Kaip vieną tokios rizikos pavyzdžių jis nurodė šių metų pabaigoje Lietuvoje veiklą pradėsiančią platformos „Vinted“ antrinę elektroninių pinigų įstaigą, kuri bus didžiausia finansų įstaiga pagal klientų skaičių – apie 60 milijonų. 

„Jų rizika yra mažesnė, kadangi pardavimai yra mažomis sumomis. Tačiau ir mažų sumų skaičius gali būti didelis“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Valeika.

„Verslas vystosi, bet kartu tai iššūkis mums“, – pridūrė jis. 

Pasak FNTT atstovo, pranešimų padaugės ir šių metų pabaigoje įsigaliojus virtualių valiutų keityklų bei depozitinių virtualių valiutų piniginių operatorių (VASP) Europos kripto turto rinkų reglamentui (MiCA). 

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pripažino, kad ne visas finansų sektorius brandus dėl rizikų vertinimo. 

FNTT vadovo Rolando Kiškio teigimu, kitos institucijos turėtų prisiimti daugiau atsakomybių, labiau efektyvinti veiklą įgyvendinant pinigų plovimo prevenciją.

„Mes (FNTT – BNS) neturime pajėgumų vienodai prižiūrėti, tikrinti ar vertinti kiekvieną įpareigotą (privalančią teikti informaciją teisėsaugai apie įtartinas operacijas – BNS) įmonę, kiekvieną sektorių. Taikomės ten, kur didžiausia rizika“, – komitete tvirtino jis.

A. Valeika pripažino nematantis „per didelio aktyvumo“ iš kitų institucijų ar įmonių siekiant užkardyti įtartinus sandorius.

„Reikia aktyvinti darbą – ir priežiūrai, ir verslui, kad po kažkokio laiko nebūtų vieno ar kito skausmingo įvykio. Mano prašymas – išgirsti, neieškoti išlygų“, – teigė FNTT atstovas, atsakydamas į M. Lingės klausimą, kaip pareigūnai vertina įmonių, kurios yra įpareigotos teikti teisėsaugai informaciją apie įtartinus sandorius, gebėjimus tinkamai įvertinti rizikas.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad 2022 metais tik 35 pranešimai gauti iš kitų sektorių – aktyviausi buvo notarai, tuo metu vartojimo kreditų ir lizingo įmonės, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos, advokatai ir verslo įmonės nepateikė nė vieno pranešimo.

„Advokatai, asmenys, kurie verčiasi tauriųjų metalų, brangakmenių arba automobilių prekyba, auditoriai, nekilnojamojo turto agentai – nuliai nuliai nuliai. Ar ten objektyviai ir negali būti tokių situacijų ar atvejų, kad kiltų poreikis pranešinėti, ar gali rodyti spragas ar kad kompetencijos nėra išvystytos“, – komitete svarstė jis. 

FNTT pernai gavo 98,56 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, užpernai – 99,9 tūkst., o 2021-aisiais – beveik 46,4 tūkst. 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė pabrėžė, kad įstaigoje finansų sektoriaus atstovai kelia kompetencijas pinigų plovimo prevencijos srityje, dalyvauja mokymuose.

„Didžiąją dalį, apie 30 proc. sudaro bankinio sektoriaus darbuotojai, iš elektroninių pinigų mokėjimo įstaigų 25 proc. ir apie 10 proc. – kredito unijų. Tai rodo, kad tie, kurie pakankamai stiprūs, dar ir papildomai mokosi, o tie, kam trūksta, (žinių – BNS) jų yra vienetai“, – komitete teigė ji. 

Pernai sukčių išviliota suma ūgtelėjo 3,9 proc. iki 12,3 mln. eurų., finansų įstaigoms iš šios sumos pavyko sugrąžinti beveik 900 tūkst. eurų, pranešė centras. Anot jo, labiausiai augo fišingo ir investicinio sukčiavimo mastai.

„Išvengti dar didesnių nuostolių padėjo proaktyvios finansų įstaigų pastangos stabdyti įtartinas transakcijas – daugiau nei 7 mln. eurų apskritai neiškeliavo iš sąskaitų ir nepasiekė sukčių, o tai yra daugiau nei 2 kartus nei 2022 metais. Visgi realiai patirti nuostoliai išlieka itin dideli“, – pranešime sakė centro vadovė Eglė Lukošienė.

