Siūlymų viražai
Tyrime minimi įstatymų pakeitimai, kuriuos inicijavo Seimo narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.
A.Kupčinskas mažiau nei per mėnesį pasiūlė net du skirtingus Lietuvoje veikiančių loterijų apmokestinimo pakeitimus.
Viename numatoma loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikyti ne 5, kaip yra dabar, bet 10 proc. mokesčio tarifą, skaičiuojamą nuo sumos, likusios išmokėjus laimėjimus.
A.Kupčinskas mažiau nei per mėnesį pasiūlė net du skirtingus Lietuvoje veikiančių loterijų apmokestinimo pakeitimus. (I. Gelūno / Fotobankas nuotr.)
Kartu siūloma įpareigoti loterijų organizatorius paramai skirti ne 8 proc., kaip dabar, o 16 proc. nuo išplatintų bilietų vertės.
Kitame projekte jau siūloma mokesčius kelti iki 6 proc. ir skaičiuoti šią sumą nuo bendros bilietų vertės, o paramai skirtą sumą kelti iki 12 proc. nuo loterijų apyvartos.
Abiem atvejais Seimo narys su kolegomis aiškino, kad tokiu būdu biudžetas laimės, o parama sportui išaugs.
„Tikimės, kad tai padės labiau finansuoti ne tik sportą, (...) nes paprastai labdarai skiriama parama keliauja ne tik sportui, bet ir kultūrai, taip pat socialinėms reikmėms“, – pataisas Seime pristatydamas teigė jis.
Gudrus planas
„Kauno dienos“ skaičiavimais, praėjusiais metais loterijų organizatorių pardavimų pajamos siekė 106 mln. eurų. Azartinių lošimų įmonės gavo pajamų dešimt kartų daugiau – 1,3 mlrd. eurų.
Išmokėjus laimėjimus, loterijų organizatoriams liko 46,9 mln. eurų, o azartinių lošimų bendrovėms – 103,5 mln.
Tačiau mokesčiai nuo šių sumų yra skirtingi. Biudžetui ir privalomai paramai azartinių lošimų įstaigos sumokėjo 11,9 mln. eurų. Perpus mažesnes pajamas gaunančios loterijų organizacijos mokesčiams skyrė 13,8 mln.
Pakeitus loterijų apmokestinimą, ši suma augtų dvigubai – loterijos mokesčiams atseikėtų beveik pusę savo pajamų, likusių išmokėjus laimėjimus.
Dalis loterijų tokių mokesčių neatlaikytų ir būtų priverstos užsidaryti – taip sportas liktų apskritai be paramos.
Azartinių lošimų apmokestinimas nesikeistų. Akivaizdu, kad būtent jų organizatoriai daugiausia laimėtų iš pokyčių.
Šią įžvalgą patvirtina STT sprendimas sulaikyti Samoilą Kacą, Kaune registruotos azartinių lošimų kompanijoms atstovaujančios Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) vadovą bei kazino „Tete-a-tete“ savininką. S.Kacui pareikšti įtarimai korupcija ir prekyba poveikiu.
Įkliuvo patarėjas
Dar vienas Seimo narys, įsivėlęs į skandalą – Mindaugas Puidokas, taip pat išrinktas Kaune. Jam suteiktas specialaus liudytojo statusas, reiškiantis, kad trūksta įrodymų pareikšti kaltinimų.
Būtent jo patarėjas įtariamas bandymu papirkti kitą Seimo narį Matą Maldeikį.
Tyrimo duomenimis, parlamentaro padėjėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose pasiūlė M.Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus parlamentarus, jog būtų sustabdytas ar atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimas.
M.Puidokas „Kauno dienai“ tikino, kad su tyrime figūruojančiu buvusiu patarėju nebendrauja, nes tą uždraudė teismas.
M.Puidoko patarėjas įtariamas bandymu papirkti kitą Seimo narį. (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)
„Neturiu jokio ryšio, kontakto, ir aš nieko nežinau. Nieko nežinau, man jokie įtarimai nepateikti“, – rėžė Seimo narys.
Užklaustas apie pažintį su S.Kacu, M.Puidokas tarstelėjo, kad jis buvo vienas tų žmonių, kuris ketino kandidatuoti Seimo rinkimuose kartu su Darbo partija, bet vėliau šių ketinimų atsisakė. Tačiau parlamentaras neigė, kad juos siejo finansiniai reikalai.
Dalis loterijų tokių mokesčių neatlaikytų ir būtų priverstos užsidaryti – taip sportas liktų apskritai be paramos.
Šaltinių duomenimis, Azartinių lošimų įstatyme įtvirtintas siekis skaidriau reguliuoti lošimo automatų veiklą tapo pagrindine priežastimi stabdyti įstatymo priėmimą.
Seimas dar 2017 m. priėmė pataisas, įpareigojančias verslininkus lošimų įrenginius prijungti prie bendros Lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos (LAKIS). Tai padėtų rinkos priežiūros institucijoms žinoti, kiek pinigų sukasi kiekviename iš jų ir užkirsti kelią tiek mokesčių vengimui, tiek lėšų plovimui.
Techninius reikalavimu LAKIS Lošimų priežiūros tarnyba patvirtino 2018 m. rugsėjį. Pati sistema veikia nuo 2019 m. lapkričio – į ją jau galima jungti lošimų automatus.
Siekia atidėti
Reikalavimas taptų privalomas šių metų lapkritį, bet S.Kaco vadovaujama Nacionalinė lošimų ir žaidimų asociacija siekia nukelti terminą iki 2024-ųjų lapkričio.
2020 m. gruodį dėl to į Seimą kreipėsi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, o šių metų kovą – NLŽVA. Jos teigimu, iki šių metų lapkričio sujungti visus B kategorijos automatus į LAKIS neįmanoma dėl finansiškai kritiškos situacijos.
Tačiau iki tol lošimo automatų priežiūra vyktų ne realiu laiku, o siunčiant ataskaitas Lošimų priežiūros tarnybai. Patikrinti, kiek ataskaitos atitinka realybę, būtų praktiškai neįmanoma – tarnyba neturi tam pakankamai išteklių.
Lošimo automatų verslas tokiu atveju gautų išskirtines sąlygas ir lengvai išvengtų kontrolės.
Tuo pat metu A.Kupčinsko pasiūlytas ir M.Puidoko palaikytas didesnis loterijų apmokestinimas priverstų dalį jų pasitraukti iš rinkos. Tai taip pat būtų naudinga lošimo automatų savininkams – dalis loterijų bilietų pirkėjų galėtų susigundyti ir išbandyti laimę lošimo salonuose.
