Pirmadienį jis turėtų pasiekti Lietuvą ‒ čia vaikai savaitę praleis vasaros stovykloje. Per visą vasarą taip Lietuvoje turėtų apsilankyti arti 400 vaikų, skelbiama pranešime.

Jų atostogas organizavo bendrai iniciatyvai susibūrusios paramos organizacijos „Stiprūs kartu“ ir „Blue/Yellow“, o dosniausiai šį labdaringą sumanymą parėmė Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“, tam skyrusi 200 tūkst. eurų.

„Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis sako, kad, lyginant su pirmaisiais karo metais, šalies gyventojų ir verslų skiriama parama sumažėjo.

„To buvo galima tikėtis, nes karas, deja, tapo kasdienybe. Kartu, matyt, esama ir tam tikro nuovargio. Tačiau pavargo tikrai ne visi gyventojai ir ne visi verslai. Iš pastarųjų išsiskiria savo sričių lyderiai, matyt, dėl jiems būdingo platesnio matymo, didesnių galimybių bei ilgalaikio planavimo“, ‒ sako „Stiprūs kartu“ vadovas.

Pirmieji vaikai iš Ukrainos rinksis futbolo stovykloje. Kitoms grupėms bus organizuojamos kūrybinės kino, nuotykių, keliavimo ir kitos stovyklos. Taip pat norima vaikus aprūpinti dovanomis artėjančiai rugsėjo pirmajai.

Anksčiau skelbta, kad prie šios iniciatyvos prisijungė ir 20 tūkst. skyrė „Švyturys-Utenos alus“, taip pat ją parėmė „Linas Agro“, „Biotechpharma“, „Contestus“ ir kitos bendrovės.

Aukoti karo našlaičių atostogoms Lietuvoje galima trumpuoju numeriu 1409 – skambučio kaina 5 eurai. Taip pat galima daryti pavedimą į „Stiprūs kartu“ sąskaitą LT387044090101401806, ar „Paypal“ piniginę: mes@stipruskartu.lt, pavedimo paskirtyje nurodant „Karo našlaičiams“.

„Tie, kurie gyvena, gyventi kur turi (...), bet atvykstantiems žmonėms yra labai sunku rasti būstą“, – LRT radijui antradienį sakė jis.

E. Jakilaičio teigimu, šiuo metu organizacija iš Ukrainos autobusais atvykti padeda tik tiems, kurie iš tiesų bėga nuo karo, nes pastebėta, jog kai kurie ukrainiečiai atvyksta ir išvyksta po keletą kartų.

„Dabar jau atvežame, tuos, kurie tikrai bėga nuo karo, o naujų būstų iš tikrųjų yra labai mažai. Stiprūs kartu duomenų bazė iš esmės yra išsemta“, – kalbėjo organizacijos atstovas.

Savivaldybių duomenų bazėje, kur registruotas visas viešojo sektoriaus siūlomas būstas, pasak E. Jakilaičio, yra „keletas tūkstančių vienetų įvairaus lygio kambarių ir būstų“.

Realiai Lietuva jau ką galėjo, tą išnaudojo.

„Realiai Lietuva jau ką galėjo, tą išnaudojo“, – teigė jis.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius taip pat teigė, jog greičiausiai yra pasiektas „pikinis režimas“, kai tiek valstybė, tiek gyventojai pasiūlė viską, ką galėjo.

„Kaip bus rudeniop, kai šildymas, elektros kainos ir visi kiti dalykai, ir nuotaikos, matyt, atitinkamos ekonominės bus niūrios, kaip tada jausimės ir kaip tas viskas atrodys, sunku pasakyti. Kol kas manau, kad bendromis pastangomis tą situaciją suvaldome“, – sakė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės Anos Selčinskienės duomenimis, 55 proc. pabėgėlių yra apgyvendinti pas žmones. Apie 5 proc. apgyvendinti savivaldybės būstuose, o 40 proc. būstą susirado savarankiškai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš viso žmonėms ir verslui, apgyvendinusiems ukrainiečius, rugpjūtį bus sumokėta per 1,4 mln. eurų kompensacijų už liepą, o iš viso nuo balandžio ši suma sieks per 4 mln. eurų.

Remiantis duomenimis, kuriuos savivaldybės pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, daugiausia kompensacijų gavėjų už liepos mėnesį yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 1322, Kauno miesto – 695, Klaipėdos miesto – 400, Vilniaus rajono – 245, Kauno rajono – 205 ir Šiaulių miesto – 202 savivaldybėse.

