Teismo sprendimu, S. Tomas aštuonis mėnesius negalės be pareigūnų žinios keisti gyvenamosios vietos ir turės atlyginti daugiau kaip 2 tūkst. eurų žalą Vilniaus miesto savivaldybei.
Trijų teisėjų kolegija S. Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta.
„Simbolinė J. Noreikos kapo vieta paruošta Antakalnio kapinėse. Taigi, S. Tomas veikė ne viešosios pagarbos vietoje“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Tačiau teisėjai konstatavo, kad S. Tomo veiksmai „buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų“.
„Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Šią išvadą leidžia daryti S. Tomo pasirinktas veikimo būdas ir jo siektas tikslas, sukelti bet kokį atgarsį visuomenėje“, – nusprendė teismas.
S. Tomas atminimo lentą sudaužė viešai balandžio pradžioje, patalpinęs įvykio vaizdo įrašą į socialinius tinklus.
Vilniaus valdžia suklijuotą lentą pakabino vėl, tačiau miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu liepą ji buvo nuimta.
Rugsėjį ant Vrublevskių bibliotekos protestuotojai vėl užkabino naują atminimo lentą.
Sostinės meras teigia nuimti lentą nusprendęs dėl to, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą. J. Noreikos įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą.
