„Iki“ – platus šviežių daržovių pasirinkimas

„Nuolat bendradarbiaujame su ūkininkais ir tiekėjais, kad savo pirkėjams šviežio derliaus daržovių galėtume pasiūlyti kiek įmanoma anksčiau. Šiais metais platų pavasarinių daržovių asortimentą siūlome jau nuo pirmosios kovo savaitės. Pastebime, kad pirkėjai jų tikrai labai pasiilgsta ir šviežias derlius kasmet sudaro didelę kasdienio pirkinių krepšelio dalį“, – sako V. Budrienė.

Paprastai pietinės šalys pirmosios sulaukia pavasario derliaus, dėl tenykščio šiltesnio klimato ir palankesnių gamtinių sąlygų daržovės ten sunoksta greičiau. Todėl tam tikrų rūšių šviežias daržoves pirkėjai gali rinktis dar prieš pasirodant jų lietuviškam derliui. Pavyzdžiui, šviežios morkos ar ridikėliai atkeliauja iš Italijos.

„Kuo įvairesnių daržovių siūlome visais metų laikais, tačiau Lietuvoje užauginto šviežio derliaus pasiūlą nulemia ir gamtos sąlygos. Todėl dalį šviežių daržovių importuojame iš pietinių šalių. Vis dėlto šiuolaikinės technologijos kai kurias daržoves leidžia jau pačioje pavasario pradžioje užauginti ir vietos ūkininkams. Tad jau pirmą kovo savaitę pirkėjams galime pasiūlyti lietuviškų agurkų, salotų ir pomidorų“, – teigia V. Budrienė.

Nutirpus sniegui ir pasirodžius pirmiesiems pavasario ženklams, šviežio derliaus paklausa išauga, o po ilgo šaltojo laikotarpio gyventojai, pasak komunikacijos vadovės, labiausiai būna pasiilgę žalių lapinių salotų, ridikėlių ir lietuviškų trumpavaisių agurkų.

„Po šaltojo sezono gyventojai nori atgauti energiją ir valgiaraštį papildyti vitaminais, tad įvairios salotos tampa neatsiejama raciono dalimi. Žmonės renkasi ne tik lapines salotas, bet ir gardina jas šviežiais ridikėliais, morkomis, agurkais, taip pat paklausūs ir švieži kopūstai bei pomidorai“, – sako V. Budrienė.

Šiuo metu prekybos tinkle „Iki“, atsižvelgiant į šviežio derliaus paklausą, siekiama pirkėjams pasiūlyti ir patrauklią daržovių kainą. Salotos „Lollo Roddo“ ir „Lollo Bianco“ kainuoja vos 0,99 euro, šviežių morkų ryšulėlis – 1,19 euro, o lietuviški trumpavaisiai agurkai – 4,99 euro.

Vasarą prekybvietėse gausu įvairiausių sezoninių daržovių, vaisių ir uogų, tačiau ką daryti šaltuoju sezonu, kai kokybiškų daržovių pasirinkimas yra ribotas, jos brangesnės, o ir skonis neprimena tų, kurias valgome sezono metu?

Šaldymas išsaugo vertingiausias medžiagas

Šaltuoju metų sezonu patartina vartoti šaldytas ir konservuotas daržoves, tačiau tokie produktai vartotojams mažiau patrauklūs. Dažnas vartotojas nesirenka konservuotų vaisių ir daržovių manydamas, kad tokių produktų yra prastesnė maistinė vertė, juose gausu konservantų ar įvairių maisto priedų. Tačiau ar tikrai šaldytų ir konservuotų daržovių kokybė prastesnė nei šviežių?

Kokybiškiausios ir maistiniu požiūriu vertingiausios yra šviežios daržovės. Tačiau netinkamai jas laikant, jau per kelias dienas po derliaus surinkimo, prarandama apie trečdalis vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Taip yra todėl, kad nuskintos daržovės toliau kvėpuoja, šio proceso metu skaidomos atsarginės organinės medžiagos, tokios kaip angliavandeniai, baltymai ir riebalai, išgarinamas vanduo, todėl ilgainiui prarandama maistinė vertė, skonis ir kvapas.

Užšaldžius daržoves galima sustabdyti šį procesą, ir išsaugoti maistinių medžiagų kiekį, todėl šaldymas kol kas yra efektyviausias konservavimo būdas, išsaugantis vertingąsias daržovių maistines medžiagas.

Vartotojai labai dažnai nustemba, kad šaldytų daržovių maistinių medžiagų kiekis yra panašus į šviežių, o kai kuriais atvejais gali būti net didesnis. Taip yra todėl, kad daržovės perdirbamos tuoj po derliaus surinkimo, todėl maistinių medžiagų nuostoliai būna minimalūs, taip išvengiama ilgų transportavimo, sandėliavimo etapų, kurių metu prarandama daržovių maistinė vertė.

Atkreipti dėmesį į pakuotę

Nors šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti tinkamas sąlygas daržovių laikymui ar transportavimui, tačiau transportuojant šviežias daržoves iš tolimų užsienio valstybių dažnai panaudojamos ir papildomos cheminės medžiagos, tam kad būtų užtikrintas jų šviežumas ir prekinė išvaizda.

Pramoniniu būdu šaldant daržoves, prieš užšaldant, jos papildomai yra blanširuojamos (apvirinti ar nuplikyti verdančiu vandeniu arba garais). Šio proceso metu taip pat prarandama dalis biologiškai vertingų medžiagų. Tačiau šis technologinis procesas yra būtinas, nes blanširuojant deaktyvuojami fermentai, kurie gali pakenkti daržovių spalvai, skoniui ir maistingumui. Blanširavimas taip pat sunaikina mikroorganizmus, kurie gali išlikti paviršiuje ir sukelti pavojų vartotojų sveikatai.

Prekybos centruose yra didelis šaldytų daržovių pasirinkimas, aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems vartotojams gamintojai siūlo įvairius šaldytų daržovių rinkinius. Prieš perkant šaldytas daržoves labai svarbu patikrinti jų pakuotę, ar ji nėra pažeista ir daržovės nėra „sušokusios“ į gabalus, nes tai gali reikšti netinkamą jų transportavimą arba laikymą parduotuvėje.

