Tokia žinia paskleista Kauno rajono savivaldybės surengtoje diskusijoje "Švediškas stalas ugdymo įstaigose: vizijos ir realybė", į kurią buvo pakviesti Kauno regiono savivaldybių ugdymo įstaigų vadovai, specialistai, atsakingi už maitinimo ugdymo įstaigose organizavimą, "Sveikatą stiprinančio Kauno regiono" darbo grupės nariai.

Pasak mero pavaduotojo Pauliaus Visocko, Kauno rajone didesnis dėmesys sveikai mitybai, maisto tausojimui jau nebe naujiena. "Vaikų maitinimas keliose mokyklose švediško stalo principu tituluojamas sėkmės istorija ir teikiamas pavyzdžiu kitiems. Džiaugiamės, kad projektas gyvuoja ir plečiasi, kad galime pasidalyti patirtimi su norinčiais diegti savitarnos aptarnavimo modelį", – sveikindamas diskusijos dalyvius kalbėjo P.Visockas.

Beveik neliko atliekų

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė, dalydamasi sukaupta patirtimi pabrėžė: mokyklose, kuriose jau taikomas savitarnos aptarnavimo modelis, mokiniai tapo savarankiškesni, mandagesni, išmoko naudotis stalo įrankiais, jiems patinka galimybė patiems pasirinkti. "Mokiniai neišleidžia pinigų greitajam maistui. Maistas yra sveikatai palankesnis, įdomesnis, visada šiltas, nes mokiniai įsideda tik prieš pat valgydami. Sumažėjo socialinė atskirtis, pagerėjo sveikos mitybos įgūdžiai, valgymo kultūra, atsakomybė už nesuvalgytą maistą, lieka žymiai mažiau maisto atliekų", – projekto privalumus vardijo Ž.Narbutienė.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ž.Narbutienė nesiryžtantiems įgyvendinti viso švediško stalo principo dėl finansinių galimybių, siūlė pabandyti taikyti dalinį modelį: mokykloje įrengti salotų barą, kad vaikai patys galėtų įsidėti mėgstamų daržovių.

Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos, kuri savitarnos modelį pradėjo taikyti pirmoji rajone, direktorė Rima Kuktienė sakė, kad buvo labai negera matyti, kaip švaistomas maistas. "Galvojome, kad šis projektas padės sumažinti atliekų kiekį. Taip ir nutiko. Dabar mūsų lėkštės tuščios, o Karmėlavoje niekas neaugina paršelių, nes nebeliko kuo juos šerti", – patikino R.Kuktienė.

Reikėjo ir įdirbio, ir lėšų

Priimti iššūkį – įdiegti naujas priemones, keičiant maisto kultūrą, taikant mokinių savitarnos aptarnavimo modelį Kauno rajono savivaldybei 2017 m. pasiūlė Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Bandomajam projektui išbandyti buvo atrinktos šešios skirtingo tipo mokyklos: Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Lapių ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos ir Ringaudų pradinė.

Pradžioje diskutuota su mokyklų vadovais, valgyklų darbuotojais, vėliau įtraukti tėvai, vyko darbuotojų mokymai, teko keisti valgiaraščius. Naujovei įgyvendinti reikėjo rasti lėšų, todėl savivaldybė skyrė 23 tūkst. eurų papildomai valgyklų įrangai ir inventoriui pirkti ir sukurti jaukesnei aplinkai. Bandomajame projekte dalyvaujančiose mokyklose pailgintos pietų pertraukos, nustatytas "lėkštės mokestis".

"Švediško stalo principą paprasta organizuoti tik tada, kai vaikai gauna nemokamą maitinimą. Sunkiausia buvo susitarti su mokinių tėveliais, jiems įrodyti, kad tai yra reikalinga ir naudinga. Didelis iššūkis buvo ir darbuotojų mokymai, jų požiūris į naują sistemą. Ne mažesnis buvo ir finansinis iššūkis, nes reikėjo nupirkti vaikų ūgiui pritaikytus stalus, papildyti turimą inventorių, įrangą ir skirti lėšų, kad stalas būtų turtingesnis ir patrauklesnis vaikams", – iššūkius vardijo Ž.Narbutienė.

Nuo rugsėjo 1-osios projekte jau dalyvauja 13 Kauno rajono mokyklų, o patirties Pakaunėje sėmėsi Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Vilkaviškio ir kitų rajonų savivaldybių ir mokyklų delegacijos, bandančios naują modelį pritaikyti savo rajono mokyklose. Po Seimo sveikatos reikalų komiteto vizito buvo pakeista įstatymų bazė: pateiktos Švediško stalo principo diegimo ir maisto švaistymo mažinimo priemonių įgyvendinimo bei Estetiško maisto patiekimo rekomendacijos, o Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos apraše atsirado rekomendacija sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto, pailginti pietų pertraukas.

Darbo grupės "Sveikatą stiprinantis Kauno regionas" konsultantas, PSO atstovas Juozas Pundzius pastebėjo, kad Kauno rajono pavyzdys yra sveikintinas. "Tačiau yra ir "bet". Dar reikia išspręsti nemažai problemų, išdirbti modelį, kad toks principas būtų visuotinis. Kauno rajono savivaldybė pirmoji rodo dėmesį ir papildomai finansuoja. O kalbinti kitų savivaldybių atstovai pripažino, kad politikus sunku įtikinti pereiti prie šio naujo modelio. Kitas dalykas – tėvų požiūris, kai reikia atsiskaityti, jiems atrodo, kad vaikas suvalgė mažiau, nei reikia mokėti. Reikėtų elgtis taip, kaip daroma Skandinavijos šalyse – vaikus maitinti nemokamai", – įsitikinęs J.Pundzius.