Mažiausia kompensacijų – aštuonios ir mažiau – mokama Birštono, Pagėgių, Panevėžio rajono, Neringos ir Rietavo savivaldybėse. Nė vienas gyventojas dėl kompensacijos nesikreipė Kazlų rūdos savivaldybėje.

Ministerija primena, kad kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta.

Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

Kompensacijoms iš valstybės biudžeto skirti 6,3 mln. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje iš viso registruota beveik 61,5 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Festivalyje laukia diskusija, kurioje dalyvaus ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, o po jos – žinomų Lietuvos atlikėjų koncertas.

Į padėkos festivalį kviečiami visi savanoriai, nesvarbu, kur ir kokia forma savanoriaujama – šis renginys skirtas būtent jiems, pabrėžiama pranešime. Festivalyje laukiami ir rėmėjai, kurie ženkliai prisidėjo įgyvendinant įvairių organizacijų iniciatyvas. Žinoma, taip pat kviečiami visi žmonės, kurie savo buvimu nori išreikšti padėką ir garsiai tarti „Ačiū, savanoriai!“.

Vienas iš „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis sako, kad tai proga, kai privalome surengti šventę ir atsidėkoti visiems, prisidėjusiems prie prasmingų darbų. „Gera matyti, kad savanorių visoje Lietuvoje kasmet vis daugėja – tai tampa mūsų kultūros, pilietiškumo atspindžiu. Mažiausia, kaip galime padaryti, tai padėkoti tiems, kurie neskaičiuodami nei laiko, nei jėgų, dalyvavo įvairiausiose iniciatyvose, dalinosi gerumu ir padėjo kitiems, kai to labiausiai reikėjo“, – sako jis.

„Savanoriai yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jėga ir stiprybė. Tai pilietiški žmonės, kurie negaili nei savo laiko, kurį dažniausiai nuima nuo savo šeimos bei laisvalaikio, nei jėgų, kurias atiduoda krizės paliestiems žmonėms.

Nesvarbu, ar tai būtų vienišas senjoras, negalią turintis žmogus, migrantai ar pabėgėliai iš Ukrainos. Kiekviena krizė mums buvo iššūkis, bet taip pat mus augino bei stiprino. Visa tai dėka savanorių, kurie pasirengę padėti žmogui, bendruomenei, valstybei. Nuoširdžiai noriu padėkoti kiekvienam iš jų“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Festivalį pradės E. Jakilaičio moderuojama diskusija „Ar Lietuvoje jau gimė savanorystės tradicija?“. Joje dalyvaus ministrė pirmininkė I. Šimonytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė K. Meidė, „Stiprūs kartu“ savanoris Linas Kunigėlis, dainininkė ir savanoriškų iniciatyvų autorė Monika Linkytė, verslininkas bei savanoriškų iniciatyvų autorius Gian Luca Demarco.

Po diskusijos visų susirinkusiųjų lauks koncertas, kuriame pasirodys „Biplan“, Leon Somov & Dileta bei „Happyendless“ ir Giedrė Kilčiauskienė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius yra didžiausia Lietuvoje savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei 17 tūkst. savanorių. Iš jų net keliolika tūkstančių neliko abejingi ir atsiliepė į organizacijos prašymą prisijungti ir padėti rankomis vos prasidėjus karui Ukrainoje.

Prie nacionalinio savanorių koordinavimo centro iniciatyvos „Stiprūs kartu“, kurią įgyvendina Lietuvos šaulių sąjungos Pelėdų būrys kartu su partneriais, iš viso prisidėjo jau daugiau nei 4 tūkst. savanorių.

Pagalba planuojama reabilitacijos prieglaudoje, kur seksualinį smurtą patyrusios moterys galės gyventi kartu su savo vaikais ar šeimos nariais ir atlikti psichologinę reabilitaciją. Čia bus teikiamas maitinimas, medicininė priežiūra, socialinė adaptacija, profesionali psichologinė pagalba ir psichoterapija.

Projekto metu aktyviai dirbama kartu su Ukrainos generaline prokuratūra ir tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis, siekiant užfiksuoti karo nusikaltimus ir perduoti bylas Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui.

