Laivą nuomos iš japonų

Šiemet sausio 30 d. Lenkijos kompanija „Gaz-System“ paskelbė, kad išsirinko tiekėją, iš kurio nuomos išdujinimo laivą-saugyklą arba FSRU (Floating Storage Regasification Unit) įrenginį.

Lenkijos Gdansko įlankoje stovėsiantis FSRU laivas bus tokio pat dydžio ir dujų priėmimo talpyklių, kaip ir „Independence“ Klaipėdos uoste. Skirtumas tik tas, kad lenkai FSRU laivą nuomosis ne iš Norvegijos laivybos kompanijos „Hoegh LNG“, o iš ne mažiau pasaulyje žinomos Japonijos kompanijos „Mitsui O.S.K. Line“ arba MOL.

„Mitsui O.S.K. Line“ valdo per 800 laivų, daugiausia konteinervežių. Jos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivyną sudaro per 120 laivų, daugiausia dujų gabenimo laivai. MOL turi septynis FSRU laivus ir šis kiekis vertinant atskirą kompaniją yra pats didžiausias pasaulyje.

Pati dujų priėmimo FSRU laivais veikla pasaulyje yra dar palyginti jauna, skaičiuojanti tik trečią dešimtmetį.

MOL savo veiklą šioje srityje pradėjo 1983 m. nuo suskystintųjų gamtinių dujų transportavimo laivų. Ši kompanija buvo viena iš tų, kuri nuo 2018 m. kūrė Rusijos Šiaurės jūros kelią, naudojo savo laivus Rusijos Jamalo SGD projekte.

Svarba: „Gaz-System“ taip pristato Gdansko SGD terminalą, kurį laiko strateginiu visos Lenkijos projektu. / „Gaz-System“ nuotr.

Nesivaiko „lietuviškų“ kainų

Neatskleidžiama, už kiek lenkai iš MOL nuomos FSRU laivą.

Bet kuriuo atveju, tos nuomos sąlygos bus gerokai palankesnės nei analogiškas laivas buvo nuomojamas Klaipėdoje.

Po 2014 m., kai Klaipėdoje pradėjo veikti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Šiaurės ir Baltijos jūros regione pastatyti dar 4 analogiški terminalai Vokietijoje ir Suomijoje ir visi jie FSRU laivus išsinuomojo gerokai pigiau.

Lenkijos „Gaz-System“ valdybos viceprezidentas Andrzej Kensbok atskleidė, kad FSRU laivo tiekėją jie rinkosi itin kruopščiai. Išanalizavę rinką, kur FSRU laivų pasiūla nėra itin didelė, pasirinko ir analizavo dvi kompanijas, kurios siūlė geriausias FSRU pristatymo ir naudojimo sąlygas.

Sutartis su Japonijos kompanija „Mitsui O.S.K. Line“ dėl FSRU laivo nuomos bus sudaryta po to, kai jai galutinai pritars „Gaz-System“ kompanijos valdyba.

„Mitsui O.S.K. Line“ Europos ir Afrikos regiono vyriausiasis direktorius Toshinobu Shinoda pastebėjo, kad naujas terminalas padidins ne tik Lenkijos, bet ir viso regiono energetinį saugumą tiekiant mažai taršią energiją.

Klaipėdai nepalankus terminalas

Lenkija, skirtingai nei Lietuva, suskystintas gamtines dujas laiko palyginti švaria ir svarbia savo ateities energetine šaka.

Jau turintys stacionarų SGD terminalą Svinouiscio uoste, lenkai naują terminalą su „Mitsui O.S.K. Line“ kompanijos FSRU įrenginiu statys Gdansko įlankoje už 3 kilometrų nuo kranto. Tai bus 6,1 mlrd. kubinių metrų per metus dujų terminalas.

Gdansko SGD terminalą lenkai planuoja pasistatyti iki 2027 m. ir jo atsiradimas nebus naudingas Klaipėdos uosto verslui.

2023 metų gruodį vyko šio terminalo statybos vietos ir dujotiekio trasos geotechniniai tyrimai, kurie jau baigti. 2024 metų sausį vyko pokalbiai su galimais terminalo statytojais, kur dalyvavo net 20 kompanijų.

Procedūros itin kruopščiai vykdomos ir todėl, kad Europos Komisija Gdansko SGD terminalo statybai sutiko teikti paramą, ko neturėjo, pavyzdžiui, Klaipėdos SGD terminalo projektas. ES parama Gdansko SGD terminalo jūrinei daliai gali siekti iki 19,6 mln. eurų.

Gdansko SGD terminalą lenkai planuoja pasistatyti iki 2027 m. Šio terminalo atsiradimas nebus naudingas Klaipėdos SGD terminalui. Dabar per jį dujos tiekiamos į Lenkijos šiaurės rytų dalį, įskaitant ir Varšuvos regioną.

