Ant operacinio stalo kasmet atsigula daugiau nei 200 lietuvių, kurie suserga storosios žarnos vėžiu.

Plačiau apie tai papasakojo profesorius, abdominalinės chirurgijos gydytojas Tomas Poškus.

– Esame operacinėje. Pasisekė tiems, kuriems dar galite padėti.

– Šiuo metu chirurgija gali pagelbėti daliai žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Visada džiaugiamės, kai žmogui sergančiam augliu, galime pasiūlyti chirurginį gydymą. Gydymas niekada nėra tik chirurginis. Jis būna kombinuotas, jungiant įvairias specialybes. Tų specialybių ir galimybių skaičius daugėja, tačiau chirurgija lieka viena iš tų, kuri tikrai gali padėti žmogui pasveikti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokią storosios žarnos vėžio statistiką turime?

– Turime žinoti, kad jei būsime laimingi ir gyvensime pakankamai ilgai, tai mūsų rizika sirgti storosios žarnos vėžiu didės. Žinome, kad su amžiumi rizika tik didėja. Ženklus rizikos padidėjimas yra nuo 45 metų. Kiekvienas žmogus nuo 50 metų turėtų pagalvoti apie pasitikrinimą. Lietuvoje veikia nemokama patikros programa. Galima kreiptis pas šeimos gydytoją ir kartą per du metus atlikti išmatų tyrimą dėl slapto kraujo. Nustačius pakitimus yra būtina kolonoskopija įsitikinti, kad storojoje žarnoje nėra vėžio ar kitų pakitimų. Radus pakitimus, būtina juos pagydyti. Tada tikimybė mirti nuo storosios žarnos vėžio žymiai sumažėja.

– Gaila, kad tik kas trečias ateina pasitikrinti. Net pusė gyventojų gavę neigiamus atsakymus neateina į kolonoskopiją. Ar pacientai turi baimių?

– Taip, dalis žmonių turi baimių. Kiti žmonės priduoda testo rezultatą ir specialiai nesidomi jo rezultatais, nes bijo. Kiti net neatlieka testo, nes bijo, kad bus negeri atsakymai. Tačiau žmonės turėtų suvokti, kad nustačius teigiamą slapto kraujo išmatose tyrimą, vėžio rizika yra tik 2 proc.

Ankstyvas pasitikrinimas ir pasitikrinimas iki galo tikrai išsprendžia problemas.

– Ką kalba pacientai, kurie delsia gydymą? Galbūt vėliau jie gailisi savo sprendimo?

– Kartais girdime šiuos dalykus. Netgi žinome situacijas, kurias nupasakoja pacientai. Žmonės sako, kad prieš trejus ar ketverius metus jiems buvo atlikti slaptojo kraujo tyrimai, kad buvo padaryta kolonoskopija. Jos metu rastas polipas, bet jie nėjo gydytis. Labai norėtųsi girdėti tokių istorijų kuo mažiau. Jiems tikrai nebūtų reikėję tos operacijos. Tai būtų buvęs vienos dienos atsigulimas ir išėję namo seniai būtų tai pamiršę. O dabar reikia bendrauti su chirurgais. Ankstyvas pasitikrinimas ir pasitikrinimas iki galo tikrai išsprendžia problemas.

– Jūsų kolegos sakė, kad ši liga jaunėja. Kai kuriems ši liga diagnozuojama ir po 40 metų.

– Deja, mes nežinome tiksliai, kodėl atsiranda storosios žarnos vėžys. Tai turbūt susiję su mūsų vakarietišku gyvenimo būdu. Mes esame vakarietiška valstybė, todėl matome ligos jaunėjimą. JAV patikros programa šiuo metu yra paankstinta nuo 45 metų. Lietuvoje kol kas neturime šio sprendimo, patikra yra nuo 50 metų. Akivaizdu, kad kiekvienas pakankamai metų sulaukęs žmogus turi pasirūpinti savo žarna, kad ji nesutrukdytų jo tolimesnio ir sveiko gyvenimo.

