„Manau, tas pasitraukimas padarytų žalą pačioms pasitraukusioms partijoms, nes nėra jokių argumentų tvirtinti, kad tie įsipareigojimai nėra vykdomi ir dabar aš tikrai siūlyčiau nepasiduoti rinkiminėms nuotaikoms per anksti, o padaryti tai, ką esame įsipareigoję padaryti švietimiečiams“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

Opozicinė Darbo partija praėjusią savaitę paskelbė, kad partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas, todėl ketina svarstyti apie pasitraukimą iš jo.

Šios opozicinės politinės jėgos lyderis Andrius Mazuronis teigė, kad tokiais grasinimais siekiama padaryti spaudimą.

Kaip pranešė partija, skiriant vis daugiau biudžeto lėšų švietimui, tai neatsispindi kokybės kėlime bei mokytojų atlyginimuose.

Šie svarstymai vyksta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai pranešus apie planuojamą streiką bei pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties su ministerija.

Įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją bus surengtas ir tikrasis streikas.

Profsąjunga reikalauja, kad atlygis pedagogams jau nuo šių metų rugsėjo būtų didinamas 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., taip pat reikalaujama klasėse mažinti mokinių skaičių.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga.

Antradienį Seime Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašys dokumentą, kuriuo šiemet įsteigta partija prisidės prie nacionalinio susitarimo, sakoma BNS perduotame partijos pranešime.

„Reikalingus pokyčius švietimo ir mokslo sistemoje inicijavome dar mūsų vadovaujamoje Vyriausybėje. Buvome parengę ir nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą. Deja, dėl, matyt, politinių ambicijų, ne visos partijos sutiko jį tuo metu pasirašyti. Vis dėlto toks susitarimas yra būtinas, kad Lietuva pagaliau turėtų tinkamą ilgalaikę, efektyvią nacionalinę švietimo ir mokslo strategiją, atliepiančią bendruomenių ir valstybės poreikius“, – pranešime cituojamas S. Skvernelis.

Jo teigimu, nemažai susitarime numatytų siekių, tokių kaip mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų kėlimas, didesnis finansavimas mokslui, buvo pradėti įgyvendinti dar jo vadovaujamos Vyriausybės.

Vis dėlto frakcija nėra tikra dėl visų dabartinės valdžios švietimo reformų, pavyzdžiui, Vyriausybės inicijuojamos bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos.

Dėl to Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva opozicijos politikai kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo neprieštarauja Konstitucijai dėl savivaldos teisių.

Pernai rugsėjo 1 dieną parlamentinių partijų vadovai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriuo, be kita ko, įsipareigojo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį, didinti mokytojų atlyginimus ir t. t. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ susikūrė šių metų sausį, jau po susitarimo pasirašymo.

„Toks vaizdas, kad švietimo sistemoje bandoma eiti link privataus švietimo įstaigų kūrimo. (...) Sprendimai dėl profesinių mokyklų tinklo yra tokie labai keisti, todėl mes šnekame, kad pasitrauksime iš susitarimo. Taip pat nebelieka prasmės tada pasirašyti kitų susitarimų, jeigu jų nėra laikomasi“, – penktadienį Žinių radijui sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Parlamentinių partijų lyderiai susitarimą dėl švietimo pasirašė pernai rugsėjį, šiuo metu Seime rengiami du nacionaliniai susitarimai – dėl krašto apsaugos ir gynybos bei dėl užsienio politikos.

Šitoje situacijoje, mes bandome sakyti, kad taip negalima daryti, ir ta „Tūkstantmečio gimnazijų“ programa, mums atrodo, kad tai yra pinigų plovimo kažkoks variantas.

„Mes matome situaciją, kad niekas nekreipia dėmesio valdžioj į šitą susitarimą, kurį pasirašė partijų vadovai prieš kelis mėnesius dėl švietimo. Tiesiog sprendimai dėl vadinamojo tinklo optimizavimo, mokyklų uždarymo, jie vyksta. Savivaldybės, kurios yra mokyklų steigėjai, paliktos be galimybės ir teisės spręsti, nes pinigai, kurie skiriami švietimo sistemai, ateina iš nacionalinio biudžeto“, – penktadienį sakė R. Karbauskis.

„Šitoje situacijoje, mes bandome sakyti, kad taip negalima daryti, ir ta „Tūkstantmečio gimnazijų“ programa, mums atrodo, kad tai yra pinigų plovimo kažkoks variantas. Mes nesuprantame, kas tai yra, ir mums niekas pusantrų metų nesugeba paaiškinti, kas tai yra“, – teigė jis.

Opozicija kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas mokyklų tinklo taisykles, dėl kurių mažosios mokyklos turės būti reorganizuojamos. Ministerija teigia, kad tai būtina siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, atsisakyti jungtinių klasių praktikos.

Opozicijos atstovai taip pat kritikuoja ministerijos pradėtą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, sakydama, kad savivaldybės verčiamos inicijuoti ugdymo įstaigų tinklo pertvarką mažinant mokyklų skaičių, nes priešingu atveju negaus programai numatyto finansavimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa numato iki 2026-ųjų vidurio skirti paramą 150-čiai savivaldybių parinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų. Jose būtų gerinama mokymo aplinka, perkama įranga, priemonės, kuriama nauja ar atnaujinama infrastruktūra, ugdomos mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijos.

Kartu savivaldybėms keliami reikalavimai mažinti jungtinių klasių, didinti moksleivių skaičių klasėse, gerinti moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimus, taip pat turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių. Bendras projekto biudžetas siekia 210 mln. eurų.

