Sulaukė palaiminimo

Vos tik pamačiusi mus pro seno medinuko langą, kuriame gyvena jau septynias dešimtis metų, Stefa Navardaitienė išbėgo į lauką. Vesdama plytelėmis klotu takeliu ranka ji mostelėjo į rudenines gėles, kurių pavadinimo iki šiol nežino, obuolius, iš kurių prieš kelias dienas spaudė sultis, o tada į daugiabutį, prisišliejusį prie jos namo.

"Ten gyvena buvusi "Kauno dienos" žurnalistė Rūta Kanopkaitė. Anksčiau dažnai sėdėdavome mano kieme, o dabar ji man per langą mojuoja", – dirstelėjusi į užuolaidas trečiame aukšte, S.Navardaitienė pakvietė į terasą.

Pasiūliusi vieną iš keturių pintų krėslų ir puodelį kavos su cukruotu grybuku, namų šeimininkė neskubėjo taisytis šalia. Trumpam atsiprašiusi, po akimirkos atgal grįžo su knyga "Lietuvos moterys". Joje greta Dalios Grybauskaitės, Vaivos Mainelytės, Jurgos Ivanauskaitės ir kitų šaliai nusipelniusių moterų – S.Navardaitienės nuotrauka su trumpu gyvenimo aprašu. Netrukus 90-ąjį jubiliejų švęsianti moteris neslėpė, kad dėmesys jai malonus, todėl namuose apstu pačių įvairiausių jo išraiškų. Pradedant 1999-ųjų "Grok, Jurgeli" plakatu, ant sienos kabančiu humoristės šaržu, baigiant vasarą įteiktu popiežiaus Pranciškaus palaiminimu. Pastarąjį yra gavęs ne vienas lietuvis, tačiau už artistinius nuopelnus įvertinti vos keli. 2011 m. palaiminimą popiežius Benediktas XVI suteikė neseniai anapilin iškeliavusiai gerai Stefos bičiulei dainininkei Neli Paltinienei, o pernai popiežius Pranciškus palaiminimą atsiuntė ir N.Paltinienei, ir jos vyrui Arvydui Paltinui.

"Tokie įvertinimai neleidžia sustoti. Todėl pažadėjau sau – kol būsiu gyva, eisiu tik pirmyn", – taip ir neprisėdusi terasoje, S.Navardaitienė paragino eiti gilyn į namus.

Pasiilgę liaudiškos muzikos, į Kauno sporto halę žmonės plūdo kaip per kokius atlaidus. Į vėlesnius renginius jau driekėsi eilės prie bilietų.

Ragino eiti mokinius

Už nugaros palikusi nuotraukų alėją, skaitovė ir renginių vedėja prisėdo ant minkštasuolio. Tada stvėrė televizoriaus pultelį ir pakvietė trumpai pažiūrėti bičiulių montuotą filmą.

"Stefutės nuo pat gimimo stiproką balsą pirmiausia išgirdo Švendrių kaimo bendruomenė. Jos artistiniais sugebėjimais džiaugėsi mama Kazimiera ir tėvas Antanas. Stefutė greitai augo, visą laiką buvo graži ir greitai pražydo. Sėkmingos vedybos leido pradėti grožėtis ir naudotis gyvenimu. Stefa mokėsi, gimdė vaikus, įvykdė normą tėvynei – susilaukė Rimos, Antano ir Daivos. Keliavo ir, svarbiausia, pakilo ant scenos visam gyvenimui", – prieš tęsdama pasakojimą, S.Navardaitienė pataisė netikslumą kino juostoje.

Apie savo sėkmę Stefa sako, kad atsidūrė tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pirmasis "Grok, Jurgeli", anot jos, įvyko ne 1970-aisiais, kaip kad sakė užkadrinis balsas, o 1969 m. Pradžioje buvo svarstytas kitas renginio pavadinimas, vis dėlto galiausiai prilipo tas, kuris jau pusšimtį metų skamba liaudies muzikos gerbėjų lūpose. Bene tiek pat už "Grok, Jurgeli" vairo Vaidoto Stulgos siūlymu stovėjo ir S.Navardaitienė. Pirmoji šventė buvo surengta Profsąjungų kultūros rūmuose. Sumanytojai ir organizatoriai baiminosi, kad salė bus pustuštė, todėl kiekvienas ieškojo būdų, kaip privilioti kuo daugiau žiūrovų. Tuometėje 4-ojoje vidurinėje chemijos mokytoja dirbusios Stefos metodas buvo veiksmingiausias.

"Mokiniams sakiau: jei ateisite į šventę – vieną pamoką neklausinėsiu. Tų, kurie atsives draugą ar kokią močiutę – prie lentos nekviesiu dvi pamokas", – S.Navardaitienė skaičiavo, kad susirinkusiųjų tąkart buvo ne vienas šimtas.

