Konkursą KPPAR kasmet rengia kartu su Kauno rajono savivaldybe, o jo rezultatai iki šiol buvo skelbiami metų pabaigoje rengiamame verslininkų pagerbimo vakare Raudondvario menų inkubatoriuje.
Konkuruoja su pasaulio įmonėmis
„Kiekvienais metais konkurso dalyviai nustebina itin aukštos kokybės, inovatyviais ir išskirtiniais gaminiais. Neretai konkursui pateikiami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje pripažinti gaminiai. Konkursas pritraukia vis įvairesnių įmonių tiek dydžiu, tiek veiklos sritimis. Matant šias tendencijas, akivaizdu, kad su kiekvienais metais tampame vis labiau konkurencingi ir novatoriški“, – „Kauno dienai“ sakė KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.
Neretai konkursui pateikiami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje pripažinti gaminiai.
Pasak Z.Dargevičiaus, Kauno rajono verslas niekuo nenusileidžia ir drąsiai gali konkuruoti su viso pasaulio įmonėmis. „Tai matome ne tik iš konkursui pateikiamų paraiškų, bet ir bendraudami su KPPAR nariais. Kauno rajone įsikūrusios garsios užsienio kompanijos, lietuviško kapitalo įmonės, kurios auga, plečiasi ir savo gaminius neretai eksportuoja į daugelį Europos šalių. Ir tokių pavyzdžių turime išties nemažai. Tai ir 2019 m. konkurse dalyvavusi naujos kartos ultragarsinius vandens skaitiklius gaminanti Kauno LEZ įsikūrusi gamykla „Axioma Metering“, bendrovė „Freda“, traškučius „Oho“, kurie keliauja į 50 pasaulio šalių, gaminanti įmonė „Naujasis Nevėžis“ ir dar daugelis kitų. Be to, vis dažniau Kauno rajone įsikuria ir veiklą vykdo daug naujų inovatyvių ir perspektyvių verslų“, – tendencijas įvardijo KPPAR prezidentas.
Vieta: 2020 m. konkurso „Sukurta Kauno rajone“ nugalėtojai pagerbti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. / Vilmanto Raupelio nuotr.
„Mūsų krašte yra daug stambių užsienio kapitalo įmonių, bet labiausiai didžiuojamės vietos gamintojų verslais ir kuriamais unikaliais produktais“, – šventiniame renginyje pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Populiarumas auga
Kasmet auga ir konkurso „Sukurta Kauno rajone“ populiarumas. 2015 m. savo gaminius ir paslaugas konkurso komisijai pristatė devynios rajono įmonės, 2019 m. konkursui jau buvo pateikta net devyniolika įvairių produktų, o 2020-aisiais 21 įmonė pateikė 24 paraiškas.
„Kiekvienais metais sulaukiame vis didesnio paraiškų skaičiaus, o konkursui pateikiami produktai ar paslaugos žavi savo inovatyvumu. Gaminiai yra vertinami balais pagal konkurso kriterijus, tokius kaip gaminio išskirtinumas, unikalumas, kokybė, gauti apdovanojimai, vartotojų pasitenkinimas gaminiu, inovacijų panaudojimas, ekologiškumas, draugiškumas aplinkai ir gamtai bei konkurenciniai pranašumai šalies ir užsienio rinkose. Kartais komisijai išrinkti verčiausią apdovanojimo tampa iš tiesų sunkia užduotimi“, – sakė Z.Dargevičius.
Bendravimas: susitikę pakaunės verslininkai turi apie ką pakalbėti. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Pastebėjus, kad mažoms įmonėms yra gana sudėtinga varžytis su didesnėmis, 2020 m. pirmą kartą įmonės vertintos suskirsčius į tris grupes pagal įmonių dydžius. Taip siekiama, kad įmonės turėtų lygias galimybes nugalėti.
Leis perkelti gydymą
Labai mažų įmonių kategorijoje pirmoji vieta atiteko vos porą metų Ringaudų seniūnijoje veikiančiai UAB „EmPlastrum“, sukūrusiai pleistrus žvynelinei gydyti.
„Esame sulaukę pripažinimo JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šiaurės Europos šalyse. Lietuva yra pradinis taškas, kuriame startavome, kur yra sutelktos visos mūsų pajėgos, todėl yra labai svarbu, kad mus pripažintų būtent čia, Lietuvoje. Iš dalies patvirtinome posakį: savame krašte pranašu nebūsi, nes pirmiausia spėjome pelnyti tarptautinį pripažinimą“, – šypsojosi startuolio įkūrėjas Aurimas Mazūras.
Jis 2019 m. pasinaudojo Sveikatos inovacijų akademijos suteikta galimybe susipažinti su dirbtinio intelekto pritaikymo galimybėmis sveikatos priežiūros srityje ir šias žinias pritaikė praktikoje.
„Produktas jau sukurtas, netrukus pradėsime jo klinikinius tyrimus. Kadangi tai medicininis prietaisas, privalome gauti visus medicininius sertifikatus, o norėdami prekiauti ES rinkoje – CE sertifikatą. Tai gali užtrukti metus ar net pusantrų, kryptingai dirbame ir labai tikimės, kad rinkoje prietaisas pasirodys dar šių metų pabaigoje“, – sakė A.Mazūras.
„Emplastrum“ sukurtus pleistrus su integruotais UVB LED šviestukais pacientas galės pats užsidėti ant pažeistų odos vietų. Ši inovacija suteiks galimybę žvynelinės gydymą perkelti iš ligoninės į namus, o pats gydymas bus patogesnis.
