Po šv. Mišių už mirusius menininkus pagarbą jiems atiduos ir trijų džiazo muzikantų koncertas. Be gitaristo, kompozitoriaus, eksperimentatoriaus ir konceptualisto, daugelio performansų dalyvio Juozo Milašiaus, gros trombonininkas, dūdmaišininkas, multiinstrumentininkas, kompozitorius, vokalistas Skirmantas Sasnauskas ir vienas garsiausių džiazo kūrėjų Arkadijus Gotesmanas.

„Esu grojęs daugelyje bažnyčių. Galiu pasakyti, kad man patinka ši erdvė, nes kiekvienoje - ypatinga, savaip panaši, bet ir skirtinga akustika. Be to, ir Vėlinių dienos - labai trapu. Tiesą sakant, mes programą dėliojome taip, kad ji būtų labiau sonoristinė. Svarbiausia garsas, o ne virtuoziškumas. Nes jis tokiose erdvėse dėl akustikos dažnai netenka prasmės, susilieja ir pradingsta. Paprastume - teisybė“, - sakė J. Milašius.

Pasak jo, groti bažnyčioje - vienintelis iššūkis yra susimąstyti. Tokioje erdvėje, kai pradedi ką nors daryti su garsu, gali nutikti visaip, bet muziko didelės erdvės negąsdina.

„Mane labiau domina garso santykis su tyla, pakilimas virš šabloninio grojimo, o ne įprastinis muzikantų skambėjimas drauge. Tad nereikia ypatingai ieškoti stiliaus, formos, verčiau žiūrėti emocinių dalykų, aido ir akustikos žaismo“, - sakė J. Milašius.

Klausimo svarstymas atidėtas, kad būtų surinkta papildoma medžiaga apie atskirų ligoninės pastatų pastatymo laiką, patikslinta informacija apie istorinę sklypo raidą, nurodė vertinimo taryba.

Taryba svarstė galimybę vienam iš keturių pastatų suteikti nacionalinės svarbos statusą, kitiems – regioninės, o visam pastatų kompleksui – nacionalinės svarbos statusą.

„Buvo pasakyta, kad bažnyčia yra nacionalinė vertybė, bet ligoninių pastatai butų regioninio lygmens – ne nacionalinio, taip buvo siūloma. (…) Jeigu nusprendžiama, kad tai yra vienas kompleksas, o pagrindinis objektas - nacionalinis, visi tam kompleksui priklausantys objektai daromi nacionalinės reikšmės. Bažnyčia ir pastatai istoriškai ne visada buvo vienas kompleksas“, – BNS sakė vertinimo tarybos vadovas Romas Pakalnis.

Anot jo, tai, ar kompleksui suteikus nacionalinį statusą teritorijoje būtų galimos naujos statybos, spręstų kitos institucijos.

„Nemanau, kad būtų kalbama apie statybos uždraudimą – galėtų būti kalbama apie ribojimus“, – teigė jis.

Sostinės savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras BNS yra sakęs, kad priėmus siūlomus pakeitimus naujos statybos teritorijoje galėtų būti uždraustos.

Ligoninės keturių pastatų vertingosiomis savybėmis įvardintas tūris, kapitalinių sienų tinklas, kai kurių pastatų keraminių plytų mūro sienos, arkinės durų ir praėjimo angos, durys, langai, laiptai,  antrame ir ketvirtajame ligoninės pastatuose esantys rūsiai ir kiti pastatų elementai.

Sklypą valdančiai bendrovei „Orkela“ atstovaujanti advokatų kontora „Ellex Valiūnas“ prieš svarstymą pateikė skundą, kuriame teigta, kad Vilniaus apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir Kultūros paveldo departamentui, taip pat Kultūros paveldo centrui, uždraudė atlikti vertingųjų savybių tikslinimą.

