Tai „Telegram“ kanale pranešė ir galimo aktoriaus vizito nuotraukas paviešino Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas.

Nuotraukose matosi aktorius, stovintis kolonijos griuvėsiuose.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad S. Seagalas planuoja sukurti filmą apie Donbasą.

Primename, kad S. Seagalas yra gavęs Rusijos pilietybę. Jis čia dažnai lankosi, Rusijoje jis atšventė ir savo 70-metį.

2017 metais aktoriui penkeriems metams buvo uždrausta atvykti į Ukrainą. Tokių sankcijų saugumo tarnyba ėmėsi dėl aktoriaus išreikštos paramos dėl Krymo aneksijos.

„Keptos morkos“, – į aukštą medį įsikoręs joms atsakė Stevenas Seagalas (1952).

Progresyvieji jaunuoliai ir populiariosios muzikos žvaigždės dūsavo ir raudojo. Nuliūdęs ir susikrimtęs buvo net Romos katalikų popiežius. Demokratiškų valstybių politikai kliedėjo apie abstrakčią taiką Palestinoje ir galimybes pagerinti Rusijos bei JAV santykius. Savo pasąmonės gelmėse jie jau ruošė kalbas Nobelio taikos premijos teikimo ceremonijai.

„Žydai“, – šnypštė skiepų bijantys visuomenininkai, kurių prosenelė Genaraldina kadaise per vasaros saulėgrįžos šokius, stebint visam kaimui, jodinėjo ant smuiku grojusio kailialupio Davido sūnaus Samuelio.

Kairieji intelektualai nesakė nieko, tik grūmojo JAV pusėn. Jeigu jie turėtų ką pasakyti, nebūtų kairiaisiais.

Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms atstovaujantis Nikita Sergejevičius Michalkovas (1945) „Eurovizijos“ dainų konkurso scenoje tenkino kiaulę, žviegiančią žmogaus balsu. „Už taiką“, – vaitojo žaginamas gyvūnas. Uzbekistano papuasų komisija šiam pasirodymui skyrė dvylika balų.

Beveik tuo pat metu Krymo kalifato laivyno lakūnas, psichopatas Aliaksandras Grigorijevičius (1954) degančio lėktuvnešio „Narodnaja chaltura“ denyje atsisveikino su savo širdies draugu, vyriausiuoju sultono Filipo Bedrosovičiaus (1967) haremo eunuchu, liliputu Vladimiru Vladimirovičiumi (1952).

Jų akys blizgėjo komjaunuolišku entuziazmu, mat Aliaksandras protesto prieš Izraelio agresiją vardan ruošėsi užgrobti iš Atėnų skrendantį lėktuvą.

„Vovočka“, – švelniai ištarė Aliaksandras ir įgnybo į botokso pritvinkusį draugo veidą.

„Sašenka“, – saldžiai atsakė Vladimiras ir pakuteno psichopato ūsus.

„Nepamiršk Šveicarijos paštu išsiųsti to laiško. Viskas dėl Palestinos vaikų“, – pakartojo Aliaksandras.

„Neužmiršiu. Dėl vaikų. Palestinos vaikų“, – atsakė Vladimiras.

„Žiūrėkite, delfinai atplaukė“, – sušuko televizijos kanalo „Paraša Today“ žurnalistas ir jo kolegos atitraukė savo kameras bei fotoaparatus nuo įsimylėjėlių.

Jau daugiau nei septyniasdešimt metų Palestina vadinamo regiono žemėse vyksta semitų ir vietinių musulmonų susirėmimai. Kas gi stūkso po itin aptakiu ir politiško korektiškumo pritvinkusiu Palestinos ir Izraelio konflikto terminu?

Kodėl kiekvienas oro gadinimas Gazos Ruože sukelia Vakarų žiniasklaidos ir visuomenės isteriją, kurioje susipina naivios kalbos apie abstrakčią taiką, kvailos sąmokslo teorijos ir dešimtmečius slapta rauginta antisemitinė neurozė?

