„Nesvarstau kol kas tokių opcijų, laukiu nuolatinio ministro paskyrimo. Būtų sudėtinga iki kadencijos pabaigos vykdyti dvejas funkcijas“, – trečiadienį Eltai teigė M. Navickienė.

Anot jos, premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo kalbėjusi apie galimybę M. Navickienei vadovauti ŠMSM iki kadencijos pabaigos.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

V. Čmilytė-Nielsen: prognozuočiau, kad iki pirmojo prezidento rinkimų turo švietimo ministras nebus teikiamas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad iki gegužės viduryje vykstančio pirmojo prezidento rinkimų turo premjerė naujojo švietimo ministro kandidatūros nepateiks.

„Buvo nuskambėjęs prezidento pasakymas, kad jis neskubės tvirtinti ir premjerės, kad ji gal ir neskubės teikti. Ir su tuo tas apsikeitimas ir baigėsi. Tai aš prognozuočiau, kad galbūt iki pirmo (prezidento – ELTA) rinkimų turo ir nebus teikiamas. Mano toks spėjimas“, – Žinių radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta.

Nors Seimo pirmininkė pripažįsta, kad norinčiųjų užimti švietimo ministro postą greičiausiai nebus daug, visgi, pasak jos, vadovą šiai ministerijai surasti reikėtų.

„Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta. Bet, manyčiau, reikėtų, kad būtų pateiktas kandidatas, kad baigiantis kadencijai tai, ką galima padaryti šioje sudėtingoje ir ypatingai svarbioje srityje, būtų padaryta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet aš taip pat suprantu, kadangi ta žinia buvo netikėta, jai nebuvo ruošiamasi, tai ir kandidatų eilės nestovi prie premjerės kabineto. Tai palauksime“, – pridūrė ji.

Kandidatūros į ŠMSM vadovus premjerė nepažada pateikti iki atostogų: su prezidentu kažkaip tą klausimą išspręsime

Prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus laukiant dar iki premjerės I. Šimonytės atostogų, ši tokio pažado duoti neskuba.

„Pateiksiu kandidatą tada, kada būsiu pasiruošusi pateikti“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Šimonytė.

„Tačiau per savo atostogas kiekvieną savaitę bent po dieną būsiu darbe dėl savo pareigų, tai manau, kad kažkaip šitą klausimą mes su prezidentu išsiaiškinsime ir išspręsime“, – pridūrė premjerė.

Kaip skelbta anksčiau, šalies vadovas antradienį išsakė lūkestį sprendimą dėl naujojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovo priimti kuo skubiau.

„Manau, kad premjerė išnaudos tą laiką iki atostogų, kad kandidatūra būtų parinkta, kad ji būtų tinkama konkrečioms dabartinėms aplinkybėms, nes švietimo, mokslo ir sporto ministrui teks spręsti konkrečius klausimus ir su aiškiu laiko horizontu – iki šių metų rudens“, – antradienį žurnalistams Kauno rajone teigė G. Nausėda.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog prezidentui teiks naujo švietimo ministro kandidatūrą šios savaitės pradžioje. Tačiau kartu ji buvo nurodžiusi, jog neskubės teikti pretendento šioms pareigoms užimti.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Dabartinėje situacijoje svarbu nenuskubėti su bet kokiu kandidatu. Man atrodo, kad laikas yra sudėtingas ir mėnesių liko nebe tiek daug, kad būtų galima eksperimentuoti. Pateisinu tai, kad atsakingai ieškoma kandidato“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nors viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymų, kad į postą galėtų grįžti šioje kadencijoje atsistatydinusi Jurgita Šiugždinienė, pasak parlamento vadovės, konkrečių kandidatų koalicijos partneriai kol kas neaptarinėjo.

„Konkrečių pavardžių tikrai neaptarinėjome. Kaip suprantu, prezidentas yra pasakęs, kad neskubės tvirtinti, o premjerė yra pasakiusi, kad neskubės teikti“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Tikiuosi ir linkiu, kad premjerė sėkmingai susitvarkytų su tuo sudėtingu uždaviniu rasti gerą, tinkamą kandidatą“, – pridūrė ji.