„Kitas dalykas - vertinimo aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų – jei pažiūrėtume aprašą, turi būti atlikti nauji tyrimai. Ką aš matau šiandieną, tai yra ta pati medžiaga, kas buvo naudota nustatinėjant ankstesnių kompleksų vertingąsias savybes(...) Negalima taip fragmentiškai nagrinėti“, – antradienį tarybos posėdyje sakė „Ellex Valiūnas“ partneris Evaldas Klimas.

Anot jo, advokatų kontora nespėjo susipažinti su svarstoma medžiaga, kurią Kultūros paveldo centras atsiuntė tik svarstymo išvakarėse.

Vis dėlto, pasak tarybos pirmininko Romo Pakalnio, teismas neuždraudė vertinimo tarybai atlikti svarstymo, todėl klausimą nuspręsta svarstyti.

Vertinimo tarybos nariai pradėjo svarstymą, tačiau vėliau nuspręsta jį atidėti iki rugsėjo, kol taryba sugrįš iš atostogų.

Plėtrą buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuoja investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas, jis į viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą ketina investuoti 45 mln. eurų.

Pavasarį, paviešinus plėtros planus, juos kritikavo miesto savivaldybė, paveldosaugininkai ir architektai. Projektas kritikos sulaukė dėl per mažo viešumo, architektūros kokybės ir galimo poveikio greta esančiam kultūros paveldui.

Šiuo metu plėtotoja tobulina projektą ir pateikė jį Vilniaus regioninėje architektų tarybai vertinti. Pagal naujus sprendinius, mažinamas viešbučio ir biurų pastatų plotas, labiau atvertas vaizdas  Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią.

Fondas taip pat yra kreipęsis į teismą dėl jam nepalankių Kultūros paveldo departamento sprendimų. Birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkinęs fondo įmonės „Orkela“ prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros paveldo centrui atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus, atliekant Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą. Šį sprendimą departamentas yra apskundęs.

Šią savaitę koreguojamus projektinius pasiūlymus Vilniaus regioninėje architektų taryboje pristatęs bendrovės „Archinova“ architektas Aleksandras Gvildys tvirtino, kad pirminės idėjos naujame projekte išlaikytos.

„Labiausiai skiriasi bažnyčios ir vienuolyno apžvelgiamumas žiūrint nuo upės pusės. Barokinis ansamblis išeksponuojamas daugiau negu šiandien yra matomas“, – sakė jis.

Anot A. Gvildžio, nugriovus dalį sovietmečiu statytų priestatų, padidėja plyšiai tarp pastatų, todėl nuo Goštauto gatvės ir upės pusės geriau matoma bažnyčia bei jos bokštai.

Labiausiai skiriasi bažnyčios ir vienuolyno apžvelgiamumas žiūrint nuo upės pusės. Barokinis ansamblis išeksponuojamas daugiau negu šiandien yra matomas.

„Taip pat sumažėjo kvadratinių metrų, neliko užstatymo palei Goštauto gatvę, jis leistas detaliajame plane, sumažintas senojo pastato stogas iki originalaus aukščio, nuimti iš šonų tarybiniai priestatai – taip apžvalga nuo upės pusės tampa geresnė, negu dabar“, – aiškino jis.

Pasak architekto, naujuose projektiniuose pasiūlymuose, palyginti su ankstesniais, bendras statinių plotas mažesnis apie 1 tūkst. kvadratinių metrų viešbutyje atsisakyta 47 kambarių, taip pat kai kurių administracinių patalpų.

„Esmė, kad nebeliko keturių aukštų korpuso palei Goštauto gatvę, o liko tik tas, kuris yra palei Vasario 16-osios gatvę. Ir viešbučio kambariai, kurie buvo atsisukę palei Goštauto gatvę, jie sumažėjo žemiau to esamo pastato būsimo restauruojamo karnizo, liko du aukštai, buvo penki“, – kalbėjo A. Gvildys.

Kol projektą vertina Regioninė architektų taryba, jo vizualizacijos viešai neskelbiamos.

Vėliau projektiniai pasiūlymai bus teikiami Kultūros paveldo departamentui.

Pirmąjį projektą gegužę išnagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba nusprendė, kad komercinio komplekso buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje projekto architektūra nėra pakankamai kokybiška ir rekomendavo jį keisti.