Kai Gdanske atsiras analogiškas dujų terminalas, koks yra Klaipėdoje, Lenkijos aprūpinimas dujomis iš Klaipėdos SGD gali mažėti ar net išnykti. Terminalas gali išlikti, jei Gdansko SGD terminalas labiau koncentruotųsi į kitų Centrinės Europos šalių, tokių kaip Slovakija ar Čekija, aprūpinimą dujomis.

„Dar truputį per anksti pasakyti tikslų laiką. Tačiau mūsų tikslas, žinoma, yra finalizuoti ir turėti bet kokius sprendimus iki 2023 metų pabaigos. Galbūt nėra visiškai suprantama, kodėl atvira ar įpareigojanti rinkos apklausa yra susijusi su papildomais SGD importo pajėgumais, tačiau, paprastai tariant, jei mums nėra jokio verslo galimybės, mes neinvestuosime į infrastruktūrą“, – pirmadienį investuotojams skirtame internetiniame seminare teigė D. Šilenskis.

„Galutinis sprendimas dėl investicijų labai priklausys nuo įpareigojančios rinkos apklausos, kuri turėtų įvykti paskutinį 2023 metų ketvirtį“, – pridūrė jis.

Pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo, šiuo metu pasibaigus rinkos apklausos procedūrai, bendrovė kartu su dujų perdavimo sistemos operatore „Amber Grid“ ketina skelbti įpareigojančią rinkos apklausą dėl terminalo pajėgumų didinimo.

„Sulaukėme pakankamos paklausos, indikacijų iš rinkos, o dabar kartu su „Amber Grid“ ruošiamės įpareigojančiam (rinkos apklausos – BNS) etapui“, – teigė D. Šilenskis.

„Independence“ išdujinimo pajėgumai siekia 3,75 mlrd. kubinių metrų per metus. Šiuo metu svarstoma galimybė juos išplėsti iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kubinių metrų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pernai balandį teigė, jog Lietuva vertina finansines SGD terminalo plėtros galimybes, o jos priklausys nuo investicijų atsiperkamumo.

D. Šilenskis BNS tuomet teigė, jog terminalo plėtra „pilna apimtimi“ – nuo analizės, planavimo iki įgyvendinimo – užtruktų bent metus, o papildomos įrangos montavimas galėtų užtrukti apie kelis mėnesius, o tuo metu reikėtų laikinai nuomoti panašų terminalą.

Įmonės akcininkai antradienį pritarė valdybos siūlymui garantijas suteikti įmonėms GNA1 ir GNA2, kurios Brazilijos Rio de Žaneiro šiauriniame regione esančiame Acu (Asu) uoste stato dvi dujomis kūrenamas jėgaines ir SGD terminalą.

Taip bus užtikrinti už projekto vykdymą atsakingos „Klaipėdos naftos“ įsteigtos įmonės „KN Acu“ įsipareigojimai, per Vilniaus „Nasdaq“ biržą pranešė „Klaipėdos nafta“.

Garantijų maksimali suma neturėtų viršyti 5,9 mln. eurų, arba 100 proc. metinių „KN Acu“ pajamų.

SGD terminalo Acu uoste operatore „Klaipėdos nafta“ 13-kai metų tapo 2020 metais su galimybe šį terminą pratęsti. Terminalas komercinę veiklą pradėjo 2021 metų rudenį. 

Bendra „Prumo Logistica“, BP ir „Siemens“ įmonė „Gas Natural Acu“ (GNA) Asu uoste įgyvendina didžiausią Lotynų Amerikoje dujomis kūrenamų jėgainių ir SGD terminalo projektą. Dviejų elektrinių bendra galia siekia 3 gigavatus (GW), o SGD terminalo išdujinimo pajėgumai – 21 mln. kub. metrų per dieną.

SGD jėgainėms tiekia viena didžiausių pasaulyje naftos ir dujų prekybos bendrovių BP, o jas išdujina 170 tūkst. kub. metrų talpos SGD laivas-saugykla „BW Magna“.

Terminalo veikla bus stabdoma rugsėjo 27 dieną, 7 valandą, pranešė jo operatorė „Klaipėdos nafta“.

„Terminalui šiemet dirbant beveik maksimaliu išdujinimo pajėgumu ir reikšmingai išaugus terminalo paslaugų poreikiui, nepriekaištinga SGD terminalo veikla yra itin svarbi. Naudojamės kiekviena galimybe atlikti techninės priežiūros darbus“, – pranešime sakė bendrovės terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta.

Tuo pačiu metu bus atliekami terminalo akvatorijos valymo darbai, todėl laivas-saugykla bus laikinai patrauktas iš savo įprastos vietos ir peršvartuotas prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės.

Kol bus atliekami terminalo techninės priežiūros ir sąnašų valymo darbai, dujų tiekimas vartotojams Lietuvoje bus užtikrinamas iš Latvijos Inčukalno dujų saugyklos ir, jei bus poreikis, per Lietuvos-Lenkijos dujotiekio jungtį GIPL.