Gebėjo valdyti minią

Pirmam "Grok, Jurgeli" Stefa apsirengė žaliai, todėl vienas partietis ją praminta rūta. Laikui bėgant linksmuolei prilipo ir daugiau pravardžių. Kažkas į ją kreipėsi Motuše, kažkas vadino renginio talismanu. Kostiumėlių taip pat būta įvairių. Antai septintais metais šventės vedėja pasipuošė ypatinga, specialiai jai austa, lietuviškais raštais puošta palaidine. Dar vėliau humoristė apsivilko dailininkės kurtu tautiniu kostiumu. Pastarasis buvo eksponuotas vienoje parodoje. Tiesa, labai greitai ilgapirščiai nugvelbė kostiumo liemenę.

"Vieni drabužiai buvo labiau, kiti mažiau vykę. Kol buvau jaunesnė, labiau puošiausi, o paskui su tokiu pačiu kostiumu į sceną ėjau", – juokėsi pašnekovė.

Po metų šventė vyko toje pačioje vietoje, tik bilietai jau kainavo pusę rublio. Trečiaisiais metais įėjimas pabrango iki rublio, mieste pasirodė informaciniai renginio plakatai, "Kauno dienoje" – skelbimai. Nedidelėje kultūros rūmų salėje žmonės neišsiteko, taip "Grok, Jurgeli" su S.Navardaitiene priešakyje, žengė į Kauno sporto halę. Tuo metu konkurentų šiai šventei nebuvo, o jos įrašus ilgą laiką rodė visuomeninė Lietuvos televizija. "Duokim garo" gerokai vėliau užėmė jo vietą eteryje.

"Pasiilgę liaudiškos muzikos, į Kauno sporto halę žmonės plūdo kaip per kokius atlaidus. Į vėlesnius renginius jau driekėsi eilės prie bilietų", – varžytuvių ilgametė pasakojo, kad patikėtą renginio vairą, jai sekėsi laikyti puikiai.

Stefa visada žinojo, kur ir ką pasakyti arba kaip suvaldyti publiką. Nors programa būdavo sudėliota iš anksto, scenoje Stefa viską darydavo ne iš lapo, o kaip ji sako – iš širdies.

"Būdavo, išverdu bulvių, kopūstų, dešrelių. Susėdame prie stalo su V.Stulga, kuris ilgus metus režisavo "Grok, Jurgeli", ir jis sako: susirašome viską, bet tu daryk, kaip išeina. Aš ir darydavau", – šventės šeimininkė su mediniu samčiu džiaugėsi visuomet sėkmingais ekspromtais.

S.Navardaitienė pasakojo, kad nei vieno jos vaiko scena taip ir nesuviliojo. (Tomo Raginos nuotr.)

Priverstinė pertrauka

Tiesa, buvo laikų, kai dėl programos tekdavo pasukti galvą. Kaip suvaldyti publiką, kad ši per daug neįsismarkautų? Kaip neištarti ko nors ne laiku ir ne vietoje?

"Kartą viena kapela uždainavo : tegul kitur upeliais auksas teka, niekur nebus gražiau kaip Lietuvoj. Publikai taip patiko žodžiai, kad ji plojo nesustodama. Bandau raminti – neišeina. Vėliau prie manęs priėjo kažkoks ponas ir sako: vakariniame renginyje to negali būti, priešingu atveju "Grok, Jurgeli" daugiau nebus. Ką daryti? Paleidome kapelą su ta daina, o kita kapela stovi pasiruošusi. Vos tik pirmoji baigė, antroji tekina užėmė vietą scenoje, kad neliktų tarpo žmonių plojimams", – humoristė džiaugėsi susidorojusi su šia užduotimi. Ne kartą jai teko atremti ir aštrius saugumiečių žvilgsnius. Sovietinės ideologijos sargai, anot pašnekovės, ateidavo pažiūrėti, ar scenoje ir salėje per kraštus nesilieja tautiniai jausmai. Koncertai būdavo įrašomi, šventės scenarijus peržiūrimas.

Kai saugumiečiams prasikalto Stefos vyras, jai buvo uždrausta lipti ant "Grok, Jurgeli" scenos. Moteris juokavo, kad toks sprendimas buvo naudingas – pertrauka patikrino jos ir žiūrovų santykius. Tuo metu organizatoriai įsitikino, kad posakis, esą nepakeičiamių nėra, Stefai negalioja.

"Kai grįžau atgal, žmonės mane pasitiko su tokiais audringais plojimais. Stovėjau scenoje ir negalėjau žodžio ištarti per ašaras", – net ir prabėgus daug metų, S.Navardaitienė dėkojo žiūrovams, atmintyje palikusiems tokius jautrius prisiminimus.

