2020 metais Baltarusijos vadovo rinkimuose autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai iššūkį metusiai ir opozicijos bei Vakarų šio balsavimo nugalėtoja laikomai S. Cichanouskajai buvo pareikšti įvairūs kaltinimai, tarp jų – valstybės išdavyste, „sąmokslu užgrobti valdžią“, ekstremistinės organizacijos kūrimu ir vadovavimu jai.

Anksčiau šiais metais duodama interviu naujienų agentūrai AFP S. Cichanouskaja, kuri buvo priversta bėgti į Lietuvą, pavadino jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą farsu ir sakė, kad jai bus skirta „daug, daug metų kalėjimo“.

Pirmadienį platformoje „Telegram“ ji parašė: „Šiandien „teismas“ už akių skyrė man vadinamąją 15 metų nelaisvės bausmę. Negalvoju, ką jie man norėjo pasakyti savo „nuosprendžiu“. Su juo ar be jo aš ir demokratinės jėgos darėme ir darysime viską, kas įmanoma, kad išlaisvintume mūsų politinius kalinius ir vestume šalį prie demokratinių pokyčių.“

Negalvoju, ką jie man norėjo pasakyti savo „nuosprendžiu“. Su juo ar be jo aš ir demokratinės jėgos darėme ir darysime viską, kas įmanoma, kad išlaisvintume mūsų politinius kalinius ir vestume šalį prie demokratinių pokyčių.

„Šiandien galvoju apie tuos, kuriems režimas davė realias bausmes, o ne [teisme] už akių. Penkerių, 16 ar 22 metų... Ir nenoriu galvoti apie režimo pareigūnus, teisėjus, prokurorus. Tuos, kurie daro šiuos nusikaltimus. Tegul geriau galvoja apie save: nes Lukašenka jų neapgins tikrame nepriklausomame teisme, kuriam baltarusių teisininkai jau surinko pakankamai daug parodymų. Jis gelbės tik save ir savo artimą ratą“, – pridūrė opozicijos lyderė.

S. Cichanouskajos teismas vyko po to, kai Baltarusijos valdžia į teisiamųjų suolą pasodino arba nuteisė keletą kitų kritikų, įskaitant jos vyrą Siarhejų Cichanouskį, kuriam buvo uždrausta kandidatuoti 2020 metų rinkimuose, ir vieną iš Nobelio taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį.

Be S. Cichanouskajos toje pat byloje už akių buvo teisiami kiti Baltarusijos opozicijos po ginčytinų 2020-ųjų prezidento rinkimų įsteigtos Koordinacinės tarybos nariai Maryja Maroz, Pavelas Latuška, Volha Kavalkova ir Siarhejus Dyleuskis. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras P. Latuška nuteistas 18 metų kalėjimo. Kitiems trims skirta po 12 metų nelaisvės.

Beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis A. Lukašenka yra svarbus Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąjungininkas.

Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbta rekomendacija yra dalis ilgalaikės brutalios kampanijos, kuria siekiama nutildyti kritikus, 2020 metais surengusius istorinius mitingus prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

„Valstybinis prokuroras prašė skirti (Sviatlanai) Cichanouskajai ir (Pavelui) Latuškai 19 metų kalėjimo“, – pranešė naujienų agentūra „Belta“ ir pridūrė, kad dar trims kaltinamiesiems prašo skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmes.

2020 metais prezidento rinkimuose A. Lukašenkai iššūkį metusiai ir opozicijos bei Vakarų šio balsavimo nugalėtoja laikomai S. Cichanouskajai pareikšti įvairūs kaltinimai, tarp jų – valstybės išdavyste, „sąmokslu užgrobti valdžią“, ekstremistinės organizacijos kūrimu ir vadovavimu jai.

P. Latuška yra buvęs Baltarusijos kultūros ministras ir vienas iš pagrindinių masinių demonstracijų prieš A. Lukašenką, kuris rinkimuose teigė iškovojęs šeštąją kadenciją, dalyvių.

Tiek S. Cichanouskaja, kuri buvo priversta bėgti į Lietuvą, tiek P. Latuška dabar gyvena užsienyje.

Praėjusį mėnesį duodama interviu naujienų agentūrai AFP S. Cichanouskaja pavadino jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą farsu ir sakė, kad jai bus skirta „daug, daug metų kalėjimo“.