Ko nepatartina šaldyti

Vartotojai taip pat turi atkreipti dėmesį į šaldytų daržovių galiojimo trukmę, nes ilgai laikant jos oksiduojasi, apkarsta, ir praranda savo biologinę ir maistinę vertę. Labai dažnai daugelis vartotojų, ypač tų, kurie turi savo nuosavą sodą ar daržą, šaldo uogas, daržoves, grybus – ruošia atsargas šaltajam metų sezonui. Tačiau ne visos daržovės yra tinkamos šaldymui.

Nepatartina šaldyti daržovių, kuriose gausu vandens, pavyzdžiui agurkų, kopūstų, ridikėlių, svogūnų, įvairių salotų – atitirpusios tokios daržovės būna minkštos, praranda formą, neturi patrauklios išvaizdos.

Namų sąlygomis šaldymui puikiai tinka žirniai, brokoliai, žiediniai kopūstai, morkos, šparaginės pupelės, įvairūs žieminiai žalumynai, tokie kaip krapai, petražolės, salierų lapai, špinatai, lapiniai (kale) kopūstai.

Namų sąlygomis šaldant daržoves, reiktų atkreipti dėmesį į šaldymui naudojamą tarą. Šaldymui turi būti naudojami specialūs plastikiniai maišeliai arba dėžutės, tokia tara turi būti pažymėta, kad gali kontaktuoti su maistu ir atlaikyti – 18 laipsnių temperatūrą. Taip pat, reikia įvertinti, kad šaldomos daržovės plečiasi, todėl maišeliuose arba dėžutėse reikia palikti daugiau vietos.

Svarbi sudėtis

Konservuotos daržovės gali būti tokios pat vertingos kaip šviežios ir šaldytos, nes konservavimo metu mineralai, riebaluose tirpūs vitaminai, riebalai ir angliavandeniai išlieka mažai pakitę.

Konservavimo metu daržovės kaitinamos aukštoje temperatūroje, todėl tokiuose gaminiuose nelieka vandenyje tirpių vitaminų, tokių kaip vitaminas C ir B grupės vitaminai. Tačiau kaitinimo metu kai kurių antioksidantų kiekis lieka nepakitęs, pavyzdžiui, konservuojant likopeno kiekis pomidoruose lieka visiškai nepakitęs.

Konservuotų daržovių tinkamumo vartoti terminas yra ilgesnis, mažiausiai nuo vienerių iki ilgiausiai iki penkerių metų. Renkantis konservuotas daržoves vartotojai turi atkreipti dėmesį į konservavimui naudojamus priedus, pavyzdžiui, cukraus, druskos, maistinės acto rūgšties kiekį.

Todėl pirkėjas, prieš įsigydamas tokį gaminį, turėtų įdėmiai perskaityti gaminio sudėtį, kiek konservuotame produkte yra druskos ir cukraus, ar gamybos metu nebuvo naudojami pridėtiniai skonio ir aromato ingredientai.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į konservuoto gaminio tarą. Galime pasidžiaugti, kad didžioji dalis Lietuvos konservuotų daržovių gamintojų gamybai renkasi stiklinę tarą. Stiklinė tara yra patraukli, saugi vartotojui, lengvai perdirbama.

Deja, prekybos centruose vis dar galima rasti konservuotų daržovių metalinėse skardinėse. Pirkdami konservuotas daržoves metalinėse skardinėse vartotojai turi atkreipti dėmesį į ženklinimą – reiktų vengti skardinių, kurios padengtos bisfenoliu A (BSA).

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad šis junginys pasižymi toksiniu poveikiu, turi įtakos reprodukcinei sistemai. Nors pastaraisiais metais gamintojai renkasi vartotojams saugias pakuotes, ir BSA padengtų skardinių galima sutikti vis rečiau, tačiau vartotojai turi būti sąmoningi, ir visuomet įdėmiai perskaityti etiketę.

Raugintos daržovės – sveikatos šaltinis

Šaltuoju metų sezonu pačios vertingiausios – raugintos daržovės. Tai yra vienas sveikiausių ir seniausių daržovių konservavimo būdų. Apie fermentuotų daržovių naudą rašė dar senovės egiptiečiai, o senovės graikai, perpratę šio proceso naudą sveikatai, pavadino rauginimą „alchemija“.

Rūgimo metu pienarūgštės bakterijos skaido angliavandenius ir gamina pieno rūgštį, kuri veikia kaip natūralus konservantas, slopinant puvimo bakterijas. Raugintos daržovės pasižymi padidinta maistine verte, tokiose daržovėse gausu vitamino C ir B grupės vitaminų, tokių kaip tiaminas, riboflavinas ir niacinas.

Rūgdamos daržovės pasipildo kitomis organizmui naudingomis medžiagomis – antioksidantais, probiotikais ir prebiotikais – šios medžiagos gerina virškinimą, skatina virškinamajame trakte gerųjų bakterijų dauginimąsi ir palaiko imuninę sistemą.

Rauginti galima daugelį daržovių, o ypač tinka tos, kurios savyje turi didelį kiekį angliavandenių. Dažniausiai rauginami ir vartotojų mėgstami kopūstai ir agurkai, tačiau pastaraisiais metais vartotojai pradėjo labiau vertinti raugintus produktus ir jų teikiamą naudą žmogaus sveikatai, todėl prekybos vietose, ypač turgavietėse, galima aptikti labai įvairių raugintų daržovių, tokių kaip burokėliai, morkos, paprikos, cukinijos, kukurūzų burbuolės, patisonai, pomidorai ir daugelis kitų.

Turi derėti su sezonu

Vartotojams patartina pirkti produkciją, kuri dera su sezonu. Nors šaltuoju metų sezonu šviežių vaisių ir daržovių pasirinkimas gabėtinai ribotas, tačiau tam puikiai tinka šaldytos, konservuotos ir raugintos daržovės.

