„Sveikinu mūsų piliečius krikščionis, kurie šiandien švenčia šv. Velykas. Teatneša Prisikėlimo stebuklas į kiekvieną šeimą tikėjimą ateitimi, meilę ir tarpusavio supratimą. Tegul ši geroji žinia įkvepia ir suvienija mus visus! Būkite sveiki, būkite laimingi!“ – rašo feisbuke prezidentas.

Premjerė I. Šimonytė, sveikindama stačiatikius ir sentikius, viliasi, kad Kristaus Prisikėlimas suteiks vilties nugalėti visas negandas.

„Tegul didysis stebuklas – Kristaus Prisikėlimas visada liudija amžinąją gyvenimo pergalę ir džiaugsmą, įkvepia drąsos ir pasitikėjimo, suteikia jėgų ir vilties įveikiant visas kasdienybės negandas. Nors antrus metus šventų Velykų nuotaiką temdo pandemija, nors neturime galimybių prie gražios šventės stalo tradiciškai susiburti su giminėmis, lankyti bičiulius, bet vis daugiau pasitikėjimo suteikia žmonijos susitelkimas nugalėti pandemiją. Dėkoju visiems, kurie nepailsdami gelbėja gyvybes, bažnyčių hierarchams ir visiems dvasininkams, raginantiems tikinčiuosius skiepytis, tokiu būdu apsaugant save ir artimuosius. Esu įsitikinusi, jog šiomis šventų Velykų dienomis meilė aplanko visus geros valios žmones ir skleidžia tikėjimą kiekvienoje širdyje“, – sakoma premjerės sveikinime.

„Šv. Velykos visada žadina Atgimimo viltį! Jokios negandos nepajėgios užgožti tos Vilties.

Mums visiems dabar labai nelengva. Šiandien mums ypatingai reikia santarvės ir vienybės. Supratimo, kad esame stipri ir kantri tauta. Tauta, kuri atgimsta po sudėtingiausių išbandymų.

Mes nugalėsime, kaip jau nugalėjome daugelį kartų mūsų istorijoje. Kovokime vienas už kitą, atsiremkime vienas į kitą, padėkime vienas kitam.

Vilties ir giedros Jūsų širdyse! Tegul Prisikėlimo džiaugsmas įkvepia ir suvienija mus visus!

Velykų rytmetis visada išaušta ir tai visada šviesos rytas. Tegul jis atneša į Jūsų namus santarvę ir meilę. Sveiki sulaukę Šv. Velykų“, – sakoma valstybės vadovo ir pirmosios ponios sveikinime šalies žmonėms.

Antrosios Velykų dienos maldą popiežius internetu transliavo iš Vatikano rūmų Apaštališkosios bibliotekos, Vatikanui ir Italijai pradedant antrą karantino mėnesį.

Susirūpinimas dažnėjančiu smurtu artimoje aplinkoje auga visame pasaulyje, valstybėms milijardus žmonių verčiant užsidaryti namie, kad būtų sustabdytas oficialiai beveik 115 tūkst. gyvybių jau nusinešusios ligos plitimas.

Popiežius maldoje paminėjo „daug motinų, seserų ir senelių, uždarytų namuose su savo šeimomis, vaikais, seneliais, neįgaliaisiais“.

„Kartais joms gresia pavojus patirti smurtą, kai sugyvenimo našta nepakeliamai sunki, – sakė Pranciškus. – Melskimės už jas, kad Viešpats suteiktų jėgų ir mūsų bendruomenėms paremti jas ir jų šeimas.“

Daugelyje šalių, nuo Australijos iki Prancūzijos, padaugėjo smurto namuose atvejų, apie kuriuos pranešama policijai. Tačiau nerimaujama, kad apie daug tokio smurto incidentų nepranešama ir kad tikrasis smurto mastas yra nežinomas.

Italijos vyriausybė skyrė 30 mln. eurų, kad padėtų priglausti smurto namuose aukomis tapusias moteris.

Pranciškus pirmadienį taip pat prisiminė visus nuo koronaviruso sunkiai nukentėjusius kraštus, įskaitant Italiją, JAV, Ispaniją, Prancūziją. „Meldžiuosi už juos“, – sakė pontifikas.

Puikius klasikinės muzikos kūrinius koncerte, kuris truko 15 minučių, atliko žinomos šalies muzikės – solistė Rita Preikšaitė ir pianistė Rūta Blaškytė. 