Jos teismas vyksta po to, kai Baltarusijos valdžia į teisiamųjų suolą pasodino arba nuteisė keletą kitų kritikų, įskaitant jos vyrą, kuriam buvo uždrausta kandidatuoti 2020 metų rinkimuose, ir vieną iš Nobelio taikos premijos laureatų Alesį Bialiackį.

Beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis A. Lukašenka yra svarbus Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąjungininkas.

Tokių veiksmų imtasi tuo metu, kai S. Cichanouskaja, kuri 2020-ųjų rinkimuose paskelbė savo pergalę prieš autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką, Minske už akių teisiama dėl kaltinimų valstybės išdavyste, „sąmokslu užgrobti valdžią“ ir ekstremistinės organizacijos sukūrimu bei vadovavimu jai.

S. Cichanouskaja, kuri paskelbė laimėjusi 2020 metų prezidento rinkimus, savo teismo procesą pavadino farsu ir A. Lukašenkos kerštu.

„Šie politiškai motyvuoti teismo procesai yra naujausias Lukašenkos režimo pastangų įbauginti ir nuslopinti tuos, kurie siekia teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms ir demokratinės Baltarusijos, pavyzdys“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.

Tarp asmenų, kuriems įvestos sankcijos, yra ir Nacionalinio Susirinkimo nariai, priėmę teisės aktus, kuriais leidžiama skirti mirties bausmę asmenims, nuteistiems už „pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą“.

JAV pareiškime teigiama, kad šis kaltinimas naudojamas siekiant susidoroti su opozicijos nariais ir pilietinės visuomenės aktyvistais.

Nuo 1994 metų buvusią sovietinę respubliką valdantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas A. Lukašenka jau ne vienerius metus susiduria su Vašingtono sankcijomis.

Kovą Jungtinės Valstijos paskelbė jam ekonomines sankcijas už korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus.

Keli S. Cichanouskajos sąjungininkai taip pat teisiami už akių.

Po naujausio savo žingsnio JAV vizų režimo apribojimus dabar yra įvedusi 322 demokratijai Baltarusijoje kenkiantiems asmenims.

„Mes nesustosime, kai šis režimas toliau persekioja ir vykdo represijas prieš taikius protestuotojus, demokratinę opoziciją, žurnalistus, profsąjungų narius, aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir eilinius baltarusius“, – priduriama pareiškime.

Dabar Lietuvoje gyvenanti S. Cichanouskaja teisiama Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui tęsiant susidorojimą su oponentais.

Jai patekta virtinė kaltinimų, įskaitant valstybės išdavystę, sąmokslą siekiant užgrobti valdžią ir ekstremistinės organizacijos įkūrimą bei vadovavimą jai, sakoma „BelTA“ pranešime.

S. Cichanouskaja, kuri paskelbė laimėjusi 2020 metų prezidento rinkimus, savo teismo procesą pavadino farsu ir A. Lukašenkos kerštu.

„Rimtai šį farsą komentuoti sunku, bet neketinu ignoruoti šio teisių pažeidimo“, – antradienio rytą platformoje „Telegram“ parašė ji.

„Aš ir mano komanda apie procesą daug ko nesužinojome. Apie teismą sužinojau iš žiniasklaidos, o ne iš oficialaus pranešimo. Man nebuvo suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje ir gauti kaltinimų ir protokolo kopijas, – rašė ji. – O teismo paskirto „gynėjo“ pavardė man buvo pranešta tik praėjusį penktadienį. Kadangi dar buvo savaitgalis, tiesiog neturėjau galimybės su advokatu aptarti gynybos strategijos. Toks yra „teisingumas“.“

„Aš net nežinau, ką mano vadinamasis advokatas darys rytoj šiame teisme, kaip jis mane gins, – pirmadienį Davose naujienų agentūrai AFP sakė S. Cichanouskaja. – Nežinau, kiek truks teismo procesas, kiek dienų, bet esu įsitikinusi, kad mane nuteis kalėti daug, daug metų.“

Kaip skelbia nepriklausomas baltarusių portalas „Naša Niva“, taip pat už akių teisiami kiti Baltarusijos opozicijos po ginčytinų 2020-ųjų prezidento rinkimų įsteigtos Koordinacinės tarybos nariai Maryja Maroz, Pavelas Latuška, Volha Kavalkova ir Siarhejus Dyleuskis.

„Jei Lukašenka vadina jus išdavike, esate herojė. Jei Lukašenkai reikia inscenizuoti teismą, kad jus nuteistų, esate nekalta. Lietuva jus palaiko“, – palaikymą S. Cichanouskajai tviteryje išreiškė Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis.