Jei šaltuoju sezonu iš prekybos centrų ar turgaviečių perkate šviežias daržoves, jas būtina kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, lapines daržoves prieš vartojimą rekomenduojama 2–3 val. palaikyti panardinus šaltame vandenyje. Šaltuoju metų sezonu šviežių daržovių rekomenduojama suvartoti saikingai.

Jei vadovausitės šiomis taisyklėmis, būsite tikri, kad su maistu gaunate pakankamą kiekį vertingų maistinių medžiagų, ir būsite sveiki.

Pažangiausios technologijos

Audriaus ir Valdemaro Juškų ūkis jau daugiau nei 20 metų visos šalies gyventojams tiekia šviežias lietuviškas daržoves, o daugiau nei pusę ūkio ploto užima šiltnamiuose auginami agurkai.

Šiandien Juškų ūkį sudaro apie 10 ha užimantys šiltnamiai, kuriuose auginamų daržovių kokybei ir šviežumui užtikrinti taikomos pažangiausios technologijos.

„Šiuo metu ūkyje auginame 5 ha trumpavaisių ir 2 ha ilgavaisių agurkų, iš kurių maždaug 80 proc. produkcijos atsiranda „Lidl“ parduotuvėse. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su šiuo prekybos tinklu, nes jų keliami kokybės reikalavimai verčia mus dėti papildomų pastangų į kokybės užtikrinimą ir savo augalais rūpintis dar labiau“, – sako A.Juška.

Anot jo, viena iš aukščiausią agurkų kokybę garantuojančių detalių – kompiuterizuota lašelinė daržovių laistymo ir tręšimo sistema, dėl kurios augalai gauna tiek medžiagų, kiek jiems ir priklauso, o perteklius yra pašalinamas.

Pašnekovas priduria, kad ūkis yra sertifikuotas pagal „Global G.A.P.“ sertifikatą, kuris garantuoja, kad daržovės yra auginamos tvariai ir saugiai. Jo teigimu, tik tokiu būdu auginamos daržovės išlaiko kiek įmanoma daugiau žmogaus organizmui reikalingų mineralinių ir kitų medžiagų bei gali prisidėti prie mūsų imuniteto stiprinimo.

„Agurkas yra sudarytas iš maždaug 95 proc. vandens, o likusią dalį sudaro įvairiausi mineralai bei antioksidantai, reikalingi žmogaus organizmui – nuo kalcio ir magnio iki vitaminų A, C, K bei kitų, – sako ūkininkas. – Kadangi valgant agurkus visos mūsų gaunamos medžiagos yra natūralios, žmogaus kūnas jas įsisavina daug greičiau, tad agurkų ir kitų daržovių valgymas stiprina mūsų imunitetą ir daro mus atsparesnius ligoms.

Tikisi solidarumo

A.Juška pasakoja, kad prekybos tinklui „Lidl“ pradėjus savo veiklą Lietuvoje, šalyje pradėjo keistis konkurencinė situacija – tarp prekybos tinklų atsirado daugiau noro kalbėtis, diskutuoti ir aptarti kainų klausimus. Jis priduria, kad būtent dialogas ir solidarumas su Lietuvoje savo produkciją auginančiais ūkininkais šiuo sudėtingu laikotarpiu yra reikalingas labiausiai.

„Nors šiuo metu svarbiausia yra būti namuose ir išlikti sveikiems, tikiuosi, kad Lietuvos ekonomika kuo greičiau sugrįš į senas vėžes ir jau artimiausiu metu galėsime gyventi kaip prieš karantiną. Vis dėlto pereinamuoju laikotarpiu visiems šalies verslininkams ir ūkininkams, gaminantiems ar auginantiems lietuvišką produkciją, reikės papildomo palaikymo ir supratimo iš prekybos tinklų bei jų klientų – viliuosi, kad didesnį prioritetą gyventojai skirs ne tik Lietuvoje užaugintoms daržovėms, bet ir kitiems šalyje pagamintiems produktams“, – sako A.Juška.

Pirmosios – tiesiai į parduotuves

Į laukus sodinti bulvių jau išvažiavęs ūkininkas Martynas Laukaitis tvirtina, kad vis daugiau vartotojų renkasi bulves ne tik iš įpročio ar dėl skonio, tačiau atkreipia dėmesį į jose esančias vertingas medžiagas ir tai, kaip jos išverda. Aišku, svarbu, kad bulvės būtų tinkamai auginamos ir laikomos – tai užtikrina griežti kokybės reikalavimai ir investicijos į technologijas.

Kaip pasakoja žemės ūkio kooperatyvui „Suvalkijos daržovės“ vadovaujantis M.Laukaitis, darbai laukuose prasideda jau balandžio pirmoje pusėje – pirma sėjamos ankstyvosios bulvės, vėliau – vidutinio ankstyvumo. Užaugusios jos iškart keliauja į parduotuves, tad sandėliai vasarą būna apytuščiai.

„Juos bulvės užpildo tik rugsėjo pabaigoje. Kad vartotojams patiektume kuo šviežesnį produktą, šioje srityje privalome nuolat tobulėti. Todėl investuojame į naujausiomis technologijomis aprūpintas saugyklas, kuriose reguliuojamas mikroklimatas: drėgmė, temperatūra, anglies dvideginio kiekis. Pasitempti mus skatina ir aukšti prekybos tinklo „Lidl“, kuriam tiekiame produkciją, reikalavimai. Pavyzdžiui, augalų apsaugos priemonių arba pesticidų likučių kiekis bulvėse, kurias pristatome į šį prekybos tinklą, turi būti tris kartus mažesnis, nei leistina pagal Europos standartą. Tai paskatino spartų inovacijų diegimą ūkyje“, – pasakoja ūkininkas.