„Šis politinių partijų susitarimas yra labai svarbus švietimui, jis tikrai apima labai svarbias sritis, tai ir rodikliai numatyti, tam tikri tikslai iškelti, kurie be galo svarbūs švietimui, ir tai, kad mes turime susitarimą, reiškia, jog mes galime tikėtis, kad pasikeitus Vyriausybei nebus kardinaliai keičiama kryptis“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė dalyvavo darbo grupės, rengusios Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, susitikime. Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija per jį pateikė raštišką reikalavimą tikslinti darbo grupės sudėti pagal pakitusią politinę situaciją ir peržiūrėti punktą dėl savivaldos savarankiškumo, kurį sako esant pažeidinėjamu.

Šis politinių partijų susitarimas yra labai svarbus švietimui.

„Mes, Darbo partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, manom, kad yra pažeistas 18 punktas, kuris kalba apie švietimo įstaigų ir savivaldybių savarankiškumą priimant sprendimus. Vyriausybė, patvirtindama kiekybinius tinklo reikalavimus, susiaurino savivaldybių savarankiškumą spręsti dėl tinklo, ministrė patvirtindama „Tūkstantmečio mokyklų“ programą taip pat susiaurino savarankiškumą gauti Europos Sąjungos pinigus“, – po susitikimo sakė Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Ji teigė, kad punktas dėl savivaldos savarankiškumo turi būti peržiūrėtas, nes arba Vyriausybė turi keisti kryptį, arba tos nuostatos atsisakoma. Priešingu atveju Darbo partija svarstys apie pasitraukimą iš susitarimo.

„Mes manom, kad susitarimas yra pažeistas, savivaldybių teisės yra siaurinamos, todėl mes manome, kad arba turi būti koreguojamas susitarimas, tas punktas išbrauktas, arba koreguojami Vyriausybės veiksmai, nes dabar objektyvi realybė rodo, kad susitarėm dėl vieno, vyksta visai kas kita, ir tai nei Darbo partijos, nei „valstiečių“ netenkina ir mes tikrai svarstome arba apie korekciją, arba apie pasitraukimą iš susitarimo“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Anot jos, jei būtų sutarta, kad punktą dėl savivaldos partijos braukia, nes dėl jo neįmanoma sutarti, „darbiečiai“ liktų susitarime, nes „jame yra labai gerų siekinių, kurie padeda gerus pagrindus švietimo sistemos tobulinimui“.

„Bet jei viskas lieka, kaip lieka, mes savęs susitarime, kuris laužomas kiekvieną dieną, nematome“, – reziumavo opozicijos atstovė.

Socialdemokratė Orinta Leiputė teigė, kad socialdemokratų netenkina, kaip vykdomas susitarimas, tačiau „labai plačiai nediskutuojama, nutraukt-nenutraukt“.

„Mūsų netenkina Vyriausybės sprendimai, jeigu yra susitarta, yra susitarta, jeigu kažkas nevykdo, riekia peržiūrėti. Mes manom, kad savivaldybės turi išlaikyti savarankiškumą ir galimybę priimti sprendimus, o ne būti spraudžiamos į kampą“, – žurnalistams sakė O. Leiputė.

Ministrė sakė besitikinti, kad opozicijos partijos iš susitarimo nesitrauks, o dėl jo peržiūros bus diskutuojama, taip pat priimti sprendimai dėl atstovavimo, Seime susikūrus naujoms frakcijoms, įsteigus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

Opozicija kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas tinklo taisykles, dėl kurių mažosios mokyklos turės būti reorganizuojamos. Ministerija teigia, kad tai būtina siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, atsisakyti jungtinių klasių praktikos.

Opozicija kritikuoja ir ministerijos pradėtą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą sakydama, kad savivaldybės verčiamos inicijuoti ugdymo įstaigų tinklo pertvarką mažinant mokyklų skaičių, nes priešingu atveju negaus programai numatyto finansavimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa numato iki 2026-ųjų vidurio skirti paramą 150-čiai savivaldybių pasirinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų, kuria būtų siekiama gerinti mokymo aplinką, pikti įrangą, priemones, sukurti naują ar atnaujinti infrastruktūrą, ugdyti mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijas.

Kartu savivaldybėms keliami reikalavimai mažinti jungtinių klasių komplektų, didinti moksleivių skaičių klasėse, gerinti moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių. Bendras projekto biudžetas siekia 210 mln. eurų.

„Tikiuosi, kad tai taps postūmiu iki 2030 metų išjudinti teigiamas permainas visoje švietimo sistemoje“, – sakė jis savo „Facebook“ paskyroje.

Kalbėdamas per Rugsėjo 1-osios šventę Vytauto Didžiojo universitete Kaune valstybės vadovas tvirtino, kad šis susitarimas vien aukštajam mokslui gali reikšti didesnį socialinį jautrumą, išplėstą finansavimą, edukologijos krypties mokslų stiprinimą.

„Tačiau nepaprastai svarbu, kad politinėms partijoms įgyvendinti susitarimą padėtų ir aktyvus visos akademinės, ar apskritai švietimo, bendruomenės įsitraukimas,“ – teigė jis.

Tikiuosi, kad tai taps postūmiu iki 2030 metų išjudinti teigiamas permainas visoje švietimo sistemoje.