Kas tie palestiniečiai, kurių kančios geba po viena vėliava sutelkti Karlo Heinricho Marxo (1818–1893), Adolfo Hitlerio (1889–1945) ir Johno Lennono (1940–1980) šalininkus?

Nuo seniausių laikų Palestina vadinamo regiono žemėse liejosi kraujas, mat skirtingų politinių, etninių ir religinių grupių atstovai šiuose kraštuose kovojo dėl dominavimo.

Iškasenų ekspertai tvirtina, kad žmogaus protėviai į šias žemes atklydo daugiau nei prieš 1,5 mln. metų. Vėlyvajame akmens amžiuje regione pradėta užsiimti žemės ūkiu. Susikūrė pirmosios sėslios gyvenvietės. Kai kurios jų gyvuoja iki šiol (pvz., Jerichas).

Teigiama, kad bronzos amžiuje šiuose kraštuose atsirado vadinamoji Kanaano civilizacija. Joje pirmuoju smuiku veikiausiai griežė semitų protėviai arba jiems gimininga etninė grupė. Ši kultūra patyrė stiprią politinę, karinę, kultūrinę ir ekonominę Egipto, Mesopotamijos, Kretos ir kitų kaimyninių civilizacijų įtaką.

Beveik tuo pat metu, auštant geležies amžiui, Palestinos žemėse atsirado dar dvi etninės grupės – izraelitai ir filistinai. Izraelitai nevalgė kiaulienos, išpažino monoteistinę religiją ir apipjaustydavo savo naujagimius. Remiantis Senuoju Testamentu, keliama versija, kad izraelitai – dvylika semitiškai kalbančių genčių, save kildinančių iš Izraeliu praminto pranašo Jokūbo, Abraomo anūko.

Šventuosiuose judėjų ir krikščionių tekstuose filistinai paminėti beveik 280 kartų, daugiausia neigiamame amplua. Senąjį Testamentą skaityti bandę žmonės veikiausiai prisimena pasakojimą apie stipruolį Samsoną, pasižymėjusį antžmogiška fizine jėga.

Samsonas niekada nekirpo savo plaukų, mat fizinę jėgą, leidusią plėšyti laukinius žvėris ir talžyti žmonių minias, Dievas jam suteikė per garbanas. Filistinams galiūnas iškrėtė daug eibių, tad šie neapsikentę papirko jo sugyventinę Dalilą. Sužinojusi galiūno paslaptis, mergužėlė nukirpo jo plaukus ir dieviškos jėgos Samsoną apleido.

Sugavę stipruolį, filistinai jam išdūrė akis ir sukaustę grandinėmis vertė sukti girnas bei linksminti minią. Vėliau Samsono plaukai ataugo ir jis niršdamas sugriovė filistinų šventyklą. Galiūnas žuvo pats, tačiau atkeršijo savo engėjams.

Manoma, kad filistinai į regioną atsigabeno geležinius ginklus, vežimus ir naujas vyno fermentavimo paslaptis. Teigiama, kad jie garbino kelias dievybes, tačiau Senajame Testamente svarbiausiu šios etninės grupės dievaičiu yra laikomas Dagonas (dievas-žuvis).

Iki šių dienų nežinoma, kas buvo filistinais vadinami žmonės. Jie galėjo būti ir tolimi izraelitų giminaičiai, ir visiškai nieko bendro su semitais neturinčios civilizacijos atstovai. Šiuo metu yra manoma, kad, augant Asirijos ir Babilono įtakai regione, filistinai prarado savo etninę tapatybę ir visiškai išnyko iš tautų repertuaro.

Vėliau į Palestinos žemes buvo atklydęs ne vienas užkariautojas. Žydams, krikščionims ir musulmonams šventus kraštus krėtė žudynės, kultūrinis ir biologinis skirtingų tautų maišymasis, naujų religijų ir sektų gimimas, žemės drebėjimai, tad šiuolaikiniai „Hamas“ ekstremistai veikiausiai mažai ką turi bendro su Samsoną skriaudusiais žmonėmis.