Lyg antra duona

Šakių rajone M.Laukaitis valdo 450 ha ploto ūkį, kuriame augina įvairias daržoves ir grūdinius augalus, tačiau bene didžiausią plotą jame užima bulvės. Pasak ūkininko, bulvės yra vertingos daržovės, pasižymi vitaminų, mineralų ir maistinių medžiagų gausa. Jos taip pat nėra kaloringos, palyginti su duona, makaronais, ryžiais ar kitomis kruopomis, padeda sumažinti cholesterolio ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

M.Laukaičio teigimu, rinktis lietuviškas bulves yra ne viena priežastis: ir dėl įprasto skonio, ir dėl kokybės.

„Mūsiškėje virtuvėje yra daugybė iš bulvių gaminamų patiekalų, jos mums lyg antra duona. Tad kas geriau jas išaugins nei vietiniai? Mes žinome, kas patinka lietuviams: mėgstamiausios čia – kiek sukrentančios bulvės, puikiai tinkančios tradiciniams patiekalams: cepelinams, kugeliui ar bulviniams blynams. Palyginimui: vokiečiai pirmenybę teikia kietesnėms bulvėms, kurias išvirus, jų forma nepakinta – tokias lengviau supjaustyti tradicinėms vokiškoms bulvių salotoms. Kita vertus, rinkdamasis lietuviškas bulves gali būti užtikrintas ne tik tuo, kad jos bus skanios, bet ir jų kokybe: tai bus saugiai, naujausiomis technologijomis naudojantis užauginti produktai. Galiausiai, taip prisidedi prie lietuviško kaimo gyvybės“, – teigia M.Laukaitis.

Didesni kokybės reikalavimai

Apie sveikai užaugintas daržoves kalba ir „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento atstovė Laura Danilevičiūtė. Pristatant vaisius ir daržoves į prekybos tinklo centrinį sandėlį, atliekama jų kontrolė – priimama tik nustatytus kriterijus atitinkanti produkcija, patikrinama kiekviena atvežta partija.

„Rūpinamės ne tik parduodamų produktų išvaizda, bet ir kokybe – nepriklausomose akredituotose laboratorijose Vokietijoje ir Lenkijoje atliekami kokybės tyrimai. Jų dažnumas nustatomas pagal tai, kokiam rizikingumo laipsniui yra priskiriamas kiekvienas produktas“, – tvirtina L.Danilevičiūtė.

„Lidl“ šviežiems vaisiams ir daržovėms keliami reikalavimai yra vieni iš griežčiausių rinkoje – patvirtinti pesticidų likučių kiekiai negali viršyti trečdalio didžiausios leistinos, ES reglamentuose numatytos koncentracijos. Tyrimų rezultatai rodo, kad 92 proc. tirtų produktų aptikti veikliųjų medžiagų likučių kiekiai neviršijo šio skaičiaus. Taip pat itin didelė ir sunkiųjų metalų bei nitratų kontrolė.

„Mūsų partneriai, žinodami šiuos ir kitus griežtus reikalavimus, sugeba juos užtikrinti ir į parduotuves pristatyti aukščiausios kokybės daržoves“, – sako L.Danilevičiūtė.

Ji pažymi, kad visos daržovės, esančios „Lidl“ parduotuvėse, yra tiriamos akredituotose laboratorijose Vokietijoje ir Lenkijoje, siekiant įsitikinti, kad tiekėjai sėkmingai laikosi šių nurodymų.

„Geri rezultatai priklauso nuo pasirinktų partnerių – didžioji dauguma jų su mumis atsakingai dirba nuo pat „Lidl“ parduotuvių tinklo atidarymo Lietuvoje 2016 m. Jie taip pat turi įsidiegę gerosios žemdirbystės praktikos „Global G.A.P.“ (angl. Good Agricultural Practice) sertifikatą, kuris yra pripažįstamas tarptautiniu mastu. Jį turintys augintojai geba užtikrinti saugią ir tvarią žemės ūkio produkciją“, – kalba „Lidl“ atstovė.

Lietuva gali nukonkuruoti kokybe

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, pirkėjai labiau vertina vietos ūkininkų užaugintą produkciją, todėl prekybos centrai bendradarbiauja su jais. Šią tendenciją ji sako pastebinti jau ne pirmus metus. O pastaruoju metu,  per COVID-19 karantiną, ypač. Ir ne dėl to, kad dabar iš užsienio sunkiau atsivežti, o dėl didesnių kokybės garantijų.

Lietuviškos daržovės įvežtines gali nukonkuruoti kokybe.

Čia kiekvienas daržovių ūkis žinomas, niekas nenori susigadinti reputacijos, o kas ir kokios kokybės užaugino iš Pietų Europos importuotas daržoves, dažnai informacija nepasiekiama. Be to, anot Z.Cironkienės, nustačius, kad lietuviška produkcija bent kiek neatitinka nustatytų standartų, visą krovinį labai lengva grąžinti tiekėjui atgal.

„Aišku, sudėtingiausia mūsų augintojams užauginti pirmąjį pavasario derlių, – „Kauno dienai“ sakė Z.Cironkienė. – Jie investuoja tikrai daug, bet visada sunku konkuruoti kaina su įvežtine pertekline Pietų valstybių produkcija, nes ji jau ne ankstyvoji, pigesnė. Pradėjus skinti pirmąjį agurkų, pomidorų, salotų derlių, užauginus šviežių bulvių, jie importines daržoves gali nukonkuruoti tik kokybe ir tikėtis vartotojų lojalumo.“

Ridikai, bulvės, kopūstai, burokėliai – tik kelios daržovės, kurios gali pagelbėti saugant sveikatą ir atsikratant įvairių negalavimų. Anot A. Polenino, iš daržovių galima gaminti ne tik įvairius patiekalus, bet ir gydomuosius kompresus ar kitas natūralias priemones, kurios liaudies medicinoje naudojamos jau daugybę metų. Jis siūlo kelis būdus, kaip atskleisti gydomąją daržovių galią.