Pasak prezidento, kokybiškas aukštasis mokslas nuolat kuria ir palaiko išsilavinusią, savo jėgomis tikinčią, proveržio siekiančią visuomenę, taip pat aprūpina ekonomiką aukštos kvalifikacijos darbuotojais.

Parlamentinių partijų atstovų trečiadienį parašytas susitarimas apibrėžia svarbiausius švietimo politikos tikslus iki 2030-ųjų, į jį įtraukta beveik dvi dešimtys įsipareigojimų, aštuoni sėkmės ir trys finansiniai rodikliai, tarp jų – mokytojų ir dėstytojų atlyginimų didinimas, siekiai, jog ikimokyklinis ir aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems ir t.t.

Jį įgyvendinus švietimui kasmet turi būti skiriama 6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Seimo pirmininkė ir ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lygino susitarimą dėl švietimo su kitu, partijų pasiektu kompromisu dėl gynybos finansavimo ir sakė tikinti, kad naujasis dokumentas „taps svarbiu pagrindu didinti mūsų švietimo kokybę ir pereiti į kitą kokybinį lygmenį“. 

V. Čmilytė-Nielsen: švietimas – irgi gynyba

„Panašiai, kaip prieš kažkurį laiką pasirašytas susitarimas dėl gynybos tapo svarbiu politiniu įsipareigojimu šioje gyvybiškai svarbioje srityje mums eiti viena kryptimi. Kokybiškas švietimas visą žmogaus gyvenimą – tai yra irgi žmogaus gynyba. Tad aš manau, kad tas įsipareigojimas, kuris šiandieną nuskambėjo, yra ne tik politinė deklaracija, bet tai yra ir politinės valios išraiška“, – sakė politikė.

Anot jos, dokumentas yra kompromisinis, bet liberalai pritarė visiems punktams ir su partneriais įsipareigojo juos įgyvendinti. Ji pabrėžė, kad jai, kaip Liberalų sąjūdžio vadovei, svarbu, jog į susitarimą įtraukta ir dalis partijos programinių nuostatų.

„Tai yra ir didesnis dėmesys neformaliajam, ikimokykliniam ugdymui, tai yra ir mokytojo profesijos lankstumas ir didesnis savarankiškumas, tai yra ir sąsaja tarp kultūros ir švietimo, užtikrinant tiek per formalųjį, tiek per neformalųjį ugdymą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Konservatoriai sveikina šuolį moksliniams tyrimams

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad dokumente numatyti svarbiausi žingsniai gerinant mokytojų darbo sąlygas, užtikrinant švietimą visiems vaikams, nepaisant jų geografinės ar socialinės padėties.

Tai yra ir didesnis dėmesys neformaliajam, ikimokykliniam ugdymui, tai yra ir mokytojo profesijos lankstumas ir didesnis savarankiškumas.

Konservatorės teigimu, planuojama pasiekti, kad švietimui būtų skiriami 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Ilgainiui tai turėtų pasiekti 6 proc. BVP – procentaliai didinamos lėšos kiekvienam mokiniui, mokytojui, dėstytojui. Svarbus dėmuo yra pinigai, skirti moksliniams tyrimams – nuo 0,3 iki 1 proc. BVP yra pakankamai ženklus šuolis“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Akcentavo informacines technologijas

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sakė besidžiaugianti, kad pavyko „atidėti kai kuriuos skirtumus į šoną ir pasiekti susitarimą“. Jos teigimu, dokumentas kalba „apie ateities mokyklą, kurią pradedame kurti dabar“.

„Mums, Laisvės partijai, buvo svarbu, kad susitarime būtų svarbus akcentas skiriamas informacinėms technologijoms, greitai besikeičiančioms technologijoms, jų integravimui į ugdymo procesą, nes tai ugdo vaikų kritinį, loginį mąstymą, bendradarbiavimą ir kūrybiškumą. Susitarime pažymėta, kad toks informacinių ryšių pritaikymas galėtų būti jau darželyje, pasitelkiamas ugdant net ir pačius mažiausius vaikus“, – sakė ji.

Svarbiais susitarimo aspektais ji taip pat nurodė siekiamybę užtikrinti lygias galimybes švietime, dėmesį, įskaitant ir finansinį, moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai, numatytą krepšelio įvedimą darželinukų neformaliam ugdymui.

Pasak A. Armonaitės, ypatingas dėmesys skirtas ir mokytojui. Jos manymu, mokytojo profesija „jau yra prestižinė“, tačiau būtina daugiau investuoti didinant jų atlyginimus, skatinant tobulėjimą, naujų žmonių pritraukimą. 

Socialdemokratų parašas – su išlyga

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė pabrėžė, kad  socialdemokratai susitarimą pasirašė su išlyga, pridėdama atskirą pareiškimą, jog investicijos į švietimą turi augti kasmet, kuo greičiau pasiekiant 6 proc. BVP, numatyti tolesnį mokytojų ir dėstytojų atlyginimą po 2024-ųjų.

Pasirašėme todėl, kad šiame susitarime yra siekiama lygių galimybių švietime, pradedant nuo pat ikimokyklinio ugdymo, iki universitetinio, aukštojo, sudaryti galimybes turėti nemokamą mokslą.

Socialdemokratai taip pat reikalauja suvienodinti sąlygas mokytis privačiose ir valstybinėse mokyklose, mažinant iš tėvų renkamą mokestį bei atsisakant moksleivių atrankos.