Šiuo metu manoma, kad dabartinio Gazos sektoriaus žemėse kadaise buvo vienas svarbiausių filistinų centrų, tačiau tai veikiausiai tėra groteskiškas sutapimas.

Antradienį valstybinės televizijos parodytame reportaže buvo matyti, kaip praėjusio amžiaus 9-o ir 10-o dešimtmečių veiksmo filmų, tokių kaip „Sunku nužudyti“ (Hard to Kill) ir „Apsuptyje“ (Under Siege), žvaigždė puošnioje salėje įteikia kataną N. Maduro, o šis keliskart kardo ašmenimis perskrodžia orą.   

Reportaže matyti, kaip juodai apsirengęs S. Seagalas, nedėvėjęs kaukės, pritariamai linkteli ir tada, regis, įspėja N. Maduro pasisaugoti, kai šis prideda pirštus prie pat kardo ašmenų. 

Pastaraisiais dešimtmečiais S. Seagalas demonstravo palankumą V. Putinui, o kartą užsuko aplankyti Filipinų lyderio Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės), šiai Pietryčių Azijos valstybei grumiantis su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.   

2016 metais aktoriui buvo suteikta Rusijos pilietybė, o V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą asmeniškai įteikė jam rusišką pasą.

N. Maduro, kurio perrinkimą naujai kadencijai 2018 metais Baltieji rūmai laiko suklastotu, dėl įvairių pažeidimų ir rinkimų klastojimo vadinamas diktatoriumi. Vakarų šalys taiko jam sankcijas.

Pagrindinis jo oponentas, opozicijos lyderis Juanas Guaido (Chuanas Gvaidas), 2019 metų sausį pasiskelbė laikinuoju prezidentu, opozicijos tuomet kontroliuotam parlamentui pripažinus N. Maduro „uzurpatoriumi“, apgaule perrinktu per 2018 metų gegužę vykusius rinkimus.

J. Guaido laikinuoju Venesuelos vadovu pripažįsta daugiau kaip pusšimtis šalių, tarp jų Jungtinės Valstijos ir dauguma Europos Sąjungos valstybių.

Tai ketvirtadienį pranešė JAV vertybinių popierių ir biržų komisija.

Kaip informavo reguliuotoja, aktoriui buvo sumokėti 250 tūkst. dolerių grynaisiais, taip pat suma „Bitcoiin2Gen“ kriptovaliuta, ekvivalentiška 750 tūkst. dolerių. Savo ruožtu S. Seagalas reklamavo investicijas į ICO savo paskyrose socialiniuose tinkluose, ragindamas savo skaitytojus nepraleisti progos investuoti lėšas. Jis taip pat buvo pristatytas kaip „Bitcoiin2Gen“ ambasadorius kompanijos paskelbtame biuletenyje.

Priežiūros institucija mano, kad per ICO parduodamą kriptovaliutą reikia laikyti vertybiniais popieriais. Todėl, pažymima komisijos pranešime, visi, kurie reklamuoja tokias investicijas, privalo skelbti išsamius duomenis apie už tai gautas pajamas.

Reguliuotojos duomenimis, S. Seagalas sutiko sumokėti 157 tūkst. dolerių kaip kompensaciją už neteisėtai gautą pelną ir tokio pat dydžio sumą kaip baudą. Be to, jis įsipareigojo trejus metus nereklamuoti vertybinių popierių ir kriptovaliutų.

Jungtinėse Valstijose gimusiam S. Sigalui 2016 metų lapkritį buvo suteikta Rusijos pilietybė. Jis dažnai lankosi Rusijoje ir ne kartą viešai reiškė simpatijas šiai šaliai.

Holivudo aktorius ir kovinių filmų herojus savo norą tapti RF piliečiu aiškino tuo, kad "labai norėtų kelis mėnesius per metus praleisti su savo draugais Rusijoje, su žmonėmis, kurie jį myli ir jo laukia".

Tų pačių metų pradžioje buvo pranešta, kad S. Seagalas gavo Serbijos pilietybę.

