Nuo šių metų sausio iki balandžio pradžios bankuose užfiksuoti 2444 sukčiavimo atvejai – dukart daugiau nei prieš metus (1056). Išviliotų lėšų suma per metus išaugo kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų.

„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja, ieško vis naujų būdų išvilioti lėšas. Tačiau vietoje nestovi ir gyventojai bei finansų įstaigos. Vis daugiau lėšų pavyksta sustabdyti dėl kilusių abejonių ar operatyvios gyventojų ar institucijų reakcijos. Tas yra gerai, tačiau siekiamybė yra dar didesnis žmonių supratingumas ir atsakingas požiūris į savo finansus“, – pranešime sako LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.

Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja, ieško vis naujų būdų išvilioti lėšas.

Savininkams grąžintų lėšų suma pirmąjį ketvirtį viršijo 1,2 mln. eurų, kai tuo pačiu laiku pernai ji siekė 800 tūkst. eurų. Dukart augo dar bankų viduje sustabdytų pavedimų suma – nuo 379 tūkst. eurų pernai iki 892 tūkst. eurų šiemet. Lėšų, kurias pavyko sugrąžinti iš kitų finansų įstaigų, suma kiek sumažėjo ir siekė 277 tūkst. eurų (prieš metus – 423 tūkst. eurų).

Populiariausias sukčių būdas išvilioti pinigus tebėra vadinamasis „fišingas“ (angl. phishing), kai gyventojams siunčiama suklastota SMS žinutė ar elektroninis laiškas, apgaulės būdu siekiant išvilioti asmens duomenis ir šitaip pavogti pinigus iš sąskaitos.

Sukčiai aktyviai naudojasi socialine inžinerija – manipuliuoja žinomų institucijų pavadinimais, taikosi į visuomenei aktualias sezonines temas, pavyzdžiui, pajamų deklaravimą, atakoms pasitelkia savaitgalius ir panašiai.

Tokioms apgaulėms sudarant beveik pusę sukčiavimo atvejų, jų ir toliau sparčiai daugėja. – „fišingo“ atvejų padaugėjo daugiau kaip tris kartus – nuo 324 iki 1018. Šitaip gyventojai vidutiniškai praranda apie 380 eurų.

Per ketvirtį taip pat daugiau kaip dukart išaugo investicinio sukčiavimo atvejų ir išviliotų pinigų suma – investiciniams sukčiams žmonės pervedė 865 tūkst. eurų, finansų įstaigose užfiksuota 219 tokių incidentų. Vienas sukčiavimo atvejis vidutiniškai sukčių aukoms kainavo beveik 4 tūkst. eurų.

LBA duomenimis, pernai finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių išviliojo beveik 12 mln. eurų, o finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų.

– Kokiais būdais sukčiai pernai viliojo pinigus iš gyventojų, ar iš išmonių daugiau?

– Iš tikrųjų kalbant apie būdus, tai būdai nėra kažkokie skirtingi, lyginant su praeitais metais ar užpraėjusiais metais. Didžiausi nuostoliai, kuriuos identifikavo Lietuvos banko asociacija, yra investicinio sukčiavimo atvejai, bet taip pat mes turime ir telefoninio, SMS žinučių, elektroninių laiškų sukčiavimo atvejai. Negalime to romantinio sukčiavimo atvejų atmesti. Būdai yra įvairūs.

– Tikrai – būdai įvairūs, o suma, bent jau pernai, buvo daugiau nei 10 mln. eurų.

Lietuvos banko asociacijos duomenimis, yra atvejų, kai bankams pavyko sustabdyti mokėjimus sėkmingai suveikus jų sistemoms.

– Taip, pagal Lietuvos banko asociacijos duomenimis, tai suma, kuri buvo išviliota per praėjusius metus, yra 10 mln. 200 tūkst. eurų.

– Ar įmanoma atgauti tuos pinigus? Ar yra atvejų, kai juos pavyko atgauti?

– Lietuvos banko asociacijos duomenimis, yra atvejų, kai bankams pavyko sustabdyti mokėjimus sėkmingai suveikus jų sistemoms. Negaliu tiksliai pasakyti, bet buvo paminėta apie 10 proc. tokių atvejų. Tai yra tikrai nemažas skaičius. Vėlgi, kai kalbame apie bendrą tendenciją, jeigu jau pinigai išėjo iš sąskaitos ir nuėjo pas sukčius, tada pasaulinės tendencijos ir statistikos sako, kad susigrąžinti lėšas yra apie 1 proc.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar daugiau sukčiavimo atvejų yra internete, elektroninėje erdvėje, ar visgi daugiau telefoninių sukčių?

– Tikslios statistikos neturiu, tiksliai pasakyti negalėčiau, bet faktas, kad ta situacija, kurią turime dabar dėl pandeminio laikotarpio, dėl to, kad žmonės daugiau laiko praleidžia elektroninėje erdvėje, tai ir suponuoja, kad tai yra gerokai didesnės galimybės ir sukčiams šitoje vietoje pasiekti žmones ir bandyti išvilioti iš jų pinigus. Sakyčiau, kad (daugiau, – red. past.) elektroninėje erdvėje, bet čia sunku pasakyti.