Koncertą dovanojantis Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas bei jo komanda pabrėžia, kad Velykų džiaugsmas siunčiamas visiems Kauno miesto ir rajono gyventojams, Lietuvai ir lietuviams pasaulyje, kiekvienam žmogui.

„Tikime, kad muzika įkvėps vilties sergantiems, suteiks stiprybės medikams, sutelks ir pakylės mus visus“, – sako V. Makūnas.

Karantinas koreguoja apeigas

Visą karantino laikotarpį dvasininkai aukoja Mišias tuščiose bažnyčiose. Tikintiesiems jų tenka klausytis per radiją, stebėti internetu ar per televiziją.

Pandemija koreguoja visas gyvenimo sritis, tarp jų – ir religinę.

"Nors mus ir gąsdina pastarųjų dienų žinios apie koronaviruso pandemiją Lietuvoje bei pasaulyje, nors tenka mums visiems šiuo metu gyventi karantino sąlygomis, o gal ir neramina ateitis, gerai žinome, kad Dievas žmogų saugo ir nori dovanoti jam ramybę. Nerimas, kančia ir net mirtis nėra paskutinis žodis mūsų gyvenime. Velykų padrąsinimas yra labai paprastas – jūs nebijokite", – savo sveikinime artėjančių Velykų proga sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Švęsime "tarsi slapčiomis"

Pasak K.Kėvalo, Velykos nėra švenčiamos tik poetiniais sumetimais pasidžiaugti atėjusiu pavasariu ir dažant kiaušinius kaip grįžtančios gyvybės simbolį.

Jos esą nėra švenčiamos minėti kažkada buvusius įvykius ir juos supusius džiaugsmus. Tai nėra tik garbingos istorijos šventė.

"Velykos skirtos ir šiandienai, būtent išgyventi realų prisikėlimo džiaugsmą, skirtą kiekvienam mūsų. Jos tam, kad mūsų širdis užsidegtų džiaugsmu ir viltimi", – teigė arkivyskupas K.Kėvalas.

Dvasininko tvirtinimu, karantinas šiuo metu verčia svarbiausius mūsų tikėjimo įvykius išgyventi "tarsi slapčiomis" – negalėsime viešai ateiti į bažnyčią ir nevaržomai švęsti Velykų.

"Tačiau ar tai mums gali būti pretekstas nešvęsti šios didingos šventės? Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ačiū Dievui, šiandien turime moderniąsias komunikacijos priemones, kurios šiomis sąlygomis mums gali būti ypač naudingos. Brangieji, nuoširdžiai kviečiu jus dalyvauti Didžiosios savaitės ir Velykų tridienio pamaldose, naudojantis virtualiomis komunikacijos priemonėmis: internetu, televizija ir radiju", – kalbėjo arkivyskupas.

Liturgija bus transliuojama

Tikintieji kviečiami prisijungti prie bendros maldos, kuri bus transliuojama iš Telšių katedros "Facebook" ir "YouTube" paskyroje "Telšių vyskupija".

Nuo Didžiojo pirmadienio iki Didžiojo penktadienio pamaldos bus transliuojamos vakare 18 val.

Taip pat Didįjį ketvirtadienį 11 val. ryte bus transliuojamos Krizmos Mišios, per kurias bus šventinami aliejai.

Didžiojo šeštadienio liturgijos transliacija iš Telšių katedros vyks 20 val., o Velykų rytą Mišios bus transliuojamos 8 val.

Jas bus galima girdėti ir per "Marijos radiją". Taip pat į pagalbą ateina ir Lietuvos televizija.

Paskutinės vakarienės Mišios iš Vilniaus arkikatedros bus transliuojamos balandžio 9 d. 18 val., Kristaus kančios pamaldos iš Vilniaus arkikatedros – balandžio 10 d. 18 val., Kryžiaus kelias iš Vatikano – balandžio 10 d. 22 val.

Taip pat šią dieną LRT mediatekos paskyroje bus parengtas Kryžiaus kelio maldos apmąstymas.

Velyknakčio vigilija iš Vilniaus arkikatedros bus transliuojama balandžio 11 d. 21 val., Velykų ryto Mišios iš Vatikano ir popiežiaus palaiminimas "Urbi et Orbi" – 12 val.