Ridikai – nuo peršalimo viruso

Anot A. Polenino, juodųjų ridikų sultys su medumi arba cukrumi virsta itin vertingu sirupu. „Smulkiai supjaustykite šviežią juodąjį ridiką, suberkite gabalėlius į indą, pabarstykite cukrumi arba įdėkite medaus ir palikite per naktį. Kitą dieną turėsite produktą, kuris padės gydyti kosulį, peršalimo ligas, taip pat gerins virškinimą. Užtenka išgerti po šaukštą per dieną, po valgio“, – sako ekspertas. Rudenį jis pataria išsispausti ridikų sulčių, sumaišyti su medumi ir tokio sirupo visada turėti šaldytuve. Tai bus puiki prevencinė priemonė nuo rudenį kimbančių virusų.

Burokėliai stabdo kraujavimą

Nedidelės žaizdelės ar nubrozdinimai gyja greičiau, jeigu ant jų uždedamas tarkuotų burokėlių kompresas. Burokėlių sultyse suvilgytas vatos gabalėlis padės greitai sustabdyti kraujavimą.

O kosuliui malšinti A. Poleninas siūlo paprastą receptą – šviežius burokėlius nulupti, sutarkuoti, tada į masę įpilti šiek tiek vandens ir penkiolika minučių pavirti ant mažos ugnies. „Masę atvėsinkite ir nukoškite. Šis sirupas gerai malšina kosulį – gerkite po šaukštą kelis kartus per dieną“, – pataria maisto gamybos ekspertas.

Bulvės gydo kosulį ir gali padėti, kai išsiplėtusios kojų venos

Su lupena virtas bulves žmonės nuo seno naudoja inhaliacijoms. Kai ką tik išvirusios bulvės dar garuoja, reikia pasilenkti virš atidengto puodo ir kvėpuoti šiltais garais. Tai padeda sušvelninti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus.

Kompresai sumažina patinimus ir malšina skausmą.

Dar viena priemonė kosuliui gydyti – šiltas kompresas iš virtų bulvių. „Išvirkite bulvę su lupena. Sutrinkite dubenyje įmaišydami šaukštą aliejaus. Šiltą košelę sudėkite į audinį ir dėkite ant krūtinės. Laikykite, kol kompresas atvės. Geriausia šią procedūrą daryti prieš miegą, tačiau tik tada, kai nėra pakilusi temperatūra“, – teigia A. Poleninas.

Šviežių, sutarkuotų bulvių sulčių kompresas gali būti naudojamas, kai kamuoja išsiplėtusios kojų venos. Šviežių tarkuotų bulvių tyrelė taip pat padeda gydyti miežį – akies voko krašto riebalinės liaukutės uždegimą. Kompresą ant akies reikėtų palaikyti maždaug dešimt minučių.

Kopūstų lapai malšina skausmą ir patinimus

Turėti namuose šviežią baltagūžį kopūstą, anot A. Polenino, visada pravartu ne vien tik dėl gardžios sriubos ar balandėlių. „Kopūstų lapų kompresai – itin paprastas, bet veiksmingas būdas, padedantis nuo negalavimų. Kompresai sumažina patinimus ir malšina skausmą, kurį sukelia artritas, poliartritas, reumatas“, – sako A. Poleninas.

Pašnekovo teigimu, pasidaryti kompresą iš kopūstų lapų yra labai paprasta. Tereikia nuplauti ir nusausinti lapą, iš lapo išpjauti kietąją ir storąją dalį, tada likusią dalį įvynioti į audeklą ir švelniai pamušti, pakočioti, kad pradėtų sunktis sultys. Kopūstų lapų kompresą ant skaudamos vietos galima laikyti visą naktį.

„Pirkėjai visuomet mieliau renkasi šviežias daržoves ir laukia jų sezono pradžios. Šiemet per 8 metų mėnesius jau pardavėme beveik 6 tūkstančius tonų šviežių daržovių, arba 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu“, – sako Vilma Drulienė, „Maximos“ komercijos vadovė.

Vis dėlto nors vaisių ir daržovių paklausa nuolat auga, o mums jau nebereikia galvoti, iš kur jų gauti, Sveikatos ministerijos duomenys rodo, kad šviežių vaisių, uogų ir daržovių Lietuvos gyventojai vis dar valgo per mažai ir per retai.

Šviežias daržoves, išskyrus bulves, šalyje kasdien vartoja tik kas trečias suaugęs gyventojas, o vidutiniškai per dieną suaugusieji suvartoja tik 260 gramų daržovių ir vaisių, kai Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama kasdienė norma yra bent 400 gramų.

Pardavimai patvirtina tai, kad esame bulvių mylėtojų šalis, tą rodo ir prekybos tinklo „Maxima“ statistika.

„Bulvės yra perkamiausios daržovės mūsų prekybos tinkle. Galima sakyti – absoliučios lyderės. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais jas vejasi lietuviški trumpavaisiai agurkai, lietuviški baltagūžiai kopūstai, lietuviški pomidorai, morkos, svogūnai ir paprikos. Tokioms tendencijoms įtakos turi šviežių daržovių sezonas ir, žinoma, mažesnės kainos“, – komentuoja V. Drulienė.

Už baltagūžius kopūstus rugsėjo pradžioje, palyginti su rugpjūčiu, „Maximos“ klientai mokėjo 15 proc. mažiau, lietuviškų bulvių kaina sumažėjo beveik 30 proc. Tuo metu lietuviški burokėliai atpigo 35 proc., morkos – 25 proc., o agurkų kaina mažėjo beveik du kartus. Už raudonas saldžiąsias paprikas buvo mokama vienu euru mažiau. Jų kilogramas kainavo 1,88 Eur rugsėjo 14 dieną.

Nuo metų pradžios „Maximos“ parduotuvių tinkle klientai įsigijo daugiau nei 36 tūkstančius tonų įvairių daržovių.

Idėja auginti salotas V. Nagreckiui gimė dar gyvenant Danijoje. Pradžia, anot jo, nebuvo tokia sunki, kaip daugeliui, kadangi visi salotų auginimo procesai jau buvo sudėlioti iš anksto.

„Į Lietuvą grįžome 2012 metų rudenį ir iš karto pradėjome intensyviai ruoštis daržovių auginimui. Sekėme geriausių Europos ūkių pavyzdžius, todėl turėjome viziją, kaip viskas turėtų atrodyti. Žinojome sistemą, todėl nieko nelaukę ėmėmės darbo“, – apie savo verslo pradžią pasakojo salotinių daržovių ūkio įkūrėjas V. Nagreckis.