„Pasirašėme todėl, kad šiame susitarime yra siekiama lygių galimybių švietime, pradedant nuo pat ikimokyklinio ugdymo, iki universitetinio, aukštojo, sudaryti galimybes turėti nemokamą mokslą. Tačiau, deja, ant žemės taip nėra – beveik pusė milijono mūsų jaunų žmonių mokosi, tačiau kiekvienas esame susidūrę gyvenime, kad reikia primokėti už mokslą perkant sąsiuvinius, vadovėlius. Mes, socialdemokratai, sakome, kad reikia tai išgyvendinti, ir kad reikia įgyvendinti tai, kas numatyta mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“, – kalbėjo ji.

R. Karbauskis: nesutarimai palikti už dokumento

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis apgailestavo, kad susitarimas nebuvo pasirašytas prieš dvejus metus, kai „valstiečiai“ buvo valdžioje. Anot jo, tam prieštaravo tuometinė opozicija, dabar esanti valdančiojoje daugumoje.

„Susitarime apeitos visos temos, kuriose yra ginčas. Aišku, galėjome kaip ir socialdemokratai teikti kažkokį papildomą dokumentą, nes bet kokiu atveju tam, kam mes prieštarausime, už tai nebalsuosime, palaikysime tuos sprendimus, kuriems pritariame“, – sakė R. Karbauskis.

Anot jo, „valstiečiai“ prieštarauja valdančiųjų siekiams mažinti mokyklų tinklą, norui toliau jungti aukštąsias mokyklas. Pasak politiko, ne vaikai turi eiti į mokyklas, o mokyklos – pas vaikus.

„Bet reikia džiaugtis, kad susitarimas yra ir kad ši Vyriausybė prisidės prie jo įgyvendinimo. Tai ir bus pati sudėtingiausia šio susitarimo dalis, kaip jį įgyvendinti, nes daug gerų dalykų parašyta“, – sakė jis.

V. Uspaskichas: būtina priežiūra

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas teigė pritariantis premjerės Ingridos Šimonytės išsakytam tikslui, kad susitarimo įgyvendinimą toliau prižiūrėtų iš derybininkų sudarytas komitetas ar kitas organas.

„Mūsų programoje buvo numatyta, kad būtų iš tikrųjų atsižvelgta į studijavimą, mokymą, ugdymą nuo pat darželio, – tai šitame susitarime įtraukta, mes labai džiaugiamės. Profesinio ugdymo buvo didžiulis akcentas. Labai džiaugiuosi, kad susitarime yra skaičiai ir kad 130 proc. turi būti mokytojo atlyginimas vidutinio Lietuvos atlyginimo“, – sakė V. Uspaskichas.

Jo nuomone, Lietuva turi visas finansines galimybes įgyvendinti susitarimą.

Savivaldybės akcentuoja savarankiškumą

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pabrėžė, kad pagrindinis asociacijos siekis buvo susitarime įtvirtinti didesnį savivaldybių finansinį savarankiškumą, kad švietimui skiriama dotacija taptų savarankiška funkcija ir tai iš dalies pavyko.

Anot jos, tai leistų lengviau spręsti ir ugdymo įstaigų tinklo klausimus, „kalbėti apie didesnius kokybės reikalavimus“.

R. Žakaitienė tikisi ir greito susitarimo įgyvendinimo priimant reikiamas įstatymų pataisas, nutarimus.

„Pagrindinis mūsų įvertinimas šio dokumento ir dėmesys yra tai, kad vis dėlto kiekvienais metais, ruošiant biudžetą, bus politinių partijų įvertinta, ar nuostatos, įtvirtintos susitarime, yra biudžete, ir rodikliai, kurie yra numatyti pačiame susitarime, yra siekiami“, – teigė R. Žakaitienė.

Švietimo bendruomenė tikisi pastovumo

23 organizacijas – švietimo profesines sąjungas, darbdavių, verslo, mokytojų atstovus – vienijančios Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė akcentavo, kad taryba susitarimą mato kaip politinių partijų ir mažiausiai dviejų būsimų vyriausybių „atsakomybę už kryptis, kurios nesikeis su kiekvienu politiniu ciklu“.

Susitarta dėl labai konkrečių veiksmų – sudaryti sąlygas visiems vaikams įgyti atitinkamą išsilavinimą.

„Susitarta dėl labai konkrečių veiksmų – sudaryti sąlygas visiems vaikams įgyti atitinkamą išsilavinimą. Labai svarbus kitas dalykas – susitarimas dėl neformalaus ugdymo krepšelio vaikams nuo trejų metų (...), įsipareigojimai, susiję su mokyklų savarankiškumu, su jau minėta mokytojo profesija, veiksmai, susiję su aukštojo mokslo dimensija“, – svarbiausias dokumento nuostatoms vardijo S. Mačiukaitė-Žvinienė.

Anot jos, numatytas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo augimas, profesinio mokymo praktinis orientavimas, nuoseklus ugdymas karjerai profesinėse mokyklose bus svarbūs ne tik švietimui, bet ir šalies ekonomikai.

Parlamentinių partijų atstovų trečiadienį parašytas susitarimas apibrėžia svarbiausius švietimo politikos tikslus iki 2030-ųjų, į jį įtraukta beveik dvi dešimtys įsipareigojimų, aštuoni sėkmės ir trys finansiniai rodikliai, tarp jų – mokytojų ir dėstytojų atlyginimų didinimas, siekiai, jog ikimokyklinis ugdymas ir aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems ir t.t.

„Pirmas darbas – priimti pokyčius, kurie susiję su mokytojų pritraukimu į sistemą, tai yra skubiai reikia keisti finansinio skatinimo sistemą“, – po pasirašymo ceremonijos Seime žurnalistams sakė Jurgita Šiugždinienė.