"Vienykimės maldoje, brangieji, šiomis ypatingomis dienomis. Te šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo. Melskimės už ligos paliestuosius ir medikus", – tikinčiuosius kvietė K.Kėvalas.

„Mielieji,

artėjant šv. Velykoms – Kristaus prisikėlimo šventei – kartu su atbundančia gamta atverkime savo širdis vilčiai, kurios dabar itin reikia. Kadangi šiemet šią pavasario šventę mes pasitinkame kitaip nei įprasta. Kitaip, nes saugome savo artimuosius.

Tačiau tai nereiškia, kad šiemet per šv. Velykas gali būti mažiau šventinio šurmulio – margučių ridenimo ar žaidimų. Technologijos mums leidžia šią šventę paminėti dar platesniame artimųjų rate. Taip, skaitmeninis ryšys mums neatstos žmogiško artumo, tačiau svarbiausia, kad jis leis apsaugoti vieniems kitus.

Tad jaukios Jums šventės. Jūsų namai teprisipildo šilumos, santarvės bei gerumo, o pražydusio pavasario žavesys tegul įkvepia naujiems sumanymams ir darbams!“ – sakoma B. Markausko šv. Velykų sveikinime.

Margučių alėja – 2021 m.

Daugelė metų įspūdingo dydžio – 2 metrų aukščio ir 1,4 metro skersmens – margučiai buvo puošiami įvairiais raštais, spalvomis, fotografijomis. Šių metų margučiai dekoruoti Palangos ir Šventosios mokinių piešiniais.

Deja, dėl susiklosčiusios situacijos visame pasaulyje, pasigrožėti įspūdinga alėja šiemet negalėsime. Kaskart pritraukianti gausybę miesto gyventojų bei Lietuvos ir užsienio turistų, Margučių alėja originalumu stebins ateinančiais, 2021 metais.

Mokinių dovana Palangai

Šiemet margučių alėją planuota padabinti mokinių dovana Palangai – dešimt gražiausių kurorto moksleivių piešinių nutarta perkelti ant įspūdingo dydžio margučių. „Siekdami įgyvendinti šią idėją, dar praėjusių metų gruodžio mėnesį organizavome vaikų piešinių konkursą „Mano gražiausios pasakos ir legendos apie Palangą ir jūrą“. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp kultūros, švietimo ir verslo sektorių. Tokia kūrybinė partnerystė paskatino įvairių amžiaus grupių mokinių saviraišką, kuri prisidėjo prie Palangos miesto įvaizdžio kūrimo, Palangos miesto erdvių puoselėjimo ir kalendorinių švenčių paminėjimo“, – sakė Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė.

Piešinių konkurse dalyvavo Palangos ir Šventosios mokyklų mokiniai, iš viso konkursui buvo pateikti 35 darbai. Piešinių vertinimo komisijai vadovavo Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ vadovė Loreta Laurinavičienė. Komisija atrinko 10 piešinių, kuriuos ant įspūdingo dydžio margučių perpiešė palangiškis dizaineris Martynas Lapas.

Kadangi šiemet margučiai nebus eksponuojami, jie bus tinkamai paruošti saugojimui iki kitų metų Šv. Velykų.

Šv. Velykų proga – laureatų pristatymas

Artėjant Šv. Velykų šventei, Palangos kultūros ir jaunimo centro komanda, kasmet organizuojanti Margučių alėjos pristatymą, nusprendė surengti virtualią konkurso laimėtojų parodą, pristatyti piešinius ir jų autorius: Nikolę Jonauskaitę, Kasparą Jasą iš Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos, Emilį Sebeckį iš Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos, Viltę Rakauskaitę, Domantą Barkauską iš Stasio Vainiūno meno mokyklos, Šventosios pagrindinės mokyklos auklėtinę Ameliją Burvytę, Palangos pradinės mokyklos mokinį Vėją Kiuberį ir Marių Diemintą iš Palangos moksleivių klubo.

Visiems linkime gražių ir prasmingų šv. Velykų! Tegul šv. Velykų dvasia atgaivina, padrąsina, apdovanoja naujomis jėgomis ir idėjomis, kurios padės mums gyventi ir kurti. Šiltos ir jaukios Prisikėlimo šventės Jums ir Jūsų artimiesiems.