Gintautas Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė praėjusią savaitę. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės Ingridos Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, pakeitęs iš šių pareigų gegužę pasitraukusią J. Šiugždinienę. Politikė tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

Premjerė laikinai švietimo ministrės pareigas eiti paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, visi norintieji galės dvi dienas apsilankyti ir susipažinti su profesiniu mokymu.

Profesinės mokyklos siūlys ir interaktyvių užsiėmimų. Lankytojai bus kviečiami „pasimatuoti“ programuotojo, dizainerio, mechatroniko ir kitas profesijas, išmokti skraidinti bepiločius dronus ar naudotis 3D spausdintuvu, išbandyti įvairius simuliatorius.

„Džiaugiamės, kad žmonių požiūris į profesinį mokymą yra pakitęs ir dar keičiasi, kad vis daugiau jaunų žmonių pirmiausiai renkasi profesinę mokyklą, ir tik po to, jei reikia tolesnei karjerai, siekia aukštojo mokslo. O stereotipus labiausiai griauna mūsų absolventai, sėkmingai įsitvirtinę darbo rinkoje“, – sakė Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė Violeta Petrušienė.

Šiemet ir kitais metais į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 41,2 tūkst. mokinių – kasmet po 20,6 tūkst. besimokančiųjų.

Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, paslaugų, gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijos sritims.

Pagrindinio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas vasaros etapas prasidės birželio 3 dieną. Prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 5 dienos.

„Suprantu iš to, ką viešumoje matėme, kad premjerė ne tai, kad priėmė sprendimą palikti, nepalikti, o jį atidėjo (...). Šiuo atveju, bet kokiu atveju tie sprendimai galiausiai turės būti, baigsis sesija. Vėlgi, ar vienas žmogus kažką iš esmės pakeis – ne, bet ar turi būti atsakomybė – taip“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.

Anot jo, vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai netenkina nei prezidento, nei pačių moksleivių, nei jų tėvų, nei mokytojų, nei kitų tikslinių grupių, kurios mato, kad sistema neveikia, kaip turėtų veikti.

F. Jansono teigimu, dabartinis ministras dirba pakankamai ilgai ir ši situacija nėra iš tų, kai galima būtų sakyti, jog „įmestas į kažkokią neaiškią balą, iš kurios reikia lipti dabar“.

„Jis buvo komandoj ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tapo ministru. Jis skyrė ir atleido per tą laiką, per tuos metus, ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovę. Atleisdamas vėlgi pažymėjo, kad tai nesusiję su tarpiniais egzaminais, reiškia, tam tikra prasme prisiėmė atsakomybę. Kai tu prisiimi atsakomybę, tai teks ir atsakyti, tikiuosi“, – kalbėjo patarėjas.

Premjerė Ingrida Šimonytė prieš kelias savaites pranešė, kad dėl nesėkmių, susijusių su tarpiniais patikrinimais G. Jakštas buvo atnešęs atsistatydinimo prašymą. Ji teigė, kad prie G. Jakšto darbo klausimo bus grįžtama ateityje, vertinant, kaip bus sprendžiami nesklandumai.

Kritikos sulaukė tarpinių patikrinimų fizikos bei matematikos B lygio užduotys dėl jų painumo ir sudėtingumo, kai aukščiausių balų surinkti nepavyko net ir olimpiadų dalyviams. Ministras G. Jakštas sudarė komisijas įvertinti užduotis, jis taip pat teigė, kad svarstoma galimybė dabartiniams vienuoliktokams sudaryti galimybę perlaikyti tarpinius patikrinimus dar šiemet.

Bendrabučio klausimą įstaigos dalininkai ir politikai aptarė šią savaitę savivaldybėje vykusiame Kauno tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Kaip BNS pateiktame komentare nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, tarybos nariams buvo pristatyta galiojanti kadetų mokyklų steigimo ir finansavimo sąlygų teisės aktų sistema.

„Kalbėta apie bendrabutį – kiek vietų reikia, kaip atrodys, ir panašiai. Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai“, – tvirtino I. Gaižiūnas.