Pirmoji – Kremlius paskyrė Steveną Seagalą (1952) savo ypatinguoju pasiuntiniu ir pavedė jam rūpintis Rusijos bendradarbiavimu su JAV humanitarinėje srityje. Tai reiškia, jog veiksmo filmų aktoriui teks sugraužti tris kartus daugiau Aliaksandro Grigorijevičiaus (1954) užaugintų morkų nei įprastai ir, šias susmulkinus, suvirškinus ir atrajojus, įpiršti tai kitiems – šiapus ir anapus Atlanto.

Antroji žinia – rugpjūčio 11 d. literatūros pasaulis neteko 2001-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato Vidiadharo Surajprasado Naipaulo (1932–2018). Suprantama, kad šio indų tautybės, Trinidado ir Tobago saloje gimusio ir likusį gyvenimą Didžiosios Britanijos pilietybę turėjusio literatūros kūrėjo pavardė čionykščiams skaitytojams nieko nesako (nebent esate prisiekęs literatūros gurmanas), mat dar nė vienas jo kūrinys nėra išverstas iš anglų kalbos (kuria rašė V.S.Naipaulas) į mūsiškę.

Vis dėlto, kad ir kokia reikšminga geopolitiniu požiūriu būtų S.Seagalo diplomatinė karjera, šiandien svarbiau aptarti esminius velionio Nobelio premijos laureato literatūrinius pasiekimus. V.S.Naipaulas gimė 1932 m. rugpjūčio 17 d. Trinidado ir Tobago saloje išeivių iš Indijos šeimoje. Jo seneliai į šį Didžiajai Britanijai priklausiusį kraštą atvyko siekdami dirbti cukraus plantacijoje.

Rašytojo tėvas tenykštėje saloje iškilo iki angliškai rašančio žurnalisto. Sulaukęs 18-os būsimasis rašytojas išvyko studijuoti į Oksfordo universitetą Anglijoje. Vėlesniais gyvenimo tarpsniais V.S.Naipaulas daug keliavo (kelionių aprašymai sudaro atskirą jo kūrybos dalį), tad kontroversijas kėlė ne tik jo knygos, bet ir gyvenimo būdas (meilės nuotykiai) bei aštresni pasisakymai įvairiausiomis temomis (pvz., religijos).

Marga, nuolatos besikeičianti kultūrinė aplinka lėmė, jog V.S.Naipaulas tapo kosmopolitiškumo, šiuolaikinio žmogaus be tėvynės ir be šaknų simboliu. Jis pristatomas kaip vienas žymiausių Karibų jūros regiono rašytojų, vienas geriausių XX a. antrosios pusės angliškai rašiusių kūrėjų ir Nobelį įnešusių į Didžiosios Britanijos sąskaitą.

Šis kosmopolitiškumas atsispindi ir jo kūryboje. Pagrindinės darbų temos – susvetimėjimas, individo ir visuomenės atskirtis, kolonializmo ir nacionalizmo poveikis trečiosioms pasaulio šalims.

Daugiausia V.S.Naipaulas rašė romanus ir kelionių dienoraščius, taip pat aprašymus ir esė. Pirmasis jo kūrinys dviprasmišku pavadinimu "Mistiškasis masažuotojas" pasirodė 1957 m. Tai, beje, vienintelis ekranizuotas rašytojo darbas. Pasaulinio pripažinimo kūrėjas sulaukė tik pasirodžius ketvirtajam romanui "Namas ponui Biswasui" ("House for Mr. Biswas", 1961).

Iš labiausiai vertinamų kūrinių minėtinos trys knygos. Viena jų – "Laisvoje žemėje" ("In a Free State", 1971), kurią kritikai apibūdina kaip įžvalgų laisvės reikšmingumo, sutrikdymo ir ribojimo tyrinėjimą.

Knygą sudaro trys istorijos – du trumpi apsakymai ir novelė. Pirmuosiuose kūriniuose dvi skirtingos, o kartu ir panašios emigrantų iš Indijos istorijos, kur perteikiama idėja, jog laisvė įgyjama tik praradus tai, kas suteikė prasmę ir saugumą tėvynėje.

