Renginio svečiams teko užsidėti statybininkų šalmus, nes pastate prasidėjo griovimo darbai, kuriuos vykdo bendrovės „Prospectum“ darbininkai. M. Kyguolis sakė, kad per pirmąjį etapą planuojama įrengti bendrą Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikos Garliavos padalinio registratūrą ir pacientų laukiamąjį. Šiuos darbus statybininkai pažadėjo užbaigti iki šių metų pabaigos.

Renginyje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad Garliavoje poliklinika veikia jau 27 metus, tačiau laikmetis ir augantys gyventojų poreikiai reikalauja permainų. Šiuo metu Garliavos medicinos centre prisirašiusių pacientų skaičius siekia 10,5 tūkst. ir yra tendencija augti. „Griauname sena, kad sukurtume nauja. Džiugu, kad tai galime daryti su mūsų partneriais – LSMU Kauno ligonine“, – kalbėjo meras.

LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė profesorė Diana Žaliaduonytė taip pat džiaugėsi gera kaimynyste. „Nebeliko vietos konkurencijai, nes turime bendrą tikslą – teikti daugiau kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų bendruomenei“, – kalbėjo profesorė.

M. Kyguolis svečiams pristatė antrojo ir trečiojo etapų projektinius siūlymus. Iki 2027 m. ketinama iš pagrindų renovuoti patalpas, įrengti liftą, mansardą, terasą, pakeisti stogą, inžinerinius tinklus, atnaujinti fasadus, sujungti pastatus.

Nuo rugsėjo 1 d. Garliavos medicinos centras pradėjo teikti antro lygio ginekologo ir vaikų gydytojo paslaugas. Įstaiga aktyviai komunikuoja socialinėje erdvėje, pritraukia rezidentų ir naujų gydytojų, plečia paslaugų spektrą. Be Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos, įstaiga turi padalinius Ežerėlyje, Girionyse, Piliuonoje, Kačerginėje, Zapyškyje, Linksmakalnyje.

Garliavos medicinos centras yra Kauno rajono sveikatos centrą koordinuojanti įstaiga. Šio pernai įsteigto darinio tikslas – bendradarbiaujant medicinos įstaigoms, užtikrinti daugiau prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų.

Sveikatos ministerija nurodo, kad projektus 2020–2023 m. įgyvendino 14 Lietuvos gydymo įstaigų, bendradarbiaudamos su kitomis gydymo įstaigomis kaip partnerėmis – iš viso 55 įstaigos.

Projektų metu buvo apmokyta 890 sveikatos priežiūros specialistų, o projektų veiklose dalyvavo daugiau nei 4,6 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuotos dvi arba daugiau lėtinių neinfekcinių ligų.

Vykdant projektus sveikatos priežiūros specialistai gilino žinias ir įgijo naujų šiuolaikiškos, integruotos, į pacientą orientuotos priežiūros kompetencijų bei sustiprino komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros specialistų komandų, pacientų ir jų artimųjų gebėjimus.

Mokymuose dalyvavo daugiadalykės komandos, kurias sudarė šeimos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai kardiologai, gydytojai endokrinologai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai, visuomenės sveikatos, gyvensenos medicinos ir kiti specialistai.

Iš skirtingų specialistų sudaryta gydytojų komanda kiekvienam projekto veiklose dalyvavusiam pacientui užtikrino visapusišką, reguliarų ir tęstinį ištyrimą bei sudarė individualizuotą sveikatos priežiūros planą.

Atvejo vadybininkas padėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi numatyto priežiūros plano. Jis rūpinosi, kad projekto dalyviui tinkamu laiku būtų atliekami reikalingi tyrimai, pagal poreikį vykdomos gydytojų specialistų konsultacijos ir, įvertinus rezultatus, jei reikia – peržiūrimas numatytas gydymo planas.

Paslaugos buvo organizuojamos pirmenybiniu „žaliojo koridoriaus“ principu, užtikrinant pacientui galimybę jas gauti laiku, siekiant išvengti ligos paūmėjimo ar galimų komplikacijų.

Projektų metu buvo sėkmingai išbandyta nuotolinė pacientų sveikatos rodiklių stebėsena, naudojant išmaniuosius įrenginius, tokius kaip pulso ir kraujospūdžio matuokliai, spirometrai ar svarstyklės su „Bluetooth“ funkcija, nuolatinės gliukozės kiekio matavimo sistemos jutikliai.

Projektų vykdymą finansavo Europos socialinio fondo agentūra. Pagal priemonę „Sveikatos priežiūros kokybės ir prieinamumo gerinimas tikslinėms gyventojų grupėms įgyvendinant inovatyvius ir efektyvius sveikatos priežiūros modelius“ įgyvendinta 14 projektų, jų įgyvendinimui skirta 10,5 mln. eurų.