Pasak jo, P. Plechavičiaus kadetų licėjus galės gauti valstybės finansavimą ir mokymo, ir ūkio išlaidoms, jeigu mokykla pakeis nuostatus ir jos savininko teises bei pareigas perims Kauno miesto savivaldybės taryba.

„Šiuo metu licėjus yra valstybinė mokykla, nes vienas iš dalininkų yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Švietimo įstatymas tokiu atveju papildomų ūkio lėšų nenumato“, – teigė I. Gaižiūnas.

„Ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, kad šis licėjus galėtų turėti vieną savininką ir nuo 2025 metų sausio mėnesio gautų ne tik mokymo, bet papildomai ir ūkio lėšų iš valstybės biudžeto. Mokykla už mokinius, gyvenančius bendrabutyje, taip pat gautų ir didesnes ūkio lėšas. Kauno savivaldybės mokykla tokiu atveju būtų išlaikoma iš valstybės lėšų“, – nurodė ministro patarėjas.

Savivaldybė: dėl mokyklos ateities turi būti priimtas bendras susitarimas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė komentare BNS teigė, kad P. Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo klausimas susitikime svarstomas nebuvo.

Paklausta, ar savivaldybė pasirengusi išpildyti ministerijos įvardytą sąlygą ir perimti licėjaus valdymą, ji nurodė, kad „šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė yra lygiateisiai dalininkai, todėl turi būti priimtas bendras susitarimas dėl mokyklos teisinio statuso ir veiklos ateityje“.

Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai.

„Ministerija įsipareigojo per dvi savaites pateikti siūlymus dėl 100 vietų bendrabučio patalpų, kurios būtų tinkamos apgyvendinti esamiems ir būsimiems licėjaus auklėtiniams iš kitų savivaldybių“, – sakė E. Andriuškienė.

Ji pridūrė, kad licėjui užtikrinamas nenutrūkstamas finansavimas – šiemet valstybė ir savivaldybė kartu skyrė beveik 1,7 mln. eurų, kurių 778 tūkst. skirta iš Kauno savivaldybės biudžeto. Praėjusiais mokslo metais finansavimas siekė beveik 1,6 mln. eurų, miesto dalis – beveik 693 tūkst. eurų.

„Taigi, Kaunas išties užtikrina reikiamą finansavimą ir šis santykinai yra net kelis kartus didesnis nei kitoms, kur kas daugiau auklėtinių turinčioms miesto gimnazijoms“, – pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Mokykla: daugėja motyvuotų vaikų, bet netenkina gyvenimo sąlygos

P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis BNS nurodė, kad papildomu įstaigos finansavimu, kurį skiria savivaldybė, dengiamos bendrabučio, užsiėmimus vedančių instruktorių, ūkio dalies, patalpų priežiūros, vaikų pavežėjimo iš kitų miestų išlaidos.

„Ateina daugiau motyvuotų vaikų, bet kai jie pamato gyvenamąsias sąlygas, jie ima ir sako „ne, mes negyvensime“. Praeitais metais praradome taip 30 vaikų, tai grubiai yra viena klasė“, – sakė R. Žilaitis.

Jis pažymėjo, kad karybos krypties bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje dvi – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, šalia „bando atitikti reikalavimus Plungės rajone esanti mokykla (Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija – BNS)“.

„Daugelis iš tų mokyklų negali patenkinti poreikio norinčių mokytis čia. Vieni vaikai ateina tie, kurie tikrai nori mokytis, kitų tėvai nori, kad čia mokytųsi. Turime vykdyti atranką, kad tiems vaikams, kurie nenori pas mus mokytis, bet juos verčia, turime kalbėti su tėvais, kad galbūt yra kitas būdas pasirinkime“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Pasak jo, mokyklos tikslas yra priimti vaikus, kurie baigę kadetų licėjų galėtų rinktis mokytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba eitų dirbti į Vidaus reikalų ministerijos struktūras.