J.Pundzius įsitikinęs: reikėtų elgtis taip, kaip daroma Skandinavijos šalyse – vaikus maitinti nemokamai.

Ž.Narbutienė ragino diskusijos dalyvius nebijoti, ieškoti galimybių ir tartis tarpusavyje. "Tiems, kurie nesiryžta įgyvendinti viso švediško stalo principo dėl finansinių galimybių, siūlome pabandyti taikyti dalinį modelį: mokykloje įrengti salotų barą, kad vaikai patys galėtų įsidėti mėgstamų daržovių. Taip pat – pateikti savitarnai vandenį bei sriubą ant stalų, tai jau bus žingsnis į priekį", – patarė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė.

Jungiasi prie nešvaistymo iniciatyvos

ES kasmet išmetama maisto už vidutiniškai 143 mlrd. eurų, maisto atliekos ES sudaro 88 mln. t, arba 173 kg, o Lietuvoje – 56 kg vienam gyventojui. Visoje Europoje prasideda didelė kova prieš maisto švaistymą. Iki 2030 m. iššvaistyto maisto kiekius privaloma sumažinti dvigubai – tokį įsipareigojimą prisiėmė visos ES narės.

Kauno rajonas jungiasi prie europinės maisto nešvaistymo iniciatyvos. Lietuvos vartotojų instituto mokymuose dalyvavę Kauno rajono atstovai, įsipareigojo įvairiomis formomis aktyviai skleisti europinę maisto nešvaistymo iniciatyvą Kauno rajone: ugdymo įstaigose, bendruomenėse, šeimose.

Trečiadienį politikai lankėsi Lapių ir Ringaudų mokyklose, stebėjo ką valgo vaikai, domėjosi savitarnos modeliu ir sveikatai palankiais valgiaraščiais, patys ragavo moksleiviško maisto.

„Labai svarbu nuo mažens formuoti sveiko maitinimo įgūdžius“, - pastebėjo Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Savivaldybė skiria vis daugiau lėšų mokyklų virtuvės įrangai atnaujinti. Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už ugdymo įstaigų maitinimą, Žydra Narbutienė pasakojo, kad net 75 proc. Kauno rajono ugdymo įstaigų valgyklų turi modernias virtuves ir 30 proc. – iš dalis modernias, kai visoje Lietuvoje šiuolaikinėmis virtuvėmis gali pasigirti tik ketvirtadalis mokyklų.

Labai svarbu nuo mažens formuoti sveiko maitinimo įgūdžius.

Naują maitinimo modelį Kauno rajono virėjai nusižiūrėjo Švedijoje vykusioje stažuotėje. 2017 m. Kauno rajone lankėsi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Buvo sutarta, kad iš pradžių eksperimentas vyks šešiose pakaunės mokyklose.

Ant vaikų stalo atsirado daugiau ankštinių ir šviežių daržovių, žuvies patiekalų, pilno grūdo gaminių. Išliko ir tradiciniai vaikų mėgstami patiekalai – maltinukai, cepelinai, blyneliai, tik šie jiems patiekiami rečiau. Didžioji dalis patiekalų gaminami sveikatą tausojančiomis technologijomis: verdami vandenyje arba garuose, kepami konvekcinėse krosnyse, troškinami. Atsisakyta riebių padažų, džiūvėsėliuose voliotų keptų patiekalų, labai saldžių ar sūrių gaminių.

Įdiegus naują maitinimo modelį pagerėjo moksleivių sveikos mitybos įgūdžiai, jie tapo savarankiškesni, pietums skirtų pinigų neišleidžia bandelėms, sausainiams, įvairiems gėrimams, kaip tai buvo iki šiol. Didelis privalumas – maistas visada yra šiltas, nes mokiniai jo įsideda tik prieš pat valgymą. „Vaikai ne tik pratinasi sveikai maitintis, bet ir taupyti maistą. Dabar valgyklose beveik nelieka maisto atliekų“, - pastebėjo Ž. Narbutienė.

„Mūsų nė kiek neišgąsdino tie nauji reikalavimai dėl sveikatai palankaus maisto, - nusijuokė Lapių pagrindinės mokyklos valgyklos vyr. virėja Nijolė Grybauskienė. – Daržovių troškiniai, sveikai paruošta mėsa, žuvis, bulvių patiekalai ne su spirgų padažu, o su jogurtu mokiniams labai patinka. Jie tikrai įvertina skanų, natūralų maistą.“

„O kokie pagrindiniai mokinių savitarnos principo trūkumai?“ – teiravosi A. Kubilienė. „Daug aiškinamojo darbo moksleivių tėvams ir papildomos investicijos, kurių reikia maisto gaminimo ir tiekimo įrangai bei kokybiškesniems produktams“, - paaiškino Ž.Narbutienė.

Prie šešių pilotinių mokyklų (Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijų, Garliavos Adomo Mitkaus ir Lapių pagrindinės bei Ringaudų pradinės) šiemet  prisijungė ir kitos ugdymo įstaigos. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijoje, Ežerėlio, Zapyškio, Kulautuvos pagrindinėse mokyklose veikia dalinė mokinių savitarna – salotų baras.