Tuomet taryba nurodė, kad projektas negali būti realizuojamas dėl kilusio visuomenės pasipriešinimo, taip pat jame nepasiekta funkcinių, ekonominių ir architektūros kokybės kriterijų pusiausvyra. Išvadoje pabrėžia, jog projektu kultūros paveldas saugomas tik formaliai, o projekto plėtotojai nepakankamai dėmesio skyrė jo viešumui.

Taryba taip pat kritikavo komplekso urbanistinį integralumą, agresyvią naujų pastatų vizualinę įtaką, inovacijų, vientisos architektūrinės idėjos trūkumą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba balandį priėmė rezoliuciją, kad statybos leidimas plėtrai teritorijoje būtų išduodamas pakoregavus projektą, atsižvelgus į ekspertų išvadas bei surengus viešą pristatymą visuomenei.

Plėtrą buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje plėtojantis investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas planuojamą viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą paviešino kovo viduryje.

Į projektą, kurį įgyvendinti tikimasi iki 2020 metų vidurio, fondas ketina investuoti 45 mln. eurų.

Ketvirtadienį taryba pateikė kovą ir balandį vykusių projekto svarstymų išvadą, BNS pranešė Lietuvos architektų rūmai. Išvadoje taip pat teigiama, kad nebuvo užtikrintas pakankamas svarbioje miesto vietoje planuojamos plėtros viešumas, teigia Vilniaus regioninė architektų taryba.

„Tarybos vertinimu, projektas neatitinka Architektūros įstatyme nurodytų kokybės kriterijų. Pažymėtina, kad iki šiol atliktas darbas gali būti laikomas tvirtu pagrindu sėkmingam projekto plėtojimui, po to, kai bus pakoreguoti ir pašalinti esminiai jo trūkumai“, - rašoma išvadoje, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

Architektų vertinimu, projektas negali būti realizuojamas dėl kilusio visuomenės pasipriešinimo. Taip pat jame nepasiekta „funkcinių, ekonominių ir architektūros kokybės kriterijų pusiausvyra“, o to reikalauja sudėtinga ir labai svarbi projekto vieta.

Projektiniu pasiūlymu kultūros paveldui daroma esminė neigiama įtaka.

Taryba projektą vertino urbanistinio integralumo, darnaus vystymosi, statybos ir kuriamos aplinkos kokybės, inovatyvumo, paveldo išsaugojimo, architektūrinės idėjos, estetikos, racionalumo ir kitais aspektais.

Architektų išvadoje pabrėžiama, jog projektu kultūros paveldas yra saugomas tik formaliai.

„Projektiniu pasiūlymu kultūros paveldui daroma esminė neigiama įtaka. Projekte senosios ir naujosios architektūros santykis traktuojamas taip pat labai formaliai ir paviršutiniškai. Šioje teritorijoje paveldo vertybių išsaugojimą būtina užtikrinti ne tik lokaliais architektūros sprendiniais, bet ir vizualiai – atveriant Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią iš miestui svarbių rakursų“, - rašoma išvadoje.

Architektai turėjo pastabų ir dėl to, jog projekto plėtotojai nepakankamai dėmesio skyrė projekto viešumui.

„Prielaidos susidaryti nevienareikšmei situacijai atsirado, kai buvo reikšmingai pakoreguotas teritorijos detalusis planas, ir, kai formaliai vykdant procedūras, buvo skirtas nepakankamas dėmesys viešinimo kokybei. Suvokiant teritorijos svarbą, viešinimo ir aptarimo su visuomene etapams buvo būtina skirti daugiau pastangų. Taryba mano, kad siekiant aukščiausios architektūros kokybės šiai sudėtingai teritorijai, buvo būtina skelbti naują architektūros konkursą“, - rašoma išvadoje.

Taryba taip pat kritikuoja komplekso urbanistinį integralumą, kuris neatitinka gretimų kvartalų konteksto, agresyvią naujų pastatų vizualinę įtaką, inovacijų, vientisos architektūrinės idėjos trūkumą.