– Investicinis sukčiavimas – kas tai yra?

Jeigu gavote žinutę su nuoroda, net jeigu rašo banko pavadinimą, tai nespauskite tos nuorodos, nes labai tikėtina, kad tai bus sukčių bandymas išvilioti jūsų pinigus.

– Iš esmės investicinio sukčiavimo yra skirtingų būdų, bet kaip pavyzdys, yra sudaromos galimybės, bent jau parodomos galimybės žmogui, kad jis gali investuoti pinigus į kriptovaliutas, dažnu atveju naudojama, bet nebūtinai tai yra taisyklė. Jam netgi būna sukuriami netikri puslapiai, kur rodomos diagramos, kad iš tikrųjų pinigai auga, bet iš tikrųjų tos sumos jau būna seniai pavogtos ir nukeliavusios toliau. Tai turbūt čia ir yra pavyzdys, kad parodoma galimybė žmonėms investuoti ir gauti žymiai didesnę grąžą negu realiai būtų galima gauti investuojant realiai. Čia turbūt ir yra pagrindinis būdas.

– Pastaruoju metu girdėti, kad sukčiai naudojasi bankų puslapiais, žmonės gaudavo žinutes arba iškart nuorodas į tą banką. Tokie atvejai nauji, ar yra tiesiog padažnėję?

– Negalėčiau pasakyti, kad yra nauji, turbūt buvo stebimas suaktyvėjimas ypatingai praėjusių metų pabaigoje. Tai nėra nauja. Buvo prieškalėdinis laikotarpis ir tuo buvo bandoma pasinaudoti. Ir ką čia svarbu pabrėžti – bankai šiomis dienomis nesiunčia aktyvių nuorodų ir neprašo paspausti žinutėje gautą nuorodą. Jeigu gavote žinutę su nuoroda, net jeigu rašo banko pavadinimą, tai nespauskite tos nuorodos, nes labai tikėtina, kad tai bus sukčių bandymas išvilioti jūsų pinigus.

Kaip rašoma, dažnais atvejais skelbimų portale www.skelbiu.lt vykdoma tariama prekyba brangių veislių keturkojais, kai už būsimo augintinio rezervaciją sukčiai prašo pervesti 200-300 eurų.

Taip pat tame pačiame skelbimų portale arba socialiniame tinkle „Facebook“ įmanoma pakliūti į sukčių spąstus, kai prekės pardavėjas yra įtikinamas perduoti prekę kurjeriams, teikiantiems pavežėjų paslaugas, arba yra paprašomas siuntą išsiųsti paštomatu. Šiais atvejais tariamas pirkėjas, siekdamas sudaryti patikimą įvaizdį pardavėjui siunčia kito asmens dokumentų nuotraukas. Jei metodas suveikia, pardavėjas praranda savo prekę ir pinigus.

Pamačius norimą įsigyti prekę, pasak pareigūnų, neįsitikinus jos pardavėjo sąžiningumu nereikia suskubti pervesti už ją pinigų. Dažnu atveju galima prarasti brangius daiktus. Tokius kaip: kompiuterius, kompiuterinius žaidimus ir pan., kurių kaina siekia, pavyzdžiui, 300-1600 eurų.

Ypač, pabrėžia pareigūnai, suaktyvėjo sukčiavimas „Vinted“ platformoje, kur siūloma pirkti drabužius, galanteriją. Pastebima, kad nesąžiningi asmenys čia susikuria fiktyvias anketas, o pervedus pinigus pardavėjui, pirkėjas savo prekės negauna. Negana to, net ir fiziškai susitikus su pirkėju galima nukentėti finansiškai. Būta atvejų, kai atsiskaitoma netikromis kupiūromis.

Elektroninėje erdvėje pasitaiko ir fiktyvių skelbimų, siūlančių paskolas ar investicijas. Šiais atvejais sukčiai neretai naudojasi kitos įmonės rekvizitais, apsimesdami jos darbuotojais, naudojamos ir užsienio šalių banko sąskaitos.

Kaip netapti sukčių auka?

Pareigūnai pataria prieš išsiunčiant ar perduodant prekę palaukti, kol į banko sąskaitą bus gauti pinigai. Taip pat svarbu pasidomėti tariamo pirkėjo ar pardavėjo asmenybe pagal jo pateiktas asmens dokumentų nuotraukas. „Dažnai asmenys tik tapę nusikaltimo aukomis socialiniame tinkle „Facebook“ susiranda asmenis ir su jais sukontaktavę sužino, kad jau ne pirmas atvejis, kai sukčiavimo metu buvo pateiktos asmens prarasto dokumento nuotraukos“, – pabrėžia Kauno apskrities pareigūnai.