SGD terminalo Klaipėdoje veikla dėl planinių techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma kasmet, jam atnaujinus įprastinę veiklą, naujausio suskystintų dujų krovinio Klaipėdoje laukiama spalio 8-9 dienomis.

2021 metais iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 16,34 TWh, arba 62 proc. viso dujų kiekio, 2020 metais – 21,9 TWh (77 proc.).

Tai numatoma „Amber Grid“ dešimties (2022–2031) metų tinklo plėtros plano projekte, kurį viešajai konsultacijai pateikė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba išskyrė pagrindinius pokyčius, palyginti su 2020-2029 metų planu.  

Dėl karo Ukrainoje Lietuvai nuo balandžio visiškai nutraukus rusiškų dujų importą artimiausiais metais bendrovė „Amber Grid“ Lietuvos poreikiams neįleis dujų per Kotlovkos dujų apskaitos stotį pasienyje su Baltarusija – jos per čia bus transportuojamos tik tranzitu į Kaliningrado sritį.

Per Kotlovkos stotį pernai buvo įleista 26 proc. visų į šalį įleistų dujų. Pastaraisiais metais į Kaliningradą perduodamas dujų kiekis svyravo tarp 26 ir 28 TWh, o vėlesniais metais tikimasi perduoti apie 26–27 TWh dujų.

2023 metais 11,6 proc. dujų numatyta įleisti šiemet pradėjusiu veikti dujotiekiu į Lenkiją per Santakos stotį, dar 9,7proc. – per Kiemėnų stotį pasienyje su Latvija. Per pastarąją pernai buvo įleista 12 proc. dujų.

Per vidinius išleidimo taškus naudotojams Lietuvoje perduodami dujų kiekiai ateityje bus 2–7 proc. mažesni nei ankstesniame plane: 2023 metais – 22,6 TWh, nuo 2024 iki 2031 metų – po 20,5 TWh.

Bendrovė 2022-2025 metais planuoja įgyvendinti bandomąjį žaliojo vandenilio (pagaminto naudojant atsinaujinančių išteklių energiją) projektą „Power-to-gas“ (P2G).

Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumui padidinti reikės papildomai 4 mln. eurų. Įgyvendinus projektą į Latviją bus galima transportuoti iki 47,6 TWh dujų per metus, o į Lietuvą – iki 43,6 TWh.

Skaičiuojama, kad 2022–2026 metais magistralinių dujotiekių modernizavimui reikės 89,2 mln. eurų investicijų. 2023-2024 metais numatoma prie „Amber Grid“ tinklų prijungti pirmuosius biodujų gamybos įrenginius, o 2022-2025 metais – įgyvendinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą – juo siekiama nustatyti, kaip dujų sistemą pritaikyti žaliojo vandenilio transportavimui.

Bendrovė planuoja užsakyti dvi galimybių studijas, kurios įvertins SGD terminalo techninius pokyčius, siekiant didinti metines išdujinimo apimtis, pirmadienį pranešė bendrovė.

„Viena studija turės atsakyti į klausimą dėl SGD terminalo krantinės infrastruktūros ir dujotiekio techninio pajėgumo praplėtimo galimybių. Antroji studija įvertins paties SGD laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumų didinimą“, – rašoma pranešime spaudai.

„Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas sako, kad visa Europa atsigręžia į SGD terminalus kaip į parankiausią alternatyvą gauti dujų ne iš Rusijos.

„Šiemet gerokai išaugo ir Klaipėdos SGD terminalo, kuris šiuo metu yra vienintelė dujų tiekimo alternatyva Baltijos regione, reikšmė, o terminalo pajėgumų paklausa gerokai viršijo pasiūlą“, – pranešime sakė jis. 

Pasak įmonės, studijos autoriai iki šių metų pabaigos išanalizuos terminalo plėtros galimybes dviem scenarijais: jei jo metiniai pajėgumai augtų iki 5 mlrd. ir iki 6,25 mlrd. kub. metrų. Jos išgrynins konkrečius sprendinius, įvertins investicijų dydį, taip pat numatys preliminarų grafiką, kada galėtų būti įsigyta ir sumontuota papildoma įranga.

Energetikos ministras Dainius Kreivys dar balandžio pradžioje teigė, jog Lietuva vertina finansines Klaipėdos SGD terminalo plėtros galimybes. Tuomet ministras sakė, jog terminalo plėtra priklausys nuo investicijų į ją atsiperkamumo.

„Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis BNS tuomet teigė, jog SGD terminalo plėtra „pilna apimtimi“ – nuo analizės, planavimo iki įgyvendinimo – užtruktų bent metus, o papildomos įrangos montavimas galėtų užtrukti apie keletą mėnesių.

D. Šilenskis tuomet teigė, jog norint užtikrinti nepertraukiamą dujų tiekimą regionui, SGD terminalo pajėgumų plėtros metu reikėtų laikinai nuomoti panašų terminalą.

