ir komisijos.
Pasak A. Armonaitės, esant ekstremaliajai situacijai, būtina užtikrinti nepertraukiamą parlamento veiklą priimant visuomenės ir valstybės interesams užtikrinti reikalingus teisės aktus.
„Prašome žmonių likti namuose, saviizoliuotis, todėl ir patys savo pavyzdžiu turime praktikuoti nuotolinį darbą. Be to, gali nutikti taip, kad, nustačius virusą vienam ar keliems Seimo nariams, turės karantinuotis absoliuti dauguma Seimo narių, sustos Seimo darbas, o parlamento veikla negali būti pertraukta jokiomis aplinkybėmis“, – teigė A. Armonaitė.
Jos teigimu, šiuo metu turimi tiek Seimo, tiek valstybės elektroninių ryšių pajėgumai leidžia sklandžiai organizuoti ne tik 141 asmens posėdžius, identifikavimą ir sprendimų priėmimą, bet ir kur kas didesnių grupių susitikimus. „Taigi elektroninių plenarinių posėdžių organizavimas yra politinės valios, o ne techninio įgyvendinimo klausimas“, – pridūrė ji.
Prašome žmonių likti namuose, saviizoliuotis, todėl ir patys savo pavyzdžiu turime praktikuoti nuotolinį darbą.
Statuto pataisa numato, kad, elektroniniu būdu Seimo nariams dalyvaujant ir balsuojant posėdyje, turi būti užtikrintas Seimo nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas, taip pat daromas garso įrašas ir posėdis transliuojamas Seimo interneto svetainėje.
A. Armonaitės teigimu, elektroninėje erdvėje vykstantys plenariniai posėdžiai nebūtų naujas fenomenas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba šios savaitės trečiadienį jau posėdžiavo ir sprendimus priėmė elektroniniu būdu, Tarybos narių tapatybę, registraciją ir balsavimą registravusi elektroninių valdžios vartų pagalba. Parlamentarės duomenimis, ties elektroninių parlamento plenarinių posėdžių įgyvendinimu jau dirba Estijos ir Latvijos parlamentai.
