„Maždaug apie 16 val. fiksuoti platesni nei „Mano VMI“ sutrikimai. Jie identifikuoti, problema sprendžiama. Visos kitos sistemos – tiek svetainė, tiek elektroninė deklaravimo sistema veikia. Tikėkimės, kad artimiausiu metu problema bus pašalinta“, – Eltai teigė ji.

Kad sutriko VMI veikla pirmiausia pasidalino portalas „Delfi“. Skaitytojai portalui pranešė, kad negali prisijungti, pateikti dokumentų, prašymų, svetainė rodo, jog įvyko autentifikacijos klaida.

Tai trečias kartas 2024 m., kai sutrinka VMI paslaugų tiekimas. Anksčiau VMI serverių veikla buvo sutrikusi kovo 22 d. ir rugsėjo 20 d.

„Kažkas atsitikę sistemose. Prašome klientų kantrybės. Žinome, kad sutrikimai yra, daliai klientų tam tikros paslaugos nepasiekiamos“, – BNS sakė „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas.

„Stengiamės kuo greičiau tą situaciją išspręsti“, – sakė jis.

„Swedbank“ atstovas patikino, kad banko klientų duomenys ir lėšos yra saugios.

Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, dažnus trikdžius CVPP lemia pasenusi sistema.

Kol kas nėra žinoma, kada portalo veikla bus atkurta.

„Smart-ID“ naudotojai jau gali naudotis paslaugomis“, – pranešė paslaugą teikianti bendrovė „SK ID Solutions“.

Įmonės verslo vadovas Viktoras Kamarevcevas sakė, kad sutrikimus abi dienas lėmė kibernetinė ataka.

„Sunkumų kilo prisijungiant prie e. paslaugų bei pasirašant dokumentus“, – pranešime sakė V. Kamarevcevas.

Jo teigimu, dalis vartotojų dar gali patirti nesklandumų, o nepavykus prisijungti jie turėtų pabandyti vėliau.

Ketvirtadienį ryte „Smart-ID“ veikla buvo atkurta maždaug po pusantros valandos. Penktadienį ji neveikė nuo 8.42 val. iki 10.23 val.

Kaip pranešė šią paslaugą teikianti bendrovė „SK ID Solutions“, šiuo metu galimi sunkumai prisijungiant prie elektroninės bankininkystės ar el. kitų paslaugų, kurioms reikalinga ši programėlė.

Pranešama, kad programėlės sutrikimo priežastis aiškinasi ir sprendžia problemą specialistai.

Programėlės „Smart-ID“ veikla atkurta

Įmonės „SK ID Solutions“ atstovai pranešė, kad programėlės „Smart-ID“ veikla visiškai atkurta.

„Šį rytą kilo nesklandumų „Smart-ID“ naudotojams. Paslaugos veikimas visiškai atkurtas 10.55 val. Daliai naudotojų sunkumų kilo prisijungiant prie el. paslaugų bei pasirašant dokumentus“, – cituojamas „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Mokesčių inspektoriai – pasiraitoję rankoves. Laisvų langelių nėra, nes šiemet gyventojai – pareigingesni. Gautas pajamas ir turtą deklaruoja aktyviau nei pernai tuo pačiu metu.

„Kam privaloma, tai tokių – apie 900 tūkst. Iš jų jau apie 40 proc. pateikė pajamų deklaracijas“, – teigė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Teikti deklaracijas galima dar daugiau nei mėnesį, iki gegužės antros dienos. Teisingai atlikę deklaraciją jau gali sulaukti ir permokų sugrąžinimo. Mokesčių inspekcija šiemet permokas grąžina kaip niekad anksti – nuo kovo ketvirtos dienos.

„Jau virš 100 mln. eurų gražinta permokų. Jas gavo apie ketvirtadalis milijono gyventojų. Dėl mokėtinos sumos gyventojai dar teikia, dar stebime“, – sakė  VMI viršininko pavaduotojas.

VMI kasdien sulaukia 15 tūkst. pajamų deklaracijų, tačiau praėjusį penktadienį net pusdieniui deklaravimas sustojo. Neveikė ir kitos VMI paslaugos: verslo liudijimų, individualios veiklos pažymų įsigijimas.