Pasak jos, I grupės buitiniams vartotojams – dujas naudojantiems maistui gaminti ir suvartojantiems iki 500 m³ dujų – terminalo išlaikymas kainuoja 1 ct/m³. Daugiau dujų ir šildymui jas vartojantys II ir III grupių gyventojai savo ruožtu moka 3 ct/m³.

„Jei pavyzdžiui, esate gaminantys namuose, verdate, kepate dujomis, mokate už jas, jūsų kainoje – 63 ct/m³ – terminalo kaina yra vienas centas“, – penktadienį Seime vykstančio jūrinio verslo ir politikos forumo „Klaipėda jūrinėje Europoje“ dalyviams pristatė J. Šilinskaitė-Venslovienė.

„Kitose grupėse tai yra trys centai. Tai tikriausiai, net ir iki šios dienos, kai mes akivaizdžiai suprantame, kad SGD terminalas yra be galo svarbus, ta ekonominė nauda buvo visą laiką“, – pažymėjo ji.

Kartu KN atstovė pabrėžė, kad pastaraisiais metais mažėjo terminalui išlaikyti vartotojų mokama saugumo dedamoji, kurią sudaro Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūrą ir tiekimą užtikrinančioms įmonėms (KN, „Ignitis“ ir „Amber Grid“) mokamos dalys.

Jos duomenimis, nuo 2019 m. KN dalis SGD terminalui išlaikyti dedamojoje nuosekliai mažėjo, o nuo šių metų balandžio jos neliko, nors iki to buvo didesnė arba panaši į sumokamą „Ignitis“.

„Nes pakeitėme dabar jau ir kainodarą. Ji yra grįsta kaštais ir, atitinkamai, gamtinių dujų vartotojams už KN dalį mokėti nebereikia“, – teigė J. Šilinskaitė-Venslovienė.

J. Šilinskaitės-Venslovienės teigimu, iki 2014 m., kol Lietuva terminalo neturėjo, už dujas kasmet mokėta 140–150 mln. eurų brangiau nei kitos valstybės, kadangi alternatyvių dujų tiekimo kelių nebuvo. Kainų skirtumas tuomet siekė 40 proc., o už kiekvieną TWh elektros energijos būdavo sumokami papildomi 8 eurai.

„Terminalas nuo pat pirmos dienos kūrė didžiulę ekonominę naudą mūsų ekonomikai“, – sakė KN SGD komercijos skyriaus vadovė.

ELTA primena, kad 2014 metais Lietuva pasirašė SGD laivo-saugyklos „Independence“ išperkamosios nuomos sutartį su Norvegijos bendrove „Höegh LNG“. Pagal šią sutartį Lietuva įsipareigojo 10 metų kasdien sumokėti maždaug 116 tūkst. eurų. Bendra dešimties metų suma sieks apie 520 mln. eurų.

2018 metais priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas numato, kad SGDT veikla turi būti vykdoma iki 2024 metų pabaigos. KN susitarti su „Independence“ valdančia bendrove ir laivą išpirkti turi iki 2024 metų gruodžio.

Praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad nuo 2025 m., kai Lietuva perims terminalo valdymą, jis bus registruotas Lietuvos jūrų laivų registre, o virš jo bus iškelta valstybinė vėliava.

Todėl tokio objekto kaip suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, kuris tiekia gamtines dujas, išlaikymo kaina nuolat gula ant visuomenės „prekystalio“ ir kyla įvairios emocijomis grįstos diskusijos, dažnai pamirštant ar neįvertinant, kokias naudas gauname.

Gamtinės dujos yra tokia prekė, kurios tiesiogiai nevartojame. Jos reikalingos pasigaminti maistą, šildytis, naudojamos gaminant įvairias prekes. Skystu ir šaltu pavidalu Europoje SGD naudojamos ir kaip švariausias iškastinis kuras užpildyti laivus, o dar pažangesnėse valstybėse – pripildyti ir antžeminio transporto bakus. Lenkai čia galėtų būti labiausiai įkvepiantis artimiausias mums pavyzdys, turintys net 4 SGD užpildymo stoteles ir Suvalkuose planuojantys statyti dar dvi. Galbūt tai artimiausio penkmečio perspektyvoje išvysime ir Lietuvoje. Dujomis per SGD terminalą yra visiškai aprūpinamas Druskininkų miestas: SGD atgabenamos autocisternomis, užpildytomis paskirstymo stotyje Klaipėdoje, pristatomos ir vėliau „atšildomos“ – taip miestas yra aprūpinamas pigiomis dujomis.

„Tik ar kas bepamena tai, kad Druskininkams buvo kilusi grėsmė apskritai likti be dujų, kai 2016 m. buvo nutraukta sutartis su brangių vamzdinių dujų tiekėju? Tuomet rastas sprendimas tiekti ir išdujinti SGD ir šis sprendimas veikia iki dabar. Ir apie tai nebūtų buvę net kalbos, jei ne 2014 m. pastatytas SGD terminalas – gamtinių dujų importo alternatyva. Tai yra didžiausia vertybė – turėti galimybę rinktis“, – naudos esmę akcentuoja Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, KN l. e. p. Komercijos direktorė.