– Pirmosiomis stadijomis mes net nenujaučiame, kad mums galėtų būti storosios žarnos vėžys.

– Galima nueiti ir nusipirkti testą vaistinėje. Jis kainuoja kelis eurus. Jei randami pakitimai, sekantis žingsnis yra kolonoskopija. Tai paprastos priemonės, kurios gali leisti anksti diagnozuoti ne tik vėžį, bet iki vėžinius pakitimus.

Vyras sako, kad nei prieš kolonoskopiją, nei prieš operaciją baimės nejautė, nes pasitiki medikais. O ir gyvenimas po operacijos Petrui mažai tepasikeitė: tenka tik valgiaraštį pakoreguoti ir sunkių daiktų nekilnoti. Birželis – įveikusiųjų vėžį mėnuo, todėl Petras dalinasi savo sėkmės istorija.

Baimės dėl tyrimų ir operacijos nejautė

Gegužę dėl storosios žarnos vėžio operuotas 72-ejų Petras šiandien dirbantis, geros nuotaikos ir optimistiškas. Vilniečiui onkologinė liga aptikta pačioje pradžioje – pirmoje stadijoje. Petras pasakoja kiek delsęs dėl vėžio pasitikrinti prevenciškai – gąsdino pandemija. Tačiau dabar savo sprendimu išsitirti labai džiaugiasi.

„Sausio mėnesį gavau kvietimą iš Antakalnio poliklinikos sudalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tada pamaniau, ai, visur koronavirusas, palauksiu pavasario ir tada nunešiu tyrimus. Kovo pabaigoje man paskambino slaugytoja iš poliklinikos ir pasakė, kad kovas yra storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo ir vėl paragino išsitirti. Taip pat paprašė atnešti išmatų mėginėlį. Tą ir padariau. Vėliau pažiūrėjau tyrimo rezultatus internete ir sužinojau, kad slapto kraujo išmatose tyrimo atsakymas yra teigiamas,“ – pasakojo Petras.

Vilnietis sako nustebęs dėl slapto kraujo išmatose tyrimo rezultato, todėl nusipirko testą vaistinėje ir tyrimą namuose pakartojo pats. „Iš pradžių nelabai norėjau tikėti, juk prieš trejus metus atsakymas buvo neigiamas. Todėl vaistinėje nusipirkau testą ir tyrimą pasidariau namuose. Ir šis testas parodė teigiamą atsakymą. Nors kraujo išmatose ir nesimatė. Tuomet šeimos gydytoja parašė siuntimą kolonoskopijai atlikti,“ – kalbėjo vilnietis.

Per tyrimą vyro žarnyne aptikta polipų, kilo įtarimų dėl vėžio, todėl Petras tolimesnei konsultacijai buvo nusiųstas pas Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoją chirurgą dr. Audrių Dulską. „Kolonoskopija man buvo atlikta su nejautra. Prabundu, o gydytojas man sako: brolyti, radau penkiolika mažyčių polipėlių. O pora atrodo įtartini, siunčiu tave pas daktarą Audrių Dulską. Daktaras nusiuntė mane pasidaryti kompiuterinės tomografijos. Gegužės pabaigoje man buvo išoperuotas navikas,“ – pasakojo Petras.

Vyras sako žinią apie onkologinę ligą sutikęs ramiai: vidinės drąsos suteikė pasitikėjimas gydytojais. „Neišsigandau. Po kolonoskopijos man nepasakė nieko baisaus. Todėl pagalvojau, kad jeigu kas ir yra, tai yra pradžia. Nejaučiau jokios baimės, aš pasitikiu gydytojais. Po pusės metų turėsiu vėl apsilankyti pas daktarą.“

Žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi.