Visada vadovaujamės principu: jei pats nepirktum tokio produkto – jis turi būti išimtas.

Salotų šviežumas priklauso nuo orų ir laikymo sąlygų

Pasak ūkininko, salotų kokybę itin lemia permainingos orų sąlygos. Jis sako, kad salotoms netinkamos nei labai karštos, nei lietingos vasaros. Idealus atvejis – saulės spindulių šiluma su protarpiais pasirodančiu lietumi.

„Orai ypatingai lemia daržovių kokybę. Geriausias oras salotų augimui yra 25 laipsniai šilumos, kai šilta, šviečia saulė, kuri „pasimaišo“ su lietumi. Tuomet ir kokybišką daržovę užauginti lengviau. Kalbant apie daržovių šviežumą, salotos turi būti laikomos vėsumoje, kitu atveju jos netrukus apvysta, pradeda juoduoti“, – savo patirtimi dalinasi verslininkas.

Žinodamas, kad „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse daržovės ir vaisiai yra laikomi tinkamai, atitinka aukščiausius kokybės standartus ir visada išlieka švieži, ūkininkas salotines daržoves čia tiekia nuo pat savo verslo įkūrimo pradžios.

„Kiekviena prekių partija yra atidžiai ir atsakingai patikrinama vadovaujantis mūsų  prekių kontrolės katalogu, kuriame yra aiškiai apibrėžta mūsų vaisių bei daržovių asortimento patikrinimų apimtis ir kriterijai. Švieži vaisiai bei daržovės mūsų parduotuves kasdien pasiekia dar šioms neatsidarius ir juos kas valandą perrenka už kokybę iš šviežumą atsakingas konkrečios pamainos darbuotojas, vadinamas šviežumo koordinatoriumi. Jei aptinkama pažeistų, jie iš karto išimami iš prekybos. Visada vadovaujamės principu: jei pats nepirktum tokio produkto – jis turi būti išimtas“, – įsitikinęs „Lidl“ prekybos centro Kokybės departamento vadovo pavaduotojas Karolis Lebednikas.

Mes kartu su savo verslo partneriais siekiame tikslo, kad vaisiai bei daržovės būtų auginamos be pesticidų.

„Lidl“ kokybės standartai reikalauja daugiau pastangų

Norint tiekti daržoves „Lidl“ prekybos parduotuvių tinklui, pasak verslininko, reikia kaip reikiant pasistengti. Daržoves tiekiantys ūkiai privalo turėti tarptautinį GLOBAL G.A.P. sertifikatą, įrodantį gerąją ūkininkavimo praktiką, tausojančią aplinką. Pasak V. Nagreckio, norint gauti tokį sertifikatą, reikia atitikti daugybę keliamų reikalavimų.

„Atvykę į Lietuvą, nuo pat pradžių su žmona Irma žinojome, kad norėsime atitikti aukščiausios kokybės standartus ir gauti GLOBAL G.A.P. sertifikatą, o jį, kaip žinia, gauti yra itin sudėtinga. Pirmą kartą jam ruošėmės labai ilgai ir sunkiai, kol praėjome visus kokybės bei saugumo reikalavimus. Kitus kartus buvo daug lengviau, mat jau viską žinojome, tačiau kiekvienais metais reikia stengtis“, – pasakojo kasmet iš naujo GLOBAL G.A.P. sertifikatą turintis gauti ūkininkas.

„Lidl“ nuotr.

Vienas iš reikalavimų, kurį „Lidl Lietuva“ jau nuo 2018 m. pavasario paskelbė kaip vieną iš pagrindinių nuostatų savo vaisių ir daržovių pirkimo strategijoje, tai pesticidų likučių mažinimas.

„Mes kartu su savo verslo partneriais siekiame tikslo, kad vaisiai bei daržovės būtų auginamos be pesticidų. Atitinkamai, „Lidl“  specifikacijos vertės, susijusios su pesticidais ir kitomis žmogaus organizmui kenksmingomis medžiagomis vaisiuose bei daržovėse, negali viršyti trečdalio didžiausios leistinos pesticidų koncentracijos. Kaip ir kitiems vaisiams bei daržovėms, salotose turi būti užtikrinami mūsų specifikacijose nurodyti reikalavimai, stebimi pesticidų, nitratų ir sunkiųjų metalų kiekiai“, – teigia „Lidl“ Kokybės departamento vadovo pavaduotojas.

Be žmogaus indėlio – nebūtų ir gerų rezultatų

Nors dabar V. Nagreckio ūkyje įdiegti pažangūs daržovių laistymo, auginimo, derliaus nuėmimo, prekinio paruošimo technologiniai sprendimai, verslininkas teigia, kad žmogaus indėlis šiame versle yra labai svarbus.

„Dabar ūkyje prie salotų dirba apie 70 žmonių. Nors ir turime daug specialių ūkio darbams skirtų įrenginių, be žmogaus indėlio – negalėtume pasiekti tokių gerų rezultatų, nuolat siekti aukščiausios kokybės ir atitikti visų keliamų reikalavimų bei gauti tarptautinio GLOBAL G.A.P. sertifikato. Skirtingos salotos reikalauja skirtingos priežiūros, todėl reikia darbuotojų, išmanančių šią sritį, o jų ne visada taip paprasta rasti“, – sako V. Nagreckis.

Karštomis vasaros dienomis gaivina agurkai

Anot prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, kalbant apie daržoves, vasaros pirkėjų favoritai – agurkai ir pomidorai. „Šį sezoną galime pasidžiaugti, nes bazinių daržovių – agurkų ir pomidorų – kainos, lyginant su ankstesniais metais, krito. Pavyzdžiui, agurkų kainos sumažėjo net 30 proc., o tai natūraliai padidino jų paklausą ir populiarumą tarp pirkėjų. Juk agurkai vasarą – nepamainomas ingredientas: pradedant šaltibarščiais, baigiant saldžiojo deserto vaidmeniu, derinant juos su sūriu ir medumi“.