Šis naudos ir kainos santykis periodiškai pasidaro opus SGD tematikai surezonuojant spaudoje, politikų lūpose ar kitose „tribūnose“.

Tai koks gi tas kainos svoris?

Tematika aktualumą vėl įgavo po šiemet Rytų Europos studijų centro (RESC) atlikto „Geopolitikos ir tarptautinės politikos bei grėsmių suvokimo tyrimo“. Šio tyrimo dalyje apie tarptautinę politiką, krašto gynybą ir energetiką suformuluotas vienas iš teiginių „Suskystintų dujų terminalas „Independence“ Lietuvai yra per brangus“.

Linas Kojala, RESC vadovas sako, jog SGD terminalas yra strategiškai svarbus objektas, todėl klausimai apie jį į tyrimą įtraukiami vykdant gyventojų apklausas jau kelerius metus.

„Tai yra vienas iš plataus sociologinio tyrimo, nagrinėjančio įvairius Lietuvai aktualius tarptautinės politikos, saugumo aspektus, klausimų. Terminalas yra strategiškai reikšmingas projektas, todėl klausimas, susijęs su šiuo projektu, tyrime yra užduodamas nuo 2018 m. Šiais metais su teiginiu, jog terminalas per brangus, visiškai sutiko arba sutiko 40 proc. respondentų. Vis dėlto, palyginti su 2018 m., šis rodiklis sumažėjo 13 procentinių punktų. Nežymiai, praktiškai paklaidos ribose, ūgtelėjo ir teiginiui nepritariančiųjų skaičius – nuo 15 proc. 2018 m. iki 19 proc. 2020 m., apie ketvirtadalis lieka neapsisprendę“, – tyrimo išvadas komentavo L.Kojala.

Tai reikštų, kad didžioji dalis gyventojų vertina terminalo kuriamą vertę arba tiesiog neturi nuomonės. Tačiau grįžtant prie kainos svertų – kas gamtinių dujų vartotojui indikuoja apie tai, kad SGD terminalas per brangus?

„Namų ūkio ar verslo segmento vartotojas gauna galutinį produktą – gamtines dujas, į kurių kainą atgula ir SGD terminalo išlaikymo kaštai – „saugumo dedamoji“, kurią sumoka gamtinių dujų vartotojai su kiekvienu gamtinių dujų kubinių metru ir tai yra vienintelė kaina, kurią vartotojai moka už SGD terminalo išlaikymą“, – paaiškino J.Šilinskaitė-Venslovienė.

Ši „kaina“ sudaro viso labo tik kelis euro centus už kubinį metrą gamtinių dujų. „Saugumo dedamosios“ dydį du kartus per metus nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.

Energetinis saugumas: ramiau miegame visi

„Prieš penkerius metus gamtinės dujos lietuviams atsiėjo ketvirtadaliu brangiau, nes iki tol jų buvo galima įsigyti tik iš vieno tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Kai neturėjome SGD terminalo, buvome priversti „Gazprom“ už dujas mokėti brangiausiai Europoje, mokėjome „politinę“ vienintelio tiekėjo vienašališkai nustatomą už dujas kainą, kuri turėjo mažai ką bendro su sąžininga kainodara ir tarnavo kaip manipuliavimo instrumentas. Sunku patikėti, kad 8 eurų už megavatvalandę kaina reiškė net 160 mln. eurų per metus – toks buvo kainos skirtumas lyginant su Vakarų Europos šalimis ir tiek mes būtume permokėję kasmet, jei ne SGD terminalo atsiradimas“, – tai, jog buvome monopolio įkaitais, priminė J.Šilinskaitė-Venslovienė.

Šiandien jau mažai kas besiginčija, kad SGD terminalo Lietuvai reikėjo, tačiau kaip ir bet kuri kita visuomenės reikalinga tarnaujanti infrastruktūra, jis turi savo išlaikymo kaštus. Juk kasmet kainuoja ir visos gamtinių dujų in-frastruktūros – vamzdynų, dujų skirstymo stočių, elektros linijų ir kitų panašių objektų išlaikymas, atnaujinimas, naujų jungčių tiesimas. Palyginkime: štai vieno muziejaus išlaikymas per metus kainuoja 1,5–2 mln. eurų, nedidelio baseino išlaikymas – apie

7 mln. eurų per metus. SGD terminalo, kuris „aptarnauja“ Lietuvos gyventojus ir verslo įmones, išlaikymas per metus gyventojams kainuoja apie 33 mln. Eur (šiemet kone perpus sumažinus saugumo dedamąją), kurie atsispindi tais keliais euro centais galutinėje gamtinių dujų kainoje, t. y. mes niekaip nesumokame už terminalą papildomai, kaip tik per gamtinių dujų tarifą.

