-
Prokuroras apsisprendė: jurbarkietės skriaudėjo byloje dedamas taškas – teismo sprendimo neskųs 81
Sprendimo neskųs
„Prokuroras, įvertinęs keletą aspektų šioje byloje, t. y. užsitęsusį procesą, nes nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik ketveri metai, ir tai, kad per šį laikotarpį nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Paskutiniu teismo sprendimu jam buvo paskirta didesnė galutinė laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusioji ir nuteistasis susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo“, – portalui kauno.diena.lt penktadienį sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė.
Taip pat, teigė ji, buvo atsižvelgta ir į teismo patvirtintą nuteistojo susitarimą su nukentėjusiaisiais (mergina ir jos tėvu – aut. past.). „Nukentėjusiosios ir jos atstovo pozicija buvo tokia, kad nuteistasis dėl kaltinimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jie nereikalauja paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus vykdymo pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisinio pagrindo kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą nėra“, – detalizavo prokuratūros atstovė.
Klaipėdos apygardos teismas kovo 17 d. nuteistajam paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant trejiems metams. Prokuratūra pažymėjo, jei per trejų metų laikotarpį nuteistasis nevykdys numatytų probacijos sąlygų, ar padarys naujas nusikalstamas veikas, bus laikoma, kad jis šias sąlygas pažeidė ir turės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisinio pagrindo kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą nėra.
Ar tai reiškia, jei, tarkime, jurbarkietės skriaudėjas nusikals po šio trejų metų termino, jam už tai nieko nebus? – pasiteiravome. „Šioje byloje, teoriškai, ne. Tuomet prasidėtų kitas teisminis procesas“, – aiškino V. Raštutytė.
Atvertė iš naujo
Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažino tuo metu dar nepilnamečiu buvusį vaikiną.
Įvertinęs įvykdytus nusikaltimus bei vaikino asmenybę teismas nuteistajam skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Be to, teismo sprendimu, nuteistasis turėjo atlyginti 7 tūkst. eurų neturtinę ir beveik 4,5 tūkst. eurų turtinę žalą nukentėjusiajai.
Toks teismo sprendimas buvo skundžiamas prokuroro bei nukentėjusiosios, prašant atsakomybės sugriežtinimo nuteistajam.
Klaipėdos apygardos teismas rezonansinę bylą dėl 2019 metų įvykių kaimo turizmo sodyboje, Tauragės rajone, pakartotinai nagrinėjo po to, kai LAT 2021 metų gegužę nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nebenorėjo siųsti už grotų
Praėjusių metų gruodžio 21-ąją, kai Klaipėdos apygardos teisme per nuotolį buvo apklausti trys paskutiniai liudytojai ir nuteistasis, jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad jo ginamasis davė parodymus, paaiškinimus, pripažino kaltę. Jis užsiminė, kad nuteistas vaikinas ir nukentėjusieji (mergina ir jos tėvas – aut. past.) jau kiek anksčiau yra pasiekę susitarimą.
„Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės. Manau, kad tai yra esminis naujas dalykas šioje byloje. (...) Laikas eina, žmonės kažkiek atsigauna, naujai viską įvertina ir pasiekė susitarimą, kuriame nukentėjusioji neprieštarauja, kad bausmė būtų paskirta lygtiniu laisvės atėmimu. Tačiau teismas ir prokuroras gali priimti visai kitokį sprendimą“, – sakė nuteistojo gynėjas.
O. Martinkus pridūrė, kad, žvelgiant teisine prasme, mergina nebuvo išžaginta, o tik pasikėsinta išžaginti. Pasikėsinimas, jo žodžiais tariant, taip pat yra nusikaltimas, bet švelnesnis nei baigtas nusikaltimas. „Teismų praktika yra suformuota tokia: nepilnamečiai, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiami lygtinai. Ypač, jei teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami. (...) Manau, kad treji metai padarė didelį poveikį (jurbarkietės skriaudėjo teigiamam pasikeitimui – aut. past.). (...) Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu“, – aiškino pašnekovas.
Nukentėjusios merginos advokatas M. Vasiliauskas žinią dėl įvykusio susitarimo aiškino kiek kitaip.