Likime namie ir saugokime vieni kitus. O kai viskas nurims, susitiksime ir pasveikinsime vieni kitus.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja, "Metų kaunietės" rinkimų finalininkė sesuo benediktinė Gabrielė Aušra Vasiliauskaitė viltingai laukia varpų skambesio Velykų rytą ir sako, kad tas aidintis kvietimas bendrystei turi išjudinti mūsų širdies kerteles ir paskatinti gyventi kitaip, naujai. Ir visai nesvarbu, ar esi tikintis, ar ne. "Visi mes esame vienoje valtyje, tik žiūrime į skirtingas puses", – sako sesuo benediktinė.

– Šiandien, šv.Velykų rytą, bažnyčių varpai skelbia apie Jėzaus prisikėlimą. Ką tai reiškia šių dienų žmogui?

– Nežinau, ką reiškia šiandienos žmogui, jei dar ką nors reiškia? Reikėtų atlikti apklausą. Manau, būtų įdomių atsakymų. Vieni sakytų, kad skambantis varpas trukdo miegoti ir ilsėtis – juk tiek daug reikėjo plušėti prie namų ruošos, valgių gaminimo, nes laukiama labai daug svečių ar iš kažkur grįžtančių namiškių. Kiti dar prieš suskambant šiam varpui bandytų prasibrauti į vienos ir kitos bažnyčios vidų ir pasakytų, kad vieniems svarbu, nes tai tradicija, kitiems – dėl tikėjimo. Tačiau vienaip ar kitaip tai bendrystės šventė, pasidžiaugimas kartu. Manau, kad prisikėlęs Jėzus visus suvienija ir kviečia į bendrystę, ypač šiandienos atšalusiame ir individualistiniame pasaulyje. Juk kaip Motina Teresė sakė, didžiausia šiandienos liga yra vienatvė. Tas kviečiantis varpas turėtų išjudinti mūsų širdies kerteles ir leisti išgyventi kvietimą gyventi kitaip, naujai, bendrystėje su Jėzumi, su kitu žmogumi ir galiausiai su pačiu savimi.

– Vieni sako, kad didžiausia metų šventė yra Kalėdos, kiti linkę šį titulą atiduoti Velykoms. O kuri šventė vis dėlto svarbiausia krikščionims?

– Manau, abi yra svarbios ir viena be kitos negali egzistuoti. Jei nebūtų Jėzus gimęs iš Mergelės Marijos, tai negalėtume kalbėti apie jo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Todėl mūsų tikėjimo pagrindas yra Jėzaus gimimas, mirtis ir prisikėlimas, o dar tiksliau – prisikėlimas iš numirusiųjų. Čia galėtume tęsti visą Nikėjos-Konstantinopolio tikėjimo išpažinimą, dar vadinamą Credo. Išgryninus galėtume teigti, kad Dievo Tėvo realiai prikeltas Kristus yra mūsų krikščioniško tikėjimo pagrindas, tada ir svarbiausia šventė – šv.Velykos.

– Kokios išties turėtų būti krikščioniškos šv.Velykos? Ko reikia, kad jos tokios būtų?

– Tikrai šventei reikia pasiruošti. Tad šv.Velykų šventė – ne išimtis. Tam reikia ne tik kambarius susitvarkyti ir pirkti maistą, gaminti valgį, bet ir išsikuopti dvasinius savo namus. Ne šiaip sau Bažnyčia ragina atlikti bent kartą metuose Velykinę išpažintį ir pasirūpinti dvasiniu maistu – priimti Eucharistinę duoną, kitaip – Komuniją. Labai svarbus ir susitaikymas vienas su kitu, nes, kaip jau sakiau, tai yra bendrystės šventė.

– Velykas švenčia ne tik tikintieji. Tai gerai, ar ne?

– Mes skirstome: tikintis – netikintis. O Dievo žvilgsniu visi žmonės yra mylimi jo vaikai. Niekada negalime žinoti, kas glūdi žmogaus širdyje, kada ateis tas metas, kai jis susitiks su gyvuoju Dievu, pripažins, kad yra jo mylimas. Jei žmogus švenčia bendrystę, jis jau yra tikintis, tik pats to nežino, arba nenori sau pripažinti. Visi mes esame vienoje valtyje, tik žiūrime į skirtingas puses.

– Pasisakydami internete, žmonės nevengia pareiškimų, kad Jėzaus prisikėlimas – tik pasakos, kuriomis šiandien niekas nebetiki. Ką galėtumėte jiems pasakyti?

