Klaipėdos armėnų bendruomenės "Van" pirmininkas Albertas Albertjanas pripažįsta, kad Sumgaito tragedija jo tautai iki šiol yra negyjanti žaizda.

1988 m. vasario 27–28 d. buvo nužudyta dešimtys armėnų, keliolika tūkstančių buvo priversti palikti miestą, savo namus ir turtą. Šiais metais minimos 30-osios Sumgaito žudynių metinės.

Sumgaitas – miestas rytų Azerbaidžane, prie Kaspijos jūros, 30 km į šiaurės vakarus nutolęs nuo sostinės Baku. Šiame trečiame pagal dydį Azerbaidžano mieste 1988-aisiais gyveno apie 260 tūkst. žmonių. Iš jų, remiantis oficialia statistika, 14 tūkst. – armėnų tautybės.

Oficialiai per tas tris dienas buvo itin žiauriai mirtinai nukankinti 32 žmonės – dauguma armėnų tautybės, per 400 sužeistų, nuniokota apie 200 butų, sunaikinta 50 kultūros ir buities objektų. Dauguma smurtautojų – azerbaidžaniečiai.

"Apmaudžiausia, kad sovietų valdžia praktiškai nieko nedarė, kad sustabdytų tas žudynes. Kariuomenė į Sumgaitą buvo įvesta tik po dviejų dienų. Kas išprovokavo tuos įvykius, sunku pasakyti. Tam tikroms jėgoms tokie dalykai buvo parankūs", – kalbėjo A.Albertjanas.

Parodos atidaryme Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtchyanas, įteikdamas savo šalies Gynybos ministerijos medalį, pagerbė buvusį karininką, dabar Klaipėdos savivaldybės Sporto skyriaus vedėją Saulių Paliulį.

Tai tarsi simbolinė skola, sugrąžinta už 2004-ųjų jo poelgį Vengrijos sostinėje Budapešte, kai, dalyvaudamas anglų kalbos kursuose pagal NATO programą, klaipėdietis išgelbėjo armėno karininko Hayko Makuchyano gyvybę.