„Gamtinės dujos Lietuvos vartotojams pinga nuo 2014 m., šiemet nuo liepos 1 d. jų kaina krito dar 15–22 proc. Įvertinant tai, kad per pirmą šių metų pusmetį net 72 proc. gamtinių dujų į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis buvo importuota per SGD terminalą, galima tvirtai sakyti, kad terminalas mums užtikrina galimybę įsigyti pigesnes dujas, kai jų kaina rinkoje yra palanki. Nuolat dedame pastangas terminalo išlaikymo kaštus mažinti per papildomas veiklas, efektyvumo didinimą“, – pažymėjo KN atstovė.

Reikia pripažinti, kad turėdami SGD terminalą visi galime miegoti ramiau – net ir užsukus gamtinių dujų vamzdžio sklendę (kaip yra tekę patirti ukrainiečiams 2018 m. kovą per šalčius), neliksime be gamtinių dujų tiekimo, nestos gamyklų, naudojančių dujas, veikla.

„SGD terminalas tarnauja ir kaip regioninis gamtinių dujų tiekimo ir energetinio saugumo užtikrinimo įrankis: latviai, estai ir suomiai turi galimybę importuoti dujas per Lietuvos terminalą, iki tol energetinė laisvė buvo tik svajonė. Vien į Latviją per pirmą šių metų pusmetį gamtinių dujų patiekta dvigubai daugiau nei pernai – 2,5 teravatvalandės. Būtent energetinio saugumo užtikrinimo dėmuo yra svarbiausias ir kalbant apie SGD terminalo ateitį“, – sakė J.Šilinskaitė-Venslovienė.

Kaina ilgalaikėje perspektyvoje

KN l. e. p. Komercijos direktorė akcentuoja, kad SGD terminalo įsigyjimas, eksploatavimas ar ilgalaikio SGD teikimo sprendinio užtikrinimas nėra KN ambicija ar pačios įmonės sugalvota idėja.

„Įgyvendindama Lietuvos SGD terminalo įstatymo nuostatas, KN įsipareigojo užtikrinti ilgalaikio SGD tiekimo sprendimą Lietuvai ir rasti patį efektyviausią veiklos modelį nuo 2024 m., kai baigsis laivo-saugyklos „Independence“ nuoma iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“. Priimant sprendimą dėl laivo-saugyklos įsigijimo po 2024 m., terminalo išlaikymo kaštai paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Tai leidžia mažinti metinį išlaikymo mokestį už SGD infrastruktūrą gamtinių dujų vartotojams jau nuo šių metų pradžios, todėl saugumo dedamoji šiemet sudaro apie 33 mln. eurų, tai išsyk pajunta ir gyventojai per mažesnes gamtinių dujų kainas“, – naudas vardijo J.Šilinskaitė-Venslovienė.

Ateinantys metai, pasak jos, atneš dar ne vieną strateginę galimybę visu pajėgumu išnaudoti SGD terminalo potencialą, o tai reiškia, kad didės ir galimybės mažinti terminalo išlaikymo kaštus: plėtojamos galimybės SGD užpildyti sunkųjį transportą, SGD terminale gaminti elektrą. Jau pradėtas tiesti dujotiekis GIPL su Lenkija taps svarbia grandimi, sujungsiančia Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija ir visa žemynine Europa, įskaitant tokias šalis kaip Ukraina. Taigi, SGD terminalas ne tik „kainuoja“, bet ir kuria neabejotiną strateginę vertę, tik ją sunkiau pirštais apčiuopti. Juk kai kalbame apie kainas, tik „pliki“ skaičiai kelia emocijas ir toli gražu ne pragmatizmu paremtus vertinimus.

Kainų komisija ketvirtadienį turėtų patvirtinti 487,38 euro už megavatvalandę (MWh) per parą per metus gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją – 7,3 proc. didesnę nei galiojo antrąjį šių metų pusmetį (454,25 euro už MWh).

Lapkričio viduryje komisija buvo patvirtinusi 578,01 euro už MWh SGD terminalo saugumo dedamąją, tačiau Vyriausybei lapkričio pabaigoje pritarus 212 MW elektros sistemos rezervo poreikiui, kurį užtikrins per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) remiami Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokai, deginantys SGD, saugumo dedamoji buvo patikslinta.

Anksčiau Energetikos ministerija skaičiavo, kad po Vyriausybės sprendimo SGD terminalo saugumo dedamoji nuo sausio turėtų didėti 12 procentų.

Didžiąją dalį SGD terminalo išlaikymo moka Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, šiemet už tai sumokėsianti beveik 20 mln. eurų. Koncerno „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas BNS lapkričio pabaigoje teigė nesuprantantis valdžios sprendimo didinti SGD terminalo išlaikymo kaštus ir pridūrė, kad „Achema“ ketina skųsti Kainų komisijos sprendimus.