„Buvo nepasiekiamas per išorines priemones, pavyzdžiui, per elektroninę bankininkystę, tačiau per vadinamą vidinį portalą, kada klientai gyvai atvyksta, skambina telefonu – jiems paslaugos buvo teikiamos“, – pasakojo M. Endrijaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo VMI iki prezidento. Praėjusią savaitę vienu metu strigo net 200 valdiškų įstaigų interneto svetainės. Visuomenei kilo klausimas, ar tai – ne kibernetinė ataka.

„Sutrikus sistemai dalis galėjo matyti pranešimus, kad šiuo metu puslapis laikinai neprieinamas. Noriu patikinti, kad jokia informacija nebuvo nutekėjusi, tai nebuvo kibernetinis incidentas“, – tvirtino informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Tomas Misevičius.

Kalti ne įsilaužėliai, o gedimas techninės įrangos duomenų centre, kurį pašalinti pavyko per tris valandas. Dalis valstybinių puslapių atsistatė tik po beveik paros.

„Šiais metais dar nebuvo, kad tokiu mastu sutriktų ir visų ministerijų, ir elektroninių valdžios vartų veikla“, – kalbėjo Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Sutrikimus juto ne tik valdininkai, buhalteriai, bet ir gyventojai. Tačiau nei bankiniai, nei kiti asmeniniai duomenys esą nenutekėjo.

„Oficialiai tai nėra įsilaužimas. Kai yra techninė bėda, dažniausiai sistemos nepasiekiamos ir asmens duomenų kaip tik neištrauksi“, – aiškino „Eset Lietuva“ kibernetinio saugumo ekspertas Lukas Apynis.

Sistemos palūžo, nes vyksta atnaujinimo darbai. Per dvejus metus bandoma kuo daugiau valstybinių institucijų sutalpinti į vieną tinklą. Plečiamos talpos, serverių atmintis.

Jei nėra viskas sutvarkyta, gali būti ir saugumo spragų. Tikrai nereiktų atidėti, galbūt peržiūrėti tvarką ir viską atlikti teisingai, kad nesugestų vėl.

„Išskiriam vietą virtualiems serveriams, duomenų laikymui. Tai nėra viena duomenų bazė nuo kurios priklauso visos įstaigos, tai visa paslaugų platforma ir priežiūros organizacija“, – pasakojo informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius.

„Jei nėra viskas sutvarkyta, gali būti ir saugumo spragų. Tikrai nereiktų atidėti, galbūt peržiūrėti tvarką ir viską atlikti teisingai, kad nesugestų vėl“, – ragino L. Apynis.

Tačiau kai kurie politikai ragina informacinių technologijų darbus atidėti. Strigti valstybiniams puslapiams dabar – ne metas.

„Dabar kai intensyvėja pajamų deklaravimas, kandidatai teikia pareiškinius dokumentus per gyventojų rinkėjų puslapius, balandis ir gegužė bus aktyviausi“, – sakė A. Kupčinskas.

Žadama porai mėnesių valdžios sistemų nenaujinti. O štai, kiek valstybei kainuoja viena diena gedimų, neaišku.

„Tikrai dirbo daug žmonių prie šio incidento sutvarkymo, tai turbūt žmogiškieji ištekliai kainavo“, – kalbėjo T. Misevičius.

„Dėl e. sistemų pasiekiamumo kilusios problemos išspręstos ir klientai vėl gali sklandžiai naudotis VMI e. paslaugomis“, – pranešė VMI.

Prie VMI elektroninių sistemų galima prisijungti įprastai.

Kelias valandas buvo nepasiekiami Vyriausybės, Prezidentūros, dalies ministerijų ir kai kurių valstybės įstaigų puslapiai.

Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, sutriko duomenų centro, kur patalpinta prezidento svetainė, veikla, specialistai aiškinasi gedimo priežastis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis tvirtino, kad gedimą aiškinasi ir tvarko Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK).

Trečiadienio vakarą nepasiekiama buvo ir paties komiteto svetainė.

IVPK duomenimis, 18.40 val. įvyko techninės įrangos gedimas duomenų centre, dėl to sutriko IRT platformos ir dalies valstybės institucijų svetainių veikimas.

„Incidento priežastis nustatyta, ir IVPK specialistai atstatinėja IT paslaugų veikimą. Sutrikimas nėra susijęs su kibernetinėmis atakomis. Artimiausiu metu planuojama atstatyti visų IT paslaugų veikimą“, – apie 22 val. pranešė komitetas.