„Tiesiog yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, o joks kitoks susitarimas, mano žiniomis, tikrai nėra pasirašytas ir jis yra sunkiai įmanomas. Akivaizdu, jei kaltinamasis pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tai faktas, kad pasiektas kompromisas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Nukentėjusioji palieka teismui spręsti, kokia yra teisinga bausmė. Tokia pozicija“, – sakė pašnekovas ir pridūrė: „Mes nemanome, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama šiuo atveju. Ką nuspręs teismas, tai mus ir tenkins.“
Tuo tarpu portalui delfi.lt jurbarkietės gynėjas pateikė dar kitokį komentarą. „Tai buvo pačios merginos pozicija, sprendimą lėmė ir kaltinamojo pozicija – jis visiškai pripažino kaltę, sutiko su žalos atlyginu, nors daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėjo ilgas ir varginantis procesas“, – portalui gruodį teigė M. Vasiliauskas.
Padidino laisvės atėmimo bausmę
Šių metų kovo 17 dieną Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė buvo padidinta. Teismo sprendimu, vaikinui paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas trejiems metams.
Jaunuoliui teismas taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, per šį laikotarpį įpareigojo mokytis arba dirbti, uždraudė be institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojo nevartoti alkoholinių gėrimų. Teismas patvirtino nukentėjusiųjų ir nuteistojo susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Jurbarkietės skriaudėjo byla artėja link pabaigos: skirs 5 metus kalėjimo ar ne? 106
Siūlo penkerius metus kalėjimo
Šią žinią portalui kauno.diena.lt patvirtino jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus.
„Mūsų pozicija tokia, kad teismas skirtų bausmę, kurios vykdymas būtų atidėtas. O prokuroras išsakė poziciją, kad bausmė būtų reali – penkeri metai“, – sakė kaltinamojo gynėjas.
Jis aiškino, kad pirmosios instancijos teismas jau yra paskyręs tokios trukmės bausmę. Tik nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, bausmė buvo sumažinta trečdaliu. „Kadangi buvo gauti prokuroro ir nukentėjusiųjų skundai, kurie turėtų sunkinti bausmę, tai reiškia, bausmė nebegali būti mažesnė nei penkeri metai. Klausimas tik tas, ar bausmė bus reali, ar atidėta“, – detalizavo O. Martinkus.
Kadangi buvo gauti prokuroro ir nukentėjusiųjų skundai, kurie turėtų sunkinti bausmę, tai reiškia, bausmė nebegali būti mažesnė nei penkeri metai.
Dvi lengvinančios aplinkybės
Paprašytas išvardyti argumentus, kodėl savo ginamajam prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, advokatas teigė, kad dar vyksta ginčas dėl lengvinančių aplinkybių buvimo ar nebuvimo.
„Sunkinančių aplinkybių nėra, o lengvinančios yra dvi, kad: visiškai pripažino kaltę ir dėl to gailisi, bei atlygino žalą. Ginčo dėl žalos atlyginimo nėra, bet skirtingai vertinama, ar gailėjimasis ir prisipažinimas yra nuoširdus. Tai turi įtakos, ar teismas taikys bausmės vykdymo atidėjimą, ar ne. O argumentai – tokie: vis dėlto šis nusikaltimas yra atsitiktinis žmogaus gyvenime. Tokių dalykų anksčiau nebuvo, nes mano ginamasis buvo gerai charakterizuojamas tiek iki nusikaltimo, tiek dabar, praėjus beveik ketveriems metams po nusikaltimo. Kai padarė nusikaltimą, jis buvo nepilnametis. Kai teismas skiria bausmę, atsižvelgiama į kaltininko asmenybę, lengvinančias aplinkybes, aišku, atsižvelgiama ir į nusikaltimą. Teismas turi plačias galias“, – kalbėjo O. Martinkus.
Atvyko į teismo salę
Antradienį Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė teigė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiųjų advokatė baigiamųjų kalbų posėdyje dalyvaus nuotoliniu būdu. Realiai į teismo salę buvo nusprendę atvykti tik O. Martinkus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis. Tačiau trečiadienį posėdžio salėje pasirodė ir byloje kaltinamas vaikinas.
„Tai buvo mano rekomendacija. Kadangi prokuroras ginčija, ar mano ginamasis prisipažįsta nuoširdžiai, ar ne nuoširdžiai. Jei jis būtų prisijungęs per „Zoom“ programėlę, būtų sunku jam sakyti savo paskutinį žodį – galėjo būti prastas vaizdo ir garso ryšys. Todėl žmogus turi atvykti tiesiai į teismą, kad jį matytų prokuroras ir teisėjai bei vertintų jo kelis žodžius. Mano ginamasis nėra iškalbus žmogus. Norėjau, kad betarpiškai į jį pažiūrėtų ir patys įsitikintų, kaip yra“, – aiškino pašnekovas.
J. Andriejauskaitės/BNS nuotr.
Pasak O. Martinkaus, jurbarkietės skriaudėjas pasakė, kad savo kaltę pripažįsta ir save smerkia bei pats dėl to išgyvena.