Jos teigimu, jau parengti tam skirti teisės aktų projektai.

„Jau yra teisės aktai parengti – stipendiją sieti su darbo vieta, kitaip nepritrauksime į savivaldybes, ypač į nutolusias, mokytojų, jeigu tik skatinsime, nesiedami su darbo vieta. Atverti daugiau galimybių kitų profesijų žmonėms tapti mokytojais, finansuoti antros kvalifikacijos įgijimą mokytojams, kurie jau šiandien dirba, kad jie galėtų mokyti kelis dalykus“, – vardijo ministrė.

„Tai darbai, kurie mano pirmas prioritetas, nes tie dalykai nelaukia. Jie po kelerių metų mums visiems voš kitu galu“, – tvirtino ji.

Anot J. Šiugždinienės, šiuo metu dar nėra aišku, kiek atsižvelgiant į susitarimą papildomai lėšų švietimui reikės kitų metų biudžete, nes dėl jo dar vyksta derybos, tariamasi ir su profesinėmis sąjungomis – numatyta didinti mokytojų, akademinių darbuotojų atlyginimus, didinti mokslo finansavimą.

Ministrė trečiadienį pabrėžė, kad pasiektas partijų susitarimas jau yra svarbus žingsnis, nes dėl švietimo politikos peržengtos ambicijos, tačiau didžiausi iššūkiai laukia jį įgyvendinant praktiškai.

„Susitarimas labai svarbus, ir tai yra viena dalis darbo, kad mes sutariame, peržengiame ir tam tikras politines ribas ar ambicijas. Mums pavyko susitarti tikrai dėl labai svarbių dalykų, o tai man teikia vilties, kaip ministrei, kad galime ir toliau kalbėtis, ir tartis dėl svarbių sprendimų švietime. Tai yra labai labai svarbus ženklas, aišku, laukia dar didysis darbas, tai yra įgyvendinti tuos sprendimus. Tad vienas žingsnis žengtas, bet antras – laukia dar didžiulis darbas“, – per spaudos konferenciją sakė I. Šiugždinienė.

Ji pabrėžė, kad daugelis švietimo pokyčių negali įvykti per metus, todėl tikisi, kad sprendimų stabilumą užtikrins susitarimo nuostata, jog jis galioja, nepaisant politinės valdžių kaitos.

Anot ministrės, svarbu, kad susitarimas įpareigoja prieš kiekvieną valstybės ir savivaldybių biudžeto svarstymą „pasitikrinti, kaip mums sekasi įgyvendinti susitarimą“.

J. Šiugždinienė svarbiausiais susitarimo aspektais nurodė dėmesį ikimokykliniam ugdymui, pedagogo profesijos patrauklumo stiprinimą, stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų suvienodinimą, nepriklausomai nuo studijų finansavimo formos, siekį didinti aukštojo mokslo prieinamumą visų socialinių grupių atstovams.

Dauguma vadovėlių – skaitmeniniai

Anot jos, įgyvendinant susitarimą, daugiau dėmesio bus skiriama skaitmeninėms priemonėms, individualiam vaikų ugdymui pastebint talentus ir specialius poreikius.

„Dauguma vadovėlių bus skaitmeniniame formate. Aišku, bus galima įsigyti ir taip, bet bus stiprinamas skaitmeninių priemonių turinys ir jų pasirinkimas“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ji žadėjo, kad ateityje bus koreguojamos ir bendrojo ugdymo, ir pedagogų rengimo programos, suteikiant daugiau laisvės mokytojui.

„Mes turėtumėme mokytojui suteikti daugiau laisvės organizuoti pamoką, pasirinkti metodus. Šiandien labai norime viską surašyti, viską kontroliuoti, turėti detalias instrukcijas. Mes turime pasitikėti mokytoju“, – tvirtino švietimo ministrė.

Parlamentinių partijų atstovų trečiadienį parašytas susitarimas apibrėžia svarbiausius švietimo politikos tikslus iki 2030-ųjų, į jį įtraukta beveik dvi dešimtys įsipareigojimų, aštuoni sėkmės ir trys finansiniai rodikliai, tarp jų – mokytojų ir dėstytojų atlyginimų didinimas, siekiai, jog ikimokyklinis ir aukštasis mokslas būtų prieinamas visiems ir t.t.

Sveikindama partijų lyderius ir atstovus, trečiadienį priešpiet pasirašiusius susitarimą, nustatantį švietimo politikos kryptis iki 2030-ųjų, premjerė pabrėžė, kad skirtingų pažiūrų politinės jėgos „negali susitarti dėl visko pasaulyje“ ir toks tikslas nekeliamas.

„Pasirašius susitarimą bus žengtas pirmas žingsnis, mes savo ruožtu stengsimės dėti geriausias pastangas, kad jo nuostatos atsispindėtų jau ateinančių metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė teiks rudenį“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Ji akcentavo, kad tai nėra Vyriausybės dokumentas, nes siekiamybė buvo, jog tai būtų Seime atstovaujamų politinių partijų valia.

