Anot M.Sinkevičiaus, „Sodra“ sausio pabaigoje informavo 20 tūkst. žmonių, kad nesumokėjus jų susikaupusių 11-12 mėnesių skolų už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas.
„Kol neįvertinsime visų 20 tūkst. duomenų, (...) tol išieškojimo sankcijų netaikysime“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė „Sodros“ vadovas.
„Sodros“ duomenimis, mažiausiai mėnesį PSD yra nesumokėję apie 300 tūkst. asmenų. Jiems visiems išsiųsta informacija su raginimu sumokėti skolą arba pateikti dokumentus, kad skola būtų panaikinta ir įmokos nebūtų skaičiuojamos. Bendra skola siekia 80 mln. eurų, apie 50 mln. eurų sudaro ilgalaikiai PSD įsiskolinimai už metus ar daugiau.
„Visą vasarį laukime tų dokumentų, kad jie buvo drausti kitose ES šalyse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje“, – pridūrė M.Sinkevičius.
Anot jo, skolininkai yra Lietuvos piliečiai, kurie nėra deklaravę savo išvykimo iš šalies, neturi jokių darbinių santykių, nesimoko, nėra išsiėmę verslo liudijimų, ir privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas.
M.Sinkevičius taip pat pripažino, kad iš viso informaciją apie gresiančius išieškojimus realiai gauti galėjo apie 50 tūkst. asmenų, kurių elektroninio pašto adresus turi „Sodra“. Likusi dalis, anot jo, informuota per „Sodros“ informacinę sistemą, kuria dauguma mokesčių mokėtojų nesinaudoja.
Po raginimų susimokėti PSD „Sodra“ per sausį sulaukė daugiau nei 2,2 mln. eurų įmokų, taip pat daugiau nei 30 tūkst. dokumentų.
Privalomojo sveikatos draudimo Lietuvoje mokėti neprivalo asmenys, kurie savo išvykimą deklaravo oficialiai. M.Sinkevičius sako, didžiausios problemos migrantams kyla būtent dėl nedeklaravimo. Jo tvirtinimu, „Sodra“ nenustatė tokių atvejų, kai žmogus būtų seniai pranešęs apie išvykimą, tačiau PSD įmokos jam būtų skaičiuojamos. „Sodros“ vadovas pripažįsta, kad migrantus klaidina sistema, leidžianti deklaruoti išvykimą ir atgaline data, nors tai, vadovaujantis įstatymais, įregistruojama nuo pareiškimo pateikimo dienos.
„Bet realių negali būti tokių atvejų, kad tu išvykęs ir skola suformuota“, – teigė jis.
M.Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad įmokų mokėti nereikės tik tiems dabar dokumentus pateikiantiems migrantams, kurie išvykę į Europos Sąjungos valstybes, Šveicariją ir Norvegiją, tuo metu dirbantiesiems trečiosiose šalyse ir suskubusiems tai deklaruoti tik dabar tokia tvarka negalios: „Jų skolos ir liks, jie turės sumokėti“.
Emigrantai dar gali informuoti „Sodrą“, kad dokumentus apie svetur sumokėtus mokesčius pateiks vėliau. Tam nustatytas keturių mėnesių terminas, per jį skolos taip pat nebus išieškomos.
„Sodra“ priima standartines mokesčių deklaracijų formas ne tik anglų, bet ir vokiečių, prancūzų kalbomis, tad migrantams esą nebus papildomų išlaidų verčiant dokumentus į lietuvių kalbą.
Perdavus informacija apie skolininkus antstoliams, bus taikomi skolos nurašymai nuo jų sąskaitų Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Vis dėlto M.Sinkevičius pripažįsta, kad galimybės išieškoti skolų iš užsienio bankų „Sodra“ neturi. Tačiau nesumokėję skolų emigrantai niekada negalės nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis Lietuvoje.