Galutinį sprendimą kaltinamo vaikino byloje teismas skelbs kovo 17 dieną.
Nebenori siųsti už grotų
Praėjusių metų gruodžio 21-ąją, kai Klaipėdos apygardos teisme per nuotolį buvo apklausti trys paskutiniai liudytojai ir nuteistasis, jurbarkietės skriaudėjo advokatas O. Martinkus portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad jo ginamasis davė parodymus, paaiškinimus, pripažino kaltę. Jis užsiminė, kad nuteistas vaikinas ir nukentėjusieji (mergina ir jos tėvas – aut. past.) jau kiek anksčiau yra pasiekę susitarimą.
„Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės. Manau, kad tai yra esminis naujas dalykas šioje byloje. (...) Laikas eina, žmonės kažkiek atsigauna, naujai viską įvertina ir pasiekė susitarimą, kuriame nukentėjusioji neprieštarauja, kad bausmė būtų paskirta lygtiniu laisvės atėmimu. Tačiau teismas ir prokuroras gali priimti visai kitokį sprendimą“, – sakė nuteistojo gynėjas.
O. Martinkus pridūrė, kad, žvelgiant teisine prasme, mergina nebuvo išžaginta, o tik pasikėsinta išžaginti. Pasikėsinimas, jo žodžiais tariant, taip pat yra nusikaltimas, bet švelnesnis nei baigtas nusikaltimas. „Teismų praktika yra suformuota tokia: nepilnamečiai, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiami lygtinai. Ypač, jei teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami. (...) Manau, kad treji metai padarė didelį poveikį (jurbarkietės skriaudėjo teigiamam pasikeitimui – aut. past.). (...) Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu“, – aiškino pašnekovas.
Nukentėjusios merginos advokatas M. Vasiliauskas žinią dėl įvykusio susitarimo aiškino kiek kitaip.
„Tiesiog yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, o joks kitoks susitarimas, mano žiniomis, tikrai nėra pasirašytas ir jis yra sunkiai įmanomas. Akivaizdu, jei kaltinamasis pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tai faktas, kad pasiektas kompromisas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Nukentėjusioji palieka teismui spręsti, kokia yra teisinga bausmė. Tokia pozicija“, – sakė pašnekovas ir pridūrė: „Mes nemanome, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama šiuo atveju. Ką nuspręs teismas, tai mus ir tenkins.“
Tuo tarpu portalui delfi.lt jurbarkietės gynėjas pateikė dar kitokį komentarą. „Tai buvo pačios merginos pozicija, sprendimą lėmė ir kaltinamojo pozicija – jis visiškai pripažino kaltę, sutiko su žalos atlyginu, nors daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėjo ilgas ir varginantis procesas“, – portalui gruodį teigė M. Vasiliauskas.
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam tuo metu taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Šiuos nuosprendžius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji.
Prokuroras siekia, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji iš pradžių prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Temidės verdikto jurbarkietės skriaudėjo byloje teks palaukti ilgiau 25
Antradienį, sausio 10-ąją, turėjęs įvykti baigiamųjų kalbų posėdis buvo nukeltas. „Gavome advokatų prašymus atidėti posėdį dėl ligos“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja Dovilė Saulėnienė.
Jos teigimu, susirgo abu advokatai: nukentėjusiųjų – Simona Pukienė, atstovaujanti jiems kartu su Mindaugu Vasiliausku, ir nuteistojo – Osvaldas Martinkus.
Penktadienį paaiškėjo, kad baigiamųjų kalbų posėdis turėtų įvykti vasario 1-ąją. Po jo bus nuspręsta, kada teismas paskelbs procesinį sprendimą byloje.
Nebenori siųsti už grotų
Praėjusių metų gruodžio 21-ąją Klaipėdos apygardos teisme per nuotolį buvo apklausti trys paskutiniai liudytojai ir nuteistasis. Jurbarkietės skriaudėjo advokatas O. Martinkus tada portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad jo ginamasis davė parodymus, paaiškinimus, pripažino kaltę. Jis užsiminė, kad nuteistas vaikinas ir nukentėjusieji (mergina ir jos tėvas – aut. past.) jau kiek anksčiau yra pasiekę susitarimą.
„Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės. Manau, kad tai yra esminis naujas dalykas šioje byloje. (...) Laikas eina, žmonės kažkiek atsigauna, naujai viską įvertina ir pasiekė susitarimą, kuriame nukentėjusioji neprieštarauja, kad bausmė būtų paskirta lygtiniu laisvės atėmimu. Tačiau teismas ir prokuroras gali priimti visai kitokį sprendimą“, – sakė nuteistojo gynėjas.