Apie pusę visų sukčiavimo atvejų sudarė vadinamasis fišingas, fiksuota virš 5 tūkst. tokių atvejų, kai 2022 metais – 3,5 tūkst. Nors atvejų skaičius augo, mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1, 9 mln. eurų 2022 metais iki 1,6 mln. pernai.

Finansų įstaigos proaktyviai stabdydamos fišingo transakcijas apsaugojo 5 mln. eurų – šios lėšos neiškeliavo iš sąskaitų. Tai sudaro virš 70 proc. visų 2023 metais proaktyvai finansų įstaigų sustabdytų lėšų.

Pernai nuo antrojo ketvirčio išaugęs investicinis sukčiavimas šią tendenciją išlaikė iki pat metų galo. Per metus iš viso užfiksuota 1,6 tūkst. atvejų – 2 kartus daugiau nei 2022 metais, realių nuostolių suma augo 2,5 karto iki 4,8 mln. eurų.

Finansų įstaigos apsaugojo apie 1,3 mln. eurų: gyventojams pavyko grąžinti apie 250 tūkst. eurų jau pervestų lėšų, dar per 1 mln. eurų neiškeliavo iš sąskaitų.

Pasak E. Lukošienės, tendencijos rodo, jog diegiamų sukčiavimo prevencijos priemonės padeda stabdyti patiriamų nuostolių augimą, todėl ir toliau būtina jas stiprinti.

Nuo 2020-ųjų sukčių aktyvumas išaugo daugiau kaip 7 kartus. Išviliotų lėšų suma 2020 metais siekė 4,8 mln. eurų, 2021 metais – 10,2 mln., 2022 metais – 11,8 mln., 2023 metais – 12,3 mln. eurų.

„Tik 9 proc. respondentų mano, jog sukčiavimo mastas mažėja, vadinasi, net 91 proc. lietuvių pastebi finansinio sukčiavimo atvejų didėjimą ar stabiliai didelį jų skaičių. Ši statistika verčia susimąstyti ir aiškiai parodo, kad sukčių veikla plečiasi neaplenkdama nieko“, – pranešime sakė „Luminor“ Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Pasak jo, anksčiau vyravo nuomonė, jog į sukčių akiratį dažniau patenka vyresnio amžiaus žmonės, tačiau statistika rodo ką kita – nusikaltėliai taikosi į vis jaunesnius asmenis.

Išaugusį sukčiavimo atvejų skaičių pastebėjo 41 proc. apklausos dalyvių nuo 18 iki 29 metų ir 43 proc. – nuo 30 iki 39 metų. Kad sukčiavimo atvejų šiek tiek padaugėjo, mano atitinkamai 23 ir 27 proc. šių amžiaus grupių apklaustųjų.

Žymiai išaugusį finansinių sukčiavimo atvejų skaičių pastebėjo šiek tiek daugiau vyrų (33 proc.) nei moterų (31 proc.), nors realiai į sukčių pinkles pakliūva labai panašus skaičius vyrų ir moterų: šių metų atvejų analizė rodo, kad tarp sukčių aukų 51 proc. sudaro moterys, 49 proc. – vyrai, nors, pavyzdžiui, romantinio sukčiavimo atveju šis pasiskirstymas yra atitinkamai 86 ir 14 proc.

Apklausą „Luminor“ užsakymu rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, apklaususi tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.

Kibernetinis saugumas – aktualus kiekvienam vartotojui

Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, pastebi, kad pastaruoju metu dažnai bandoma išmaniuosius įrenginius užkrėsti kenkėjiškomis programomis. Anot jo, birželio mėnesį kibernetiniai pavojai kilo iš daugiau nei 12 tūkstančių kenkėjiškų domenų, kurie galėjo pakenkti vartotojams, jeigu jų įrenginiai nebūtų buvę apsaugoti.