Visi dujų vartotojai turėtų sumokėti iš viso apie 88,5 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Į šią sumą įeina ir pinigai, skirti SGD dujų tiekėjai „Litgas“.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir laivas-saugykla „Independence“ – ne tik energetinės nepriklausomybės simboliai, bet ir sėkmingai realizuotas milžiniškas infrastruktūros objektas, netolimoje ateityje nešiantis dividendus Lietuvos ekonomikai. Tuo neabejoja žurnalo „Valstybė“ leidėjas ir žurnalistas Eduardas Eigirdas.

Išsivadavo iš gniaužtų

Prieš daugiau nei metus Klaipėdos uostą pasiekė bendrovės „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“. Specialistų teigimu, kartu su juo į Lietuvos dujų rinką pirmą kartą istorijoje atplaukė saugumas ir konkurencija.

Žurnalistas E.Eigirdas įsitikinęs, kad pirmieji terminalo eksploatacijos metai buvo sėkmingi.

„Pagrindinė SGD terminalo užduotis buvo priversti Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ skaitytis su Lietuvos piliečiais ir suteikti vartotojams teisę dujas įsigyti rinkos kaina. Galima prisiminti, kad jau tada, kai buvo paskelbta, jog terminalas bus, visoje Europoje Lietuvos vartotojams dujų kaina atpigo labiausiai“, – teigė E.Eigirdas.

Anot jo, tikslas išsivaduoti iš monopolininko „Gazprom“ šantažo, kuris darė įtaką ne tik šalies ekonomikai, bet ir jos politikai, buvo pasiektas.

„Akivaizdu, kad su SGD terminalo atsiradimu buvo įgyvendinta tai, ko labiausiai tikėtasi“, – tvirtino pašnekovas.

Prilygsta stebuklui

Lietuvoje žinomas žurnalistas pabrėžė, kad gyventojų, kurie į realybe tapusią energetinę nepriklausomybę žiūri pro pirštus, nereikėtų smerkti.

„Šalyje dar yra žmonių, kurie galvoja, jog Sovietų Sąjungoje gyvenimo kokybė buvo geresnė, bet juk į tokius asmenis lygiuotis neturėtume. Kalbėdami apie SGD terminalą, turėtume suvokti, kad anksčiau tokio milžiniško ir galingo infrastruktūros objekto neturėjome. Jo atsiradimas šalį išvadavo iš „Gazprom“ įtakos. Dabar šį objektą reikia prijungti prie visos infrastruktūros, sudaryti sąlygas, kad jis puikiai funkcionuotų ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių rinkose. Būtinas visas ciklas priemonių – pradedant papildomais vamzdynais ir baigiant įvairiomis sutartimis bei Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis“, – aiškino E.Eigirdas.

Apie SGD terminalo statybas Baltijos šalyse pradėta šnekėti dar prieš dešimtmetį. E.Eigirdas akcentavo, kad, Latvijai ir Estijai bekalbant, vienintelė Lietuva šį ambicingą projektą įgyvendino.

„Norintieji realybe paversti energetinę nepriklausomybę susidurdavo su vidinių „Gazprom“ struktūrų pasipriešinimu. Lietuviai pademonstravo stebuklą – sugebėjo įveikti kliūtis ir pradėjo statyti SGD terminalą. Objektas dienos šviesą išvydo tada, kai niekas aplink negalėjo patikėti, jog jis atsiras “, – tvirtino E.Eigirdas.

Piešia šviesią ateitį

Pašnekovas prognozavo, kad per kelerius artimiausius metus situacija, susijusi su SGD terminalu, tik gerės. Anot jo, atsiras visos reikiamos jungtys, terminalas aptarnaus ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją.

„2019-aisiais bus nutiestas vamzdis, leisiantis dujas gabenti ir Lenkijai. Numatoma, kad dujos bus tiekiamos tokio dydžio rinkai, jog SGD terminalo pajėgumų panaudojimas tikrai nebus problematiškas“, – ateities viziją nubrėžė žurnalistas.

Anot jo, oponuojantieji SGD terminalui akcentuoja trumpalaikius nepatogumus.

„Neretai pamirštamas akivaizdus pranašumas – „Gazprom“ atpigintos dujos, ir eskaluojami tik šią akimirką egzistuojantys trūkumai – esą fizinių SGD terminalo pajėgumų našta gula tik ant Lietuvos pečių. Tačiau būtina suprasti, kad tai – tik laikinas reiškinys“, – mitus griovė E.Eigirdas.

Būtų atsiliepę politikai

Pašnekovas neabejojo, kad SGD terminalo bei laivo-saugyklos „Independence“ atsiradimas Lietuvai ne tik atnešė energetinę nepriklausomybę, sustiprino ekonomiką, bet ir padėjo išvengti nemalonių situacijų šalies politiniame gyvenime.