Trečiojo kūrinio veiksmas, vykstantis neįvardytoje Afrikos valstybėje, kolonistų akimis fiksuoja ir jų kelionės metu perteikia kolonizuotos Afrikos transformaciją į naują, laisvą ir nepriklausomą, tačiau brutalią realybę.

Kūrinys "Laisvoje žemėje", beje, yra ir viena pirmųjų knygų, laimėjusių prestižinę "Man Booker" premiją.

Antroji iš labiausiai vertinamų rašytojo knygų – romanas "Upės vingis" ("A Bend in the River", 1979), kuris įvardijamas kaip vienas iš šimto geriausių anglų kalba XX a. parašytų kūrinių. "Upės vingyje" jaunas indų kilmės musulmonas Salimas įsikuria išgalvotoje, kolonistų apleistoje Afrikos šalyje, kurią rašytojas veikiausiai sukūrė remdamasis dabartine Kongo Demokratine Respublika (KDR), nuo 1971 iki 1997 m. vadinta Zairu. Šiame pasaulio krašte pagrindinis veikėjas įkuria parduotuvę apleistame miestelyje prie upės vingio. Čia sutinka daugybę įvairių žmonių ir netgi stebi, kaip jo globotinis ir padėjėjas afrikietis Ferdinanas iš vargano prasčioko tampa politiniu aktyvistu.

Romane aprašomi pasaulį krečiantys įvairiausi įvykiai (sukilimas, žudynės, korupcija ir savosios tapatybės paieškos), o svarbų vaidmenį ten užima mitinis diktatorius – valstybės prezidentas, knygoje vadinamas "Didžiuoju žmogumi" ("the Big Man"). Šis personažas sukurtas remiantis realiu asmeniu – Mobutu Sese Seko Kuku Ngbendu Wa Za Banga (1930–1997), kuris nuo 1965 m. iki 1997 m. ėjo Zairo (dabar KDR) prezidento pareigas.

Trečiasis ir vienas labiausiai vertinamų V.S.Naipaulo kūrinių "Atvykimo mįslė" ("Enigma of Arrival: A Novel in Five Sections", 1987) ištrina ribą tarp realybės ir vaizduotės bei daugelio yra traktuojama kaip rašytojo autobiografija.

Kūrinio veiksmas vyksta Viltšyro grafystėje, pietvakarių Anglijoje, garsėjančioje savo akmenų ratu Stounhendžu (Stonehenge). Ši vietovė taip pat yra giliai įsirėžusi į kultūrą tipiško ir standartinio Anglijos kraštovaizdžio amplua. Knygoje pasakojama istorija apie įsikūrimą Didžiojoje Britanijoje ir apie tai, kaip autorius tą šalį suvokia. Viskas tarsi prasideda susidarius apie ją klaidingą suvokimą, vėliau, įleidžiant šaknis, šis požiūris pamažu kinta, neišvengiamai pereidamas į kolonijinį-mentalinį pasakotojo toną.

Kritikų nuomone, šis kūrinys perteikia rašytojo pojūčius emigruojant iš Trinidado ir Tobago bei įsitvirtinant naujoje tėvynėje.

Be prasmingos tematikos, V.S.Naipaulo kūryba yra vertinama ne tiek už virtuozišką techniką bei stilių, bet dėl pačių knygų, taip pat dėl pasisakymų ir asmeninio gyvenimo, mat rašytojas yra sulaukęs kaltinimų rasizmu, mizoginija ir islamofobija.

Buvusi serialo „Eli Makbil“ (Ally McBeal) aktorė ir pokalbių laidų vedėjos Ellen DeGeneres (Elen Dedženers) sutuoktinė Portia de Rossi (Poršija de Rosi) apkaltino buvusį kovos menų ekspertą ir bliuzo muzikantą bandžius prie jos priekabiauti per vieno jo filmo aktorių atranką.