„Labai norėjome, kad (...) jį pasirašytų politikai, kad jis nebūtų dar viena Vyriausybės programa ar kažkokia strategija, o tai būtų dalykai, dėl kurių gali susitarti politikai, atstovaujantys skirtingoms politinėms jėgoms, kas suteikia šansą, kad tie sutarimai galės būti įgyvendinti, nepaisant politinių permainų. Todėl norėčiau pirmiausia padėkoti frakcijų ir partijų vadovybėms, kurios atsiliepė į kvietimą ir skyrė atstovus rengti šį susitarimą“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat dėkojo darbo grupės nariams, negailėjusiems „nei laiko, nei jėgų“ ir nuo kovo mėnesio besistengusiems rasti „bendrus vardiklius“ bei įtikinti partijų vadovus pasirašyti dokumentą, kitiems susitarimo dalyviams.

Manau, kad visi politikai dirbo taip, kaip jiems atrodė yra geriausia Lietuvos švietimui, o ne konkrečiai politinei jėgai.

„Manau, kad visi politikai dirbo taip, kaip jiems atrodė yra geriausia Lietuvos švietimui, o ne konkrečiai politinei jėgai“, – teigė ji.

Vyriausybės vadovė sutiko, kad tai tėra „dalis dalykų“, dėl kurių pavyko sutarti per pusmetį. Anot jos, dar vienas dokumentas, kurį rengiant turėtų dalyvauti visos partijos, bus Valstybės pažangos strategija iki 2050-ųjų.

Kartu ji išreiškė viltį, kad partijų deleguoti derybininkai ir toliau prižiūrės, kaip susitarimas vykdomas.

„Turėčiau ir pasiūlymą, kad pasirašius šį susitarimą, žmonės, kurie įdėjo tiek daug įdirbio, galėtų likti tam tikru komitetu ar kokia kita priežiūros institucija gerąja prasme, kuri galėtų vertinti, stebėti susitarimo įgyvendinimą ir matyti, pateikti savo pastebėjimus, kaip jie atspindimi kituose konkrečiuose susitarimuose“, – sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį partijų lyderių ir atstovų pasirašytas dokumentas apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.

V. Čmilytė-Nielsen: susitarimas turėtų būti pradėtas įgyvendinti rengiant valstybės biudžetą

Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos pasirašiusių valdančiojoje koalicijoje esančių partijų lyderiai tvirtina, kad dokumento įgyvendinimas jau turėtų prasidėti rengiant 2022 m. valstybės biudžetą.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio (LRLS) partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad tai yra bendras visų partijų susitarimas, todėl visos jos ir prisiima atsakomybę dėl jo įgyvendinimo.

„Tai yra bendras įsipareigojimas. Pirmieji žingsniai turės būti žengti jau rengiant kitų metų biudžetą“, – po dokumento pasirašymo atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Panašius lūkesčius dėl dokumento įgyvendinimo išsakė ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Tikiuosi, kad planuojant biudžetą, dabar jau irgi prasideda planavimo darbai, kad tai atsispindės“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Kartu ji pabrėžė, kad partijų susitarime yra susitarta dėl mokytojų atlyginimų didėjimo.

„Mokytojui yra atskiras dėmesys šiame susitarime, mokytojų tobulėjimui, atlyginimų augimui. Tiesą sakant, jeigu manęs paklaustumėte, aš manau, kad mokytojas jau yra prestižinė profesija, mes tik turime skirti daugiau dėmesio tiek atlyginimų daliai, tiek mokytojų tobulėjimui, tiek naujų kūrybiškų žmonių atėjimui į mokytojo profesiją“, – teigė A. Armonaitė.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė aiškino, kad ilgainiui šio susitarimo įgyvendinimui reikės skirti 6 proc. nuo BVP finansavimą.

„Ilgainiui tai turėtų pasiekti 6 proc. BVP, procentiškai didinamos lėšos tiek kiekvienam mokiniui, mokytojui, dėstytojui. Labai svarbus dėmuo – pinigai skirti moksliniams tyrimams“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Dokumentas apima aštuoniolika konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, aštuonis siektinus sėkmės ir tris finansinius rodiklius. Jis galioja iki 2030 metų.

Pabrėžiama, kad jis bus įgyvendinamas atitinkamoms valstybės institucijoms priimant reikiamus teisės aktus bei kitus sprendimus, „neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus“, taip pat įtraukiant socialinius partnerius.

Susitarimą pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas.

Moksleiviui – ketvirtadalis BVP gyventojui

Susitarime finansinių rodiklių dalyje numatyta, kad nuo 2022-ųjų didinant valstybės finansavimą, 2030-ųjų pabaigoje vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų suma sieks ne mažiau kaip 24 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui. 2017-aisiais šis rodiklis siekė 17,8 procento.

2030-aisiais vienam studentui tenkanti suma turėtų siekti 36 proc. BVP (2017-ųjų reikšmė – 25 proc.), o asignavimai mokslinės technologinės eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje – ne mažiau kaip 1 proc. BVP.

Pastarasis rodiklis jau 2024-aisiais turėtų pasiekti ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP (2018-ųjų reikšmė – 0,3 proc.).

Mokytojams – 130 proc. atlyginimai

Partijų nustatyti siekiami sėkmės rodikliai apima sritis nuo priešmokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo ir vėlesnio absolventų įsidarbinimo.

Nustatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) turi sudaryti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. VDU. Įsipareigojama numatyti „tvarų darbo užmokesčio augimą“ ir po 2024 metų.

Numatoma, kad iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, dalyvaus ikimokyklinio ugdymo programoje (2019–2020 metų reikšmė – 46,3 proc.).

Mokyklų, kurios atitinka mokymosi ir vidaus bei išorės universalaus dizaino principus, skaičius 2024-aisiais turėtų pasiekti 60, 2030-aisias – 300. Šiuo metu yra viena tokia mokykla.