Vilniaus miesto taryba balandį priėmė rezoliuciją, kuria numatoma, kad statybos leidimas plėtrai teritorijoje būtų išduodamas pakoregavus projektą, atsižvelgus į ekspertų išvadas bei surengus viešą pristatymą visuomenei.

Plėtrą buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje plėtojantis investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas planuojamą viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą paviešino kovo viduryje.

Projektą bendrovė paviešino po Kultūros paveldo departamento ir sostinės savivaldybės išsakytos kritikos dėl projekto pristatymo visuomenei.

Į projektą, kurį įgyvendinti tikimasi iki 2020 metų vidurio, fondas ketina investuoti 45 mln. eurų.

Jungtinis Lietuvos vaikų choras susibūrė vos prieš pusmetį, bet jau spėjo pelnyti kokybiškai ir įdomiai dainuojančio choro reputaciją. Kartą per mėnesį vaikai iš Biržų, Druskininkų, Kupiškio, Marijampolės, Mažeikių, Šiaulių, Šeduvos ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių renkasi Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, ir dvi dienas intensyviai repetuoja. Toks muzikinio švietimo modelis Lietuvoje taikomas pirmą kartą, bet pasaulyje esama nemažai pagal jį veikiančių kolektyvų – pavyzdžiui, Estijos nacionalinio operos teatro berniukų choro meno vadovas ir dirigentas Hirvo Surva jau dešimt metų dirba su jungtiniu Estijos berniukų choru.

Jungtiniame Lietuvos vaikų chore dainuoja vaikai, turintys patirties savo miestų ir miestelių choruose, bet svajojantys su muzika susipažinti artimiau ir giliau, išbandyti gerokai sudėtingesnius ir įdomesnius kūrinius, pasirodyti gražiausiose Lietuvos bažnyčiose ir geriausiose salėse. Jungtinio choro repertuare – vaikų ypač mėgstama Vytauto Miškinio muzika, nepaprastai populiaraus šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Erico Whitacre‘o kūriniai, lietuvių liaudies dainų aranžuotės.

Choro meno vadovė Valerija Skapienė į koncertą kviečia ir tuos klausytojus, kuriems chorinė muzika mažiau pažįstama: „Jungtinio Lietuvos vaikų choro repertuaras įdomus ir suaugusiems, ir vaikams – niekada nepamiršiu, kaip po mūsų pirmojo koncerto Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje viena mama priėjo pasidžiaugti, kad jos dukra, niekada nemėgusi chorinės muzikos, ne tik susidomėjusi išklausė koncerto, bet ir pasakė, kad tokiame chore mielai dainuotų! Man svarbu, kad koncertų būtų įdomu klausytis ir vaikams, ir suaugusiems, stengiuosi, kad ir iš Jungtinio Lietuvos vaikų choro, ir iš mano vaikų choro „Ugnelė“ koncertų žiūrovai išeitų patyrę šviesių emocijų“.

Jungtinio Lietuvos vaikų choro koncerte skambės muzika, kalbanti apie žmonių bendrystę ir taiką, apie gamtos stebuklus, apie tikėjimą šviesa. Koncerto pradžia – 12.00 val. (po 11 valandos mišių) Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.

Sekmadienį sostinės Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje atidarytas karilionas. Iš 61 varpo sudarytas instrumentas yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Pirmąkart suskambančio kariliono tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių klausėsi prisėdę ant bažnyčios šventoriaus pievos, užplūdę aplinkines gatves, išlindę pro langus ir net įsitaisę ant bažnyčios tvoros. Prireikė beveik dvejų metų, kad karilionas atsirastų sostinės Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte, kurį varpus lieję olandų meistrai pavadino idealiu šiam instrumentui.

Brolis Pijus žada, kad karilionas skambės kasdien. „Kiekvieną dieną 12 val. bus trumpas šaukinys, tada 13 val. bus koncertas – kokių 5 minučių, 18 val. prieš Mišias – šaukinys ir 19.30 val. bus grojama senovinė giesmė „Salve Regina“. Ir norime įvesti tradiciją, kad kiekvieną sekmadienį koncertas vyktų gyvai“, – sako Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektorius brolis Pijus.

