Per tyrimą nustatyta, kad sukčiavimai telefonu organizuoti iš pataisos namų.

Nustatyta, kad septynių asmenų grupė įvykdė 52 nusikaltimus: sukčiavimus, plėšimus, neteisėtai naudojosi elektronine mokėjimo priemone, pasisavino policijos pareigūno vardą ir t.t., pirmadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 metų sausį, kai į Palangos miesto pareigūnus kreipėsi 65-erių moteris. Ji nurodė, kad jai į namus paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė policijos pareigūnu. Apsimetėlis aiškino, kad neva per inkasavimą banke aptikta daug padirbtų pinigų, todėl reikia patikrinti moters namuose turimus pinigus, ar jie esantys tikri.

Į namus atėjęs nepažįstamas asmuo, apgaulės būdu išviliojo ir pasisavino 700 eurų bei pasišalino.

Iš viso per 2019 metus įtariamieji galėjo įvykdyti septynias panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas Palangoje, Tauragėje ir Plungėje. Jas tęsė ir 2020 metais, įtariama, įvykdydami dar septynias nusikalstamas veikas Tauragėje, Plungėje, Kėdainiuose bei Kėdainių, Skuodo ir Kretingos rajonuose.

Tyrimo duomenimis, 2020 metų sausį į Tauragės apskrities policiją kreipėsi 83-ejų moteris. Ji pareigūnams pasakojo, kad paskambinęs nepažįstamas asmuo taip pat prisistatė policijos pareigūnu, nurodė, kad reikia patikrinti namuose laikomus grynuosius, ar jie nėra padirbti.

Atėjęs nepažįstamas vyras, apgaulės būdu tuokart pasisavino 600 eurų.

Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, skambindami galimoms aukoms, įtariamieji prisistatydavo ne tik policijos pareigūnais. 2020 metų balandį Salantuose gyvenančiai 1930 ir 1935 metais gimusių pareiškėjų porai paskambinę įtariamieji prisistatė esantys neva elektros tinklų darbuotojai.

Jie aiškino, kad senoliai už elektros energiją atsiskaitė neva padirbtais pinigais, todėl reikia patikrinti visus namuose likusius pinigus.

Atvykęs nepažįstamas vyras, pareiškėjams į akis papurškė ašarinių dujų, pagrobė daugiau nei 31 tūkst. eurų ir pasišalino.

Bendradarbiaujant su Kalėjimų departamento pareigūnais, bylą tiriantys Klaipėdos apskrities nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai įtarė, kad šios nusikalstamos veikos gali būti organizuojamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų.

Manoma, kad 1983 ir 1988 metais gimę laisvės atėmimo bausmes atliekantys vyrai skambindavo nukentėjusiesiems, prisistatydavo įvairių įstaigų darbuotojais, įtikindavo, kad namuose laikomi pinigai gali būti padirbti ir kad juos būtina patikrinti.

Kiti įtariamieji – 1977, 1993 ir 1998 metais gimę vyrai eidavo į pareiškėjų namus ir išviliodavo ar pagrobdavo įvairias pinigų sumas.

Bylos duomenimis, prie nusikalstamų veikų prisidėjo ir 1987 metais gimusi moteris, jai buvo perduodama dalis iš nusikalstamų veikų surinktų pinigų.

Kaltinamoji pinigus organizuotos grupės nario pavedimu pervesdavo tiek organizuotos grupės organizatoriui, tiek pastarojo nurodytiems asmenims.

Be to, įtariama, kad 1977 metais gimęs, už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas praeityje jau teistas įtariamasis apgaulės būdu gautus pinigus galėjo legalizuoti per savo uždarąją akcinę bendrovę.

Sukčiavimų metu iš žmonių išviliota daugiau nei 13 tūkst. eurų.

Pernai vasario-kovo mėnesiais Panevėžio miesto bei rajono gyventojams aktyviai skambino telefoniniai sukčiai.

Per mėnesį į policiją kreipėsi 10 garbaus amžiaus moterų, užkibusių ant telefoninių sukčių kabliuko. Joms paskambinę sukčiai papasakodavo graudžią istoriją apie tai, kad dėl jų giminaičio ar draugės kaltės sužeistas žmogus ir reikia pinigų žalai atlyginti.

Tuomet į nukentėjusiųjų namus atėjęs nusikaltėlių bendrininkas paimdavo pinigus, kartais – ir juvelyrinius dirbinius, o moterys tik vėliau suprasdavo tapusios sukčių aukomis.

Įtariamieji buvo nustatyti, kai kovo 14 dieną Panevėžio policijos pareigūnams įkliuvo su išviliotu 1 tūkst. eurų iš dar vienos apgautos moters namų išeinantis 18-metis panevėžietis M. T.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Dalia Styrienė.

Įtariama, kad minėtos organizuotos grupės nariai, pasinaudoję moterų patiklumu, įgijo 13 tūkst. 55 eurų vertės turto.

Į kaltinamųjų suolą kartu su M. T. sės 28 metų Kauno rajono gyventojas E. G., šiuo metu atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose. Įtariama, kad jis bei dar vienas tyrimo metu nenustatytas nuteistasis iš bausmės atlikimo vietos bendraudavo su nukentėjusiomis, vėliau į jų namus siųsdavo laisvėje esančius bendrininkus.