Po Baltarusijos valdžios institucijų surengto rezonansinio teismo proceso į teisiamųjų suolą sėdo dar keli kritikai, įskaitant įkalintą Nobelio premijos laureatą Alesį Beliackį.

60-metis A. Beliackis, įkūręs pagrindinę pagrindinę žmogaus teisių gynimo grupę „Viasna“, ir du jo bendraminčiai sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

Žmogaus teisių gynėjai yra kaltinami kontrabanda į Baltarusiją įvežę „didelę sumą grynųjų pinigų“, kuriais esą buvo finansuojama opozicinė veikla, ir jiems gresia nuo septynerių iki 12 metų kalėjimo.

Įkalintam vyrui – nauji kaltinimai

Prieš prasidedant S. Cichanouskajos teismo procesui tyrėjai paskelbė naujus kaltinimus ir jos vyrui Siarhejui Cichanouskiui, kuris 2021-aisiais buvo pripažintas kaltu dėl „masinių neramumų“ organizavimo ir socialinės neapykantos kurstymo.

Jis buvo nuteistas kalėti 18 metų.

„Žinau, kad ir ką jie galvotų, tai jo nepalauš ir nesužlugdys mano noro kovoti už visų politinių kalinių laisvę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ neseniai rašė S. Cichanouskaja.

44-erių charizmatiškas „YouTube“ tinklaraštininkas S. Cichanouskis sužadino baltarusių dėmesį, kai 2020-aisiais kandidatavo į šalies prezidento postą bandydamas nuversti A. Lukašenką.

S. Cichanovskiui nebuvo leista kandidatuoti, o S. Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, rinkimuose susigrūmė su A. Lukašenka, užsiregistravusi kandidate vietoje savo vyro.

Pirmadienį tyrimų komitetas pranešė, kad S. Cichanouskiui buvo pateikti nauji kaltinimai dėl nepaklusnumo kalėjimo pareigūnams, nes jis esą provokavo konfliktus su kameros draugais ir nepaisė kalėjimo vadovybės nurodymų.

2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

A. Lukašenka, remiamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, ėmėsi masinių represijų, įkalindamas kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

„Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1 400 politinių kalinių.

Pirmadienį vakariniame Gardino mieste prasidėjo lenkų ir baltarusių žurnalisto teismas.

Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir lenkų mažumos Baltarusijoje atstovas Andrzejus Poczobutas (Andžejus Počobutas) buvo suimtas 2021 metų kovo mėnesį.

Jis kaltinamas „raginimu imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui“ ir neapykantos kurstymu. Už šiuos kaltinimus gresia nuo penkerių iki 12 metų kalėjimo.

49 metų A. Poczobutas liko Baltarusijoje po to, kai A. Lukašenka 2020 metų vasarą numalšino masinius protestus prieš jo valdymą.

„Šie teismo procesai nėra jokie teismo procesai. Tai spektaklis, farsas, bet tai neturi nieko bendra su teisingumu“, – pirmadienį Davose naujienų agentūrai AFP sakė tremtyje gyvenanti S. Cichanouskaja.

„Tai asmeninis Lukašenkos ir jo bičiulių kerštas, tačiau ne tik man, bet ir kitiems jam oponuojantiems žmonėms“, – pridūrė ji.

Kaip pranešama, S. Cichanouskaja už akių bus teisiama sausio 17 dieną.

40-metei gresia daugybė kaltinimų, įskaitant kaltinimus valstybės išdavyste, sąmokslu užgrobti valdžią antikonstituciniu būdu ir ekstremistinės organizacijos kūrimu bei vadovavimu jai.

„Neseniai Aukščiausiasis „teismas“ paskelbė, kad ketina nagrinėti man iškeltą baudžiamąją bylą man nedalyvaujant. Jau sakiau, ką manau apie šiuos „teismus už akių“. Tai yra pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Todėl neleisiu, kad toks „teismas“ prieš mane vyktų ir nesulauktų dėmesio“, – sakoma platformoje „Telegram“ paskelbtame S. Cichanouskajos pareiškime.

„Aš ir mano komandos teisininkai neketiname užmerkti akių prieš neteisėtumą ir režimo tarptautinių sutarčių nepaisymą. Kaip ir visi kaltinamieji, turiu teisę žinoti, kuo esu kaltinama, gauti dokumentų kopijas, dalyvauti procese ir turėti advokatą“, – sakė ji.