J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.
O. Martinkus pridūrė, kad, žvelgiant teisine prasme, mergina nebuvo išžaginta, o tik pasikėsinta išžaginti. Pasikėsinimas, jo žodžiais tariant, taip pat yra nusikaltimas, bet švelnesnis nei baigtas nusikaltimas. „Teismų praktika yra suformuota tokia: nepilnamečiai, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiami lygtinai. Ypač, jei teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami. (...) Manau, kad treji metai padarė didelį poveikį (jurbarkietės skriaudėjo teigiamam pasikeitimui – aut. past.). (...) Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu“, – aiškino pašnekovas.
Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu.
Nukentėjusios merginos advokatas M. Vasiliauskas žinią dėl įvykusio susitarimo aiškino kiek kitaip. „Tiesiog yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, o joks kitoks susitarimas, mano žiniomis, tikrai nėra pasirašytas ir jis yra sunkiai įmanomas. Akivaizdu, jei kaltinamasis pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tai faktas, kad pasiektas kompromisas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Nukentėjusioji palieka teismui spręsti, kokia yra teisinga bausmė. Tokia pozicija“, – sakė pašnekovas ir pridūrė: „Mes nemanome, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama šiuo atveju. Ką nuspręs teismas, tai mus ir tenkins.“
Tuo tarpu portalui delfi.lt jurbarkietės gynėjas pateikė dar kitokį komentarą. „Tai buvo pačios merginos pozicija, sprendimą lėmė ir kaltinamojo pozicija – jis visiškai pripažino kaltę, sutiko su žalos atlyginu, nors daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėjo ilgas ir varginantis procesas“, – portalui gruodį teigė M. Vasiliauskas.
Prokuroras siekia įkalinimo
„Prokuroras nėra to susitarimo (tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų – aut. past.) dalis ir šalis. Jis tame susitarime nedalyvauja, o vadovaujasi įstatymu. Susitarimu faktinių aplinkybių jis nenustatinėja. Aš savo apeliacinio skundo laikausi – mano reikalavimas teismui, kad bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis.
Paklaustas, jei nutiktų taip, kad nuteistojo ir nukentėjusiųjų susitarimas šioje byloje vis dėlto turėtų įtaką, t. y. jurbarkietės skriaudėjui nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, ar tai nebūtų stimulas kitiems nepilnamečiams panašiai nusikalsti tikintis nepatekti už grotų? A. Stanislovaitis išdėstė savo poziciją.
„Ką reiškia teisingumas? Ar tai reiškia, kad bet kokį – baisų, sunkų, įžūlų, nepaaiškinamą protu, be motyvų, kuriuose būtų matyti netinkamas, provokuojantis nukentėjusiojo elgesys nusikaltimą padaręs nepilnametis gali tikėtis, kad jis tikrai nepateks į laisvės atėmimo vietą? Aš manau, kad čia ir kybo teisingumo klausimas. Vis dėlto, veikos pobūdis – pavojingumas, jos padarymo motyvai, kitos aplinkybės, yra rimtos ir turi būti jautriai vertinamos. Vien tai, kad auka randa kontaktą, susitaiko ar gauna materialinę satisfakciją, viena ši aplinkybė neturėtų nulemti teisingumo principo, nes aplinkybių byloje yra daug“, – kalbėjo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam tuo metu taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekia, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji iš pradžių prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Jurbarkietės skriaudėjo byloje – posūkis: nukentėjusi mergina nenori siųsti jo už grotų 205
Trečiadienį, gruodžio 21-ąją, Klaipėdos apygardos teisme per nuotolį buvo apklausti trys paskutiniai liudytojai ir nuteistas vaikinas.
„Paskutiniajame posėdyje, numatytame sausio 10-ąją, bus baigiama tirti likusi rašytinė bylos medžiaga ir sakomos baigiamosios kalbos“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja Dovilė Saulėnienė.
Pasiekė susitarimą
Kalbėdamas apie trečiadienį įvykusį posėdį, jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus teigė, kad jo ginamasis davė parodymus, paaiškinimus, pripažino kaltę. Jis užsiminė, kad nuteistas vaikinas ir nukentėjusieji (mergina ir jos tėvas – aut. past.) jau kiek anksčiau yra pasiekę susitarimą.
„Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės. Manau, kad tai yra esminis naujas dalykas šioje byloje. (...) Laikas eina, žmonės kažkiek atsigauna, naujai viską įvertina ir pasiekė susitarimą, kuriame nukentėjusioji neprieštarauja, kad bausmė būtų paskirta lygtiniu laisvės atėmimu. Tačiau teismas ir prokuroras gali priimti visai kitokį sprendimą. Žiūrint objektyviai, nusikaltimas yra padarytas, jis yra labai negražus. Bet, žiūrint racionaliai, nusikaltimą padaręs asmuo buvo nepilnametis. Prieš tai buvo charakterizuojamas teigiamai. Dabar taip pat stengiasi, dirba, jokių pažeidimų nedaro, atlygina žalą. Teismas, juk turi teisę į tai atsižvelgti“, – detalizavo O. Martinkus.
Paklaustas, kokios mintys, kai buvo pasiektas susitarimas, dabar sukasi jo ginamojo galvoje, advokatas sakė, kad toks pokytis byloje nereiškia, jog nuteistas vaikinas gyvena ramiai. Esą jis vis dar išgyvena dėl to, ką padarė. „Neapibrėžtumas tęsiasi. Vienintelis dalykas, kuris yra racionalus – sušvelnėjusi nukentėjusiųjų pozicija“, – akcentavo advokatas.
Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės.
O. Martinkus pridūrė, kad, žvelgiant teisine prasme, mergina nebuvo išžaginta, o tik pasikėsinta išžaginti. Pasikėsinimas, jo žodžiais tariant, taip pat yra nusikaltimas, bet švelnesnis nei baigtas nusikaltimas. „Teismų praktika yra suformuota tokia: nepilnamečiai, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiami lygtinai. Ypač, jei teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, skiriama bausmė gali turėti kelis tikslus: prevencinį – kad visi kiti žinotų, kas gresia padarius vieną ar kitą nusikaltimą – kaip reaguoja teismai – švelniai ar griežtai. Taip pat nubausti kaltininką arba siekti, kad jis pasikeistų. „Manau, kad treji metai padarė didelį poveikį (jurbarkietės skriaudėjo teigiamam pasikeitimui – aut. past.). (...) Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu“, – įsitikinęs O. Martinkus.
J. Andriejauskaitės/BNS nuotr.
Portalo žurnalistams susisiekus su nukentėjusios merginos advokatu Mindaugu Vasiliausku, jis žinią dėl įvykusio susitarimo aiškino kiek kitaip.
„Tiesiog yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, o joks kitoks susitarimas, mano žiniomis, tikrai nėra pasirašytas ir jis yra sunkiai įmanomas. Akivaizdu, jei kaltinamasis pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tai faktas, kad pasiektas kompromisas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Nukentėjusioji palieka teismui spręsti, kokia yra teisinga bausmė. Tokia pozicija“, – sakė pašnekovas ir pridūrė: „Mes nemanome, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama šiuo atveju. Ką nuspręs teismas, tai mus ir tenkins.“
Tuo tarpu portalui delfi.lt M. Vasiliauskas pateikė dar kitokį komentarą.
„Tai buvo pačios merginos pozicija, sprendimą lėmė ir kaltinamojo pozicija – jis visiškai pripažino kaltę, sutiko su žalos atlyginu, nors daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėjo ilgas ir varginantis procesas“, – portalui teigė merginos gynėjas.
Prokuroras siekia įkalinimo
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam tuo metu taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekia, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji iš pradžių prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
„Prokuroras nėra to susitarimo (tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų – aut. past.) dalis ir šalis. Jis tame susitarime nedalyvauja, o vadovaujasi įstatymu. Susitarimu faktinių aplinkybių jis nenustatinėja. Aš savo apeliacinio skundo laikausi – mano reikalavimas teismui, kad bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas“, – portalo kauno.diena.lt sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis.
Paklaustas, jei nutiktų taip, kad nuteistojo ir nukentėjusiųjų susitarimas šioje byloje vis dėlto turėtų įtaką, t. y. jurbarkietės skriaudėjui nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, ar tai nebūtų stimulas kitiems nepilnamečiams panašiai nusikalsti tikintis nepatekti už grotų? A. Stanislovaitis išdėstė savo poziciją.