Veiklos turėjo sočiai

"Niekada negyvenau laukimu nuo vieno iki kito "Grok, Jurgeli" – visą gyvenimą turėjau begalę įvairios veiklos", – S.Navardaitienė dirstelėjo į iliustruotas namų sienas, pasakojančias jos gyvenimo istoriją. Antai, vienoje nuotraukoje Stefa su gimine, kuri anot jos, tvirta kaip kumštis. Kitoje – humoristė su D.Grybauskaite, trečioje ji prie mokyklos suolo. Pasirodo, baigusi tuometį Kauno politechnikos institutą, Stefa daugiau nei trisdešimt metų dėstė chemiją dabartinėje S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje. Internetiniame mokyklos puslapyje, įstaigą garsinusių pedagogų skiltyje, dar ir dabar galima rasti humoristės vardą.

"Nežinau ar gera mokytoja buvau, bet pamenu, kad po vienos mano pamokos, kurioje pasakojau apie sacharozę, direktorė sakė, kad tai stebuklas. Tikiu, kad ne visiems mokiniams patikau, bet dauguma mena tik geruoju, – paklausta, ar geriau jautėsi prie mokyklos lentos, ar scenoje, S.Navardaitienė akimirką sudvejojo: – Tikrai negaliu pasakyti. Man patiko ir ten, ir ten."

Turi ji ir teatralės išsilavinimą. Pastarąjį įgijo J,Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos Teatro skyriuje.

"Įgijau jį kiek vėliau. Turbūt todėl taip ir atsiskleidžiau", – S.Navardaitienė pasakojo, kad išėjusi iš mokyklos ji visa atsidavė scenai.

Ne kartą svarbiais valstybės apdovanojimais įvertinta moteris kelias dešimtis metų rengė humoro vakarus su garsiomis Lietuvos aktorėmis Regina Varnaite, Nijole Narmontaite, Doloresa Kazragyte ir dainininke N.Paltiniene. Keliavo po šalį ir visą pasaulį.

Norėjau lipti ant scenos, bet vaikai kategoriškai pasisako prieš. Viskas dėl tos koronos.

Nemėgsta pyrago

Tik dabar Stefa šiek tiek sulėtino tempą. Nevairuoja ir automobilio, nors dar visai neseniai be jo negalėjo apsieiti.

"Kai išsilaikiau teises, Kaune buvau septinta vairuojanti moteris. Būdavo, važiuoju su savo moskvičiumi, o praeiviai net atsisukę žiūri į mane", – dėmesio S.Navardaitienė ir dabar nestokoja. Žmonės ją iki šiol prisimena, sutikę sveikinasi, dėkoja ir dalijasi prisiminimais.

"Prieš kelerius metus kieme susilaužiau ranką. Ligoninėje chirurgas pamatė ir sako: visą laiką buvau ištikimas jūsų gerbėjas, "Grok, Jurgeli" žiūrovas. Ir ką? Surinko, sušriubavo man ranką", – anot šmaikštuolės, būta ir daugiau panašių malonių susitikimų. – Kažkada ligoninėje, bet jau kitoje, sutikau dar vieną daktarą. Pasakojo, kad būdamas vaiku su tėvais eidavo į halę ir vis laukdavo, kada nulipusios nuo scenos kapelos užleis man vietą. Juokiausi tada, kad gerą klausytoją užauginau."

Praėjusiais metais minėjęs savo penkiasdešimties metų gyvavimo sukaktį, "Grok, Jurgeli" spalio 17-ąją ir vėl pakvies liaudies muzikos mylėtojus. Tądien Stefai sueis 90 metų.

Tomo Raginos nuotr.

"Norėjau lipti ant scenos, bet vaikai kategoriškai pasisako prieš. Viskas dėl tos koronos. Praėjusiais metais ėjau, miniatiūras sakiau, žmonės plojo", – humoristė krimtosi, kad pandemija sujaukė visus jos planus. Juolab kad scenos legenda jau buvo paruošusi ir eiles, rašytas poetės Ramutės Skučaitės.

"Būčiau sakius: aš gimtadienį švenčiu, į svečius visus kviečiu, bet esu keista teta, nevaišinsiu arbata ir vargu, vargu, vargu pavaišinsiu pyragu. Virt nemėgstu, kepti nemoku, jei darau ką – tik dėl juoko . Kaip svečius aš sutinku? Taip, kaip pridera, – juoku, – paklausta, ar spalio 17-ąją netikėtai užsukusių svečių tikrai nevaišins pyragu, S.Navardaitienė nusijuokė: – Geriau jau grybais. Vaikai šiemet privežė pilnas pintines."