„Jis man pasakė, kad svarbu sutarti ir už ekrano, pasisodino mane ir atsisegė savo odines kelnes, – vėlų trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė P. de Rossi. – Pabėgau ir paskambinau savo agentei. Nė kiek nenustebusi ji atsakė: „Nežinojau, ar jis tavo tipo (vyras).“

E. DeGeneres savo ruožtu pasidalijo ta žinute savo paskyroje, kurią seka daugiau kaip 75 mln. tviterio vartotojų. „Didžiuojuosi savo žmona“, – parašė ji.

65 metų S. Segalo atstovai jam metamų kaltinimų kol kas nepakomentavo.

Praėjusią savaitę Julianna Margulies (Džuliana Margulis) taip pat pasidalijo istorija apie nemalonų susidūrimą su 9-o dešimtmečio žvaigžde. Aktorė su juo vaidino 1991-ųjų filme „Atpildas“ (Out for Justice).

J. Margulies pasakojo, kad atrankos vadovė jai pasakiusi, jog S. Seagalas vėlyvą vakarą norėjo su ja parepetuoti vieną sceną jo viešbučio kambaryje Niujorke. Aktorė, kuriai tuo metu buvo 23 metai, pasakojo, kad atvykusi į sutartą vietą rado S. Seagalą vieną.

„Jis įsitikino, kad mačiau jo „ginklą“, o iki tol tikrame gyvenime nebuvau jo mačiusi, – sakė ji radijo stočiai „Sirius XM“. – Išėjau iš ten nepaliesta.“

S. Seagalas savo populiarumo viršūnę pasiekė 9-10 dešimtmečiais, suvaidinęs tokiuose filmuose kaip „Apsuptis“ (Under Siege) ir „Niko“ (Above the Law). Vis dėlto Rytų Europoje jis dar yra gana populiarus.

Pernai jam buvo suteiktos Rusijos ir Serbijos pilietybės, o rusišką pasą aktoriui įteikė pats Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.

2010 metais S. Seagalą į teismą buvo padavusi jo buvusi asistentė, kuri tvirtino, kad aktorius su ja elgėsi kaip su „sekso žaisliuku“. Vis dėlto kiek vėliau mergina, kuriai tuo metu buvo 23 metai, savo ieškinį atsiėmė.

Ši kaltinimų banga, išprovokuota paviešinimų apie prodiuserio Harvey Weinsteino (Harvio Veinsteino) skandalingą elgesį, taip pat smogė režisieriui Brettui Ratneriui (Bretui Ratneriui), režisieriui ir scenaristui Jamesui Tobackui (Džeimsui Tobakui), aktoriams Kevinui Spacey (Kevinui Speisiui) ir Jeremy Pivenui (Džeremiui Pivenui).

Dar lapkričio pradžioje V.Putinas pasirašė įsaką, kuriuo nurodyta „suteikti Rusijos Federacijos pilietybę Stevenui Fredericui Seagalui (Stivenui Frederikui Sigalui), gimusiam 1952 metų balandžio 10 dieną JAV“, – sakoma V.Putino įsake, kuris ketvirtadienį buvo paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje.

Prie apskritojo stalo Kremliuje, kaip rodyta per televiziją, sėdėdamas V.Putinas parodė Holivudo aktoriui, kurioje vietoje reikia pasirašyti pase.

Tada jiedu atsistojo, paspaudė vienas kitam ranką, ir V.Putinas tarė: „Aš sveikinu jus“, o S.Seagalas atsakė rusiškai: „Bolšoje spasibo“, kas reiškia „labai ačiū“.

„Iš pat pradžių mes kalbėjomės apie tai, kad jeigu tai įvyks, tai bus visiškai depolitizuota“, – pasakė Rusijos lyderis amerikiečių aktoriui.

Pasak prezidento, turinčiam Rusijos pilietybę amerikiečiui bus lengviau realizuoti savo profesijos planus, bendrauti su draugais Rusijoje.

S.Seagalas sakė, kad jam „didelė garbė“ turėti Rusijos pasą, o V.Putinas pažymėjo tikįs, kad „mūsų asmeniški santykiai išliks ir tęsis“.