„Ką reiškia teisingumas? Ar tai reiškia, kad bet kokį – baisų, sunkų, įžūlų, nepaaiškinamą protu, be motyvų, kuriuose būtų matyti netinkamas, provokuojantis nukentėjusiojo elgesys nusikaltimą padaręs nepilnametis gali tikėtis, kad jis tikrai nepateks į laisvės atėmimo vietą? Aš manau, kad čia ir kybo teisingumo klausimas. Vis dėlto, veikos pobūdis – pavojingumas, jos padarymo motyvai, kitos aplinkybės, yra rimtos ir turi būti jautriai vertinamos. Vien tai, kad auka randa kontaktą, susitaiko ar gauna materialinę satisfakciją, viena ši aplinkybė neturėtų nulemti teisingumo principo, nes aplinkybių byloje yra daug“, – kalbėjo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Atskleidė daugiau detalių apie eismo įvykį, į kurį pateko jurbarkietės skriaudėjas 49
Eismo nelaimė regioniniame kelyje Žukai-Aušgiriai, esančiame Jurbarko rajono savivaldybės ribose, kai autobusiukas „Mercedes-Benz“ nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į medį, įvyko rugsėjo 23-iąją.
„Ne paslaptis, važiavo, į kelią išbėgo stirna ir įvyko eismo įvykis, per kurį mano ginamasis buvo sužalotas. Pareigūnai tikrino blaivumą. Jis buvo blaivus. Situacija – tokia“, – pasakojo jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus.
Pašnekovo teigimu, dabar kaltinamasis yra nedarbingas. Tai patvirtina gydytojų išduotos pažymos. Paklaustas, ar vaikinas sunkiai nukentėjo, pateikė paaiškinimą.
„Sunkiai ar nesunkiai yra kelios prasmės. Viena prasme, kaip vertina žmogus, o kita prasme, kaip įvertina teismo ekspertai. Neturiu duomenų, kad teismo ekspertai tai būtų įvertinę kaip sunkų sužalojimą“, – detalizavo O. Martinkus.
Advokatas sakė nežinantis, kokias konkrečias nelaimės pasekmes jo ginamasis patyrė, nes jo teisinių paslaugų šioje konkrečioje situacijoje neprireikė. Jis teigė tik pasidomėjęs, gali vaikinas dalyvauti teismo posėdžiuose, ar negali, kad teismui būtų pateikti dokumentai.
Žmogus nedarbingas, yra pažyma, bet jis nori greitai pasveikti ir yra tokių duomenų, kad ilgai nesirgs.
„Ranka, koja ar sprandas, aš nesidomėjau. Žmogus nedarbingas, yra pažyma, bet jis nori greitai pasveikti ir yra tokių duomenų, kad ilgai nesirgs“, – pasakojo O. Martinkus.
Teismo salėje šiemet nepasirodys
Artimiausi teismo posėdžiai jurbarkietės skriaudėjo byloje numatyti gruodžio 21-ąją ir sausio 10-ąją. „Per pirmąjį posėdį nuotoliniu būdu turėtų būti tęsiama liudytojų apklausa. O sausio 10-ąją turėtų įvykti paskutinis posėdis, jei teismas vėl nesulauks žinių apie negalėjimą dalyvauti“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams antradienį sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja Dovilė Saulėnienė.
Pasak jos, jei nuotoliniame posėdyje per liudytojų apklausas kaltinamas vaikinas dalyvaus, jis turės teisę pats arba per savo gynėją užduoti klausimus uždarame posėdyje dalyvausiantiems asmenims.
Kol kas nežinoma, ar numatytas paskutinis, uždaras sausio 10-osios teisiamasis posėdis bus nuotolinis, ar vyks teismo salėje. Tai, D. Saulėnienės teigimu, priklausys nuo to, kokius darbus teismui liks padaryti.
Siekia realios bausmės
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Po eismo įvykio jurbarkietės skriaudėjas į teismo salę šiemet nesugrįš 51
Rugsėjo 27-ąją ir spalio 5-ąją byloje turėję įvykti teismo posėdžiai buvo nukelti jurbarkietės skriaudėjui patekus į eismo įvykį, kai jo vairuojamas „Mercedes Benz“ nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į medį. Nors, pirminiais pareigūnų duomenimis, sužalojimai nebuvo itin sunkūs, rugsėjo 26-ąją Klaipėdos apygardos teismui kaltinamasis pateikė nedarbingumo pažymėjimą.
Artimiausi teismo posėdžiai numatyti gruodžio 21-ąją ir sausio 10-ąją. „Per pirmąjį posėdį nuotoliniu būdu turėtų būti tęsiama liudytojų apklausa. O sausio 10-ąją turėtų įvykti paskutinis posėdis, jei teismas vėl nesulauks žinių apie negalėjimą dalyvauti“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja Dovilė Saulėnienė.
Sausio 10-ąją turėtų įvykti paskutinis posėdis, jei teismas vėl nesulauks žinių apie negalėjimą dalyvauti.
