„Šv. Stepono bažnyčios prieigos kaip galima viešoji erdvė stoties rajone ir aplinkinėse teritorijose yra daugiausiai potencialo turinti vieta. Pagrindinis vietos traukos objektas – restauruota Šv. Stepono bažnyčia, todėl projektu siekiame atskleisti bažnyčios grožį ir sukurti gyventojams poilsiui tinkamą erdvę, kartu informuojant apie buvusių kapinių vietą“, – apie projektą pasakoja „Vilniaus planas“ projektų vadovas, architektas Vincas Brezgys.

Nuo XVI a. prie kelio, vedusio per Rūdininkus į Krokuvą, buvo bažnyčia, kapinės, vienuolyno sodas ir ilgą laiką ši teritorija žaliavo. Vėliau carinė valdžia čia įkurdino kalėjimą, bažnyčia virto akmenskaldžių cechu, o sovietmečiu ir visa teritorija tapo sandėliavimo ir gamybos zona. Miesto planuose ir Šv. Stepono gatvės istorinės trasos atkūrimas, pirmenybę suteikiant pėstiesiems ir dviratininkams.

Projektu siekiame atskleisti bažnyčios grožį ir sukurti gyventojams poilsiui tinkamą erdvę.

Bendrovės „Vilniaus planas“ parengtame projekte numatyta ne tik sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams Šv. Stepono bažnyčios aplinką, bet ir atkurti Šv. Stepono gatvės istorinę trasą, pirmenybę suteikiant pėstiesiems ir dviratininkams.

Didžiojoje dalyje teritorijos bus išardyta asfalto danga ir sukurta pieva su želdynais gyventojų poilsiui ir atokvėpiui. Išraiškingas vietos reljefas bus išsaugotas, o pėsčiųjų takai tiesiami vadovaujantis universaliojo dizaino principais – kad būtų patogu šeimoms su vežimėliais, senjorams ir turintiems kitų individualių poreikių. Pagrindiniai pėsčiųjų takai apjuos visą Šv. Stepono skvero teritoriją, o buvusių kapinių ribą paryškins kitos spalvos trinkelės.

Prie Šv. Stepono bažnyčios esanti teritorijos dalis turėtų tapti naujuoju traukos objektu – atnaujinus buvusios katilinės pastatą, ten įsikurs Jaunimo centras. Dviejų aukštų pastatas bus skirtas renginiams, meno parodoms ir įvairioms jaunimo iniciatyvoms. Šalia šio centro jauniausiems skvero lankytojams numatyta vaikų žaidimų aikštelė.

Pagal architekto Pauliaus Jonio idėją, tvarkomoje teritorijoje bus eksponuojami ir sovietmečio laikotarpio brutalią invaziją į šią teritoriją menantys statiniai – tiltinis kranas, gelžbetoninis rezervuaras ir kaminas. Kadaise pramoninėms reikmėms naudoti objektai bus pritaikyti naujai funkcijai ir leis lankytojams papasakoti permainingą vietos istoriją. Teritorijoje taip pat numatoma eksponuoti tyrimų metu atrastus Šv. Roko koplyčios pamatus bei monumentalioje kompozicijoje meninėmis priemonėmis įamžinti XV–XX a. čia palaidotų žymiausių vilniečių atminimą.

Nors pati Šv. Stepono bažnyčia nepatenka į projekto ribas, planuojama ją tinkamai apšviesti ir suformuoti grindinį aplink visą fasadą. Visoje teritorijoje bus atnaujintas arba įrengtas naujas apšvietimas, kiti mažosios architektūros akcentai. Sutvarkius bažnyčią ji bus atiduota tikintiesiems.