Šiandien vilnietis džiaugiasi, kad į prevencinę patikros programą ranka nenumojo ir laiku išsityrė. „Gydytojas man pasakė, kad išsityriau pačiu laiku, nes tai buvo vėžio pradžia. Todėl dabar, ką sutinku, ar bendraamžius, ar jaunesnius, sakau, kad jei tik priklauso prevencinė programa, eitų tikrintis. Nepražiopsokite ir eikite,“ – tikrintis ragino Petras. Vyras ramino ir bijančius kolonoskopijos tyrimo.

„Absoliučiai nėra ko bijoti. Žmonės, nebijokite eiti. Jei tik yra galimybė, siunčia – eikite ir darykite. Pagalvojau, kaip gerai, kad gyvenu mieste. Jei gyvenčiau kur nors kaime, turbūt nebūčiau pasitikrinęs profilaktiškai ir vėliau man vėžį rastų jau kokios trečios stadijos. O paskui gydytojai sakytų: o kur tu buvai anksčiau? O žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi...“ – samprotavo vilnietis.

O ar po operacijos pasikeitė vilniečio kasdienybė? Petras sako, kad gyvenimas teka sena vaga: teko tik pakoreguoti valgiaraštį ir nekilnoti sunkių daiktų.

Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys – tuo geresnė prognozė

Anot A. Dulsko, Petro atvejis – sėkmės istorija apie tai, kodėl verta tikrintis prevenciškai.

„Petro situacija buvo labai „dėkinga“ ir tai yra tobulas pavyzdys, kad veikia ir kam reikalinga storosios žarnos vėžio patikros programa. Ponas Petras jokių skundų neturėjo, tiesiog profilaktinio patikrinimo metu nustatyti keli polipai, iš kurių vienas jau buvo supiktybėjęs. Atlikta operacija – pašalinta dalis žarnos. Patologinis atsakymas parodė, jog tai pirmos (ankstyvosios) stadijos vėžys. Jokio papildomo gydymo nebereikia. Sekimas reikalingas, kaip ir bet kurios stadijos vėžio, tačiau tai galima daryti rečiau – kartą į pusmetį. Be to, ankstyvosios stadijos vėžio atkryčio galimybė yra labai reta,“ – pasakojo dr. A. Dulskas.

A. Dulskas / NVI nuotr.

Gydytojas chirurgas pabrėžia, kad kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys, tuo didesnis paciento išgyvenamumas. „Jeigu vėžys nustatomas pirmos stadijos, penkerius ir daugiau metų išgyvena beveik visi pacientai (100 proc. išgyvenamumas), tuo tarpu IV stadijos išgyvenamumas gerokai sumažėja (mažiau nei 15 proc. išgyvena penkerius metus). Ankstyvesnių stadijų išgyvenamumas geresnis, nebereikia jokio papildomo gydymo, galima rečiau tikrinti – taip sumažėja stresas. Ankstyvas stadijas lengviau ir operuoti, dažniau galima taikyti minimaliai invazyvias priemones, reikalingi gerokai mažesni pjūviai. Tokiu būdu sutrumpėja ir buvimo ligoninėje laikas,“ – apie ankstyvąją diagnostiką pasakojo dr. A. Dulskas.

Anot gydytojo chirurgo, todėl ir prevencinėje storosios žarnos vėžio programoje dalyvauti svarbu: įrodyta, jog dalyvaujant patikros programose nustatomos ankstyvesnės stadijos, tokiu būdu sumažinamas mirtingumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Visgi, anot dr. A. Dulsko, per prevencinę patikrą dažniausiai diagnozuojamas pažengęs storosios žarnos vėžys, ankstyvosios vėžio stadijos sudaro nedidelę dalį. Todėl taip pat labai svarbi šios ligos prevencija – sveikas gyvenimo būdas. „Rizikos veiksniai yra universalūs, standartiniai ir labai gerai žinomi, tačiau visiems labai sunkiai įgyvendinami. Tai fizinio aktyvumo nebuvimas, viršsvoris ir nutukimas, greito maisto valgymas, raudona termiškai apdorota mėsa, alkoholis ir rūkymas. Yra žinoma ir veiksnių, kurių negalima keisti – genetiniai faktoriai, aplinka,“ – reziumavo dr. A. Dulskas.

