Nacionalinė švietimo agentūra BNS nurodė, kad preliminariais duomenimis šįmet į aukštąsias mokyklas priimtų baltarusių skaičius siekia 114, o ukrainiečių – 465, kai pernai atitinkamai įstojo 574 baltarusiai ir 1330 ukrainiečių.

Tuo metu ŠMSM komentare BNS teigė, kad bendras baltarusių studentų kolegijose ir universitetuose skaičius preliminariais duomenimis šiemet išaugo iki 1141 – pernai buvo 982 studentai, o ukrainiečių studentų sumažėjo: šiemet jų skaičiuojama 1515, pernai buvo 2152.

ŠMSM nurodo, kad baltarusių mokinių bendrojo ugdymo mokyklose šiemet rugsėjo 1-ąją buvo 697, kai pernai tokių skaičius siekė 632. Ukrainiečių mokinių šiemet sumažėjo daugiau nei tūkstančiu: rugsėjį jų buvo  8,1 tūkst., pernai – 9,3 tūkstančio.

Populiariausios šįmet įstojusių baltarusių pasirinktos studijų programos – pasaulio politika ir ekonomika, aukštųjų technologijų verslas, psichologija.

Ukrainiečiai šįmet rinkosi studijuoti tarptautinį verslą, jūrų laivavedybą, bendrosios praktikos slaugą, globalią rinkodarą, informacijos sistemas ir kibernetinę saugą bei programų sistemas.

Ukrainiečių mažėjo, baltarusių atvyko daugiau

Migracijos departamentas BNS nurodė, kad šių metų rugsėjo 1 dienos duomenimis Lietuvoje gyvena 85 579 ukrainiečiai ir 60 220 Baltarusijos piliečių. Leidimus laikinai Lietuvoje gyventi turi beveik 83,3 tūkst. ukrainiečių,  dar daugiau nei 2 tūkst. likusių turi leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, užsieniečio pasą ir kitus dokumentus.

Karo pabėgėliais pripažintų ukrainiečių skaičius siekia 49 970. Daugiau nei 33 tūkst. ukrainiečių, kurie nėra karo pabėgėliai, į šalį atvažiavo kitais pagrindais: darbo, taip pat – šeimos susijungimo, kai vienas iš piliečių yra Europos Sąjungos narys.

Tuo metu leidimus laikinai Lietuvoje gyventi turi 56 562 baltarusiai, dauguma jų gauti darbo pagrindu.

Duomenys rodo, kad ukrainiečių Lietuvoje nuo sausio mažėjo daugiau nei 9 tūkst., baltarusių padaugėjo apie 11,5 tūkstančio.

Ukrainiečių migracija augo po Rusijos pernai vasarį pradėto karo prieš Ukrainą, paspirties baltarusių migracijai suteikė 2020 metais vykę prezidento rinkimai ir po jų vykusios represijos prieš Aliaksandro Lukašenkos režimo kritikus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė skyrė paramą 88 studentams iš Baltarusijos mokytis vienuolikoje Lietuvos mokyklų.

Pernai Lietuva finansavo 103 baltarusių studijas.

Pagal Lietuvos Vyriausybės sprendimą, kasmet ministerija gali finansuoti iki 110 baltarusių, įstojusių į pirmosios pakopos ar vientisąsias studijas, mokslą.

Šiemet, kaip ir pernai, daugiausia jaunuolių iš kaimyninės šalies priėmė Vilniaus universitetas (VU), tačiau jų yra gerokai mažiau nei praėjusiais metais. Šiemet ministerija skyrė finansavimą 26 baltarusių studijoms VU, pati aukštoji mokykla dar 25 jaunuoliams mokės nuo 200 iki 300 eurų stipendijas. Tuo metu pernai VU priėmė beveik 100 studentų iš Baltarusijos.

Pasak VU studijų prorektoriaus Valdo Jaskūno, baltarusių susidomėjimas studijomis Lietuvoje mažėja.

„Mažėja. Keletas priežasčių, turbūt pagrindinė – kad išvykti iš Baltarusijos studentams yra sudėtingiau, sudėtingesnės procedūros, derinimas, leidimų gavimas, vizų gavimas. Tie, kurie išvyksta, negali pusę metų grįžti“, – BNS sakė prorektorius.

Išvykti iš Baltarusijos studentams yra sudėtingiau, sudėtingesnės procedūros, derinimas, leidimų gavimas, vizų gavimas.

Anot jo, pernai tiek vietos studentams, tiek užsieniečiams buvo sudarytos galimybės studijuoti nuotoliniu būdu, o šiemet jau būtinas fizinis buvimas aukštojoje mokykloje.

„Be to, apsunkintas potencialių studentų iš Baltarusijos informavimas. Oficialūs komunikacijos kanalai yra uždaryti, rinkodara labai sunkiai įmanoma. Pernai daug sklaidos buvo per opozicijos kanalus, šiemet jie buvo mažiau efektyvūs“, – sakė V. Jaskūnas.

Apžvelgdamas pirmuosius baltarusių studijų metus VU prorektorius teigė, kad pasitaikė studijų programų, kur nubyrėjo ir trečdalis studentų, tačiau bendras studijas palikusių jaunuolių vidurkis panašus į vidutinį VU ir vos viršija 10 procentų.

„Vieni buvo pajėgūs studijuoti anglų kalba, nebent rinkosi rusistikos studijas. Kai kuriems buvo sudarytos sąlygos mokytis anglų kalbos, jeigu pasieks tam tikrą kalbos mokėjimo lygį, galės pereiti į studijų programos studijas. Visur nubyrėjimų buvo, vienur didesnis, kitur mažesnis“, – teigė jis.

Po pernykščių prezidento rinkimų Baltarusijoje kilus protesto akcijoms ir jas ėmus slopinti jėga, iš universitetų pradėjus šalinti šiose demonstracijose dalyvavusius studentus, Lietuvos Vyriausybė patvirtino pagalbos Baltarusijos žmonėms planą.

Vadovaudamasis juo tuometinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą, kad piniginę paramą studijoms Lietuvoje gali gauti iki 110 studentų iš Baltarusijos.

Studijų kaina valstybės lėšomis dengiama visą studijų laikotarpį.

Atskirus fondus ir stipendijas baltarusių studentams įsteigė ir atskiros Lietuvos aukštosios mokyklos.

Vilniuje nuo 2005-ųjų taip pat veikia privatus Europos humanitarinis universitetas, 1992 metais įsteigtas Minske ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas. Jame studijuoja apie 800 studentų, daugiausia – iš Baltarusijos.