Buvo ir kalėjimo laikai

Šv. Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m. pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje. Tai viena pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių, su prie jos buvusia medine Šv. Lozoriaus vardo špitole. Šioje Rūdninkų priemiesčio vietoje buvo laidojamos maro ir badmečio aukos. Statybos iniciatorius buvo jėzuitas kun. Simonas Visockis, darbams finansuoti organizavęs tarp miestiečių lėšų rinkliavą. Bažnyčia įrengta gana sparčiai: jau 1604 m. joje vyko šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės. Visi iškilmingi karalių, kunigaikščių, karvedžių sutikimai prasidėdavo nuo šios bažnyčios, toliau eidavo Rūdninkų gatve ir tik tada pasiekdavo Rotušę, Valdovų rūmus, Vilniaus katedrą. Tai buvo simboliniai Vilniaus vartai – visų iškilmių pradžia Viduramžiais.

XV–XX a. prie Šv. Stepono bažnyčios buvusios kapinės vėliau buvo paverstos kalėjimo kiemu, o vėliau – statybos ir sandėliavimo aikštele. Dar neseniai šioje teritorijoje veikė statybos įmonės, o didžioji teritorijos dalis padengta asfalto danga, nes buvo naudojama statybinei technikai ir medžiagoms laikyti. Be to, skvero sklype vis dar galima pamatyti buvusios gamybinės ir sandėliavimo infrastruktūros liekanų. Išskirtinė ir Šv. Stepono bažnyčia – ji viena iš trijų Vilniuje esančių renesansinių bažnyčių.

Galvojama apie amfiteatrą

Vykdant skvero rekonstrukciją, planuojama visiškai atnaujinti erdvę išlaikant jai išskirtinumą suteikiančius čia veikusios bendrovės "Gatvių statyba" objektus: teritorijoje esantį aukštą metalinį kaminą siūloma paversti meniniu akcentu, kuris taptų skvero žymeniu ir kviestų aplankyti šią vietą. Bet ir jis pats galėtų tapti įrankiu apžvelgti miestą – projektą rengianti savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" architektų komanda turi idėją kaminą paversti periskopu, kurio "akis" leistų pasižvalgyti po miestą. Šv. Stepono skveras yra tokiame pat aukštyje kaip Gedimino bokštas, tad naudojantis periskopu atsivertų miesto panorama iš kitos perspektyvos.

1600 m. – tada pastatyta Šv. Stepono bažnyčia, viena pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių.

Atliekant teritorijos archeologinius tyrinėjimus atrastas katilas smalai, kuriame buvo kaitinamas gatvių remontui ir statybai reikalingas bitumas. Šią požeminę patalpą planuojama išvalyti ir paversti renginių ar poilsio erdve. Svarstoma net amfiteatro įrengimo idėja.

Šiuo metu būsimasis skveras yra ne tik beveik visas išasfaltuotas, bet ir apstatytas garažais. Įgyvendinant rekonstrukcijos projektą, menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau vieno pastato fasado elementas – mūrinė siena su trimis arkiniais langais – turėtų likti. Naudojant šio pastato elementus, čia planuojama sukurti centrinį paviljoną. Patalpose būtų įrengtas viešasis tualetas, pritaikytas ir žmonėms su negalia. Likusias patalpas planuojama nuomoti – jos tiktų ir kavinei, ir nedidelei bendruomeninei erdvei.

Vietoj asfalto – pieva

Skvere esantis asfaltas bus išardytas, o vietoj jo bus didelė pieva, juosiama pėsčiųjų takų. Išardžius asfalto dangą ir aptvarkius esamą reljefą bei želdinius norima suformuoti kuo didesnį vejos plotą – pievą įvairioms veikloms. Tarp gausybės čia atsirasiančių želdinių planuojamas ir obelų sodas.