Šių metų rugsėjį lankydamasi Sachalino saloje vykusiame kino festivalyje Holivudo veiksmo filmų žvaigždė minėjo, kad tikriausiai greitai gaus Rusijos pilietybę.

Savo norą tapti Rusijos piliečiu aktorius tada aiškino tuo, kad „labai norėtų kelis mėnesius per metus praleisti su savo draugais Rusijoje, su žmonėmis, kurie jį čia myli ir jo laukia“.

Metų pradžioje buvo pranešta, kad S.Seagalas jau gavo Serbijos pilietybę ir planuoja Belgrade atidaryti kovos menų mokyklą.

Anksčiau S.Seagalas per Rusijos valstybinę žiniasklaidą yra liaupsinęs V.Putiną.

2013 metais interviu Rusijos valstybinei televizijai RT S.Seagalas V.Putiną pavadino „vienu iškiliausių dabartinių pasaulio lyderių“.

„Jam labiau nei visiems kitiems, kuriuos pažįstu, rūpi Rusija ir jis nebijo imti ir padaryti, ką reikia“, – sakė aktorius.

Be dalyvavimo kovos menų renginiuose su V.Putinu, S.Seagalas, kuris yra budistas, neretai lankydavosi budistiniuose Rusijos regionuose. Rugpjūčio mėnesį jis apsilankė ir Rusijos sąjungininkėje ir kaimynėje Baltarusijoje, kur ragavo prezidento Aleksandro Lukašenkos užaugintų daržovių.

Pastaraisiais metais Kremlius suteikė Rusijos pilietybę ir kelioms kitoms užsienio garsenybėms, tarp jų Prancūzijos kino žvaigždei Gerard'ui Depardieu (Žerarui Depardjė) ir JAV boksininkui Roy Jonesui Jr. (Rojui Džounsui jaunesniajam).

64 metų S.Seagalas pastaraisiais metais nuolat lankydavosi Rusijoje ir lydėjo V.Putiną keliuose Rytų kovos menų renginiuose, be to, viešai gynė Rusijos lyderio politiką ir kritikavo JAV vyriausybę.

„Suteikti Rusijos Federacijos pilietybę Stevenui Fredericui Seagalui (Stevenui Frederikui Seagalui), gimusiam 1952 metų balandžio 10 dieną JAV“, – sakoma V.Putino įsake, kuris ketvirtadienį buvo paskelbtas Kremliaus interneto svetainėje.

Šių metų rugsėjį lankydamasi Sachalino saloje vykusiame kino festivalyje Holivudo veiksmo filmų žvaigždė neatmetė galimybės, kad greitai gaus Rusijos pilietybę.

Savo norą tapti Rusijos piliečiu aktorius aiškino tuo, kad „labai norėtų kelis mėnesius per metus praleisti su savo draugais Rusijoje, su žmonėmis, kurie jį čia myli ir jo laukia“.

Metų pradžioje buvo pranešta, kad S.Seagalas jau gavo Serbijos pilietybę ir planuoja Belgrade atidaryti kovos menų mokyklą.

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad S.Seagalas „ilgą laiką atkakliai prašė suteikti Rusijos pilietybę“, ir pridūrė, kad „jis garsėja šiltais jausmais“ Rusijai, „niekada to neslėpė ir, taip pat, yra gerai žinomas aktorius, ir tai davė pagrindą“ suteikti jam pilietybę.

S.Seagalas kol kas nekomentavo, bet anksčiau daug kartų per Rusijos valstybinę žiniasklaidą yra liaupsinęs V.Putiną.

2013 metais interviu Rusijos valstybinei televizijai RT S.Seagalas V.Putiną pavadino „vienu iškiliausių dabartinių pasaulio lyderių“.

„Jam labiau nei visiems kitiems, kuriuos pažįstu, rūpi Rusija ir jis nebijo stoti ir padaryti, ką reikia“, – sakė aktorius.