Pasak jos, jei nuotoliniame posėdyje per liudytojų apklausas kaltinamas vaikinas dalyvaus, jis turės teisę pats arba per savo gynėją užduoti klausimus uždarame posėdyje dalyvausiantiems asmenims.
Kol kas nežinoma, ar numatytas paskutinis, uždaras sausio 10-osios teisiamasis posėdis bus nuotolinis, ar vyks teismo salėje. Tai, D. Saulėnienės teigimu, priklausys nuo to, kokius darbus teismui liks padaryti.
Siekia realios bausmės
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Jurbarkietės skriaudėjas pateko į avariją: internautai krykštauja – karma! 68
„Oficialiais duomenimis, vairuotojo, kuris pateko į eismo įvykį inicialai yra M. I. Vaikinas buvo pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Sužalojimai nebuvo itin sunkūs. Tikslesnę informaciją, kaip šiuo metu jaučiasi vaikinas, gali patvirtinti medikai“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė.
Pasak jos, pranešimą apie avariją pareigūnai gavo rugsėjo 23 dienos rytą. Eismo įvykio nuotrauka, kurioje matyti nuo kelio Žukai-Aušgiriai nuvažiavęs ir į medį įsirėžęs autobusiukas „Mercedes-Benz“, internautai pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.
Tauragės policijos atstovės teigimu, vaikinas prie vairo sėdo blaivus.
Pasklidus informacijai apie šį įvykį, socialiniuose tinkluose netruko pasipilti komentarai.
„Vargšiukas. Nieko, mamytė išgydys. Scenarijus paruoštas – laukiame tęsinio. Karma tau!!!!“, – rašė moteris.
„Viskas apgalvotai bus padaryta, nes posėdis laukia, o dėl jo nedalyvavimo bus nukeltas.... Laimės laiko ir per jį dar kažką sugalvos“, – svarstė kita.
Primename, kad jurbarkietės skriaudėjo byloje ruošiamasi dar dviem svarbiems teismo posėdžiams. Pirmasis iš jų numatytas rugsėjo 27-ąją, antrasis – spalio 5-ąją.
„Bus tęsiama liudytojų apklausa. Planuojama apklausti keturis. O spalio 5 dieną turėtų būti baigiamasis posėdis, jeigu viskas vyks pagal suplanuotą eigą“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja Dovilė Saulėnienė.
Liudytojų, nelaimės dieną buvusių kaimo turizmo sodyboje, apklausos bus vykdomos per nuotolį. Posėdžiuose turėtų dalyvauti kaltinamasis su savo advokatu bei nukentėjusieji arba jų atstovai.
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Jurbarkietės skriaudėjo byloje artėja dvi svarbios datos 56
Pirmasis iš jų numatytas rugsėjo 27-ąją, antrasis – spalio 5-ąją. „Bus tęsiama liudytojų apklausa. Planuojama apklausti keturis. O spalio 5 dieną turėtų būti baigiamasis posėdis, jeigu viskas vyks pagal suplanuotą eigą“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja Dovilė Saulėnienė.
Liudytojų, nelaimės dieną buvusių kaimo turizmo sodyboje, apklausos bus vykdomos per nuotolį. Posėdžiuose turėtų dalyvauti kaltinamasis su savo advokatu bei nukentėjusieji arba jų atstovai.
Kaltinamojo versija griuvo
Įrodymų tyrimas Klaipėdos apygardos teisme vykdytas ir birželį – apklausta dalis liudytojų bei nagrinėtos gautos psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvados, kurią atlikti teismo paprašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis.
„Apeliaciniuose skunduose aš bei nukentėjusieji įrodinėjame ir tai, kad teismas jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tokių faktų, kad jis nuoširdžiai gailisi, nėra. Mes įrodinėjame, kad jis gailisi formaliai – galbūt siekdamas savų tikslų, o ne atkuriamojo teisingumo – pirmiausia tenkinti nukentėjusiosios interesus. Tai susiję ir su žalos atlyginimu. Ir todėl sakome: „Naikinkime šitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę“, o jos nebuvimas visų kitų aplinkybių kontekste, įrodytų, kad paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas nėra teisingas, tada reikėtų naikinti ir jį“, – praėjusių metų spalį detalizavo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Pasak A. Stanislovaičio, dar ikiteisminio tyrimo metu, tris mėnesius jurbarkietės skriaudėjas tylėjo ir tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Vaikinas argumentavo, kad tris mėnesius tylėjo, nes po lemtingo įvykio jis neatsiminė incidento aplinkybių. Ekspertai paneigė, kad kaltinamasis galėjo kažko neatsiminti.