Susitarta siekti, kad 2030 metais visos mokyklos turi fizines ir virtualias laboratorijas STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) laboratorijas.

Trečdalis turėtų profesinę kvalifikaciją

Pagal susitarimą, 2027-aisiais 35 proc. vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų turėtų įgyti profesinio mokymo kvalifikaciją (dabar yra 26 proc.). Taip pat 35 proc. aštuntą klasę lankiusių mokinių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų 2030-aisiais turėtų studijuoti aukštojoje mokykloje (dabartinė reikšmė – 25 proc.).

Dokumente nustatoma, kad įsidarbinusiųjų pagal kvalifikacijos lygį per pirmus metus po studijų baigimo dalis nuo visų įstojusiųjų turi sudaryti 60 procentų. 2019-aisiais pagal kvalifikaciją per metus po studijų baigimo įsidarbino 42 proc. pirmos pakopos ir 65 proc. antros pakopos universitetų absolventų, 30 proc. kolegijų absolventų.

Bendrojoje susitarimo dalyje apibrėžiama 18 įsipareigojimų.

Siekiama, jog visi eitų į darželius

Numatoma sudaryti sąlygas visų vaikų ikimokykliniam ugdymui, garantuoti saugią ugdymo aplinką užkertant kelią patyčioms ir smurtui, užtikrinti pedagogų ir kitų darbuotojų galimybes tobulinti socialines-emocines ir kitas kompetencijas.

Iki 2024 metų įsipareigojama sukurti bendrą ir visiems vaikams prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, kuris būtų taikomas tiek kaimo, tiek miesto vaikams, įskaitant ir užsienio lietuvius tautinių mažumų narius. Jis apimtų kalbinį, gamtamokslinį, informacinių technologijų, finansinį, kultūrinį, pilietinį raštingumą ir ugdytų kompetencijas, būtinas sudėtingoms problemoms spręsti, ir vertybes, reikalingas veikti greitai besikeičiančioje aplinkoje.

Siekiama užtikrinti, kad tiek valstybiniai, tiek privatūs švietimo tiekėjai, gaunantys valstybės finansavimą, viešai skelbtų pažangos ataskaitas, reguliariai būtų vykdomas išorinis jų veiklos ir ugdymo kokybės vertinimas.

Dar vienas tikslas – iki 2023 metų pabaigos mažiausiai penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones. Taip pat  nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą, plėtoti švietimo pagalbos sistemą, kad vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių vaikų skaičius nebūtų didesnis, nei numato normatyvai.

Dėmesys praktiniam mokymui, pedagogų kvalifikacijai

Iki 2024-ųjų įsipareigojama sukurti sąlygas, kad visiems mokiniams būtų teikiamas ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir konsultavimas, užtikrinant karjeros specialistų rengimą ir tvarų finansavimo modelį įtraukiant socialinius partnerius.

Sutarta, jog ne mažiau kaip pusę profesinio mokymo programų būtų organizuojamos praktine forma, t.y. pameistrystė, mokymasis darbo vietoje, praktinis mokymas ir t. t. Taip būtų siekiama stiprinti profesinio mokymo kokybę ir patrauklumą.

Siekiant pedagogo profesijos patrauklumo, numatyta nuo 2027 metų mokytojų kvalifikacines kategorijas susieti su mokytojų veiklos vertinimu ir aukštojo mokslo kvalifikaciniais bei mokslo (meno) laipsniais.

Priešpensinio amžiaus pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams numatyta sudaryti „orias sąlygas“ pasitraukti iš pedagogo profesijos, įteisinant galimybes išlaikyti socialines garantijas. Taip pat būtų užtikrinta mokytojo kompetencija ir diskrecija spręsti, vertinti bei parinkti mokymosi būdus ir apimtis.

Iki 2024 metų ketinama sudaryti kuo palankesnes sąlygas kitų profesijų atstovams persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju, profesijos mokytoju ar švietimo pagalbos specialistu, o valstybės lėšomis – finansuoti galimybes jau dirbantiems pedagogams įgyti papildomą pedagogo kvalifikaciją.

Žadama siekti kompensuoti su kvalifikacijos tobulinimu ir tiesiogiai su profesine veikla susijusias išlaidas, nuolat tobulinti mokyklų vadovų lyderystės gebėjimus, teikiant tikslinės pagalbos priemones, vykdant vadovų kompetencijų stiprinimo programas, plėtojant mentorystės sistemą, stiprinant jų karjeros planavimą.

Vienodas minimalus balas studentams

Nuo 2024 metų sutarta taikyti vienodus minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo. Būtų siekiama diegti alternatyvius stojimo į aukštąją mokyklą būdus, iki 2024-ųjų sukurti prielaidas įgyti aukštąjį išsilavinimą visiems asmenims, atitinkantiems nustatytą minimalų gebėjimų lygį.

Ketinama koreguoti ir studijų finansavimo modelį siekiant, kad jis „atlieptų visuomenės ir rinkos poreikius, aukštojo mokslo socialinės dimensijos bei absolventų parengimo kokybę“. Iki 2024 metų įtvirtinti ir realizuoti studijų kokybės finansinio skatinimo sistemą.

Iki 2024 metų numatoma valstybės mokslo konkursinio finansavimo ir finansavimo už mokslo (meno) rezultatus, būtų įteisintas ir bazinis finansavimas MTEP plėtrai bei meno veiklai, kurį sudarytų būtinos einamosios iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos.