Lietuvoje 2009 m. patvirtinta valstybės finansuojama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Gyventojams dalyvavimas šioje profilaktinėje programoje nieko nekainuoja, tyrimai apmokami iš PSDF lėšų. Programa priklauso 50–74 m. amžiaus moterims ir vyrams: kartą per dvejus metus reikia atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Maždaug 10 proc. programoje dalyvaujančių žmonių slapto kraujavimo testas būna teigiamas ir jie siunčiami atlikti išsamesnį endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Pagal storosios žarnos vėžio ligos prevencinę programą išsitirti norintys privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti asmenys pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris skirs atlikti slaptą kraujavimo testą. Teigiamo testo atveju gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą atlikti tolesnių tyrimų.

Šia programa vieną kartą per dvejus metus gali pasinaudoti moterys ir vyrai nuo 50 iki 74 metų (imtinai). „Svarbu žinoti, kad už programoje numatytas paslaugas PSD apdraustiems asmenims mokėti nereikia. Už šias paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis“, – praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Pacientams, kurie nepatenka į nustatyto amžiaus grupę, tačiau junta tam tikrus simptomus, nerimauja dėl savo sveikatos būklės, laukti nustatyto prevencinės patikros termino nereikia. Tokiais atvejais būtina neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis, skyręs reikalingus tyrimus, nustatytų negalavimų priežastį ir prireikus pradėtų gydymą.

Anksti aptinkamos ligos yra daug lengviau ir efektyviau išgydomos nei aptiktos vėlesnėse stadijose.

2020 m. atliktų profilaktinių patikrinimų skaičius rodo, kad, prasidėjus COVID-19 ligos pirmajai bangai, žmonės į gydymo įstaigas kreipėsi rečiau. Tačiau, lyginant užpraeitus metus su 2021 m., statistika nežymiai gerėjo.

Ligonių kasų duomenimis, užpernai pagal storosios žarnos vėžio programą Klaipėdos TLK veiklos zonoje iš galėjusių pasitikrinti 75 tūkst. žmonių tai padarė tik 25 tūkst. Pernai iš 70 tūkst. galimybe pasitikrinti pasinaudojo 40 tūkst. gyventojų.

Ligonių kasų specialistai ragina gyventojus skirti daugiau dėmesio storosios žarnos vėžio profilaktikai ir kviečia reguliariai tikrintis. „Anksti aptinkamos ligos yra daug lengviau ir efektyviau išgydomos nei aptiktos vėlesnėse stadijose“, – rašoma VLK pranešime.

2022 m. storosios žarnos vėžio prevencinei programai iš PSDF lėšų numatyta skirti beveik 5,7 mln. eurų. Tai 800 tūkst. eurų daugiau nei pernai.

Ligonių kasos primena, kad PSD apsidraudę asmenys savo sveikatą gali pasitikrinti pagal penkias ligų prevencijos programas: gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

„Beveik per pusę, lyginant su pernai, sumažėjęs pacientų srautas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Nacionalinio vėžio instituto gastroenterologė Inga Kildušienė.

„Žinoma, tas yra susiję ir su buvusiu paskelbtu karantinu, bet net ir pasibaigus karantinui žmonės kažkodėl vengia atvykti pas mus pasitikrinti“, – pridūrė ji.

Ji skatina pacientus atvykti ir pasitikrinti pagal ankstyvosios diagnostikos programą, kurios tikslas – diagnozuoti dar besivystantį vėžį.

Pagal šią programą nemokamai išsitirti gali 50-74 metų sulaukę vyrai ir moterys – jiems kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.