Nuo XX a. pradžios teritorijoje sandėliuojant statybines medžiagas naudoto galingo krano konstrukciniai elementai, šiandien sukuriantys įspūdingą teritorijos vaizdinį, taip pat bus išsaugoti rekonstruojant skverą. Projekto kūrėjai pažymi, kad tokio industrinio ir bažnytinio palikimo koncentracijos vienoje vietoje nėra niekur Lietuvoje, todėl tai yra ir vietos simbolis, ir vertybė. Pačią konstrukciją planuojama sutvarkyti: nudažyti ir panaudoti teritorijai apšviesti. Per renginius pievą bus galima pritaikyti ir kitoms funkcijoms – laikiniems paviljonams, meno instaliacijoms ir panašiems objektams įrengti.

Viadukas pėstiesiems

Atgimstant Stoties rajonui, planuojamas ir atskiras susisiekimas su būsimuoju skveru – šiuo metu patekimas iš šios teritorijos į skverą sudėtingas dėl reljefo skirtumų tarp Geležinkelio ir Šv. Stepono gatvių, todėl planuojama statyti nedidelį pėsčiųjų viaduką virš Šv. Stepono gatvės ir taip sujungti aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija.

Įgyvendinant projektą bus atnaujinama ir šalia skvero besidriekianti Šv. Stepono gatvė – ją suplanuota pritaikyti dviratininkams ir pėstiesiems. Rekonstruota gatvė taptų nauja trasa, kuri sujungtų miesto senamiestį su besivystančiu stoties rajonu. Gatvė istoriškai padalyta į dvi dalis – pietinę ir šiaurinę. Pietinė dalis bus vienpusio eismo Geležinkelio gatvės link, su raudono asfalto dviračių taku, atskirtu iškeltomis salelėmis. Šaligatviai, kurie bus įrengiami abiejose gatvės pusėse, bus platesni prie dviračių tako. Palei šlaitą planuojamos automobilių stovėjimo vietos bei apšvietimas.

Naująjį skverą ketinama įrengti šalia Šv. Stepono bažnyčios, buvusioje statybos ir sandėliavimo aikštelėje.

Savivaldybės teigimu, teritorijoje esantį aukštą metalinį kaminą siūloma paversti meniniu akcentu. Projektą rengianti savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektų komanda siūlo kaminą paversti periskopu, kuris leistų pasižvalgyti po miestą.

„Šv. Stepono skveras yra tokiame pat aukštyje kaip Gedimino bokštas, tad naudojantis periskopu atsivertų miesto panorama iš kitos perspektyvos“, – teigiama Vilniaus savivaldybės pranešime.

Atliekant teritorijos archeologinius tyrinėjimus, atrastas katilas smalai, kuriame buvo kaitinamas gatvių remontui ir statybai reikalingas bitumas. Šią požeminę patalpą savivaldybė planuoja išvalyti bei paversti renginių ar poilsio erdve.

Anot savivaldybės, menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau vieno pastato fasado elementas – mūrinė siena su trimis arkiniais langais – turėtų likti. Jis turėtų virsti centriniu paviljonu. Patalpose ketinama įrengti viešąjį tualetą. Likusias patalpas planuojama nuomoti.

Skvere esantį asfaltą ketinama išardyti, o vietoj jo pasėti pievą, juosiamą pėsčiųjų takų.

Savivaldybės teigimu, Šv. Stepono skvero ir gatvės sutvarkymas gali kainuoti apie 5 mln. eurų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius apžiūrėjo restauruojamą Šv. Stepono bažnyčią atgimstančiame Stoties rajone. Susitikime dalyvavę Kultūros paveldo departamento, VĮ „Lietuvos paminklai“, aplink įsikūrusių verslo ir socialinių įstaigų atstovai  su miesto vadovu aptarė  teritorijos aplink Šv. Stepono bažnyčią atnaujinimo perspektyvas ir  idėjas – kaip geriausiai Stoties rajono atkuriamą teritoriją pritaikyti bendruomenės socialinėms reikmėms.

