Veiksmo – tik spėk suktis
"Esame laiminga šeima: tėtis, mama, sūnus ir dukra. Atrodo, negali būti nieko tobuliau", – trykšta džiaugsmu S.Dailidė.
Simonas su Aiste susipažino festivalyje. Po lemtingo susitikimo buvo ne vienas pasimatymas ir santykių išbandymas draugaujant per atstumą. Aistė gyveno ir mokėsi Paryžiuje, o Simonas – Vilniuje. Jie vienas pas kitą skraidė ir taip palaikė santykius. Kai Aistė baigė studijas, Simonas parsivežė ją į Lietuvą, pradėjo kartu gyventi. Pora susituokė 2019-ųjų rugpjūtį.
Pasak S.Dailidės, didelė šeima visuomet buvo jų su žmona svajonė: "Mes visą laiką norėjome dvynukų, per vestuves mums tiek daug žmonių būtent to ir linkėjo. Kodėl? Net nežinau. Daug kam atrodome kažkokia kitokia šeimynėlė. Tai ir svarstė draugai, kad vaikų turėtume susilaukti kažkaip kitaip, nei įprasta, pavyzdžiui, dviejų iškart. Tai ir įvyko."
Simono giminėje dvynukų nebuvę, o štai Aistės giminėje buvo – ir iš tėčio, ir iš mamos pusės. Tad dar besilaukiant žinia apie gimsiančius du vaikus poros per daug nenustebino.
"Dvigubas džiaugsmas, bet ir rūpesčių dvigubai, – sako pašnekovas. – Ir čia, žinoma, medalį mano žmonai reikia kabinti. Mat vasara man toks laikas, kai gausybė darbų, renginių, visokie žygiai, stovyklos. Kartais kartu važiuojame, bet dažniausiai man tenka vienam išvažiuoti, tad žmonai krūvis tenka tikrai didelis."
Pomėgis: iki gimstant vaikams Simonas ir Aistė daug laiko leido vasarnamyje prie Neries. Dabar šeimynai ten ankšta, bet randa vietų pasimėgauti vandens teikiama atgaiva.
Jis teigia padedantis Aistei, kiek gali. Kai tik būna namuose – vaikus nešioja, sūpuoja, mankštas daro, migdo. Aistė vaikus maitina krūtimi, tad jokių mišinukų ruošti kol kas nereikia, tačiau ir atsitraukti nuo mažylių ilgesniam laikui negali.
Viskas dabar labai dinamiška. Kažkas buvo svarbu prieš mėnesiuką, o dabar jau – visai kiti dalykai.
Mama Aistė – profesionali muzikantė. Ji dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, groja arfa. "Ji profesionalė – ir dabar viena ranka spėja arfa pagroti, – juokiasi Simonas. – Tikimės, kad greitai mūsų gyvenimas keturiese įsivažiuos ir Aistė vėl pradės dirbti. Po kažkurio laiko pradės nutraukinėti pieno į buteliuką – tada jau ir aš galėsiu vaikus pamaitinti, ne tik ji. Tada, tikiu, vėl daug kas keisis. Viskas dabar labai dinamiška. Kažkas buvo svarbu prieš mėnesiuką, o dabar jau – visai kiti dalykai. Tuoj pilvukų diegliai baigsis – dantukai prasidės, paskui žiūrėk jau vartytis pradės, ropoti – tik spėk gaudyti. O dar reikia pagalvoti apie didesnį būstą, automobilį... Mūsų gyvenimas buvo dinamiškas, bet dabar – dar dinamiškesnis."
Geriausia auklėti pavyzdžiu
S.Dailidė sako, kad stengiasi ką gali geriausio padaryti šiomis dienomis, šiuo momentu, tad koks bus tėvas ateityje, kaip auklės savo vaikus, nelabai ir turintis laiko pagalvoti – viso to dar teks mokytis. Jo manymu, pagrindinis dalykas, kurį tėvas turi padaryti dėl savo vaikų, – skirti jiems kuo daugiau laiko, atvirai apie viską šnekėtis.
"Aš manau, kad pavyzdys yra geriausia auklėjimo priemonė. Stengsiuosi leisti kuo daugiau laiko kartu, eiti į žygius, rodyti sveiko gyvenimo pavyzdį. Iš tiesų, man tenka nemažai dirbti su jaunimu stovyklose, tai užkrečiame juos savo pavyzdžiu, tikiu, kad ir čia pavyks. Aišku, tėvas tikriausiai retai būna autoritetu, bet stengsiuosi toks būti", – sako pašnekovas.
Porelė: Simonas – išdidus dviejų vaikų tėtis, nors su dviem vaikais ir rūpesčių dvigubai daugiau.
Jo manymu, jaunam žmogui svarbi saviraiškos laisvė, svarbu turėti galimybių pasireikšti. Bet viskas turi būti sveiko proto ribose. Tik klausimas, kur tas sveikas protas? Svarbu tėvams neužgožti besiformuojančios vaiko asmenybės kažkokiais savo norais ar savo neišsipildžiusiomis svajonėmis.
Pats Simonas ne kartą yra viešai pasakojęs, kad jo paauglystė buvo gana audringa – svaiginimasis, priklausomybės, problemos su teisėsauga. Su draugais Simonas iš mokyklos buvo išvežtas ne tik už alkoholio perdozavimą – buvo sulaikytas pareigūnų ir už tyčinį mokyklos padegimą, todėl puikiai žino, ką reiškia praleisti naktį areštinėje. Priešingai, nei daugelis gali pagalvoti, Simono šeima nebuvo asociali, joje niekada nebuvo smurtaujama, vartojamas alkoholis ar narkotikai. Pusantrų metų jaunesnė sesuo visada buvo pavyzdingas vaikas. Jis nuo pat ankstyvos vaikystės maištavo – vėlėsi į konfliktus, mat, kaip pats sako, norėjo kuo greičiau suaugti.