Tradicinių „Grok, Jurgeli“ varžytuvių organizatoriai tikina, kad renginio sėkmės paslaptis – paprastumas ir išlaikomos tradicijos.

Kaip pastebi ilgametė kapelų šventės vedėja, renginio ambasadorė Stefa Navardaitienė, net ir po bene pusamžio renginys vis dar išlaiko savo žavesį ir surenka pilną halę žiūrovų.

„Prasidėjus „Grok, Jurgeli“ varžytuvėms galėdavome nors ir dešimt halių žiūrovų surinkti. Tiek stipri buvo liaudiškos muzikos trauka. Žmonės tiesiog prisimindavo savo šaknis, gryčias, iš kurių kilo. Jie čia susirinkdavo ne tik pasiklausyti kapelų, bet ir patys kartu dainuodavo, šokdavo, bendraudavo ir tiesiog linksmindavosi. Džiaugiuosi, kad toks renginys išliko ir šiandien“, – prisiminimais dalinosi S. Navardaitienė.

Anekdotais, žaidimais ir linksmomis pasakėčiomis garsėjančią vedėję pakeitęs aktorius Arūnas Žemaitaitis tikina, kad su šiuo renginiu užaugo jis pats ir džiaugiasi tapęs „Grok, Jurgeli“ dalimi.

„Atsimenu, kaip dar su seneliais žiūrėdavome šį renginį. Mane tiesiog žavėjo liaudiški šokiai ir muzika, spalvingi kostiumai ir nuostabi renginio šventiška nuotaika. Ką jau kalbėti apie renginio puoselėtas liaudies tradicijas ir papročius. Ir dabar renginys liko toks pats žavus ir minimaliai pasikeitęs“, – pasakojo varžytuvių vedėjas. Jam ant scenos talkins aktorė Birutė Prekevičiūtė-Meškauskienė

Į vienu iš seniausių tradicinių renginių Lietuvoje tituluojamas varžytuves šiemet atvyks apie 200 atlikėjų. Organizatoriai tiki, kad vienas iš sėkmės raktų yra ir šių dalyvių užsidegimas tam, ką jie daro.

„Čia dalyvauja žmonės, kurie po savo darbų dar randa jėgų ir vakarus paskiria muzikai, kartu su kaimynais, kolegomis ar draugais daro tai, kas jiems patinka – groja ar šoka. Tai šilti ir paprasti žmonės, kuriems galimybė sudalyvauti „Grok, Jurgeli“ didžiosiose varžytuvėse yra tikra šventė“, – pasakojo A. Žemaitaitis.

Kolektyvus rajonuose atrankiniuose turuose išrenka žiūrovai ir komisija. Šie liaudiškos muzikos kolektyvai jau kartą įrodė, kad yra ne iš kelmo spirti ir šeštadienį žiūrovai galės išgirsti aukščiausio lygio liaudišką muziką. Tarp dalyvių šiemet pateko ir renginio naujokų.

Dėl žiūrovų ovacijų šiemet būgnus trankys, smuiko stygas trikdys ir liaudiškas dainas atliks kapela „Gaspadorius“ iš Skuodo rajono, Rukų kaimo. Ignalinai atstovaus „Keiziai“ iš Ceikinių kaimo. Iš Varėnos atvyks „Periodas“, o Alytaus rajono, Punios kaimo – „Punia“. Rietavo vardą gins „Subata“, o Marijampolės rajonui – Baraginės jaunimo kapela „Svaja“. Iš Kybartų atvyks „Žemyna“. „Zyplių dvaro“ kapela atvyks iš Lukšių, Šakių rajone. Kauno rajonui atstovaus Batniavos vaikų liaudiškos muzikos kapela „Karklynėlis“.

Be aštuonių regioninėse varžytuvėse nugalėjusių kapelų, šiemet šventėje dalyvaus ir kviestiniai svečiai – „Daumantų muzikantai“ iš Kėdainių, pasišokti kvies Vilkaviškio kultūros centro šokių kolektyvas „Lelija“. Savo kūrinius atliks ir smagi studentiška jungtinė Kauno technologijos universiteto tautinio ansamblio „Nemunas“ ir A. Stulginskio universiteto „Ūkininkas“ kapela.

Pastarosios vadovas Romualdas Sadzevičius tikina šiemet su kapela paruošęs keletą ypatingų kūrinių, kurie nors ir nėra liaudiški, bet būtent taip nuskambės halėje. Jis tikisi, kad šiuos kūrinius kartu su muzikantais uždainuos ir visa susirinkusi halė.

„Grok, Jurgeli 2016“ Kauno sporto halėje vyks lapkričio 12 d. 16 val.