Kaip nurodė R. Žilaitis, šiuo metu licėjuje mokosi 280 vaikų, 170 – iš Kauno miesto, likusieji – iš Kauno rajono ir 29-ių Lietuvos miestų.

Mokyklą 2005 metais įsteigė Kauno savivaldybės taryba ir Vidaus reikalų ministerija, iš pradžių ji vadinosi Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai“.

Šiuo metu kadetų licėjaus dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši gimnazijos tipo įstaiga organizuoja ugdymą pagal ministerijos bendrąsias programas, taip pat vykdo teisės, karybos pagrindų, kitas formalųjį švietimą papildančias programas.

„Kartu su Viešojo valdymo agentūra atliekame pasirengimo darbus, esame delegavę komisijos narius – kitą savaitę komisija renkasi dėl vertinimo kriterijų. Tikimės, kad artimiausiu metu, balandžio pirmoje pusėje, Viešojo valdymo agentūra paskelbs konkursą“, – komentare BNS nurodė ministerija.

Anot ŠMSM, Viešojo valdymo agentūra nustato konkurso datą, atsižvelgdama į visų vykdomų konkursų grafikus.

Viešojo valdymo agentūra BNS teigė, kad konkreti konkurso data dar nėra numatyta.

Šiuo metu agentūrai laikinai vadovauja Aidas Aldakauskas, anksčiau joje ėjęs Kokybės vertinimo departamento direktoriaus pareigas.

R. Krasauskienė iš šios įstaigos vadovės pareigų pasitraukė sulaukusi kritikos dėl darbo kokybės.

Švietimo ministras Gintautas Jakštas komentuodamas sprendimą teigė, kad buvo vėluojama su darbais, vadovė laiku nepateikė mokėjimų prašymų, dėl to Lietuva gali prarasti daugiau nei 600 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos fondų.

R. Krasauskienė NŠA vadovavo nuo 2020 metų, praėjusių metų rugpjūtį ji laimėjo ŠMSM skelbtą konkursą vadovauti šiai įstaigai antrą kadenciją.

„Klausimas, kuris kyla dažnai ir kurį mes girdime, ir kuris kyla ir mums patiems – yra atsakomybės klausimas. Kas yra atsakingas už tai, kad kai kuriuose patikrinimuose užduotys neatliepia ar programos, ar buvo su klaidomis, ar nekorektiškos, ar neproporcingai sudėtingos“, – penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė G. Jakštas.

„Diskutavome ir su viceministru, kieno tai yra atsakomybė. Mes patys už tai jaučiame atsakomybę – tiek aš, tiek viceministras. Suprantame, kad politikoje kalbant apie atsakomybę dažniausiai tai reiškia, kad pasitraukiama“, – teigė jis.

„Tikrai detaliai vertinome šitą variantą, kuris, matyt, būtų paprasčiausiai tiek man pačiam, tiek viceministrui. Bet kas tada (bus – ELTA) švietimo sistemoje? Ar mes turime žmones, kurie dabar būriuotųsi ir norėtų užimti šitas pozicijas bei išspręsti esančias problemas? To nematome“, – akcentavo švietimo ministras.

Todėl, tęsė ministras, svarbiausia „šiuo metu yra išspręsti tas problemas, su kuriomis susiduria patikrinimai“.

„Turime laiko, mano supratimu, iki gegužės vidurio“, – aiškino jis ir nurodė, kad pasibaigus tarpiniams patikrinimams bus įvertinta visa sesija, ieškoma, kaip tobulinti sistemą.

„Tada galėsime galvoti, ar kažkieno atsistatydinimas, ar kažkokie kiti veiksmai galėtų parodyti didesnį atsakomybės prisiėmimą negu šiuo sudėtingu laikotarpiu likti ir toliau tęsti darbus“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad prasidėjus vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, kilo švietimo bendruomenės nepasitenkinimas dėl netinkamai parengtų užduočių.

Kaip skelbiama portale lrt.lt, po ketvirtadienį vykusio matematiko A lygio žinių patikrinimo, pedagogai gauna vis daugiau pranešimų apie galimus sukčiavimo atvejus. Anksčiau ministras patikino, kad situacija žinoma ir Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA), ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), ji bus tiriama.