„Ši itin svarbi Vilniui vieta tarsi užmigusi ir laukia, kada bus pažadinta. Mano tikslas  –  kad ir bažnyčia, ir miestas, ir kaimynai visi susitelktų ir paverstų šią vietą tokia, kokia ji ir turi būti - rajono puošmena ir traukos centru. Tiek sklypas prie bažnyčios, tiek ir buvusių kapinių teritorija turi būti atviri visuomenei. Smagu, kad Stoties rajono erdvės galbūt kiek spontaniškai ir chaotiškai, bet su nauja gyvybe vėl atgimsta. Čia atsidaro populiarūs barai, kuriasi originalūs smulkieji verslai, statomi modernūs daugiabučiai. Ir tai tik pradžia.“ – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Kalbėdamas apie plėtros projektus ir kryptis, miesto meras pastebėjo, kad atgimstantis Stoties rajonas turi tapti Senamiesčio prieiga ir vartais į Vilnių: su geru susisiekimu, rekonstruotomis stotimis, darnia gyvenamąja statyba. Šalia jau yra įsikūrę keletas socialinių pasaugų centrų, kurie čia galėtų atgimti kaip  socialinės pagalbos ir dvasinis centras.  Rajone atsiras patogi dviratininkams ir pėstiesiems Naujininkų jungtis su Senamiesčiu, miesto sodais, bus rekonstruotas siaurasis pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio, yra iniciatyvų rekonstruoti autobusų stotį, geležinkelio stoties teritorijoje statyti viešbutį su didžiuliu parkingu, Sodų gatvėje atkurti sodą. Šie projektai turėtų tapti integracijos ašimi, kur natūraliai atsiras ir naujų traukos centrų.

Apie bažnyčios restauravimo istoriją ir kaip stengiamasi išsaugoti bažnyčios unikalias vertingąsias savybes susirinkusiems pasakojo VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovas Viktoras Vilkišius. Bažnyčios tvarkybos darbai vyksta nuo 2005 m.  Atlikti bažnyčios fasadų mūro ir grafito tinko ir dalies rytinio fasado frontono, konservavimo, restauravimo darbai. Šiuo metu baigiami bažnyčios išorės tvarkybos darbai, pradėti ir bus tęsiami grafito ornamentinio frizo tinko restauravimo darbai.

„Išlikusi vėlyvojo renesanso laikotarpio Šv. Stepono bažnyčia unikali savo nuostabia architektūra ir yra savotiški Vilniaus vartai, nes nuo čia prasidėdavo visos iškilmingos procesijos, sutinkant karalius, miesto svečius. Dabartinė gamyklinė teritorija greta šio savotiško Vilniaus simbolio ir neeilinio objekto turi keistis. Galimybės plėtrai – puikios, paveldosaugos reikalavimai čia minimalūs, svarbu nepadaryti klaidų kuriant naująją architektūrą.“ – sakė paveldosaugininkas Vitas Karčiauskas.

Idėjomis pasidalijo ir aplink įsikūrusių verslo bei socialinių įstaigų atstovai.

„Pirmiausiai norisi, kad Stoties rajone atsirastų atvira erdvė visiems būti, kurioje galėtų rinktis ir benamiai, ir tikintieji ir kiti žmonės, kurie vienas kitam padeda.  Taip pat galvojame, kad šioje erdvėje galėtų atsirasti keletas tarpinių būstų benamiams, į kuriuos jie galėtų persikelti iš nakvynės namų ir būtų tarpinė stotelė, integruodamiesi į visuomenę. Ateityje tai galėtų būti ir viena iš integralių vietų pabėgėliams.“ –  sakė Vilniaus arkivyskupijos Caritas direktorius Linas Kukuraitis.

Meras pasidžiaugė, kad tiek religinės bendruomenė, tiek verslas, tiek savivaldybė, kalbėdami apie atgimstantį Stoties rajoną ir Šv. Stepono bažnyčios teritoriją žvelgia ta pačia kryptimi. Tarp institucijų ir bendruomenės atstovų susitarta konkrečius planus ir vieningą koncepciją aptarti jau kitą savaitę.