– Užduočiau tiems žmonėms klausimą, ar jie be svarstymų ir domėjimosi taip teigia, ar šiaip, dėl to, kad patogiau gyventi taip, kaip aš noriu, ignoruojant šį istorinį faktą? Siūlyčiau pasidomėti ir iš tikrųjų sau asmeniškai iškelti šį klausimą, susitikti su tais, kurie ieško to paties atsakymo ir pabendrauti. Tam tinkamiausia erdvė yra Alfa kursas įvairiose bažnyčiose. Pagaliau, jei žmonės netiki ir galvoja, kad Jėzus nebuvo Tėvo prikeltas, tai kodėl švenčiame Velykas? Minios žmonių Velyknakčio apeigose ir ankstų Velykų rytą bažnyčiose mums liudija apie egzistuojančią kitą tikrovę. Istorikai, ne tik krikščionys, pripažįsta Jėzaus istoriškumą. Tačiau be visų argumentų, kad Jėzus mirė ir buvo Tėvo prikeltas, manau, pats svarbiausias įrodymas yra asmeninė kiekvieno žmogaus patirtis – kaip susitiko su gyvuoju Dievu. Kaip gali paneigti tai, kas yra išgyventa ir tikra? Todėl tuos, kurie rašinėja komentarus internete, kviesčiau mažiau ten sėdėti, bet ieškoti šio santykio, belstis, ir bus atidaryta, nes Dievas kiekvieno jūsų laukia.

– Ne paslaptis, suabejoja ir tikintieji. Ar abejonės reikalingos? Juk atrodo, daug paprasčiau, kai žmonės nekelia klausimų ir klusniai viską vykdo.

Jei žmogus švenčia bendrystę, jis jau yra tikintis, tik pats to nežino, arba nenori sau pripažinti.

– Palaiminti abejojantys, nes jie gali būti arčiausiai Dievo! Kai prisikėlęs Jėzus pasirodė savo mokiniams, o apaštalo Tomo su jais nebuvo, išgirdęs bičiulių pasakojimą, Tomas nepatikėjo jų žodžiais. Apaštalo Tomo abejonės leido jam patikėti Dievo Tėvo prikeltuoju Jėzumi jį asmeniškai paliečiant ir išgirstant asmeninį Jėzaus kreipimąsi, kurį evangelijoje užrašė evangelistas Jonas: "Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis." Abejonė gali būti nauja visa ko pradžia, leidžia mums padaryti daug daugiau, nei galime įsivaizduoti. Kai gyvenime kur nors nepasiseka, kur nors pralaimime, mus apninka abejonės, tačiau tai padeda rasti naujus sprendimus.

– Prieš Kalėdas įprasta daugiau kalbėti apie pagalbą stokojantiems ir vargstantiems, apeliuojama į artimo meilę. Prieš Velykas tokių raginimų išties ženkliai mažiau. Kodėl? Negi Velykų proga artimo meilė ir geri darbai mažiau aktualūs?

– Gal dėl to, kad prieš Velykas yra gavėnios laikas – asmeninio ieškojimo, abejonių, atgailos laikas. Tai nereiškia, kad nereikia gerų darbų artimui, bet gal labiau tas laikas skirtas susiprasti, kur esi pats asmeniškai, subrandinti davimo ir pagalbos kitam motyvus. Po pabarstymo pelenais pirmąją gavėnios dieną – Pelenų dieną – mes visi tampame stokojančiais ir vargstančiais, labiausiai alkstančiais meilės, trokštančiais išgyventi bendrystę nesumeluotoje taikoje ir vienybėje su kitais. Todėl pasiruošimo Velykoms laiku artimo meilė tampa labai svarbi – kad išvystume kitame prisikėlusio Jėzaus veidą, turime dalytis artimo meile ir nepavargti.

– Krikščioniškoji šventės tradicija neišvengiamai yra susipynusi su senaisiais lietuvių papročiais, todėl ant Velykų stalo dedame margučius. Kaimuose anksčiau darydavo ir avinėlį iš sviesto. Kokia jo simbolika?