Pasipiktinimo banga kilo ir po trečiadienį vykusio matematikos B lygio žinių patikrinimo – suabejota dėl užduočių kokybės. Reaguodamas į nuogąstavimus, ministras G. Jakštas pavedė atlikti ekspertinį žinių patikrinimo vertinimą.

Tokia pat situacija įvyko ir dėl praėjusią savaitę vykusio fizikos tarpinio patikrinimo užduočių. Ministras ekspertų prašo įvertinti ir šio patikrinimo užduotis.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio penktos dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės šeštą ir septintą dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Kaip pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, kurie mokosi 9–10 arba I–II gimnazijos klasėse ir III–IV gimnazijos klasėse, gali rinktis trumpus mokymo programų modulius, leidžiančius išbandyti įvairių specialybių praktines veiklas – inžinerijos, grožio, paslaugų ir daugelyje kitų sričių.

Iki šiol gimnazistai modulius galėjo rintis tik vasarą. Žiemos priėmimas vyksta iki vasario 11 dienos.

„Gimnazistams tai galimybė iš anksto išmėginti specialybę, kurią norėtų pasirinkti baigę gimnaziją, arba įgyti naudingų įgūdžių, praversiančių ateityje ar kasdienėje veikloje“, – ministerijos pranešime cituojama viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Anot jos, pasirinkus specialybės modulį sudaromas atskiras mokymosi tvarkaraštis, kad būtų galima derinti ugdymą gimnazijoje ir profesinio rengimo centre. Baigus gimnaziją ir stojant į tos pačios specialybės programą šis modulis įskaitomas ir mokymasis sutrumpėja.

Galimybė gimnazistams rinktis modulius profesinio rengimo centruose siūloma jau kelerius metus. 2022 metais modulius rinkosi beveik 1,4 tūkst. mokinių, pernai – 1,6 tūkst. mokinių.

Stojančiųjų prašymai mokytis priimami LAMA BPO informacinėje sistemoje. Prašymus teikti gali ir jau įgijusieji išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ir jos dar neturintieji.

Kvietimų mokytis stojantieji sulauks vasario 15 dieną, o mokymo sutartis su profesinio mokymo įstaigomis pasirašyti galės vasario 19–20 dienomis. Mokymosi procesas prasidės vasario 21-ąją.

Priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta žiemos ir vasaros etapais. Šiemet pagrindinio priėmimo vasaros etapas vyks nuo birželio 3-osios iki rugpjūčio 5-osios. Papildomas priėmimas planuojamas rugpjūčio 14–25 dienomis.

Diskusijoje apie švietimo istoriją, dabartį ir ateities strategijas dalyvaus ministras Gintautas Jakštas bei pareigas ėję ministrai: Darius Kuolys, Remigijus Motuzas, Roma Žakaitienė, Audronė Pitrėnienė, Algirdas Monkevičius, nuotoliu prisijungs Jurgita Petrauskienė.

Ministrai apžvelgs švietimo istoriją, prisimins, kokie didžiausi iššūkiai buvo prieš keletą dešimtmečių, aptars dabarties švietimo aktualijas ir galimas ateities strategijas, pranešė ministerija.

Po diskusijos ministerijos Ovaliojoje salėje bus iškilmingai įteikti ministerijos garbės ženklai švietimui nusipelniusiems žmonėms.

Šiemet jie skirti Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriui Boguslavui Gruževskiui, buvusiai Joniškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ muzikos mokytojai metodininkei Gražinai Pamparienei, buvusiai ilgametei Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorei Laimutei Onai Užkuraitienei ir Nacionalinės švietimo agentūros Kokybės vertinimo departamento direktoriui Aidui Aldakauskui.

Šie renginiai vyksta minint Edukacinės komisijos 250 metų jubiliejų. 1773 metų spalio 14 dieną Vilniuje įsteigta Abiejų Tautų Respublikos švietimu besirūpinusi Edukacinė komisija laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje ir viena iš pirmųjų tokių įstaigų pasaulyje.