Būtina neprarasti akylumo tikrinant atlikto mokėjimo nurodymus, nes kai kuriais atvejais jie gali būti suklastoti Esą pasitaiko, kad nesutampa duomenus –mokėjimo data ar pinigų suma.

„„Vinted“ platformoje nerekomenduojame pirkti ar parduoti prekes vartotojų paskyroms, kurios neturi jokių atsiliepimų arba jie yra pavieniai. O jei vis dėlto norima įsigyti ar parduoti prekę, elektroninėje erdvėje būtina pasidomėti apie pateikto tariamo pirkėjo, pardavėjo sąskaitos naudotoją – vardą, pavardę“, – akcentuoja pareigūnai.

Taip pat itin svarbu elektroninėje erdvėje paieškoti informacijos apie pirkėjo ar pardavėjo reputaciją. Patariama būti ypač atsargiems, jei pirkti ar parduoti prekę norintys asmenys naudoja užsienio šalių sąskaitas.

Kasmet stebimas sukčiavimo atvejų augimas: 2019 metais buvo užregistruotos 135 nusikalstamos veikos, o šiais metais vos per nepilnus du mėnesius jau užregistruota daugiau nei 20 ikiteisminių tyrimų.

Dar tik įsibėgėjantys metai jau buvo finansiškai labai skaudūs keletui asmenų. Žala, kurią patyrė asmenys, nukentėję dėl sukčiavimų 2020 metais, yra ženkliai didesnė: iki vasario 17 dienos asmenys patyrė daugiau nei 100 000 eurų nuostolį (vienu kartu didžiausia išviliota suma – 50 000 eurų).

Populiariausi sukčiavimo būdai:

SMS žinutės apie tariamus laimėjimus – prašoma nupirkti papildymus, bandoma išvilioti banko prisijungimo kodus;

nukentėjo anūkas (-ė), sūnus ar duktė – pranešama apie į avariją patekusį artimąjį ir reikalaujama pinigų daktarui, pareigūnui ar nukentėjusiajam. Pinigus paima nepažįstami asmenys, atėję į namus;

netikri pinigai – pareigūnas informuoja, kad asmuo netikrais pinigais susimokėjo už komunalines paslaugas arba prekes parduotuvėje, todėl tariami pareigūnai atvyksta patikrinti pinigų ir juos pasisavina;

prisistato policijos pareigūnu ir apsimeta, kad pas neseniai sulaikytą asmenį rasti žmogaus bankiniai duomenys, kalba apie bandymą jungtis prie jūsų sąskaitos ir taip vilioja banko prisijungimo kodus;

įvairių institucijų atstovų apsilankymai – dažnai apsimetę tarnautojais, sukčiai senolių namuose pasisavina dideles pinigų sumas, kurios būna minkštuose balduose, miegamojo ar svetainės komodų stalčiuose ar paslėpti už rūbų spintose;

meilės emigrantai – pažinčių svetainėse apsimeta užsienio kilmės kariškiais ar daktarais, kurie neva nori persiųsti didelę pinigų sumą jums ir prašo sumokėti už siuntinį, kuris vėliau konfiskuojamas, tada reikalaujama susimokėti, kad moteris nebūtų teisiama už nelegalų siuntinį. Arba apsimeta verslininku ir prašo paskolinti pinigų, nes paties santaupos yra pelningai investuotos.

Nauji sukčiavimo būdai:

perkant prekes, atsiunčiamas suklastotas bankinio pavedimo nuorašas;

pagal gautą nuorodą prašoma suvesti „Smart ID“ kodus;

siunčiami elektroniniai laiškai apsimetant įmonės direktoriais dėl lėšų pervedimo į užsienio sąskaitas.

Vienos įmonės direktorius padiktavo sukčiui, kuris prisistatė policijos pareigūnu, savo elektroninės bankininkystės kodus ir iš įmonės buvo pasisavinta 55 000 eurų. Panašios istorijos įvyksta ir tuomet, kai sukčiai atkakliai ir įžūliai atakuoja įmonių buhalteres (-ius). Todėl rekomenduojama aptarti tokią sukčiavimo schema su finansininkais ir įdiegti papildomas apsaugos priemones.

Taip pat patariama atsargiai vertinti jūsų siūlomos prekės pirkėją ir nepasitikėti siunčiamu bankinio pavedimo patvirtinimu. Visada tikrinkite sąskaitą ir būsite tikri dėl apmokėjimo.

Pastaruoju metu taikomas kitas sukčiavimo būdas, kai nevykdant jokių finansinių operacijų, asmens mobiliojo ryšio telefono ekrane staiga atsiranda „Smart“ programėlės vaizdas su prašymu patvirtinti PIN kodą 1. Net ir nevykdant nurodymo, šis vaizdas kartojasi, tačiau suvedus kodą automatiškai yra nuskaitomi pinigai nuo asmens sąskaitos, todėl būkite labai budrūs.