– Kiekvienas paprotys yra savitas būdas išreikšti džiaugsmą ir bendrystę. O avinėlis yra Kristaus simbolis. Sviestinis avinėlis ant Velykų stalo primindavo, kad šis Dievo avinėlis yra paaukotas, bet jis buvo Tėvo prikeltas – tai yra pažadas mums, kad ir mes būsime prikelti laiko pilnatvei atėjus. Tai priminimas šeimai, dėl ko vyksta ši džiaugsminga bendrystė prie velykinio stalo, kokia šio šventimo priežastis.

– Kaip atrodo seserų benediktinių šventinis Velykų stalas? Ar marginate margučius? Kaip švenčiate? Ar kviečiate ką nors į svečius? Ar pačios kur nors svečiuojatės?

– Mūsų Velykinis šventimas jau prasideda Didįjį ketvirtadienį kojų plovimo apeigomis ir maldomis bažnyčioje. Sugrįžusios iš bažnyčios švenčiame paskutinę Jėzaus vakarienę ir valgome seder – su visomis karčiomis žolelėmis, avinėliu, giedojimais, maldomis. Tai užtrunka apie tris valandas, o kartais ir ilgiau. Didįjį penktadienį ir Didįjį šeštadienį pasninkaujame. Šventiniam stalui kuri nors sesutė numargina kiaušinių, tad sekmadienį mūsų Velykų stalas žinoma, neapsieina be bažnyčioje šventintų margučių ir valgių. Jais dalijamės kaip bendrystės viena su kita ženklą. Švenčiame džiugiai su popiežiaus pasveikinimu miestui ir pasauliui (urbi et orbi). Aplink stalą susėda apie dvidešimt seserų. Kai kurios seserys negali būti kartu kartu prie šio šventinio stalo, kadangi jau yra sergančios ir gulinčios lovose, kitos šiuo metu yra gydomos įstaigose. Prie stalo kviečiame ir mūsų kapelioną mons. Adolfą Grušą, kai kuriuos vienišus žmones, kurie glaudžiasi prie mūsų vienuolyno. Žinoma, pasidalijame džiaugsmu ir su savo artimais ir brangiais žmonėmis – jei tik yra galimybė, juos aplankome.

– Ko palinkėtumėte "Kauno dienos" skaitytojams šv.Velykų proga?

– Norėčiau palinkėti, kad šios šv.Velykos būtų pilnos susitikimo su prikeltuoju Jėzumi, ir taptų tikrojo džiaugsmo ir vilties, bendrystės vieniems su kitais, dalijimosi meile švente. Nes Jėzus prisikėlė – aleliuja!

Valstybės pažinimo centre vyksiančiose dirbtuvėse bus išmėginti ir įvairūs tradiciniai velykiniai amatai – kiaušinių marginimo technikos, verbų pynimas, pranešė Prezidentūra.

Su dienos centro auklėtiniais taip pat bendraus šalies vadovės inicijuotos socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai menininkas Algirdas Gataveckas ir grupės „Biplan“ vokalistas Maksas Melmanas.

Grupė „Biplan“ susirinkusiems pristatys ir atliks kampanijai dovanojamą naują dainą – „Nuo nulio iki mėnulio“.

Vienas ryškiaspalvis margutis, kuris savo savo raštais praeivius džiugina labiausiai vakarais, pastatytas Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodelyje. Tuo tarpu antrasis puikuojasi Santakos parke prie Kauno pilies.

Ypač įspūdingai velykiniai papuošimai atrodo jau sutemus. Abu kiaušiniai dekoruoti įvairiaspalvėmis šviesos diodų lemputėmis sutemoje negali nepatraukti dėmesio.

Šie šv. Velykų simbolio aukštis siekia 6 metrus, o diametras – 4,5 metro. Šiemet abu velykiniai kūriniai papuošti 56 dekoracijomis – gėlėmis, spiralėmis ir pan. bei LED 36 tūkst. lempučių.

Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Nomeda Prevelienė anksčiau portalu kauno.diena.lt aiškino, kad kiaušinių karkasai yra savivaldybės nuosavybė, o puošybai kasmet nuomojamos naujos dekoracijos.

„Karkasas aptrauktas specialiu blizgiu polietileno kilimu. Ant to kilimo sudėtos lempučių ir LED juostelių dekoracijos. Iš juostelių suformuotos gėlės, ornamentai“, – sakė savivaldybės atstovė.

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais kauniečiai ir miesto svečiai margučiais grožėtis galės iki pat Atvelykio.

Pernai po kiaušinį išdygo Laisvės alėjoje ir prie Kauno pilies.