Taip pat iki 2024 metų ketinama parengti ir pradėti įgyvendinti nacionalinę edukologijos mokslo krypties programą, sustiprinti tyrėjų karjeros formavimą, jį derinant su Europos mokslinių tyrimų erdvės ir Europos aukštojo mokslo erdvės principais.

Mokymasis visą gyvenimą

Susitarime įsipareigojama sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistemą. Numatyta, kad tai galėtų būti čekiai, individualios paskyros ar krepšelis – ši sistema turėtų suteikti galimybę didelei visuomenės daliai panaudoti paramą profesinių ir bendrųjų kompetencijų įgijimui. Parama būtų skiriama ir plėtojant senjorų mokymosi galimybes trečiojo amžiaus universitetuose.

Partijos sutarė iki 2024-ųjų sukurti savišvietos ir neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą, užtikrinti jos prieinamumą visiems norintiesiems tęsti tolimesnį mokymąsi formaliojo švietimo programoje.

Numatoma suteikti savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą ir ugdymo rezultatus. Akcentuojama, kad kartu būtina išlaikyti ir pačių švietimo įstaigų savarankiškumą. Būtų siekiama sudaryti sąlygas ir „funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui“ švietimo srityje.

„Socialdemokratai laikosi nuostatos, kad norint sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas kiekvienam asmeniui siekti išsilavinimo, būtina peržiūrėti valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų reguliavimą (įskaitant finansinį) visuose švietimo segmentuose – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo studijų“, – rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.

Taip pat, pasak socialdemokratų, privalu įtvirtinti principą, kad privačios švietimo įstaigos yra nesiekiančios pelno, o vaikų atrankų į mokyklas vykdymas – ribojamas. Šiuos siūlymus socialdemokratai teikia partijų susitarimo priede.

LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė, komentuodama partijos sprendimą, pabrėžia, kad švietimas yra gerovės valstybės pamatas, tad tai, kad pagrindinės šalies politinės partijos susitaria bent dėl dalies bendrų švietimo politikos gairių – sveikintina. Politikės teigimu, investicijos į žmogiškąjį kapitalą nuo pat mažens ir lygių galimybių gauti kokybišką švietimą užtikrinimas kiekvienam šalies gyventojui teikia milžinišką naudą.

„Kita vertus, būtent išsilavinimo nelygybė yra vienas ryškiausių mūsų šalies švietimo sektoriaus skaudulių. Lygus ir visiems prieinamas švietimas – kiekvieno piliečio teisė, kurią užtikrina mūsų šalies Konstitucija. Deja, „ant žemės“ vis dar yra kitaip. Realiai nemokamo mokslo nėra – mokinių tėvams ir studentams visur reikia primokėti. Tą rodo, pavyzdžiui, kad ir korepetitorius samdančių mokinių skaičius. Švietimo įstaigų tinkle – milžiniška nelygybė. Šių bėdų sprendimui susitarime skiriama per mažai dėmesio, yra daug nekonkretumo, todėl teikiame susitarimą papildantį dokumentą, atkreipdami dėmesį į šias problemas“, – sako V. Blinkevičiūtė.

Susitarimą rengusių politinių partijų atstovų darbo grupėje dirbusi Seimo Socialdemokratų frakcijos narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė primena, kad socialdemokratai pateikė konkrečius siūlymus, įtrauktinus į susitarimą. Į dalį jų, pasak parlamentarės, buvo atsižvelgta.

„Pavyzdžiui, dėl mokytojų, dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokesčio didinimo iki 2024 m., taip pat mokslui skirti 1 proc. nuo BVP, iki 2027 m. išplėsti neformaliojo vaikų švietimo „krepšelį“ ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams iki 3 metų. Taip pat – dėl mokymosi visą gyvenimą (taip pat ir senjorams) gauti paramą mokymuisi, keisti aukštojo mokslo finansavimo modelį. Tačiau dėl privačių mokyklų mūsų nuostatai nepritarta. Siūlyta, kad jos taptų ne pelno siekiančiomis institucijomis ir būtų aiškus jų valstybinis reguliavimas ir, žinoma, ugdymo kokybė“, – teigia V. Targamadzė.

Ji primena, kad susitarimo rengimo pradžioje socialdemokratai siūlė pirmiausia susitarti dėl vizijos, kaip turėtų atrodyti švietimo sistema 2030 m. „Tačiau kiti grupės nariai nusprendė pasukti kitu keliu. Todėl ir susitarimo tekstas vietomis yra gana aptakus, deklaratyvus bei fragmentiškas, trūksta sisteminio požiūrio“, – priduria V. Targamadzė.

Pasak Socialdemokratų partijos vicepirmininko, atsakingo už švietimą ir mokslą, doc. dr. Liutauro Gudžinsko, partijai apsispręsti pasirašyti susitarimą nebuvo lengva.

„Girdėjome pagrindinių švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų argumentus, kad susitarimas nekonkretus, o jį rengiant deramai nebuvo įtraukta pilietinė visuomenė. Tačiau nusvėrė požiūris, kad norint kurti gerovės valstybę, visų parlamentinių partijų sutarimas dėl kertinių prielaidų – neišvengiamas. Viliamės, kad dabartiniai valdantieji laikysis susitarime fiksuojamų konkrečių finansinių įsipareigojimų“, – nurodo L. Gudžinskas.

Parlamentinių partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos Seime planuojama pasirašyti trečiadienį.