„Mano suvokimu, mano teksto skaitymu, šiuo ekspertizės aktu paneigti kai kurie kaltinamosios pusės pateikti įrodymai į bylą. Tai yra, susiję su atminties procesais, įrodymu, prisipažinimo savalaikiškumu ir nuoširdumu. Tiek galiu pasakyti“, – teigė vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Stop kadras.
Teisiamojo advokatas Osvaldas Martinkus teigė, jog „niekas nieko nekeičia“. „Kadangi smulkmenų neprisiminė, ne viską prisiminė, darė ekspertizę, galėjo prisiminti ar ne. Sako, galėjo. Yra tokie dalykai, kad žmonės tiesiog nenori prisiminti kai kurių dalykų“, – kalbėjo advokatas.
Atvertė iš naujo
Šią bylą nagrinėjant Tauragės apylinkės teisme buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo ištirta dalis įrodymų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), grąžinęs iš naujo nagrinėti bylą apygardos teismui, nurodė, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba tai buvo daroma pažeidžiant įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija nutarė bylą nagrinėti įprastine tvarka. Dėl šios priežasties byloje atliekamas įrodymų tyrimas – ištirta visa bylos medžiaga, apklausti įvykio liudytojai.
Siekia realios bausmės
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Jurbarkietės skriaudėjo byloje – svarbios išvados: paneigta, kad kaltinamasis kažko neatsimena 34
Klaipėdos apygardos teisme antradienį po kelių mėnesių tęsiamas bylos nagrinėjimas. Teismą prieš kurį laiką pasiekė ekspertizės, kurią atlikti teismo paprašė prokuroras Aurelijus Stanislovaitis, išvados. Jos buvo paprašyta siekiant ištirti, ar kaltinamasis Mantas galėjo suvokti savo veiksmų esmę.
„Mano suvokimu, mano teksto skaitymu, šiuo ekspertizės aktu paneigti kai kurie kaltinamosios pusės pateikti įrodymai į bylą. Tai yra susiję su atminties procesais, įrodymu, prisipažinimo savalaikiškumu ir nuoširdumu. Tiek galiu pasakyti“, – žurnalistams teigė prokuroras.
Mano suvokimu, mano teksto skaitymu, šiuo ekspertizės aktu paneigti kai kurie kaltinamosios pusės pateikti įrodymai į bylą.
Kaltinamojo advokatas Osvaldas Martinkus teigė, jog „niekas nieko nekeičia“.
„Kadangi smulkmenų neprisiminė, ne viską prisiminė, darė ekspertizę, galėjo prisiminti ar ne. Sako, galėjo. Yra tokie dalykai, kad žmonės tiesiog nenori prisiminti kai kurių dalykų“, – teigė advokatas.
Antradienį teisme tęsiamas įrodymų tyrimas. Anot prokuroro, turėtų būti nagrinėjamos ir gautos ekspertizės išvados, taip pat kviečiami liudytojai.
„Liudytojai, kurie buvo neapklausti proceso metu nė vienoje stadijoje, nuspręsta apklausti“, – teigė A. Stanislovaitis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šie liudytojai nebuvo apklausiami, nes byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau Aukščiausiasis teismas pasisakė, jog jis negalėjo būti taikomas ir grąžino bylą atgal į Klaipėdos apygardos teismą.
J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.
Vienas į teismą atvykęs liudytojas antradienį teigė nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažinojęs, į sodybą, kur įvyko nusikaltimas, jį pakvietė bičiulis. Jis pasakojo, kad sodyboje vykusių įvykių metu miegojęs, tačiau buvęs pažadintas ir pamiškėje, maždaug šimtas metrų nuo šventės vietos, jis teigė išvydęs stipriai sumuštą merginą. Vaikinas teigė kalbinęs ją, kad ši neprarastų sąmonės.
2020 metų pradžioje paskelbtu pirmosios instancijos teismo Tauragėje nuosprendžiu vaikinas nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę merginą, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, už šiuos nusikaltimus jam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Pirmosios instancijos teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams, jos vykdymą atidėdamas trejiems metams, taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemones.
Teismas nukentėjusiajai priteisė 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti (iš viso 10 tūkst. eurų, įskaičiavus atlygintą žalos dalį), nukentėjusiosios tėvui – 2 tūkst. eurų ir išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo klausimus.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Tokį sprendimą Aukščiausiajam Teismui skundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Jie siekia, kad vaikinui būtų skirtas realus laisvės atėmimas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Prokuratūra kasaciniame skunde motyvavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pernai gegužę paskelbė nustatęs žemesnių instancijų teismų padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso normų dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimus ir su tuo susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, netinkamą taikymą.
Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.