Be dalyvavimo kovos menų renginiuose su V.Putinu, S.Seagalas, kuris yra budistas, neretai lankydavosi budistiniuose Rusijos regionuose. Rugpjūčio mėnesį jis taip pat apsilankė Rusijos sąjungininkėje ir kaimynėje Baltarusijoje, kur ragavo prezidento Aleksandro Lukašenkos užaugintų daržovių.

Pastaraisiais metais Kremlius suteikė Rusijos pilietybę ir kelioms kitoms užsienio garsenybėms, tarp jų Prancūzijos kino žvaigždei Gerard'ui Depardieu (Žerarui Depardjė) ir JAV boksininkui Roy Jonesui Jr. (Rojui Džounsui jaunesniajam).

Holivudo žvaigždė ir amerikiečių kovinių filmų herojus šį komentarą išsakė atvykęs į Rusijos Tolimųjų Rytų regiono Sachalino saloje vykstantį kino festivalį. Jis neatmetė galimybės, kad greitai gaus Rusijos pilietybę.

„Manau, kad Rusijos pilietybė jau kažkur netoliese. Labai norėčiau keletą mėnesių per metus praleisti Rusijoje su savo draugais. Šie žmonės manęs čia laukia ir myli mane“, – pareiškė S. Seagalas žurnalistams, pasitikusiems jį viešbučio vestibiulyje Južno Sachalinsko mieste.

Aktorius pažymėjo, kad jam patinka Rusija. Paklaustas, ar gandai apie jo susidomėjimą kurti verslą atokioje Sachalino saloje yra tikri, S. Seagalas pareiškė, kad Sachalinas „turi labai gerą potencialą užsiimti verslu“ ir yra netoli Japonijos, o tai jam atrodo ypač patrauklu.

Holivudo žvaigždė aplankys tarptautinį Sachalino kino festivalį „Pasaulio pakraštys“ (Kraj sveta), kuris rugsėjo 9–17 dienomis.

Rytų kovų menų meistras sakė, kad saloje bus iki rugsėjo 17-osios. Jis pridūrė, kad savo vizito programos kol kas dar nežino, bet tikisi gauti informacijos iš organizatorių. S. Seagalas tvirtino būtinai aplankysiąs visas jam pasiūlytas vietas.

Žymų amerikiečių aktorių, prodiuserį, scenaristą, režisierių, muzikantą ir kovos menų meistrą į šią salą atvykti pakvietė Sachalino gubernatorius.

Scanpix nuotr.

Prezidentūros spaudos tarnybos paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip autoritariškasis lyderis paima ilgą morką, greit ją nuskuta ir įteikia juodai vilkinčiai kovos menų žvaigždei, kuri apsilankė jo užmiesčio rezidencijoje.

„Štai: valgykit į sveikatą, tai labai gerai“, – pasakė A.Lukašenka, kuris vilkėjo treningą ir buvo su beisbolo kepuraite. S.Seagalas mandagiai kramtė.

A.Lukašenka, buvęs kolektyvinio ūkio vadovas, Baltarusiją valdo nuo 1994-ųjų ir vienu metu Vašingtono buvo vadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“.

Jam patinka demonstruoti ūkininko sugebėjimus, o pernai jis įtikino prancūzų aktorių Gerard'ą Depardieu (Žerarą Depardjė), kuris dabar yra Rusijos pilietis, drauge su juo dalgiu pjauti žolę.

Naujai paskelbti vaizdai Baltarusijoje pralinksmino daug interneto vartotojų. „Šiandien visas „Twitter“ yra sudarytas iš trijų dalių: Lukašenkos, Seagalo ir morkos“, – tame pačiame „Twitter“ parašė „Daily Minsk“.

64 metų S.Seagalas į Baltarusiją nuvyko derėtis su žaidimų kūrėja „Wargaming“, kuri garsėja žaidimu „World of Tanks“.

Kaip ir G.Depardieu, jis yra lankęsis pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris taip pat yra kovos menų gerbėjas, ir pas Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą.

Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą, S.Seagalas pavadino V.Putiną „vienu didžiausių dabartinių pasaulio lyderių“ ir net koncertavo su savo bliuzo grupe aneksuotame Kryme.