Nuo 2014 metų veikianti nevyriausybinė organizacija „Eleos-Ukrainos“ yra visiems gerai žinomos organizacijos „Caritas“ atitikmuo: bendradarbiauja su religinėmis, visuomeninėmis ir labdaros organizacijomis tiek Ukrainoje, tiek ir už jos ribų.

„Eleos-Ukrainos“ teikia pagalbą žuvusių kare šeimoms ir našlaičiams, rūpinasi sužeistais žmonėmis bei veteranais. Taip pat nesustojo ir prieš karą veikę projektai, susiję su AIDS ir lytiškai plintančiomis ligomis, visuomenės sveikata ir kt.

Nacionalinio savanorių koordinavimo centro iniciatyvą „Stiprūs kartu“ įgyvendina Lietuvos Šaulių sąjungos Pelėdų būrys kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir partneriais.

„Mūsų punkte pasienyje dirbo 30 savanorių, kurie padėjo Lietuvą pasiekti maždaug 10 tūkst. ukrainiečių, apie 40 proc. jų buvo vaikai. Po beveik trijų karo mėnesių, kai frontas liko tik šalies rytuose ir pietuose, pabėgėlių srautai sumažėjo“, – sako vienas iš iniciatyvos autorių Edmundas Jakilaitis.

Kaip pranešė „Stiprūs kartu“, nuo šiol nacionalinis savanorių koordinavimo centras imsis pagalbos tėvynėn grįžti nusprendusiems ukrainiečiams.

Pabėgėlių piko metu „Stiprūs kartu“ mikroautobusai kursuodavo palei Lenkijos ir Ukrainos pasienį, kur surinkdavo Lietuvoje prisiglausti norinčius karo pabėgėlius.

Po beveik trijų karo mėnesių, kai frontas liko tik šalies rytuose ir pietuose, pabėgėlių srautai sumažėjo.

„Intensyviausiomis dienomis – nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio – kasdien sulaukdavome apie 600 pagalbos prašymų. Dalis mums skambinusių žmonių Lietuvą pasiekė savo transportu, kita dalis atvyko autobusais, kuriuos apmokėti „Stiprūs kartu“ padėjo šalies verslo ir gyventojų parama“, – sako E. Jakilaitis.

Pasak jo, „Stiprūs kartu“ ir toliau organizuos ir finansuos reguliarų autobuso reisą iš Lvivo, tad Lietuvą norintys pasiekti karo pabėgėliai tokią galimybę turėtų.

Pranešime nurodoma, kad uždarę centrą Lenkijos-Ukrainos pasienyje „Stiprūs kartu“ pereina prie naujo etapo: kadangi dalis pabėgėlius priėmusių žmonių sutiko pasidalinti būstu trims mėnesiams, daliai pabėgėlių reikės ieškoti naujo būsto. Antras iššūkis – pagalba karo pabėgėliams grįžtant į tėvynę.

Taip pat „Stiprūs kartu“ drauge su partneriais, pirmiausia – skautais, surengs ir finansuos vaikų vasaros stovyklas penkiems šimtams karo pabėgėlių vaikų Lietuvoje.

„Toliau stebime ir vertiname situaciją Ukrainoje bei esame pasirengę reaguoti į naujus pagalbos poreikius. Kaip ir anksčiau bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis ir inciatyvomis, kurios teikia paramą už laisvę kovojančiai Ukrainai“, – pranešime cituojamas E. Jakilaitis.

Statistikos departamento duomenimis, nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje iš viso registruota 52,7 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Jungtinių Tautų duomenimis, per karą iš Ukrainos išvyko daugiau nei 6 mln. žmonių, dar daugiau nei 8 mln. asmenų buvo priversti palikti savo namus, bet liko šalyje.

Kaip savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį informavo viešosios įstaigos steigėjas Edmundas Jakilaitis, „Stiprūs kartu“ taip pat žada kreiptis į teismą siekiant, kad Registrų centras panaikintų naujos įstaigos registravimą.

Naujos organizacijos „Mes stiprūs kartu“ steigėja Natalija Činčikienė BNS patikino, kad pavadinimu nesiekė panašumo, o jis kaip tik trukdo rinkti paramą. Visgi ji pripažino, kad neseniai dirbo E. Jakilaičio įstaigoje ir ją teko palikti „pasibaigus finansavimui“. Moteris taip pat tvirtino, kad iki šiol įstaiga beveik nesulaukė paramos.