Kol kas Ringaudų seniūnijoje veikiantis startuolis koncentruojasi tik į šią inovaciją. „Negalime vienu metu gaminti daug ir skirtingų medicininių produktų. Rinkai pasiūlysime šį, žiūrėsime, kaip į jį reaguojama, ar vartotojui reikia būtent tokio, o gal sukurto papildančio produkto“, – paaiškino inovatorius.
Nusitaikė į naujas rinkas
Mažų įmonių kategorijoje pirmoji vieta paskirta UAB „Cosmoway“, konkursui pateikusiai „Green Feel's“ prekės ženklo balinamąją dantų pastą su natūraliu kanapių sėklų aliejumi. Iš praėjusių metų rudenį vykusios parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2021“ ši Taurakiemio seniūnijoje veikianti įmonė grįžo su dviem aukso medaliais: už sertifikuotą natūralią dantų pastą su auksu ir trigubą veido priežiūros rinkinį.
„Stebuklų pasaulyje nebūna. Į sėkmę atveda komandinis darbas, svarbu, kad visi siektų to paties tikslo, – paklaustas, kur slypi sėkmės paslaptis pripildytoje rinkoje sukurti vis ką nors naujo ir už tai pelnyti apdovanojimų, tvirtino įmonės direktorius Žilvinas Dubosas.
„Green Feel's“ prekės ženklo produktų krepšelis yra turtingas, turi apie 150 skirtingų pavadinimų produktų. „Be to, turime nemažai adaptacijų: kai kurioms rinkoms reikia pritaikyti receptūrą. Kardinalių pokyčių neplanuojame, išliksime vadinamosios baltosios kosmetikos – veido, kūno ir plaukų priežiūros produktų – gamintojai. Manome, kad turime daryti tai, ką išmanome geriausiai ir į tai koncentruotis“, – sakė bendrovės direktorius.
„Cosmoway“, kosmetikos produktus mūsų šaliai ir Vokietijai, Rumunijai, Danijai, Norvegijai, Didžiajai Britanijai, Lenkijai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms gaminanti įmonė kelia sau tikslą plėsti rinkų sąrašą.
„Strategiškai esame nusprendę keliauti į ES vakarus, metame didesnes pajėgas ir kryptingai dirbame. Sulaukiame užklausų ir iš trečiųjų šalių, neatmetame nė vieno kliento, bet mūsų strateginis tikslas yra Skandinavija“, – neslėpė Ž.Dubosas.
Planuoja plėtrą
„Džiaugiamės, kad Kauno rajono valdžia ir KPPAR yra labai aktyvūs. Jiems rūpi, kaip sekasi verslui, jie pastebi ir įvertina geriausius, o mes, tikri lietuviai, patys pamirštame papasakoti, ką nuveikėme arba ką naujo darome, ko pasiekėme“, – šypsojosi „Akvatera LT“ akcininkas Tauras Plungė.
Ši Zapyškio seniūnijoje veikianti įmonė tapo pirmosios vietos laimėtoja vidutinių ir stambių įmonių grupėje. Apdovanojimas jai skirtas už sukurtą pašarą šunims „Nature's Protection Lifestyle Grain Free Salmon with krill“.
Bendradarbiavimas: konkursas „Sukurta Kauno rajone“ – bendras Kauno rajono savivaldybės ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektas. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Praėjusių metų rudenį įmonė minėjo veiklos 30-metį. „Nesame skaičiavę, kiek per šį laikotarpį pelnėme apdovanojimų. Turime ir aukso, ir sidabro, visi jie svarbūs, tačiau labiausiai įsiminė tie, kuriuos atsiėmėme iš prezidento Valdo Adamkaus ir šviesaus atminimo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio rankų. Visi mūsų produktai yra kurti ne dėl komercijos, kad kiekvienas naujas būtų vis labiau pelningas, o kad būtų geresnis, sveikesnis augintiniams, turėtų daugiau ingredientų“, – tvirtino T.Plungė.
Jo žodžiais, nedaug gamintojų gyvūnų pašarui naudoja krilius, nes tai brangus, tačiau labai efektyvus ingredientas širdžiai ir kraujagyslėms. „Maži, tokių veislių kaip Pomeranijos špicas, šunys yra linkę į širdies ligas, todėl pašaras su kriliais yra prevencija“, – sakė bendrovės akcininkas.
Kauno rajone pagaminti pašarai eksportuojami į daugiau kaip 50 pasaulio valstybių: Kazachstaną, Ispaniją, Graikiją, Nyderlandus, Iraną, Singapūrą, Malaiziją, Honkongą, Šri Lanką, Saudo Arabiją, Egiptą, Izraelį, Pietų Korėją.
„Akvatera LT“ planuoja plėtrą. „Prieš dvejus metus atnaujinome sausų pašarų gamyklą Dievogalos kaime, Zapyškio seniūnijoje, jos našumas yra pakankamas. Žiūrime į priekį, stebime pasaulines tendencijas ir matome, kad didėja aukštesnės vertės šlapių pašarų – konservų, paštetų – poreikis. Šiuo metu mes šiuos pašarus gaminame Vokietijoje, Prancūzijoje ir per pastaruosius porą metų negavome didžiulių užsakytų kiekių, fiksavome prarastus pardavimus. Fabrikai, kurie kokybiškai gamina iš gerų žaliavų, turi užsakymų daugiau, nei yra pajėgūs pagaminti. Šioje situacijoje mes matome perspektyvą ir norime gamybą perkelti į Kauno rajoną, konkrečiau – Kumpių kaimą (Domeikavos seniūnija), sukurti darbo vietų šio krašto žmonėms, gaminti iš lietuviškų žaliavų“, – planais dalijosi T.Plungė.