Vilniuje restauruojama vienintelė renesansinė Šventojo Stepono bažnyčia. Pasak restauratorių, bažnyčią puošia 17-ame amžiuje iš medžio anglies sukurti ornamentai. Tokios sgrafito tapybos, pasak specialistų, visoje Europoje yra išlikę labai nedaug.

Šventojo Stepono bažnyčia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo labai svarbi vieta – čia prasidėdavo visi iškilmingi karalių, kunigaikščių, karvedžių sutikimai. Toliau eisena judėdavo Rūdninkų gatve, pro Rotušę iki Valdovų rūmų, Vilniaus Katedros. Pasak paveldosaugininkų, ši bažnyčia buvo simboliniai Vilniaus vartai. Prieš dešimt metų pradėjus restauruoti pastatą atrasta išlikusių unikalios sgrafito tapybos fragmentų.

„Mes renesansinių visiškai nesugadintų bažnyčių iš esmės neturime – jos yra prikrautos baroko elementų. Čia turime gražią, švarią ir, svarbiausia, su sgrafitu. To aš daugiau Lietuvoje nežinau“, – teigė Kultūros paveldo departamento Vilniaus sk. vedėjas Vitas Karčiauskas.

Pasak restauratorių iš pažiūros nesudėtingas ornamentas iš tiesų atkuriamas labai lėtai. Pagal senąsias technologijas dirbantys meistrai per dieną restauruoja ne daugiau kaip vieną kvadratinį metrą.

„Kai kur ornamentų nėra išvis išlikę. Kur jie matosi, yra tinkuojama tamsiu sluoksniu, tada šviesiu ir tada ornamentas yra nukopijuojamas. Paskui tas šviesus sluoksnis yra nupjaustomas su skalpeliais“, – pasakojo darbus atliekančios UAB „Domus antiquus“ direktorius, darbų vadovas Rimantas Kurlinskas.

Medžio anglys, kalkės ir smėlis – bažnyčios fasadai atkuriami naudojant tik senąsias medžiagas. Projekto vadovai tikisi, kad darbus baigs po dvejų metų.

„Atsižvelgiant į šių metų finansavimą, kai darbams yra skirta apie 50 tūkst eurų, 70 proc prisidėjo Kultūros paveldo departamentas, likusią 28,5 proc – Vilniaus arkivyskupija. Jeigu ir toliau bus toks finansavimas, tai darbus užbaigsime per ateinančius 16–17 metų“, – teigė VĮ „Lietuvos paminklai“ direktoriaus pavaduotojas Valentinas Šimas.

Prie Vilniaus autobusų stoties esančią bažnyčią sunku pastebėti, nes ją vis dar supa automobilių remonto dirbtuvės, gatvių statybos įmonės sandėliai. Tačiau tikimasi, kad Vilniaus savivaldybei pavyks greičiau susitarti su verslininkais ir šie išsikels iš miesto centro. Juolab, kad kažkur po asfaltu, prie bažnyčios buvusiose kapinėse palaidoti ir daug žymių žmonių, pavyzdžiui Laurynas Stuoka–Gucevičius.

Šv. Stepono bažnyčia ─ vienintelė renesansinė bažnyčia Vilniuje, kurią puošia dar XVII amžių menantis sgrafito tinkas. Šiais metais, atliekant fasado konservavimo ir restauravimo darbus, pradėtas restauruoti sgrafito ornametinis frizas. Darbus planuojama baigti 2017 m.

Šv. Stepono bažnyčios fasadų konservavimo ir restauravimo darbų atlikimas šiemet yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šventojo Sosto programą. Darbams šiais metais Departamentas skyrė 36 322 eurų, o valdytojas - Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba prisidėjo 14481 eurų suma.