E. Jakilaitis sako, kad nei jis, nei kolegos N. Činčikienės nepažįsta, o jos veiklą vertina kaip sukčiavimą.

„Dėmesio! Būkite atsargūs. Nežinia, kokie veikėjai, prisidengę svetimais vardais, renka lėšas. Šiandien „Stiprūs kartu“ parašė pareiškimą Lietuvos policija dėl sukčiavimo. Artimiausiu metu kreipsimės į teismą, siekdami panaikinti prieš dešimt dienų priimtą Registrų centro sprendimą registruoti juridinį asmenį „Mes stiprūs kartu“, – feisbuke rašė A. Jakilaitis.

Anot jo, ši įstaiga „pasisavino visuotinai žinomą ir registruotą mūsų organizacijos pavadinimą“.

Dėmesio! Būkite atsargūs. Nežinia, kokie veikėjai, prisidengę svetimais vardais, renka lėšas.

Jis taip pat stebisi, ar pakanka vieno žodelio „mes“, kad Registrų centras įregistruotų ir kitus pavadinimus su žinomais prekių ženklais, pavyzdžiui, „Mes Coca Cola“ ar „Mes Lietuvos Respublikos Vyriausybė“.

E. Jakilaitis taip pat primena, jog jo organizacija užtikrina karo pabėgėlių atvežimą į Lietuvą, jų apgyvendinimą Lietuvos žmonių namuose, grįžimą į tėvynę, tačiau nerenka lėšų Ukrainos kariuomenei, o ragina tai daryti per kitą įstaigą „Blue / Yellow for Ukraine“.

Tuo metu „Mes stiprūs kartu“ skelbia, kad užsiima iš esmės visomis įmanomomis veiklomis remiant ukrainiečius – renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, nukentėjusiems civiliams, vaikams, rūpinasi gyvūnų transportavimu, maisto siuntimu.

Įstaigos steigėja ir vadovė N. Činčikienė BNS tvirtino, kad su dar keliais prisijungusiais savanoriais anksčiau dirbo COVID-19 centre, kur ir susipažino, „o paskui dirbome pas tą patį Jakilaitį“.

„Bet tiesiog čia buvo projektas, kai prasidėjo karas. Mus įdarbino per „Amber Team“ įdarbinimo agentūrą. Iš kažkur buvo finansavimas, iš kur tiksliai – nelabai ir žinau, kaip paprasti darbuotojai nesigilinome, dirbome ir tiek. Paskui pasibaigė finansavimas ir pasakė, kad mūsų pagalba nereikalinga“, – tvirtino moteris.

Ji sako iš pradžių bandžiusi įsidarbinti Raudonajame kryžiuje, kelis kartus siuntusi CV, tačiau „nieko nepavyko“, bet bandžiusi padėti ukrainiečiams asmeniškai. Tuomet nusprendė įsteigti ir viešąją įstaigą.

Kodėl nusprendė registruoti beveik tapatų pavadinimą, N. Činčikienė aiškiai neatsakė.

„Čia buvo tiesiog akcentas, kad mes stiprūs, kad mūsų pagalba nereikalinga, bet mes stiprūs. Žmonės iš mūsų prašo pagalbos, ir kas prašo – tikrai padedam, ar iš savo lėšų nuperkam, ar randam kažkokių būdų. Bet mes – stiprūs kartu“, – kalbėjo ji.

„Tai, žinokit, (pavadinimas – BNS) trukdo žiauriai. Nes visi painioja, sako, mes jau padėjome (...). Tas pavadinimas tiesiog kilo. O ką mes darysime toliau, aš net neįsivaizduoju, nes tikrai nesitikėjau, kad susidursime su tokiomis problemomis dėl pavadinimo. Šiandien mes absoliučiai nieko nedarome“, – tikino moteris.

Ji neslėpė, jog buvo pasipiktinusi, kad buvo priversta palikti „Stiprūs kartu“, nes nuo karo bėgančių ukrainiečių vis dar yra daug ir pagalba jiems reikalinga.

„O mums buvo pasakyta, kad pagalba nereikalinga. Čia ne pyktis, ne kerštas. Tiesiog, žmonės kreipiasi, prašo pagalbos. Mes nieko bendro su juo nenorime turėti, jau aiškinau, kad „Mes stiprūs kartu“, dėl to, kad kreipiasi pas mus“, – aiškino moteris. 