S. Cichanouskaja nurodė, kad šią savaitę kreipėsi į Minsko miesto teismą ir informavo, kad ketina pasinaudoti savo teise į advokatą. Taip pat ji sakė pranešusi Minsko ir Baltarusijos respublikinei advokatų kolegijoms norinti susisiekti su jai paskirtu gynėju ir susitarti dėl pozicijos.

„Puikiai suprantu, kur tai veda. Vadinamasis gynėjas niekuo nepadės, o vadinamasis teisėjas ištrauks popieriaus lapą su nuosprendžiu, kuris sutaps su prokuroro reikalavimais“, – tęsė ji.

„Tačiau neapsiribosiu viešais pareiškimais apie mano teisių pažeidimus. Juk ateityje įrodymai bus ne politiniai pareiškimai, o konkretūs dokumentai, liudijantys, kaip ir kas Baltarusijoje pažeidė žmonių teises. Visus neteisėtus veiksmus apskųsiu iki pat tarptautinių žmogaus teisių apsaugos mechanizmų“, – sakė opozicijos lyderė.

Minske pirmadienį prasidėjo penkių buvusio didžiausio Baltarusijos nepriklausomo naujienų portalo Tut.by darbuotojų, kuriems pateikti keli kaltinimai, įskaitant mokesčių vengimą ir „nesantaikos kurstymą“, teismas, o praėjusią savaitę – žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ įkūrėjo ir vieno iš praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų Alesio Bialiackio bei kelių jo bendražygių teismas.

2020 metų rugpjūtį Baltarusijoje paskelbus, kad rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

S. Cichanouskaja, tuo metu buvusi politikos naujokė, rinkimuose susigrūmė su A. Lukašenka, užsiregistravusi kandidate vietoje savo vyro.

Dabar ji Baltarusijos opozicijai vadovauja iš Lietuvos, o jos vyras Siarhejus Cichanouskis atlieka 18 metų įkalinimo bausmę. Kaltinimus jam jo šalininkai vadina politiškai motyvuotais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė dešimtis tūkstančių žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

„Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1 400 politinių kalinių.

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli) Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą apkaltino „leidus Rusijai naudoti savo teritoriją kaip placdarmą pasibaisėtinoms Maskvos atakoms prieš Ukrainą“.

Tai darydamas, Minsko režimas „Rusijos režimui suteikia galimybę vykdyti žmogaus teisių pažeidimus tokiose vietovėse kaip Buča, Iziumas ir Mariupolis ir prisideda prie milijonų žmonių visame pasaulyje skausmo ir kančių, kurias lėmė tai, kad prezidentas Putinas maistą ir energiją pavertė ginklu“, pažymėjo ministrė pranešime spaudai.

Į Kanados sankcijų sąrašą buvo įtraukti 22 Baltarusijos pareigūnai ir 15 bendrovių, veikiančių karinės pramonės, technologijų, inžinerijos, bankininkystės ir geležinkelių sektoriuose. Dabar į šį sąrašą įtraukta daugiau kaip 100 fizinių ir juridinių asmenų.

Maskva naudojasi Baltarusija kaip pagrindiniu savo karo prieš kaimyninę Ukrainą atspirties tašku ir į savo artimą sąjungininkę siunčia tūkstančius karių, kurie yra jungtinių pajėgų dalis.

Praėjusį mėnesį paskelbus apie bendrą Baltarusijos ir Rusijos pajėgų dislokavimą, kilo nuogąstavimų, kad Minskas gali ruoštis siųsti savo karius į Ukrainą tuo metu, kai Kremliaus rusų pajėgos buvo nustumtos atgal.

S. Cichanouskaja žurnalistams pirmadienį sakė prašysianti „Kanados apsvarstyti galimybę paskelbti individualias sankcijas valstybiniams propagandistams, kariniams pareigūnams, KGB pareigūnams ir režimą palaikančioms bendrovėms“, nes visi šie subjektai, anot jos, „skatina represijas ir palaiko Putino karo mašiną“.

Ji taip pat sakė prašysianti didesnės pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei, įskaitant nepriklausomus žurnalistus, taip pat politiniams kaliniams, kurių yra ne mažiau kaip 1 400, ir jų šeimoms.

Pasak Baltarusijos opozicijos lyderės, Vakarai daugiausia dėmesio skiria konfliktui Ukrainoje, tačiau Baltarusijos ir Ukrainos likimai yra „glaudžiai susiję“.