„Kibernetinis saugumas – šiuo metu itin aktualus kiekvienam vartotojui. Ypač matant tokius statistikos duomenis, kai per mėnesį fiksuojame milijonus bandymų įsilaužti. Būtent dėl šios priežasties – padėti išvengti sukčių atakų ir sukurta „Tele2“ interneto apsauga, kuri aptinka ir užblokuoja prieigą prie kenkėjišku turiniu užkrėstų svetainių ir nuorodų, taip sukuriant saugią terpę naršymui, darbui ar pramogoms“, – sakė D. Drakickas.

Kibernetinių atakų skaičius birželį šoktelėjo į viršų

Pasak eksperto, kenkėjiškos programos yra platus terminas, apimantis visų rūšių kenkėjišką programinę įrangą, skirtą pažeisti vartotojų įrenginius, sistemas ir gauti prieigą prie jautrios asmeninės informacijos. Labiausiai žinomos tokio tipo programos, anot jo, yra „Trojos arkliai“, dar vadinamos „Trojan“. Šių kenksmingų programų skaičius per mėnesį išaugo iki 17,5 mln. Tai yra maždaug 8 mln. daugiau nei gegužę.

Antra pagal dažnumą kibernetinė grėsmė birželį „Tele2” klientų tarpe buvo fišingo atakos. Per praėjusį mėnesį užfiksuota daugiau nei 4,3 tūkst. skirtingų fišingo atakų schemų. Įvairiausios tokio tipo grėsmės paprastai plinta el. laiškais, SMS pranešimais ar pokalbių programėlėmis, į kurias siunčiamos netikros nuorodos, žadančios prizus, išpardavimus ir pan. Šios netikros nuorodos nukreipia vartotoją į domenus su kenkėjišku kodu arba schemomis, kuriomis siekiama išvilioti slaptus duomenis.

Trečias ryškiausias kibernetinių grėsmių tipas birželio mėnesį buvo susijęs su C&C (valdymo ir kontrolės) centrais. „C&C“ atakų metu dažniausiai naudojamos priemonės, skirtos bendrauti su užkrėstu kompiuteriu ar tinklu ir jį valdyti. Tokių atakų metu vartotojų interneto ryšys ir įrenginiai pamažu lėtėja, o bendra jų naršymo patirtis gerokai pablogėja. Bendras „C&C“ atakų skaičius birželio mėnesį siekė beveik 2 mln. Tai yra maždaug 6,4 kartų daugiau nei gegužę. Būtent šio tipo kibernetinių atakų skaičius per pastarąjį mėnesį išaugo labiausiai.

Sukčiavimo būdai – vis išmanesni

Programišiai atranda vis išmanesnių būdų įvilioti žmones į užkrėstą domeną. Pavyzdžiui, birželį plito kenkėjiška interneto svetainė „Omnatour“. Sukčiai, naudodamiesi šia svetaine nukreipdavo interneto vartotojus į nesaugius puslapius su netikromis apklausomis, internetiniais žaidimais ar suklastotais prašymais atnaujinti programinę įrangą.

Dar vienas populiarus sukčiavimo būdas užfiksuotas naudojantis internetiniu puslapiu „Supapush.net“. Kaip teigia ekspertas, pats puslapis savaime nėra pavojingas, visgi, jis potencialias aukas nukreipia į pažeistus domenus ir abejotinus skelbimus, kurie vėliau į įrenginį siunčia internetinį šlamštą su erzinančiomis ir kartais net pavojingomis reklamomis bei iššokančiaisiais reklaminiais skelbimais.

Pavyzdžiui, ši netikra elektroninė parduotuvė tariamai parduoda aukštos kokybės akinius nuo saulės už ženkliai mažesnes kainas, tačiau tai yra sukčiavimas, kurio tikslas yra tik vienas: išvilioti iš aukų privačią informaciją – ypač susijusią su bankiniais duomenimis. Vien birželio mėnesį Lietuvoje užfiksuota 6,4 mln. su šia svetaine susijusių kibernetinių grėsmių – tai buvo dažniausiai pasikartojanti grėsmė pirmąjį vasaros mėnesį.