N. Činčikienė sako, kad iki šiol vienas „geras žmogus“ per naująją jos įstaigą apmokėjo pusei metų nuomą ukrainiečių šeimai, taip pat viena įmonė atidavė kompiuterį Kauno rajone įsikūrusiems ukrainiečių vaikams.

Ji tvirtino, kad įstaiga iš tiesų nusiteikusi rinkti paramą ir „jokio sukčiavimo čia nėra“, bet apie pavadinimo keitimą negalvoja.

Tuo metu E. Jakilaitis sako, kad N. Čineikienės nepažįsta nei jis, nei jo kolegos iš „Stiprūs kartu“ ar ankstesnių COVID-19 iniciatyvų koordinatoriai, skambučių centro darbuotojai ar Lietuvos skautijos vadovai.

„Tiesiog, pamatėme jos rusišką feisbuko profilį, bandėme prisiminti, bet niekas tokio žmogaus nei matęs, nei regėjęs (...). Visiškai aišku, kad tai tiesiog bandymas prisidengti žinomu vardu – nei jie vykdo kažką, nei daro, man atrodo, labiau akivaizdu būti negali“, – sakė iniciatyvos savanorių koordinavimo centro vadovas.

Anot E. Jakilaičio, N. Činčikienė rašo laiškus įvairioms įmonėms su prašymu paremti, o dalis užkimba ant šio kabliuko. Jis žada kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, informuoti ir komercinius bankus apie nesąžiningai renkamus pinigus.

Vėliau E. Jakilaitis patvirtino, kad moteris galėjo dirbti prie „Stiprūs kartu“ duomenų bazės, Vilniaus visuomenės sveikatos centre, nes šios organizacijos savanoriai dirba neatlygintinai. Jis taip pat pridūrė, kad jos pačios viešoji įstaiga neturi paramos gavėjo statuso, tad jos rinkti negali.

„Aš jos nepažįstu. Bet tikėtina, kad ją samdė Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Bet tai niekaip nesusiję su „Stiprūs kartu“, – kalbėjo jis.

Registrų centras BNS informavo, kad įstaiga tik turi nustatyti, ar naujai registruojamas juridinis asmuo nėra tapatus jau registruotam. Jei juridinis asmuo mano, kad jo vardas naudojamas neteisėtai, Civilinis kodeksas numato galimybę kreiptis į teismą prašant įpareigoti pakeisti pavadinimą.

„Laikoma, kad pavadinimas netapatus, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo (...) Taigi, Registrų centras, gavęs prašymą įregistruoti naują juridinį asmenį vertina tik pavadinimo tapatumą, o dėl pavadinimo panašumų ginčus sprendžia teismai“, – nurodė Registrų centras.

„Srautas vis dar yra ir kiekvieną rytą atėję mes sužinome, ar autobusas atvažiuos, ar neatvažiuos“, – kalbėjo Lietuvos raudonojo kryžiaus savanorių koordinatorė Daiva Morozova.

Tačiau ukrainiečiais besirūpinančios organizacijos „Stiprūs kartu“ atstovai fiksuoja lengvą atoslūgį. Į Lietuvą atvykus daugiau nei 45 tūkst. pabėgėlių, jų pagrindinius poreikius išspręsti pavyko.

„Organizacijos „Stiprūs kartu“ veiklos piko metu skaičiavome apie 600 pagalbos prašymo užklausų. Didžiausia dalis – būsto suradimai. Dabar mes turime iki 100 užklausų per parą“, – pasakojo „Stiprūs kartu“ komunikacijos atstovas Giedrius Galdikas.

Veiklos apmažėjo ir dėl nuolat besikeičiančios statistikos. Fiksuojami pavieniai atvejai, kai žmonės nusprendžia grįžti į karo nuniokotą šalį.

„Teko pabendrauti su Lietuvoje esančiais pabėgėliais, moterimis, kurios su mažamečiais vaikais Lietuvoje yra gavusios laikiną prieglobstį. Jos jautė kaltės jausmą, kad pasitraukė iš tėvynės, kad paliko namus ir artimuosius, kariaujančius vyrus“, – tęsė G. Galdikas.