Pasak atstovės, nors vaisių ir daržovių kainoms paprastai didžiausią įtaką turi gamtinių sąlygų veiksniai, sezoniškumas bei derliaus gausa, Lietuvos augintojai agurkus augina šiltnamiuose, kuriuose gali reguliuoti drėgmės kiekį priklausomai nuo poreikio, t. y. lietaus stygius jų neveikia taip, kaip kitų daržovių kultūrų, kurios auginamos lauke.

Populiariausi, anot B. Čaikauskaitės, yra tradiciniai, lietuviški trumpavaisiai agurkai: „Iš visų praėjusiais metais parduotų agurkų net 65 proc. sudarė būtent trumpavaisiai, vietos augintojų užauginti agurkai“.

Lyderių pozicijų neužleidžia pomidorai ir bulvės

Šiltojo sezono metu pirkėjų krepšelius tradiciškai papildo ir kitos daržovės. Tarp perkamiausių, B. Čaikauskaitės teigimu, – pomidorai, bulvės.

„Jau keletą metų iš eilės pirkėjus džiugina tolydžio mažėjančios pomidorų kainos. Dėl šios priežasties jų pardavimai yra ūgtelėję. Tiesa, daugiausiai vasaros metu vis dėlto nuperkama šviežių lietuviškų bulvių. Tai – laiko patikrinta, tautiečių visus metus itin mėgstama daržovė, tačiau šviežio derliaus bulvės visuomet sulaukia ypatingo dėmesio“, – įsitikinusi B. Čaikauskaitė.

Vaisių kainos palankios pirkėjams

Dėkingas saulėtų dienų skaičius šiais metais padovanojo ir gausų vaisių asortimentą. B. Čaikauskaitės teigimu, didžioji dalis vaisių kainų krito.

„Šiemet pirkėjai tokių vaisių kaip kriaušės, obuoliai, vynuogės, ankstyvieji kaulavaisiai, pavyzdžiui, slyvos, gali įsigyti kur kas palankesnėmis kainomis nei ankstesniais metais. Tuo tarpu kitų mėgstamų vasaros sezono vaisių – arbūzų, melionų, apelsinų – kainos išliko stipriai nepasikeitusios“, – teigia prekybos tinklo komunikacijos vadovė.

Pirkėjai jau gali įsigyti šviežių daržovių

Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, šviežias derlius visuomet yra nekantriai laukiamas pirkėjų, tačiau jo pasirodymas labai priklauso nuo gamtinių sąlygų. O jos šiemet buvo palankios ir jau nuo šiandien pirkėjai gali įsigyti per žiemą taip išsiilgtų šviežių daržovių – salotų, laiškinių svogūnų, ridikėlių, morkų, bulvių ir kitų daržo gėrybių.

„Visuomet stengiamės būti pirmieji ir savo pirkėjams pasiūlyti įsigyti šviežio derliaus daržovių kiek įmanoma anksčiau. Šiemet pavasarinės gėrybės pasirodė sulig pavasario pradžia, pirmąją kovo savaitę, todėl jau dabar galime pasiūlyti platų asortimentą. Pirkėjai jų visuomet labai laukia ir noriai perka, tad šviežio derliaus pardavimai kasmet išauga apie penktadalį“, – teigia B. Čaikauskaitė.

Jos teigimu, tradiciškai pavasarinio derliaus pirmiausia sulaukia pietinės šalys. „Didžioji dalis šiųmečių daržovių atkeliavo iš saulėtosios Italijos – ten gamtinės sąlygos yra palankesnės, o šiltesnis klimatas leidžia greičiau joms sunokti, tad mūsų pirkėjai šviežių daržo gėrybių gali įsigyti dar prieš pasirodant lietuviškam derliui“, – tikina B. Čaikauskaitė.

Į lėkštes grįžta spalvos

B. Čaikauskaitės teigimu, po ilgai besitęsiančio šaltojo sezono lietuviai labiausiai būna išsiilgę žalių lapinių salotų.

„Tikrai juntame, kad vos nutirpus sniegui ir lentynose pasirodžius šviežiam derliui, didžiulio susidomėjimo sulaukia žalialapės salotos. Bene populiariausios yra „Gentile“ salotos, žavinčios ne tik traškiu skoniu, bet ir žalsvomis lapų bangelėmis. Nuo jų neatsilieka „Lollo Rosso“ salotos, kurių skonis yra gaivus, o krašteliai paryškinti raudoniu. Apskritai, po žiemos žmonės ilgisi spalvų lėkštėje, todėl salotas gardina šviežiais ridikėliais, vynuoginiais pomidoriukais, šviežiais svogūnais ar morkomis. Taip pat šokteli susidomėjimas prieskoninėmis žolelėmis, kurias naudoja tiek patiekaluose, tiek kaip aromatingą pagardą salotoms“,  – pastebi B. Čaikauskaitė.

Pirkėjai noriai perka ne tik šviežius žalumynus, tokius kaip krapai, petražolės, laiškiniai česnakai, bet vis dažniau renkasi supermaistu vadinamus kviečių, saulėgrąžų ar žirnių daigus bei įvairius želmenis.

„Sveikos gyvensenos populiarumas auga, žmonės ieško ne tik įdomių ir skanių receptų, bet ir sveikatai palankaus maisto, kuris suteiktų po žiemos taip trūkstamos energijos ir vitaminų“, – įsitikinusi B. Čaikauskaitė.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais parduotuvėse pirkėjai dažniau sustodavo prie šviežių vaisių ir daržovių lentynų. Prekybininkų duomenimis, prekyboje pasirodžius šviežio, šių metų derliaus daržovėms, ženkliai šoktelėjo jų pardavimai.

Tradicinių daržovių daugiau nuperkama vidutinio dydžio šalies miestuose, tuo metu didmiesčių gyventojai lentynose dažniau ieško egzotinių skonių, rašoma pranešime spaudai.