Dėl koronaviruso grėsmės karantino metu šalyje buvo sustabdytos tokios medicinos paslaugos – buvo galima gauti tik būtinąją pagalbą.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Bingelytė sako, kad liepos mėnesį norinčiųjų išsitirti rodikliai bent jau jos įstaigoje pamažu atsistato į pernai metų lygį.

„Birželio mėnesį dar stebėjome tyrimų skaičiaus nuosmukį, bet liepos mėnesį atsistatė“, – spaudos konferencijoje sakė medikė.

Nacionalinio vėžio instituto chirurgas koloproktologas dr. Audrius Dulskas sako, kad kasmet šalyje nustatoma apie 1,6 tūkst. storosios žarnos vėžio atvejų.

Nustačius šį vėžį ankstyvoje stadijoje gerokai padidėja išgyvenamumas nuo šios ligos.

Daugiau nei milijonas žmonių kasmet išgirsta storosios žarnos vėžio diagnozę. Europoje mažiau nei 60 % žarnyno vėžiu sergančių žmonių išgyvena bent penkerius metus po diagnozės. Tarp vyrų tai – trečiasis labiausiai paplitęs vėžys (10 % visų vėžio diagnozių). Tarp storosios žarnos vėžio tikimybę didinančių faktorių – nutukimas, diabetas, rūkymas, žemas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas. Tačiau tikimybę susirgti šiuo vėžiu galima ir sumažinti – galite pradėti nuo jogurto valgymo.

Mokslininkai patyrinėjo 32 606 vyrus ir 55 743 moteris. Tyrėjai didžiausią dėmesį kreipė į šių žmonių mitybą ir adenomų vystymąsi jų storosiose žarnose. Pačios adenomos yra nepiktybiniai augliai, tačiau kai kurie jų su laiku virsta vėžiniais. Tyrime analizuoti duomenys buvo surinkti 1986-2012 metų laikotarpyje. Kolonoskopijų metu vyrų kūnuose surasta 5811 adenoma, moterų – 8116.

Vyrai, kurie per savaitę suvalgydavo bent porą jogurto porcijų, susidūrė su 19 % mažesne adenomų rizika nei tie, kurie jogurto į savo dietą neįtraukė. Negana to, tų adenomų, kurios greičiausiai tapų vėžiniais augliais, tikimybė sumažėjo net 26 %. Panašus ryšys tarp jogurto ir ademų rizikos tarp moterų nebuvo pastebėtas.

Pixabay nuotr.

Šis tyrimas nesiekė išsiaiškinti priežasčių, todėl jų kol kas ir nežinome. Mokslininkai mano, kad Lactobacillus bulgaricus ir Streptococcus thermophilus bakterijos, aptinkamos jogurte, sumažina vėžį sukeliančių chemikalų koncentraciją žarnyne. Storojoje žarnoje pH lygis yra žemesnis, todėl čia šios bakterijos gali lengviau įsikurti. Mokslininkai taip pat teigia, kad jogurtas gali pasižymėti ir priešuždegiminėmis savybėmis bei sumažinti žarnų sienelių pralaidumą, su kuriuo siejamas adenomų susiformavimas.

Nors dar prireiks kelių tyrimų, kol galutinai išaiškės, kaip jogurtas padeda sumažinti storosios žarnos vėžio tikimybę, mokslininkai jau dabar rekomenduoja įtraukti šį skanėstą į savo dietą. Ankstesni tyrimai parodė, kad jogurtas padeda stiprinti imunitetą ir žarnyno mikrofloros sveikatą.

„Nacionalinio vėžio instituto“ (NVI) gydytoja, onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pastebi, kad tam įtakos turi ir pačios ligos pobūdis: tai tyli, tačiau klastinga liga, o laiku nepasitikrinus, pasekmės gali būti labai sunkios. 