Ukrainiečių apgyvendinimas didmiesčiuose – vis dar opiausia sritis, tad dabar žmonių srautai reguliuojami jau prie Ukrainos sienos. Autobusai su pabėgėliais iš karto vežami į mažesnius Lietuvos miestus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Daugmaž visi nenori į kaimus, jie visi keliauja į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, nes Vilnius ir Klaipėda garsėja tuo, kad žmonės ten supranta rusų kalbą, juos tai vilioja. Taip pat ir atlyginimų klausimas. Mūsų užduotis yra pasistengti, kad nors dalį to srauto nukreiptume į provinciją, kur atlyginimai mažesni, bet ir pragyvenimo lygis mažesnis“, – pasakojo  D. Morozova.

Paskirstyti žmonių srautą didmiesčiuose tenka ir dėl to, kad, kaip skelbia organizacija „Stiprūs kartu“, du trečdaliai pabėgusiųjų Lietuvoje yra apgyvendinti privačiai. Pagal sudarytą sutartį žmonės savo namus atidavė arba ukrainiečius priglaudė mažiausiai trims mėnesiams. Tad baiminamasi, kas laukia ateity.

„Daugmaž visi nenori į kaimus, jie visi keliauja į Vilnių, Kauną, Klaipėdą.“

„Kemšamės, pagalbos reikės. Reikia suprasti, jog didžioji dalis būstų, kuriuos dalina „Stiprūs kartu“ – žmonių suteikti būstai, kurie suteikiami tam tikram laiko tarpui“, – tęsė  D. Morozova.

Mažėjant laisvų nuomoti skirtų būstų, viliamasi, kad situaciją pakeis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patvirtintos kompensacijos. Vilniuje, kur pabėgėlių skaičius didžiausias, mažiau nei per devynias prašymų priėmimo dienas sulaukta jau 206 prašymų dėl kompensacijos. Laišku atsakiusi Vilniaus savivaldybė teigė, kad kol kas nė viena kompensacija nėra skirta. Anot jų, laukiama, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atliks pritaikymus sistemoje „Parama“, kurioje turi būti suvedami prašymai ir priimami sprendimai.

„Mes savo sistemoje stebėjome, kad paskelbus apie kompensavimo mechanizmą buvo jaučiamas suintensyvėjimas būsto pasiūlos kontekste“, – pasakojo G. Galdikas.

Kompensacijos skiriamos būsto savininkams: 150 eurų už pirmą apgyvendintą asmenį, už kiekvieną kitą – po 50 eurų. Jos mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai ir ne ilgiau kaip tris mėnesius.

56 m. D. Gudzinevičiūtė yra Lietuvos olimpinio komiteto prezidentė, Europos olimpinių komitetų viceprezidentė ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė.

„Sportas ir olimpizmas simbolizuoja pasaulio taiką ir vienybę“, – sako D. Gudzinevičiūtė.

LNK reportažas:

Kaip skelbiama pranešime, nors šio centro pagalba Lietuvoje pastogė jau suteikta maždaug 4 tūkst. pabėgėlių, prieglobsčio ieškančių ukrainiečių skaičius tik auga, todėl Lietuvoje ieškoma daugiau laikinai būstą galinčių suteikti gyventojų. Iššūkiams augant, į pagalbą „Stiprūs kartu“ ateina ir organizacijos, iki šiol padėjusios kovoti su pandemija. 

„Pastaruoju metu mums kasdien pavyksta patenkinti maždaug po 160 prašymų apsistoti. Kadangi už kiekvieno tokio atvejo stovi bent keli nuo karo bėgantys žmonės, galima sakyti, kad geranoriški Lietuvos gyventojai pastogę kasdien suteikia 500 karo pabėgėlių. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš savanorių.  Viso „Stiprūs kartu“ laikiną apgyvendinimą surado daugiau nei 4000 Ukrainos gyventojų, dar apie 1000 užsiregistravusių žmonių yra pakeliui į Lietuvą arba laukia saugaus humanitarinio koridoriaus“, ‒ sako „Stiprūs kartu“ savanorių koordinatorius Paulius Tamolė.  

Pradeda trūkti būstų 

P. Tamolės teigimu, karui nesiliaujant, „Stiprūs kartu“ sukauptas būstų rezervas sparčiai tirpsta ‒ šiuo metu ypač stinga pastogės Vilniuje ir Klaipėdoje.

„Kviečiame svetainėje stipruskartu.lt registruotis žmones, galinčius pasidalinti laisvu būstu. Karas Ukrainoje nesibaigė, tikrojo pabėgėlių srauto Lietuva dar nepajuto, tad negalime atsipalaiduoti“, ‒ tvirtina „Stiprūs kartu“ savanorių koordinatorius.