Pirmieji karilioną išbandė Julius Vilnonis ir Giedrius Kuprevičius. Pastarojo teigimu, instrumentas itin kokybiškas ir palyginti didelis, tad juo bus galima atlikti viską.

„Įvykis – didžiulis, išeiname į pasaulį ir tai yra atsvara visoms blogoms žinioms, kurias paskelbiam. Ant to laikosi valstybė. Ir, jei kas pyks, kad skamba karilionas, tai jie nedraugiški Lietuvai“, – teigia kompozitorius G. Kuprevičius.

Nors pykčių, pasak Vilniaus arkivyskupo, būti neturėtų. Kartais priekaištų dėl skambančių varpų turi viešbučių savininkai, bet, juokauja, juk patys viešbučius prie varpų pasistatė. Užtat dabar su karilionu Vilnių jau galima vadinti tikru miestu.

„Negali būti miestas be varpų. Nuo senovės ir dabar varpai yra Dievo buvimo priminimas. Šitie varpai mums primena esminius dalykus [...], tai šaukimas žmonėms ir grožis, kurį patyrėme šiandien“, – sako Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Vilniaus karilioną sudaro 61 varpas, mažiausias sveria 8 kilogramus, didžiausias – 3,5 tonos. Iki šiol Lietuvoje buvo tik du karilionai: 35 varpų – Kaune ir 48 varpų – Klaipėdoje.

Skaičiuojama, kad visuose pasaulio žemynuose yra per 600 karilionų.

Sekmadienio vakarą Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia buvo sausakimša. Vilniečiai ir iškilūs bažnyčios bei miesto valdžios atstovai rinkosi į iškilmingas mišias, kurių metu Jo Ekscelencija Vilniaus vyskupas Gintaras Grušas šventino vieną rečiausių pasaulyje muzikos instrumentų – iš šešiasdešimt vieno varpo sudarytą kariljoną. Po ceremonijos Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje koncertavo valstybinis choras „Vilnius“.

„Bažnytiniai varpai suteikia pašaukimą – jie kviečia žmones susiburti ir išgirsti. Tai tarsi priminimas, kad Dievas yra mūsų namuose. Kariljonas taip pat kuria harmoniją. Šešiasdešimt vienas varpas, nors ir skirtingų dydžių bei tūrių, muziko rankose virsta į harmoningą, gražią melodiją, atgimstančią Dievo rankų prisilietimu“, – sakė Jo Ekscelencija Vilniaus vyskupas G. Grušas.

Įspūdingi varpai, pavadinti šventųjų vardais, atkeliavo į sostinę prieš savaitę. Vilniaus kariljonas bus didžiausias Lietuvoje ir moderniausias bei vienas įspūdingiausių visame regione – turės net 61 varpą, kurių mažiausio svoris – 8 kg, o didžiausio – 3360 kg, rašoma pranešime spaudai.

„Kuriame europietišką miestą ir, manau, kariljonas prie to tikrai prisidės ir suteiks vilniečiams daug džiaugsmo, tiek žinant, kad bus grojama unikali muzika labai ypatingu instrumentu, tiek ir verslo prasme, nes tai bus išties įdomus traukos objektas. Per miesto šventes kariljono skambesys bus labai didelė miesto puošmena“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Visi varpai kariljone turi skirtingą tūrį, svorį, derėjimą. Kariljone gali būti nuo 23 iki 80 varpų. Nuo jų skaičiaus priklauso instrumento muzikinis diapazonas. Kiekviena atskira nata išgaunama vieno varpo skambėjimu. Įprastai mažiausias kariljonas – sudarytas iš dviejų oktavų – turi nuo 23 iki 27 varpų, o didžiausias, koks bus ir Vilniuje, iš penkių oktavų – turi 61 ir daugiau varpų. Manoma, kad Vilniaus kariljono skambėjimas bus girdimas iki penkių kilometrų spinduliu.