– Skelbiama, kad visame pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 1,4 mln. storosios žarnos vėžio atvejų, o nuo šios ligos miršta apie 600 tūkst. žmonių. Gaila, tačiau šie rodikliai tik didėja. Papasakokite, kaip šiame neoptimistiniame kontekste atrodo Lietuva? 

– NVI vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Tai yra trečiasis pagal dažnį ir mirčių skaičių onkologinis susirgimas Lietuvoje. Kita vertus, reikia žinoti, kad storosios žarnos vėžys – virškinamojo trakto piktybinis navikas, šalyje gydomas bene sėkmingiausiai, tačiau tik tuomet, kai jis anksti diagnozuojamas.

– Storosios žarnos skausmo žmonės nejaučia, todėl šį susirgimą būtų galima vadinti tiksinčia bomba. Į kokius sveikatos sutrikimus nereiktų numoti ranka ir paskubėti užsirašyti vizitui pas gydytoją? 

– Pažengusią vėžio formą išgydyti sunku, todėl žmonėms nuo 50 m. reiktų atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Reiktų suklusti, jeigu ilgiau nei 6 savaites pasireiškia vidurių užkietėjimas, stebėti ar nėra padidėjęs dujų išleidimas iki 6 kartų per valandą, įsitikinti, ar išmatose nėra kraujo arba gleivių. Susirūpinimą turėtų sukelti ir tai, jei pilnumo jausmas žarnyne lieka ir po tuštinimosi, vargina pilvo skausmai, pasireiškia staigus svorio kritimas, mažakraujystė, bendras nuovargis, silpnumas. Liga vienodai dažnai gali pasireikšti ir vyrams, ir moterims.

Sergant storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu. Lietuvos pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai vis dar tebėra vieni mažiausių Europoje. Jei diagnozuota I stadijos liga, penkių metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje siekia beveik 82 proc., II stadijos – 67 proc., o IV stadijos penkerius metus teišgyvena tik 6 proc. pacientų. Tačiau I ir II stadijos storosios žarnos vėžys Lietuvoje diagnozuojamas tik 37 proc., o dažniausiai liga jau nustatoma vėlesnėje stadijoje.

– Ko gero, daugelį žmonių nuo vizito pas gydytoją atbaido įsitikinimas, kad jų laukia nemalonios, skausmingos tyrimų procedūrų. Tačiau diagnozavus ankstyvos stadijos vėžį, galima išlošti kelis dešimtmečius. Kaip vyksta storosios žarnos vėžio diagnostika? Ar reikalingas kažkoks specialus pasirengimas? 

– Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programoje nemokamai kviečiami dalyvauti žmonės, sulaukę 50–74 m. Specialaus pasirengimo – nereikia. Šios programos tikslas diagnozuoti ikivėžines žarnyno ligas ir ankstyvų stadijų storosios žarnos vėžį, kai dar nepasireiškia jokie vėžio simptomai. Tyrimas remiasi slapto kraujo testu išmatose (iFOBT). Esant neigiamam rezultatui, testas kartojamas kas 2 metus. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją, kurios metu paimamos biopsijos iš įtartinų vietų arba šalinami polipai.

Naviko biopsinės medžiagos histologinis tyrimas leidžia patvirtinti piktybinio naviko diagnozę, suteikia informacijos apie jį sudarančių ląstelių piktybiškumą. Po operacijos atlikus pašalinto naviko histologinį tyrimą, įvertinami duomenys, leidžiantys tiksliai nustatyti ligos diagnozę ir įvertinti riziką.

Tiesa, onkologinio proceso išplitimui patikslinti, atliekami įvairūs radiologiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), ultragarsinis tyrimas, pozitronų emisijos tomografija (PET). 

– Apie chemoterapiją sklando nemažai mitų, esą tai ypač skausminga procedūra, po kurios slenka plaukai, iškrenta dantys, lūžta kaulai. Galbūt medicinai pavyko pasistūmėti į priekį? 