„Stiprūs kartu“ veiklą stiprina ir palaiko ne tik pilietiški gyventojai, bet ir valstybės institucijos bei privačios bendrovės. Į tokių organizacijų gretas stoja ir su pandemija padėjusi kovoti Karštoji linija 1808 bei Vilniaus savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“.

Kovojo su pandemija, dabar padeda pabėgėliams 

„Karštoji linija 1808 veiklą pradėjo prieš dvejus metus, kovo 13-ąją – startavome pandemijos akivaizdoje, o šiandien, kartu su „Stiprūs kartu“ savanoriais, padėsime Ukrainos žmonėms rasti laikiną prieglobstį Lietuvoje. Mažiausiai 20 mūsų operatorių atsilieps į pabėgėlių skambučius ir padės jiems rasti pastogę“, ‒ sako karštosios linijos 1808 vadovė Greta Beinaravičiūtė. 

Per pandemiją sukauptą patirti pasitelks ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“. Atsilaisvinusius pajėgumus biuras skirs koordinuoti emocinės paramos teikimą į Vilnių atvykusiems  pabėgėliams.

„Dveji pandemijos metai dirbant krizės sąlygomis leido mums įgyti unikalios krizių valdymo patirties ir įgūdžių, kuriuos ketiname pritaikyti organizuodami pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos. Didžiuojamės, kad prisijungę prie „Stiprūs kartu“ galime pagelbėti nuo karo bėgantiems žmonėms. Akivaizdu, kad sunkiu laikotarpiu Lietuvos piliečiai noriai padeda vieni kitiems ir geba susitelkti bendram tikslui. Taip bus ir šįkart“, ‒ įsitikinusi „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.

Pasak „Stiprūs kartu“ savanorių koordinatoriaus P. Tamolės, pandemija sutelkė šalies gyventojus, iškėlė pagalbos vieni kitiems iniciatyvas, sukūrė naujus savanoriškos paramos tinklus ir taip paruošė šalį iššūkiams, kuriuos atneša putino karas Ukrainoje.

Anot centro pranešimo, tai buvo vadinamoji DDOS ataka, kai vienu metu organizuojamas masinis užklausų kiekio siuntimas į konkrečią internetinę svetainę.

Svetainė stipruskartu.lt sulaukė daugiau kaip 56 tūkst. užklausų per sekundę. Veikiant normaliomis sąlygomis, sulaukiama apie 14 tūkst. lankytojų per dieną.

„Akivaizdu, mūsų veikla yra pastebėta ir kažkam ji nepatinka. Iš anksto numatėme tokias rizikas ir joms pasiruošėme. Vakarykštis kibernetinis išpuolis tęsėsi ilgiau nei valandą, bet žalos nepadarė. Sakyčiau, kad mus atakavę programišiai lyg rusai šauktiniai – susidūrę su pasipriešinimu, metė techniką ir pabėgo“, – sakė organizacijos „Stiprūs kartu“ koordinatorius Mykolas Markauskas, atsakingas už IT sritį.

Akivaizdu, mūsų veikla yra pastebėta ir kažkam ji nepatinka. Iš anksto numatėme tokias rizikas ir joms pasiruošėme.

„Stiprūs kartu“ internetinė svetainė yra vienas pagrindinių įrankių surenkant duomenis apie siūlomus būstus, apie savanorius pavėžėjimo paslaugai bei registruojant karo pabėgėlių pagalbos prašymus.

Organizacija skelbia šiuo metu turinti per 9 tūkst. būsto pasiūlymų, pavėžėjimo nuo pasienio paslaugas pasirengę teikti apie 2,7 tūkst. žmonių.

Nacionalinio savanorių koordinavimo centro iniciatyvą „Stiprūs kartu“ įgyvendina Lietuvos Šaulių sąjungos Pelėdų būrys su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir partneriais.

Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, jau per 2 mln. žmonių iš šalies pabėgo į kaimynines valstybes. Dalis jų atvyksta ir į Lietuvą.

Čia ukrainiečiai registruojami, jiems teikiama pagalba susirandant būstą, gaunant darbą.

Antradienio duomenimis, Lietuvoje užsiregistravo per 4,6 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau manoma, kad jų yra daugiau, nes dalis atvykusiųjų oficialiai nesiregistravo.