Kaltinimai dėl sukčiavimo veikiant organizuotoje grupėje bei neteisėto elektroninės mokėjimo kortelės panaudojimo pateikti 34 metų Panevėžio rajono gyventojai V. S. Įtariama, kad jai M. T. perdavė iš vienos apgautų moterų išviliotą banko kortelę, kuria pasinaudodama kaltinamoji įsigijo juvelyrinių aukso dirbinių už 1 tūkst. 815 eurus.

Be to, V. S. kaltinama padėjusi 28 metų Vilkaviškio rajono gyventojui E. J., atliekančiam bausmę Kybartų pataisos namuose, apgaule įgyti svetimą turtą – 200 eurų. Šiuos pinigus E. J. apgaule išviliojo iš pirkėjo, paskelbęs interneto portale apie tariamai parduodamą automobilį. Pinigams pervesti buvo nurodyta V. S. sąskaita. Dabar V. S. gresia baudžiamoji atsakomybe ir už tai, kad leido E. J. neteisėtai naudotis savo elektroniniais duomenimis, o pastarajam pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo.

Pasak prokurorės D. Styrienės, išaiškinant šiuos nusikaltimus atliktas didelės apimties ikiteisminis tyrimas.

„Labai gaila, kad telefoniniai sukčiai vis dar randa patiklių žmonių, iš kurių išvilioja nemažas sumas pinigų ir kitas vertybes, o jiems daryti nusikaltimus netrukdo net įkalinimo įstaigų sienos“, – apgailestavo prokurorė.

Viename ikiteisminiame tyrime 31 metų vyrui pareikšti įtarimai dėl Klaipėdoje 2016 metų lapkričio mėnesį įvykdytų 4 sukčiavimų.

Kaip skelbia uostamiesčio policija, šių sukčiavimų organizatoriaus nustatyti nepavyko, o tik pinigų pasiimti ėjusį Klaipėdos rajono gyventoją. Jis ankščiau teistas 6 kartus už vagystes, sukčiavimus, turto iššvaistymą. Šiemet jis buvo nuteistas dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Tyrimo metu nustatyta, kad per dvi dienas Klaipėdoje nukentėjo Rambyno, Kretingos, Bandužių ir Naujojo Uosto gatvėse gyvenančios garbaus amžiaus klaipėdietės. Iš jų apgaule buvo išviliota nuo 670 iki 1080 eurų.

Kartą sukčiai vieną nukentėjusiąją užrakino kambaryje, kad būtų galima netrukdomai pasišalinti iš buto su piniginiu laimikiu. Sukčiai netrukus patys susisiekė su nukentėjusiosios dukra ir informavo, kad jos mama yra užrakinta kambaryje ir kad skubiai vyktų pas ją į namus išlaisvinti.

Sausio mėnesį Palangoje nukentėjusiajam paskambinęs nepažįstamas vyras prisistatė VSD pareigūnu. Jo įkalbėtas senolis sutiko, jog būtų patikrintos sąskaitoje jo laikomos santaupos dėl neva „plaunamų“ pinigų – 11 000 eurų. Pasak policijos, tikėtina, kad nukentėjusysis pats sukčiui atskleidė, kiek ir kur laiko savo santaupas.

Garbaus amžiaus vyriškis buvo siunčiamas į vieną iš pajūryje įsikūrusių kredito uniją, kur pinigus turėjo paimti iš sąskaitos ir parsinešti namo. Pareigūnams jau buvo žinoma apie sukčių paruoštas pinkles senoliui. Jis prieš keletą dienų buvo nuo jų nukentėjęs. Pinigų pasiųsto paimti 29 metų Kauno miesto gyventojo jau laukė policija. Jis buvo sulaikytas nukentėjusiojo namuose.

Sulaikytasis teistas 7 kartus – už plėšimus, vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą ir sukčiavimą 2015 metais.

Policijos pareigūnai kas kart ragina gyventojus patikliai nereaguoti į nepažįstamų asmenų skambučius, ypač, kai nepažįstamas asmuo ima klausinėti apie namuose ar banke laikomas santaupas arba neva artimajam nutikusią nelaimę, kurios pagrindu yra reikalaujama pinigų gydytojams, pareigūnams ir pan. Neretai skambinantys sukčiai turi tam tikrus asmens duomenis – vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, kuriuos lengvai galima rasti telefonų knygoje.

Be to, pareigūnai, tirdami atvejus dėl įvairių nusikalstamų veikų, įskaitant ir „plaunamus“ pinigus, visais atvejais tyrimo metu asmenims yra įteikiami atitinkami procesiniai dokumentai, kurie paprastai pildomi ne pas gyventoją namuose, bet policijos komisariate.

„Tad, jei gyventojui kyla bent menkiausias įtarimas, jog jis galimai bendrauja su sukčiumi, raginame nepasiduoti provokacijai bei psichologiniam spaudimui, o reikalauti, kad visa reikiama procedūra būtų atliekama policijos įstaigoje“, – sako policija.