– Pastaruosius kelis dešimtmečius storosios žarnos vėžio gydymo metodai tikrai labai patobulėjo. Derinama operacija, chemoterapija, biologinė terapija, tam tikrais atvejais – radioterapija, kiti regioniniai gydymo metodai. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas kompleksiniam gydymui.

Skiriant sisteminį gydymą dedamos visos pastangos, kad pasireiškę nepageidaujami reiškiniai kuo mažiau paveiktų pacientų gyvenimo kokybę – skiriami efektyvūs vaistai nuo pykinimo, viduriavimo, gerinamas apetitas, naudojamos galvos šaldymo metodikos, kad neslinktų plaukai. Siekiama, kad chemoterapija kuo mažiau atitrauktų pacientą nuo kasdienės veiklos, namų ir artimųjų, todėl vis dažniau naudojami vaistai tablečių pavidalu arba vaistai lašinami dienos stacionare.

Tik labai ankstyvos storosios žarnos vėžio stadijos gydomos operacija. Na, o II ir III stadijos atveju po radikalios operacijos skiriama adjuvantinė chemoterapija. Jos tikslas – sunaikinti dar galėjusias likti vėžio ląsteles, kad liga neatsinaujintų.

– Paveldimumas, netinkamas maistas ar gyvenimo būdas – kokie yra pagrindiniai storosios žarnos vėžio išsivystymo veiksniai? Kaip individualiomis pastangomis galima sumažinti storosios žarnos vėžio riziką? 

– Žinoma tai, kad dažniau šia liga serga išsivysčiusių Vakarų valstybių aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės. Tikslios storosios žarnos vėžio išsivystymo priežastys dar nėra ištirtos, bet keletas mokslinių tyrimų įrodė, kad ligai įtakos turi vadinamasis vakarietiškas gyvenimo būdas. Mažas fizinis aktyvumas, riebaus ir kaloringo maisto vartojimas, perdirbtų mėsos gaminių vartojimas, nutukimas, rūkymas lemia didesnį sergamumą storosios žarnos vėžiu. Šie veiksniai lemia obstipacijas – storosios žarnos motorikos sutrikimus, kurių metu ir susidaro sąlygos pokyčiams žarnyne vystytis. Taip pat susirgti storosios žarnos vėžiu labiau rizikuoja vyresni nei 50 m. amžiaus žmonėms, taip pat sergantys šeimine daugybinės polipozės anamneze, opiniu kolitu, kolorektalinio vėžiu.

Viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti išvengti storosios žarnos vėžio, sveika gyvensena, apimanti fizinį aktyvumą bei sveiką mitybą. Tyrimai įrodė, kad kasdieninė fizinė veikla yra naudinga žarnyno peristaltikai ir sumažina storosios žarnos vėžio tikimybę. Didžiąją maisto raciono dalį turėtų sudaryti ląsteliena, vanduo, maisto produktai, kuriuose yra mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos. Žarnynui ypač palankiais produktais laikomos įvairios daržovės, vaisiai, uogos, ciberžolė, linų sėmenys, rauginto pieno produktai.

„To priežastys yra gyvenimo būdas, mityba, genetika ir t. t. Deja, dažnai pacientai kreipiasi pavėluotai ir liga jau būna išplitusi. Tada gydymas ne visuomet būna efektyvus“, – pabrėžia medikas.

Pasak jo, geriausias būdas šių ligų išvengti – ankstyvoji diagnostika.

„Tai yra kertinis akmuo. Ankstyvoji diagnostika, profilaktiniai patikrinimai yra labai svarbūs. Tyrimai atliekami lanksčiu endoskopu, kuris per burną įvedamas į skrandį arba per storąją žarną į tiesiąją žarnyną“, – pasakoja O. Deduchovas.

Endoskope įtaisyta kamera, per kurią specialistas stebi, ar nėra pakitimų. Jei yra poreikis, paimama biopsija.