Kelių pastarųjų metų prekybos duomenys rodo, jog daržovių paklausa labiausiai išauga kovo viduryje, kai parduotuvių lentynose pasirodo pirmasis šviežių pavasario daržovių derlius. Tuomet, priklausomai nuo daržovių rūšies, jų parduodama nuo kelių procentų iki kelių kartų daugiau.

Lietuviai tradiciškai gausiausiai perka bulves, agurkus, pomidorus, morkas ir kopūstus. Šios daržovės labiau paklausios šalies regionuose, o didmiesčių gyventojai vis dažniau išbando egzotinius – artišokų, smidrų, saldžiųjų bulvių, savojinių kopūstų – skonius. Egzotinių daržovių paklausa vien tik sostinėje šiais metais šoktelėjo beveik 40 proc.

Tradicinės salotos virtuvėje taip pat vis dažniau keičiamos romaninėmis – iš Viduržiemio jūros šalių atkeliaujančiomis egzotiškomis salotomis ar salotų mišiniais. Pastaraisiais metais daugiausiai įvairių salotų nuperkama Panevėžyje. Šiame mieste salotų populiarumas šiemet išaugo  beveik ketvirtadaliu.

Ankstyvas pavasaris džiugina Suomijos bulvių augintojus. Pirmosios suomiškos bulvės jau pasodintos rekordiškai anksti, pačioje kovo pradžioje, mažoje vietovėje Vakarų Suomijos salyne. Šviežios Suomijoje užaugintos bulvės vertinamos kaip ypatingas gardumynas, o kilogramas ankstyvųjų suomiškų bulvių paprastai kainuoja apie 20 eurų (70 Lt).

Ledų pardavimo sezonas Suomijoje tradiciškai prasideda, sakytume, dar gilią žiemą, sausio viduryje, ir tęsiasi iki rugpjūčio pabaigos. Populiariausi išlieka šalyje iš vietinių žaliavų pagaminti ir svarbiausio suomiško skonio – saldymedžio – ledai, kurių taip nesupranta užsieniečiai.

Įvedus saldumynų mokestį ir pakilus kainai, ledų parduodama beveik penktadaliu mažiau, bet vis tiek pagal ledų suvartojimą suomiai pasaulyje treti po JAV ir Australijos. Kiek atšilus, Suomijos miestų gatvėse vėl bus atidaryta apie 500 kioskų, kuriuose bus prekiaujama tik ledais.

Vyriausybė ketina didinti mokesčius

Pagal ankstesnes Finansų ministerijos ir bankų prognozes, Suomijos ūkis šiemet turėtų augti 0,8 proc. Bet, vertinant dabartinę situaciją, tikimasi ne didesnio kaip 0,5 proc. augimo. Suomijoje rengiamasi imtis griežtesnių priemonių mažinant biudžeto išlaidas daugiau, nei buvo planuota.

Suomijos premjeras Jyrki Katainenas kalba apie būtinybę kuo skubiau biudžeto išlaidas sumažinti 3–4 mlrd. eurų ir tokiu būdu mažinti valstybės skolą. Daug diskusijų kyla dėl terminų. Siūloma išlaidas mažinti palaipsniui. Per griežtos priemonės gali skaudžiai atsiliepti vos pradedančiam atsigauti šalies ūkiui. Vyriausybės tikslas – išsaugoti gerovės valstybę ir Suomijos konkurencingumą.

Suomijos vyriausybė, į kurios sudėtį įeina šešių partijų atstovai, turės apsispręsti ir dėl mokesčių kėlimo. Daug diskutuojama, ar verta vėl kelti gamybos ir pridėtinės vertės mokestį, kuris ir taip sudaro 24 proc. Kai valstybės išlaidos yra daug didesnės už pajamas, svarstomi ir valstybės turto privatizavimo klausimai. Konkrečių veiksmų programa turi būti pateikta kitą savaitę.

Pasigendama gerų idėjų

Kaip Suomijos vidaus problemos, dažniausiai minima sumažėjęs vartojimas, sumenkusi perkamoji galia ir viešojo sektoriaus mažinimas. O lemiami išoriniai veiksniai susiję su euro zonos ir bendra pasaulio situacija, ypač Rusijoje ir Ukrainoje. Tarptautinių organizacijų ekspertai be tokių dalykų, kaip visuomenės senėjimas, darbo vietų mažėjimas, akcentuoja ir tai, kad pastaruoju metu Suomijai tiesiog trūksta gerų idėjų.

Sudėtinga Suomijos pramonės padėtis, ypač elektros, elektronikos ir metalo. Čia apyvarta mažėjo labiausiai. Sumažėjo ir eksportas, ir apyvarta šalies viduje. Nors statybų srityje šioks toks atsigavimas jaučiamas, bet, palyginti su ankstesniais metais, apyvarta mažesnė. Suomijos statistikos departamentas praneša, kad ir eksportas, ir importas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stipriai sumažėjo: eksportas – 9 proc., importas – 7 proc.

Nors praėjusių metų pradžioje buvo keli dideli laivų statybos užsakymai, kurių vertė – 175 mln. eurų, taip pat įskaičiuojamas lėktuvų ir laivų importas, vis dėlto bendra padėtis sudėtinga.

Kas antras suomis moka nacionalinio transliuotojo mokestį

Suomijos nacionalinio transliuotojo finansavimui skirto mokesčio šiais metais surinkta 8 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau nei praėjusiais metais. Kas antras Suomijos gyventojas (arba 2,5 mln. žmonių) moka maksimalų 143 eurų (beveik 500 Lt) dydžio mokestį. Šio mokesčio, kaip ir kitų, dydis priklauso nuo pajamų.

Jis privalomas įmonėms ir visiems Suomijos gyventojams, sulaukusiems 18 metų, net jei jie ir nesinaudoja nacionalinio transliuotojo paslaugomis. Jei asmenų metinės pajamos nesiekia 7,5 tūkst. eurų, mokesčio mokėti nereikia. Nacionalinio transliuotojo mokestis pakeitė iki 2013 m. buvusį vadinamąjį televizijos mokestį, kurį turėjo mokėti namų ūkiai, turintys televizorių.