Komentuodama BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis, jog stebint Rusijos karą Ukrainoje visiškai informuoti ir pasiruošę  galimoms grėsmėms yra tik apie dešimtadalis gyventojų, I. Šimonytė akcentavo, jog visuomenę reikia informuoti „tokiu būdu, kad nebūtų kažkokios nereikalingos panikos“.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Kartais jau taip atsitinka, kad kažkokia informacija, kuri reikalinga žmonėms pasiruošti rizikoms, kurios atrodo galbūt ir minimalios, būna priimamas kaip ženklas, signalas, paraginimas ar kažkas daugiau, nei elementari prevencija“, – sakė ji.

Iš to atsiranda didelis nerimas, didelis susijaudinimas ir kartais sprendimai, pavyzdžiui, slėptuvių ieškojimai neatitinka to, ką reikėtų daryti branduolinio pavojaus atveju.

Anot premjerės, dar Baltarusijoje statant Astravo atominę elektrinę buvo nuolat teikiama informacija apie branduolinę saugą, tačiau gyventojai į ją ėmė labiau reaguoti tik Rusijos kariuomenei Ukrainoje apšaudžius kai kuriuos branduolinius objektus.

„Iš to atsiranda didelis nerimas, didelis susijaudinimas ir kartais sprendimai, pavyzdžiui, slėptuvių ieškojimai neatitinka to, ką reikėtų daryti branduolinio pavojaus atveju“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Vilmorus“ apklausos duomenimis,  Ukrainoje vykstant karui, visiškai informuoti ir pasiruošę apsisaugoti nuo galimų pavojų yra apie dešimtadalis Lietuvos gyventojų, iš dalies informuoti ir pasiruošę jaučiasi 35,8 proc. respondentų.

LNK reportažas:

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį nusprendė siūlyti valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

Jeigu mes savęs neginsime, niekas kitas mūsų negins. Taip kad šie milijonai investuoti duoda dešimteriopą naudą.

Pasak G. Nausėdos, pirmadienį priimti sprendimai leis užtikrinti kariuomenės pajėgų plėtrą.

„Galiu pasidžiaugti, kad vyrauja bendras supratimas, kad šitų išorinių grėsmių akivaizdoje mes turime elgtis labai atsakingai, skirti atitinkamą dėmesį savo krašto apsaugai ir dėl to mes tikrai pasieksime 2 proc. BVP karinių išlaidų lygį šiais metais ir laikysimės numatyto plano didinti šias išlaidas artimiausiais metais“, – kalbėjo prezidentas. 

Į susitikimą su Rukloje Jonavos rajone dislokuotais kariais jis antradienį atvyko dėvėdamas karinę lauko uniformą.

Pasveikinęs karius, prezidentas susitiko su kariuomenės vadais aptarti vystymo ir modernizacijos projektų tęstinumą bei glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais užtikrinimą.

Vizito metu prezidentas apžiūrėjo mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko infrastruktūrą, karinę techniką. Vėliau antradienį jis apžiūrės karių gyvenimo sąlygas, kartu pietaus valgykloje.

G. Nausėda taip pat susitiks su Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės kariais, stebės taktinio sąveikumo pratybas.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje, kuri yra integruota į brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį, be vokiečių karių taip pat tarnauja Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos kariai ir Islandijos atstovas.

Uniformos specialiai nesiuvo

G. Nausėdai karinė uniforma buvo išduota kaip vyriausiajam valstybės ginkluotųjų pajėgų vadui, sako kariuomenės atstovai.

„Prezidentui uniforma išduodama kaip ir visiems kariams, kadangi jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas“, – žurnalistams sakė kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus.

Specialiai uniforma siuvama nebuvo, yra daug uniformų dydžių, tinkančių įvairaus ūgio, sudėjimo kariams. Lygiai taip pat prezidentas prisimatavo, kuri tiko, ta ir apsirengė.

„Jam buvo išduota uniforma kaip kiekvienam kariui pasirašant uniformos gavimo aktą“, – pridūrė karininkas.

Pasak majoro, tokia tvarka galiodavo ir prie ankstesnių prezidentų.

„Specialiai uniforma siuvama nebuvo, yra daug uniformų dydžių, tinkančių įvairaus ūgio, sudėjimo kariams. Lygiai taip pat prezidentas prisimatavo, kuri tiko, ta ir apsirengė“, – sakė T. Balkus.

Prezidentas G. Nausėda su uniforma antradienį apsilankė Ruklos karinėje įguloje. Šalies vadovas galvos apdangalo nedėvėjo, o antsiuve buvo Respublikos Prezidento vėliavos ženklas.

Uniformų dėvėjimas Vakarų šalyse kartais kelia diskusijų – kritikai sako, kad šalies vadovai ir politikai neturėtų jų vilkėti, laikydamiesi civilinės demokratinės karinių valstybės institucijų kontrolės principo.

Nori būti arčiau karių

Karinę uniformą į susitikimą su kariais apsivilkęs G. Nausėda sako, jog taip nori būti arčiau jų.

„Aš noriu būti visa savo esybe kartu su mūsų kariais ir jeigu aš atvažiuočiau čia pasidabinęs lakuotais batais arba kostiumu ir bandyčiau gauti informaciją būdamas visiškai už tos kariuomenės ribų, vargu, ar tai darytų gerą įspūdį“, – žurnalistams antradienį sakė prezidentas.

„Noriu būti ir morališkai, ir visomis kitomis prasmėmis integrali mūsų kariuomenės dalis, nes aš esu, nepamirškime šito, vyriausiasis mūsų ginkluotųjų pajėgų vadas“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda sakė manantis, jog toks sprendimas nenusižengia civilinės karinių pajėgų kontrolės principui.

„Man patinka, aš gal net norėčiau ir į darbą eiti, bet galvoju, bus turbūt prastos asociacijos su kai kuriomis kitomis valstybėmis, kuriose vadovai vaikščiodavo apsirengę karinėmis uniformomis, taip kad aš vaikščiosiu kaip civilis žmogus“, – sakė prezidentas.

Uniformą jis sakė apsivilkęs antrą kartą: „vieną kartą jau ją reikėjo pasimatuoti“.