„Šiandien kyla grėsmė pačiam Baltarusijos egzistavimui. Paprašysiu Kanados laikytis vieningos pozicijos su Europos Sąjunga, Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtine Karalyste ir parengti bendrą strategiją dėl Baltarusijos. Privalome užkirsti kelią tam, kad Baltarusija nebūtų absorbuota Rusijos“, – tvirtino S. Cichanouskaja.

S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus po to, kai pabėgo į užsienį, susidūrusi su politikos veterano lyderio A. Lukašenkos žiauriu susidorojimu, pradėtu jam iškovojus pergalę prieš ją 2020 metų rinkimuose, kuriuos Vakarai laiko suklastotais.

Kanada pritaikė sankcijas daugiau nei 60 prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo narių, Baltarusijos oligarchų ir kitų asmenų dėl jų dalyvavimo Rusijos invazijoje į Ukrainą.

Tačiau S. Cichanouskaja sakė, kad Otava turi panaikinti „spragas“, leidžiančias išvengti šių priemonių taikymo.

Kalbėdama su žurnalistais prieš susitikimą su J. Trudeau, ji taip pat sakė, kad sieks didesnės pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei, įskaitant nepriklausomus žurnalistus, taip pat politiniams kaliniams, kurių yra ne mažiau kaip 1 400, ir jų šeimoms.

„Prašysiu Kanados aiškiai pasisakyti ir imtis veiksmų mūsų nepriklausomybei paremti“, – teigė ji.

„Šiandien kyla grėsmė pačiam Baltarusijos egzistavimui. Paprašysiu Kanados laikytis vieningos pozicijos su Europos Sąjunga, Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtine Karalyste ir parengti bendrą strategiją dėl Baltarusijos. Privalome užkirsti kelią tam, kad Baltarusija nebūtų absorbuota Rusijos“, – tvirtino S. Cichanouskaja.

Ji teigė, kad dabar labai svarbu išreikšti paramą baltarusiams, kurie „kovoja už demokratines vertybes, kuriomis mes visi dalijamės“, arba rizikuoti jas prarasti.

„Kai žmonės mato, kad yra apleisti, kad yra pamiršti... jie praranda tą energiją, praranda motyvaciją“, – aiškino ji.

S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus po to, kai pabėgo į užsienį, susidūrusi su politikos veterano lyderio A. Lukašenkos žiauriu susidorojimu, pradėtu jam iškovojus pergalę prieš ją 2020 metų rinkimuose, kuriuos Vakarai laiko suklastotais.

Savaitgalį ji susitiko su Kanados gynybos ministre Anita Anand ir paprašė įrangos maždaug 500 baltarusių karių, kovojančių Ukrainoje prieš Rusiją.

„Jiems reikia pirmosios pagalbos rinkinių, šiltų drabužių, paprastų daiktų, kurie padėtų išgyventi artėjančią žiemą“, – sakė ji.

Neseniai Otava skyrė dar 500 mln. Kanados dolerių (362 mln. eurų) Ukrainos karo veiksmams, taip padvigubindama savo įsipareigojimus Kyjivui.

Maskva naudojasi Baltarusija kaip pagrindiniu savo karo prieš kaimyninę Ukrainą atspirties tašku ir į savo artimą sąjungininkę siunčia tūkstančius karių, kurie yra jungtinių pajėgų dalis.

Praėjusį mėnesį paskelbus apie bendrą Baltarusijos ir Rusijos pajėgų dislokavimą, kilo nuogąstavimų, kad Minskas gali ruoštis siųsti savo karius į Ukrainą tuo metu, kai Kremliaus rusų pajėgos buvo nustumtos atgal.

S. Cichanouskaja atkreipė dėmesį į neseniai atliktą apklausą, kuri, pasak jos, parodė, kad 86 proc. baltarusių griežtai nepritaria Baltarusijos kariuomenės dalyvavimui konflikte.

„Jei toks įsakymas bus duotas, – sakė ji, – mes paraginsime (Baltarusijos karius) nepaklusti, dezertyruoti, atsisakyti vykdyti įsakymus“.

Baltarusija leido Rusijai panaudoti savo teritoriją kaip placdarmą rusų kariuomenei įsiveržiant į Ukrainą, ir Maskva į savo artimą sąjungininkę siunčia tūkstančius karių, kurie yra jungtinių operatyvinių pajėgų dalis.