Aš manau, kad pavyzdys yra geriausia auklėjimo priemonė.
Atidus žvilgsnis į jaunimą
Kas turėjo įvykti gyvenime, kad galiausiai viskas kardinaliai pasikeitė? "Radau kitokią aplinką, kitokius pavyzdžius, nei iki tol turėjau, – sako vyras. – Sutikau žmonių, kurie kitaip žiūri į gyvenimą, turi kitus tikslus. Kol jų nepažinau, man jie atrodė kažkokie nupušėliai. Pamatęs iš arčiau supratau, kad turiu ko iš jų išmokti, ko pasisemti, pradėjau kitaip žiūrėti į gyvenimą ir kitaip gyventi. Viskas kardinaliai pasikeitė."
S.Dailidė dar prisimena pirmąją pažintį su sveikuoliais. Būdamas paauglys jis daug metų važiavo į sukarintą stovyklą, kurią Vilniaus savivaldybės Sveiko miesto biuras organizuodavo problemų keliantiems jaunuoliams, turintiems policijos rekomendaciją. Susirinkdavo ten visa vadinamoji Vilniaus grietinėlė. Vienais metais vadovais ten dirbo savanoriai iš Sveikuolių sąjungos. Simono bendravimas su jais baigėsi konfliktu, nes jis nenorėjo daryti to, kas liepiama. Tačiau po kurio laiko, vaikino nuostabai, sveikuoliai susisiekė su jo tėvais ir pasakė, kad nori pakviesti berniuką į savaitės stovyklą Šventojoje. Tiesiog taip, nemokamai.
Pareigos: S.Dailidei tenka ne tik džiaugtis tėvyste, bet ir dirbti Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovo darbą – vykti į žygius, sveikuolių stovyklas, organizuoti įvairius renginius.
"Pagalvojau: savaitę prie jūros – kodėl gi ne? Galiu nuvažiuoti, Šventojoje pabūsiu. Net nežinojau, kad ten sveikuolių stovykla. Nuvažiavau ir atsitiko taip, kad ilgam likau Sveikuolių sąjungoje. Žinoma, tai neįvyko per savaitę, stovykla buvo pirmasis žingsnelis į kitokį gyvenimą. Paskui žingsnis po žingsnio įsitraukiau, pradėjau ten savanoriauti, vėliau pats kažką organizuoti, galiausiai ir dirbti", – pasakoja jau kelerius metus Lietuvos sveikuolių sąjungai vadovaujantis vyras.
Jo įsitikinimu, sveikuoliai, su kuriais jis susipažino, tiesiog pamatė maištaujančiame paauglyje kažką daugiau: kad geras vaikas, tik į netinkamą aplinką, netinkamus žmones lygiuojasi, tad ir krečia kvailystes.
Dabar ir jis pats stengiasi stovyklose, kurias organizuoja, atkreipti dėmesį į panašų jaunimą – turinčius daug energijos, tik ne ten ją nukreipiančius, maištaujančius. Jeigu energiją pavyksta tinkamai pakreipti, galima ir jauno žmogaus gyvenimo takelį šiek tiek pakeisti tinkamesne, prasmingesne kryptimi.
Kiekvienas gali rinktis
Šiandien S.Dailidė ne tik nevartoja alkoholio, nerūko, sveikai maitinasi, bet ir savo pavyzdžiu stengiasi užkrėsti kitus. Jis yra jauniausias kada nors buvęs Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovas.
Ar jaunam žmogui buvo lengva ryžtis užimti vadovaujančias pareigas? Žinoma, ne. Juo labiau kad organizacija turėjo susiformavusį šleifą – dauguma žmonių įsivaizdavo, kad ten pensininkai nuogi jūroje maudosi.
Negerk, pajudėk daugiau, pasportuok, ir bus ta gera savijauta visada – ir penktadienį vakare, ir šeštadienį ryte, ir visas dienas kitas.
Dabar, Simono manymu, tas organizacijos vaizdas jau pasikeitęs. Į sąjungą įsijungė labai daug jaunų žmonių, ir tai vadovą labai džiugina. Tačiau visada šaunu susitikti ir pabendrauti su tais vyresniaisiais, kurie turi daug šviesos, gyvenimiškos išminties – iš jų daug ko gali pasisemti.
Kas yra sveikuolis? Anot S.Dailidės, tas, kuris suvokia esmę: tu viską gali, bet ne visko nori. Sveikuoliai rūpinasi savimi, mankštinasi, žiūri, ką valgo, šneka, galvoja, nes labai svarbu ir palaikyti savo minčių švarą. Jie pozityviau žiūri į gyvenimą, ieško jame kažkokių prasmingų dalykų.
"Būna, man žmonės – dažniausiai išgėrę – sako: "Kaip aš tau pavydžiu. Kaip tau gerai." Ir man rankos nusvyra. Ko tu man pavydi? Tu pats gali visa tai turėti, tą patį daryti! Juk gyventi sveikai gali kiekvienas. Negerk, pajudėk daugiau, pasportuok, ir bus ta gera savijauta visada – ir penktadienį vakare, ir šeštadienį ryte, ir visas dienas kitas. Tai mes galime turėti kiekvienas, tik kažkaip prarandame per savo netaisyklingą gyvenseną, per rūpesčius", – sako sveikuolių vadovas.