Visuose pasaulio žemynuose yra virš 600 kariljonų – daugiausia Belgijoje, Nyderlanduose, šiaurės Prancūzijoje ir šiaurės vakarų Vokietijoje. Iš šių šalių kariljono menas išplito visame pasaulyje, ir dabar daugelis pasaulio valstybių sostinių ir didžiųjų miestų turi kariljonus, tarp jų ir Vilnius.

Nuo pirmadienio Vilniuje vieši kariljono meistrai iš Olandijos, kurie kelias savaites dirbs keldami varpus į 50 m aukščio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštą bei derindami instrumentą. Koncertinis kariljono debiutas įvyks rugsėjo 6 dieną, penktojo tarptautinio Šv. Jokūbo sakralinės chorinės muzikos festivalio atidarymo metu.

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus įrengtas vienintelis sostinėje ir vienas rečiausių muzikos instrumentų – kariljonas. Lietuvoje iki šiol buvo du kariljonai – Kaune ir Klaipėdoje. Numatyta, kad Vilniaus kariljonas bus didžiausias Lietuvoje, moderniausias ir vienas įspūdingiausių regione – turės net 61 varpą, kurių mažiausio svoris – 8 kg, o didžiausio – 3360 kg.

Nuo birželio 23 iki 27 dienos Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus galima pamatyti eksponuojamus varpus, o birželio 28 dieną vyks iškilminga jų šventinimo ceremonija.

“Šventojo Jokūbo kariljono įrengimo bažnyčios bokšte idėją Vilniaus dominikonai puoselėjo jau seniai ir štai jau ruošiamės jaudinančiam istoriniam instrumento debiutui. Varpų skambėjimas mieste nuo seno atlieka svarbų visuomeninį vaidmenį, kviečia susiburti, laikytis drauge. Kariljono įrengimas – tai ne vien bažnyčios, bet miesto kultūros įvykis, nauja traukos vieta miesto gyventojams ir svečiams. Jo skambėjimas taip pat pagyvins iki šiol kultūrinių įvykių nuošalyje likusią Lukiškių aikštę”, – teigia Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektorius, dominikonas, br. Pijus.

Varpų skambėjimas lydės ne tik religines šventes, bet ir valstybinius minėjimus, svarbius istorinius įvykius. Planuojama, kad galingas kariljono skambesys, aidintis Lukiškių aikštėje, per tris metus pritrauks apie naujų 10 000 turistų.

Kariljono varpus išliejo visame pasaulyje garsi Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykla „Royal Eijsbouts“, puoselėjanti senas varpų liejimo tradicijas. Kompanijos viceprezidento Joep van Brussell, apsilankiusio ir apžiūrėjusio bažnyčią, nuomone, strateginė jos vieta ir pats bokštas idealiai tinka šiam instrumentui.

Kariljonas – ypatingas instrumentas, viena ryškiausių jo savybių – individualumas, nes dviejų vienodų instrumentų pasaulyje nėra. Išlieti varpai į Lietuvą atvyks prieš pat Jonines ir visi norintys nuo birželio 23 iki 27 dienos galės juos pamatyti eksponuojamus Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g. 10), atidarytoje kasdien nuo 9 iki 19 val.

Birželio 28 d. 18 val., iškilmingų vakarinių mišių metų, varpai bus pašventinti – kariljoną šventins Jo Ekselencija Vilniaus vyskupas Gintaras Grušas. Po ceremonijos Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje koncertuos valstybinis choras „Vilnius“, kuris atliks kompozitorių A. Pärt, V. Pūce, E. Ešenvalds, H. Nyberg, M. Archer kūrinius. Jau kitą dieną po pašventinimo atvykstantys meistrai iš Olandijos pradės varpų kėlimo į bokštą, montavimo ir derinimo darbus, truksiančius kelias savaites. Kariljono koncertinis debiutas numatomas rugsėjo 6 dieną, atidarant penktą tarptautinį Šv. Jokūbo sakralinės chorinės muzikos festivalį.