„Turiu pasakyti, kad Baltarusija susiduria su de facto karine okupacija“, – po susitikimo su ES užsienio reikalų ministrais Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė S. Cichanouskaja.

Jos teigimu, A. Lukašenka „nekontroliuoja Rusijos karių buvimo“ ar Maskvos karinės technikos dislokavimo Baltarusijoje.

„Jis tiesiog turi su viskuo sutikti, nes žino, kad be [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino paramos jis Baltarusijoje politiškai neišgyvens“, – sakė opozicionierė.

Praėjusį mėnesį paskelbus apie bendrą Baltarusijos ir Rusijos pajėgų dislokavimą, kilo nuogąstavimų, kad Minskas gali ruoštis siųsti savo karius į Ukrainą tuo metu, kai Kremliaus pajėgos stumiamos atgal.

Tačiau S. Cichanouskaja tvirtino, kad Baltarusijos kariai atsisakys prisijungti prie Maskvos karo ir kad „Lukašenka tai žino“.

Ji teigė, jog kol kas opozicija „nemato jokių ženklų“, kad Rusijos branduoliniai ginklai būtų buvę atgabenti į Baltarusiją po to, kai birželį Maskva paskelbė pristatysianti raketas, galinčias nešti branduolines galvutes.

2020 metų rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus, kad juos vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.

Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.

Turint omenyje, kad visas dėmesys sutelktas į Ukrainą, ji paragino ES ministrus nepamiršti Baltarusijoje vykdomų represijų ir pašalinti bloko sankcijų, kuriomis siekiama sumažinti A. Lukašenkos išteklius, spragas.

„Padėtis Baltarusijoje blogėja. Turiu pasakyti, kad politinių kalinių skaičius didėja, suėmimai tęsiasi, žmonės nuteisiami kalėti metų metus“, – sakė ji.

„Prašome pasaulio būti atkakliam, nuosekliam, nesitaikstyti su diktatūra, neatleisti ir nepamiršti to, ką režimas padarė ir tebedaro“, – užbaigė opozicijos lyderė.

„Siūlome, kad sanatorija „Belorus“ kreiptųsi į S. Cichanouskajos biurą ir pateiktų Baltarusijos piliečių, ketinančių atvykti į sanatoriją, sąrašus bei gautų pritarimą jų atvykimui“, – rašoma BNS atsiųstame URM komentare.

„Gavusi S. Cichanouskajos biuro pritarimą bei rekomendacijas Užsienio reikalų ministerija pasirengusi toliau svarstyti vizų išdavimo klausimą“, – priduriama ministerijos atsakyme.

Sanatorija „Belorus“ pirmadienį pranešė Užimtumo tarnybai, kad artimiausiu metu planuoja atleisti apie 60 įstaigos darbuotojų, tai yra ketvirtadalį visų dirbančiųjų.

Kaip BNS tuomet teigė „Belorus“ vadovas ir vyriausiasis gydytojas Ilja Epifanau, sanatorija priversta atleisti personalą, nes URM nuo karo su Ukraina pradžios nebeišduoda vizų Baltarusijos piliečiams, tarp jų ir nepilnamečiams.

Iki karo Ukrainoje mes kas mėnesį su įvairiomis diagnozėmis priimdavome apie 50 sergančių vaikų.

„Tiesiog Lietuvos Užsienio reikalų ministerija nesutinka tarpininkauti suteikiant vizas įvažiuoti į Lietuvą gydymui ir reabilitacijai vaikams iš Baltarusijos. Iki karo Ukrainoje mes kas mėnesį su įvairiomis diagnozėmis priimdavome apie 50 sergančių vaikų“, – BNS sakė sanatorijos vadovas.

Pasak jo, šiuo metu sanatorija aptarnauja tik pacientus iš Europos Sąjungos šalių.

Planuojamas „Belorus“ darbuotojų atleidimas jau antras šiais metais – birželį sanatorija pranešė atleidžianti 51 slaugytoją, mokytoją, auklėtoją, kineziterapeutą.

Europos Sąjunga (ES) 2020 metų pabaigoje įvedė sankcijas sanatoriją valdžiusiai Vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), kuri yra tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. 2021 metų birželio viduryje ji perduota Baltarusijos visuomenės sveikatingumo ir sanatorinio-kurortinio gydymo respublikiniam centrui.

Dėl sankcijų bankas „Swedbank“ buvo įšaldęs sanatorijos sąskaitas, jos atblokuotos pernai liepą.