Anot jo, nuo kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti speciali apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Penktadienį į Marijampolės apskrities policiją kreipėsi moteris, kuri nurodė diena anksčiau paspaudusi neva banko siųstoje SMS žinutėje buvusią nuorodą. Iš jos sąskaitos po to pasisavinta 1,2 tūkst. eurų.

Šiauliuose gyvenanti 1958 metais gimusi moteris socialiniame tinkle „Facebook“ susipažino su žmogumi, prisistačiusiu Kabule dirbančiu daktaru.

Šiaulietė į jo nurodytą sąskaitą pervedė 1,5 tūkst. eurų už tariamai jo siųstą išperkamąją siuntą, tačiau šios negavo.

Antrąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai fiksavo 645 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje, nuostoliai siekia 2 mln. eurų (palyginimui – pirmąjį šių metų ketvirtį jie sudarė 2,9 mln. eurų). Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansų ir kredito įstaigos registravo 1117 tokių atvejų – panašiai, kiek pernai įvyko per metus. Pusmečio nuostoliai jau pranoko per 2020-uosius padarytą žalą: šiemet, pasibaigus birželiui, jie pasiekė 5 mln. eurų, kai pernai per visus metus dėl sukčių prarasta 4,8 mln. eurų.

Kurį laiką liūdnoje nuostolių statistikoje pagal daromus nuostolius pirmavęs investicinis sukčiavimas ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas pasitraukė į antrą planą – kartu sudėjus, jų padaryta žala per ketvirtį, LBA duomenimis, sumažėjo perpus iki 1 mln. eurų, atvejų skaičius, kaip ir ankstesnį ketvirtį, neperkopė 200.

Tačiau labai išaugo telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius – per antrąjį šių metų ketvirtį šitaip netekta 316 tūkst. eurų, kai metų pradžioje nuostoliai siekė vos 770 eurų. Be to, sukčiai ir toliau aktyviai pasitelkia suklastotas SMS žinutes ir elektroninius laiškus – jų per ketvirtį padaugėjo keliskart, tiesa, laikotarpio nuostoliai tebesvyruoja apie 60 tūkst. eurų.

Pavasario ir vasaros sezonu piktavaliams sunkiau sekasi suklaidinti gyventojus. Be to, tiek finansų įstaigos, tiek valstybės institucijos skiria daug dėmesio vartotojų informavimui apie sukčių keliamas grėsmes.

„Pavasario ir vasaros sezonu piktavaliams sunkiau sekasi suklaidinti gyventojus. Be to, tiek finansų įstaigos, tiek valstybės institucijos skiria daug dėmesio vartotojų informavimui apie sukčių keliamas grėsmes. Tad nusikaltėliai nuolat ieško naujų sprendimų ir veikia itin intensyviai: pastaruoju metu bemaž kasdien tenka sulaukti pranešimų apie rusų kalba kalbančių asmenų skambučius gyventojams, prisistatant Lietuvoje veikiančių bankų atstovais ir informuojant apie neva įtartinas operacijas sąskaitoje. Primename, kad bankai niekuomet neprašo diktuoti telefonu savo prisijungimo duomenų, nesiunčia prisijungimo nuorodų laiškais ar žinutėmis. Svarbiausia – išlikti kritiškiems, net jei pašnekovas mėgina paveikti emociškai“, – akcentuoja LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Jeigu įtariate, kad tapote sukčių auka, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui ir kreipkitės į policiją trumpuoju numeriu 112, pataria LBA ir perspėja saugiai elgtis su savo pinigais – nesidalinti asmeniniais prisijungimo duomenimis su kitais asmenimis, nespausti nuorodų, atsiųstų laišku arba SMS žinute ir nebijoti numesti ragelio, sulaukus įtartino skambučio iš įkyriai paslaugas siūlančio arba keistomis operacijomis gąsdinančio „eksperto“.

Vaizdo kameros užfiksuota moteris, iš paštomato galimai atsiimdavusi siuntas su pinigais.

Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos ‒ asmenis, atpažinusius šią moterį, susisiekti su Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Laura Platonovaite, tel. (8 5) 219 8952, mob. 8 670 29186, el. p. laura.platonovaite@policija.lt arba paskambinti skubios pagalbos telefonu 112.