Kariljonu skambinama labai įvairi muzika – nuo paprastų liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių kūrinių, džiazo muzikos. Kariljonas dažnai derinamas su kitų instrumentų muzika – vienu metu groja ir simfoninis orkestras, dainuoja chorai, solistai.

Modernus kariljonas bažnyčioje įrengiamas įgyvendinant projektą „Kariliono įrengimas Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų bažnyčios bokšte I etapas“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, bendra projekto vertė – 1,709 mln. eur.

Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus įrengtas vienintelis sostinėje ir vienas rečiausių muzikos instrumentų – kariljonas.

Bus didžiausias Lietuvoje

Lietuvoje iki šiol buvo du kariljonai – Kaune ir Klaipėdoje. Numatyta, kad Vilniaus kariljonas bus didžiausias Lietuvoje, moderniausias ir vienas įspūdingiausių regione – turės net 61 varpą, kurių mažiausio svoris – 8 kg, o didžiausio – 3360 kg. Nuo birželio 23 iki 27 dienos Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus galima pamatyti eksponuojamus varpus, o birželio 28 dieną vyks iškilminga jų šventinimo ceremonija.

“Šventojo Jokūbo kariljono įrengimo bažnyčios bokšte idėją Vilniaus dominikonai puoselėjo jau seniai ir štai jau ruošiamės jaudinančiam istoriniam instrumento debiutui. Varpų skambėjimas mieste nuo seno atlieka svarbų visuomeninį vaidmenį, kviečia susiburti, laikytis drauge. Kariljono įrengimas – tai ne vien bažnyčios, bet miesto kultūros įvykis, nauja traukos vieta miesto gyventojams ir svečiams. Jo skambėjimas taip pat pagyvins iki šiol kultūrinių įvykių nuošalyje likusią Lukiškių aikštę”, – teigia Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektorius, dominikonas, br. Pijus.

Varpų skambėjimas lydės ne tik religines šventes, bet ir valstybinius minėjimus, svarbius istorinius įvykius. Planuojama, kad galingas kariljono skambesys, aidintis Lukiškių aikštėje, per tris metus pritrauks apie naujų 10 000 turistų.

Varpai atkeliauja iš Olandijos

Kariljono varpus išliejo visame pasaulyje garsi Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykla „Royal Eijsbouts“, puoselėjanti senas varpų liejimo tradicijas. Kompanijos viceprezidento Joep van Brussell, apsilankiusio ir apžiūrėjusio bažnyčią, nuomone, strateginė jos vieta ir pats bokštas idealiai tinka šiam instrumentui.

Kariljonas – ypatingas instrumentas, viena ryškiausių jo savybių – individualumas, nes dviejų vienodų instrumentų pasaulyje nėra. Išlieti varpai į Lietuvą atvyks prieš pat Jonines ir visi norintys nuo birželio 23 iki 27 dienos galės juos pamatyti eksponuojamus Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g. 10), atidarytoje kasdien nuo 9 iki 19 val.

Birželio 28 d., 18 val., sekmadienį, iškilmingų vakarinių mišių metų, varpai bus pašventinti – kariljoną šventins Jo Ekselencija Vilniaus vyskupas Gintaras Grušas. Po ceremonijos Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje koncertuos valstybinis choras „Vilnius“, kuris atliks kompozitorių A. Pärt, V. Pūce, E. Ešenvalds, H. Nyberg, M. Archer kūrinius. Jau kitą dieną po pašventinimo atvykstantys meistrai iš Olandijos pradės varpų kėlimo į bokštą, montavimo ir derinimo darbus, truksiančius kelias savaites. Kariljono koncertinis debiutas numatomas rugsėjo 6 dieną, atidarant penktą tarptautinį Šv. Jokūbo sakralinės chorinės muzikos festivalį.

Kariljonu skambinama labai įvairi muzika – nuo paprastų liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių kūrinių, džiazo muzikos. Kariljonas dažnai derinamas su kitų instrumentų muzika – vienu metu groja ir simfoninis orkestras, dainuoja chorai, solistai.