„Turime suprasti – visuomenėje egzistuoja tam tikri atsvaros mechanizmai ir „smaugti“ žmonių per ilgai negalima. Jeigu terminalas nebūtų pastatytas, o „Gazprom“ ir toliau laikytų aukštas dujų kainas ar verstų šalies politikus imtis kokių nors Rusijai pataikaujančių veiksmų vien tam, kad gautų pigesnių dujų, Lietuvos gyventojai nebekentėtų. Gali būti, kad žmonės nepasitenkinimą išreikštų artimiausiuose rinkimuose“, – spėjo žurnalistas.

Pašnekovas priminė, kad tada, kai vyko „Lietuvos dujų“ pardavimo koncernui „Gazprom“ ir jo partneriams procesas, buvo žadama, jog dujos nebrangs.

„Kas nutiko jau kitais metais? Dujų kaina pradėjo augti ir netrukus pasiekė didžiausią visoje Europoje. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra daug protingų žmonių, suvokiančių, kad tada, kai tave apgauna vieną kartą, antrą sykį pasitikėti tais pačiais partneriais būtų ne tik naivu, bet ir kvaila“, – teigė E.Eigirdas.

Pradės nešti pinigus

Skeptikams, kurie mano, kad dujų poreikis ateityje mažės, pašnekovas priminė pasaulinių organizacijų energetikų prognozes. Teigiama, kad per kelis dešimtmečius anglies sunaudojimas dėl didelės taršos tikrai susitrauks, o dujų, priešingai, turėtų augti. Šios tendencijos, planuojama, teigiamai atsilieps ir SGD terminalui.

Dėl papildomų taršos reikalavimų SGD yra naudojamos transporto sektoriuje – tiek laivyboje, tiek krovininiams automobiliams.

„Planuojamas statyti SGD paskirstymo centras, kuris dujų vartotojams siūlys ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Tai taip pat nemažas potencialas, realizuojant SGD terminalo pajėgumus“, – kalbėjo E.Eigirdas.

Pašnekovas tikino matantis visas galimybes, kad SGD terminalo išnaudojimo potencialas ir investicinė grąža kiekvienais metais vis augs.

„Manau, kad ateityje SGD terminalas, nors dabar ir išlaikomas vartotojų, pradės nešti dividendus ekonomikai. Jis bus ne tik saugumo garantas, bet ir infrastruktūros objektas, leidžiantis uždirbti pinigų“, – sakė E.Eigirdas.

Saugi ir ekologiška technologija

Žurnalo „Valstybė“ leidėjas ir žurnalistas palietė ir kitą su SGD terminalu bei laivu-saugykla susijusį klausimą – saugumą. Anot jo, terorizmo grėsmių lietuviai baimintis neturėtų.

„Atkreipkime dėmesį, kur pastaruoju metu įvyksta terorizmo aktai? Jie organizuojami ten, kur nėra apsaugos. Tie objektai, kuriems ypatingą dėmesį skiria įvairios tarnybos, nėra puolami. Šiuo atveju turėtume suvokti, kad SGD terminalas yra puikiai prižiūrimas“, – pabrėžė pašnekovas.

Specialistų teigimu, nerimauti nereikėtų ne tik dėl tariamų išpuolių, bet ir kitų nelaimių. Skaičiuojama, kad per pusę amžiaus, kai SGD transportuojamos laivais, nebuvo nė vieno susidūrimo, gaisro ar sprogimo atvejo. Apskritai SGD pramonė pasižymi ypatingu saugumu, patvirtintu ilga infrastruktūros ir transporto plėtojimo istorija.

Be to, mokslininkai savo tyrimais jau įrodė, kad (SGD) technologija yra ne tik pažangi ir saugi, tačiau kartu draugiška aplinkai. SGD yra netoksiškas, nekancerogeninis skystis. Tai skiria jas nuo naftos produktų – benzinų, propano ir butano dujų mišinio bei kitų. Gamtinės dujos yra mažai taršus kuras, joms degant faktiškai nesusidaro kietųjų dalelių (suodžių), sieros junginių. Apskritai gamtinėse dujose mažai priemaišų, o metano cheminėje sudėtyje sieros paprasčiausiai nėra.

SGD, patekusios į aplinką, greitai garuoja, nepalieka liekanų vandens paviršiuje ar grunte, todėl nereikalingas aplinkos valymas.

Draugiškos aplinkai yra ne tik pačios SGD, bet ir jų panaudojimo technologija. Specialiais dujovežiais atgabenus suskystintąsias gamtines dujas į terminalus, vyksta išdujinimo procesas – suskystintos dujos, kurios transportuojamos apie minus 161 laipsnio temperatūros šildant yra verčiamos į natūralios būsenos gamtines dujas ir vamzdžiais tiekiamos vartotojams.

SGD naudojimo metodai yra patikimi ir saugūs. Abu procesai – atšaldymas iki skystos būsenos ir išdujinimas yra atliekami pagal šiuolaikines patikrintas technologijas.