„Smart-ID“ naudoja daugiau nei pusantro milijono Lietuvos gyventojų. „Smart-ID“ prižiūrinti bendrovė sako, kad ateityje tokie sutrikimai neturėtų pasikartoti. 

Plačiau komentavo „SK ID Solutions“ verslo vadovas Viktoras Kamarevcevas. 

– Kas nutiko, kodėl įvyko tie gedimai? 

– Pirmiausia, noriu atsiprašyti vartotojų, kurie patyrė nepatogumų. Įvyko vidinis gedimas pas mus, tas gedimas buvo toks, kad kai kurie vartotojai, tam tikrais laiko tarpais, negalėjo prisijungti iš pirmo karto, bet pati paslauga buvo veikianti. 

– Ar dažnai nutinka tokių gedimų? Ar tai sudėtingas gedimas žiūrint iš techninės pusės, ar lengva pataisyti? 

– Svarbiausia buvo rasti priežastį. Priežasties radimas kartais užtrunka. Praeitais metais paslaugos prieinamumas buvo 99,97 proc., sakyčiau, kad labai aukštas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai kažkoks vidinis gedimas, ar puolimas iš išorės? Kaip yra su Estijos, Latvijos klientais? 

– Klientai buvo paveikti visose trijose šalyse. Iš mūsų turimos informacijos, tai yra vidinis sisteminis sutrikimas. 

– Kas tuo metu nutinka, žmonės negali prisijungti?  

– Čia keli elementai. Pirmiausia, pati paslauga buvo veikianti, vartotojas negalėjo prisijungti iš pirmo karto, turėjo bandyti kelis kartus. Tuo pačiu, tai sukuria papildomą srautą ir paslaugų teikėjui, jeigu į banką bando prisijungti vartotojai irgi sukuria papildomo srauto ir kartais užkemša tuos kanalus. 

– Ar vartotojai gali būti ramūs, kad nenutekėjo jų duomenys? 

– Be abejo. 

– Ar dabar vartotojai gali būti ramūs, kad artimiausiu metu nebus tokių gedimų? Minėjote, kad jie būna gana reti. 

– Taip, mes visą laiką bandome siekti 100 proc. Gamtoje, deja, nėra 100 proc. Mūsų daugiametė patirtis rodo, kad turime rodiklį 99,9 proc. To visada siekiame. 

Iš mūsų turimos informacijos, tai yra vidinis sisteminis sutrikimas.

– Ką daryti tokiose situacijose? Negalint prisijungti su „Smart-ID“, matant, kad kažkas neveikia, ką tada daryti? 

– Rekomendacija, pirmiausia palaukti ir pasižiūrėti, ar paslauga yra prieinama. Turime viešus prieinamus kanalus, kuriuose galima pasižiūrėti, ar paslauga yra prieinama. Matant, kad yra kažkoks sutrikimas, palaukti valandėlę, nes papildomas bandymas sukuria papildomą srautą į mūsų pusę. Kai bandome suprasti, kas vis tik yra sutrikę su automobiliu ir automobiliui duodame daugiau greičio, tai padaro mūsų darbą sudėtingesnį ir pakyla frustracija pas patį vartotoją.

– Kiek kartų galima bandyti prisijungti? 

– Sakyčiau, kad trys kartai yra tas sveikas skaičius, kai pabandžius neišeina, tada pasižiūrėti, ar tokia paslauga veikia. Aišku, jeigu tai yra kažkoks kritinis momentas, kad reikia būtinai atlikti pavedimą, tai, be abejo, bandyti. Tačiau jeigu tai gali palaukti, tegul palaukia. 

– Kaip šį kartą? Ar patys pastebėjote gedimą, ar klientai pradėjo skambinti, kad kažkas neveikia? 

– Be abejo, mes patys pirmi pastebime, kad yra sutrikimas ir iškart bandome aiškintis, kokio tai lygio, kiek paveiktų vartotojų ir ar esame su tuo susidūrę anksčiau. 

„Šį rytą kilo nesklandumų „Smart-ID“ naudotojams. Paslaugos veikimas visiškai atstatytas 11.56 val. Daliai naudotojų sunkumų kilo prisijungiant prie el. paslaugų pirmuoju bandymu“, – pranešime sakė paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Kiek anksčiau jis BNS komentavo, kad daliai vartotojų nepavyko prie programėlės prisijungti iš pirmo karto, tačiau pati paslauga veikė.

„Smart-ID“ yra viena iš 7-ių kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų Lietuvoje.