„Šv. Stepono bažnyčia yra įdomiausia renesansinė bažnyčia Vilniuje. 1604 m. joje vyko Šv. Kazimiero kanonizacijos iškilmės. Visi iškilmingi karalių, kunigaikščių, karvedžių sutikimai prasidėdavo nuo šios bažnyčios, toliau eidavo Rūdninkų gatve ir tik tada pasiekdavo Rotušę, Valdovų rūmus, Vilniaus Katedrą. Tai buvo simboliniai Vilniaus vartai – visų iškilmių pradžia Viduramžiais. Kaip geriausi rūmai Vilniuje yra Sapiegų, tai geriausia bažnyčia, mano akimis, yra šv. Stepono“, – sako Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas.

Anot jo, vertingiausia dalis fasaduose yra sgrafitas, dėl kurios pakyla visos bažnyčios vertė. Šv. Stepono bažnyčios sgrafitas ilgą laiką buvo užtinkuotas, o prieš ketverius metus  atidengtas. Tvarkant fasadus, numatyta sgrafitą sutvirtinti, konservuoti ir restauruoti. 

Sgrafitas (it. – „raižytas“) yra sienų tapybos dekoravimo technika, kai ant gruntuoto paviršiaus dedami keli skirting spalvų tinko sluoksniai. Sgrafito tinko skiedinys yra maišomas su anglimi, taip išgaunant tamsią spalvą, kuri puošybos elementuose sudaro kontrastą. Sgrafito ornamentinis frizas yra išgaunamas ant išdžiūvusio, su anglimi sumaišyto tinko tepant šviesų tinką. Jam dar nespėjus sukietėti, specialios technologijos pagalba išpjaustomas ornamentas, ─ taip išgaunamas spalvotas reljefinis piešinys.

Pagal fasadų konservavimo-restauravimo projektą (autorė ─ architektė restauratorė Giedrė Miknevičienė), tvarkant Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios pastato dalis ir elementus, bus maksimaliai išsaugomos ir restauruojamos autentiškos mūro ir tinko dalys, dekoro elementai. Šio projekto tikslas ─ maksimaliai konservuoti, restauruoti unikalų karnizų ir frizų ornamentinį sgrafito tinką, pilnai atkurti renesansinę fasado apdailą ir sgrafito dekorą, išsaugant ir klasicistines architektūros ypatybes. 

Šv. Stepono bažnyčia pastatyta 1600 m., pietinėje miesto dalyje, Rūdninkų priemiestyje. Statybų iniciatorius ─ jėzuitų kunigas Simonas Visockis. 1715 m. bažnyčia atiduota vienuolių rokitų globai. Prie bažnyčios jie pristatė savo globėjo Šv. Roko koplyčią. Po 20 metų popiežiaus Benedikto XIV privilegijos pagrindu įkurta sąjunga Švč. Marijos garbei, peraugusi į Marijavičių (Maria Vitae) vienuolyną. Pusiau mūriniai, pusiau mediniai vienuolyno namai buvo pastatyti prie bažnyčios. 1926 m. bažnyčioje įsikūrė akmenskaldžiai, o šalia jos esančios kapinės buvo paverstos statybų aikštele. Sovietiniais metais joje buvo įkurtas gamyklos cechas, sandėliuotos medžiagos... 1975 – 1976 m. Šv. Stepono bažnyčios pastatas perduotas Vilniaus Jaunimo teatrui.

Šv. Stepono bažnyčia – vėlyvojo Renesanso pastatas. Pirmasis jos siluetas su bokštu matomas kartografo, LDK karo inžinieriaus Frydricho Getkanto 1648 m. sudarytame Vilniaus gynybinių įtvirtinimų plane. Visa bažnyčia, išskyrus zakristiją ir laiptų bokštelį prie jos, buvo tinkuota Renesansui būdingu tamsiai pilku tinku su malta anglimi, o frizai dekoruoti sgrafito technika.   Iš kitų miesto bažnyčių ji taip pat išsiskiria fasadų dekoro manieristinėmis formomis.