Atvažiuoja pasižiūrėti darbų
"Per dieną pro kylančią bažnyčią pravažiuoja apie pusšimtį lengvųjų automobilių: žmonės sustoja, pasižiūri, kas naujo padaryta, pasidaro nuotraukų", – pasak Kulautuvos ir Paštuvos parapijų klebono Antano Gražulio SJ (vienuolio jėzuito), parapijiečiai bažnyčios statybomis labai domisi ir laukia naujų maldos namų.
Rugsėjį pašventinti Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos Vardo bažnyčios pamatai, pradėjo kilti mūrinės sienos. Naujoji bažnyčia kyla miestelio pakraštyje, tarp pušų tarpukariu iškilusios medinės bažnyčios vietoje. Senoji bažnyčia su unikaliais, iš medžio drožinėtais paveikslais prieš šešerius metus sudegė. Nuo to laiko kurortinio miestelio tikintieji glaudžiasi laikinuose maldos namuose ir laukia bažnyčios atstatymo.
Prieš pradedant statybas, du senosios bažnyčios reliktai – apanglėjęs kryžius ir gaisro nuniokota Mergelės Marijos skulptūra buvo perkelti į kairįjį šventoriaus šoną, šalia išlikusios medinės varpinės.
"Statyba prasidėjo šiek tiek vėluojant: užtrukome, kol galutinai suderinome projektą, leidimus. Atlikome žemės darbus, demontavome senuosius pamatus, išliejome naujus. Šiuo metu jau esame pastatę kapitalines sienas iki pat stogo", – pasakojo rangos darbus atliekančios bendrovės "Ekoilas" vykdomasis direktorius Robertas Juknevičius.
Iš pradžių planuota naująją, didesnę (301 kv. m), bažnyčią statyti iš dalies ant senojo pamato. Tačiau, pasak R.Juknevičiaus, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad senieji pamatai yra techniškai netinkami. Senuosius pamatus teko visiškai demontuoti ir išlieti naujus.
R.Juknevičius (kairėje), A.Gražulis ir bendrovės "Ekoilas" vadovas Albinas Jasas tikisi, kad naujosios bažnyčios stogas bus uždengtas dar šiemet.
Deimanto formos stogas
Naujosios bažnyčios projektą parengė architektų grupė, vadovaujama Dariaus Jakubausko.
Šventovės ašis nukreipta iš rytų į vakarus, o visą siluetą užbaigia šviesos bokštas, simbolizuosiantis Mergelės Marijos karūnavimą. Chorui skirtas balkonas, šoninėse navose suprojektuota koplyčia ir krikštykla. Pagrindinėje ašyje – altorius, šalia jo – sakykla ir kunigų sėdės.
"Bažnyčios vaizdą architektai derino prie išlikusios senosios varpinės: bus atkartota jai ir senajai bažnyčiai buvusi būdinga deimanto formos stogo konstrukcija. Bažnyčia bus mūrinė – medžio neimituosime. Likusi dalis – stogas, arkos bus mediniai, gelžbetonio nenaudosime", – atskleidė rangovų atstovas.
Šiuo metu "Ekoilo" atstovai laukia medienos stogo konstrukcijoms. "Tiekėjai – užsienio įmonės, dalis konstrukcijų gaminamos Estijoje. Jei tiekėjai nevėluos, iki Naujųjų metų stogą tikimės sumontuoti. Pirmąjį statybos darbų etapą tikimės užbaigti iki Naujųjų metų, o paskui viskas priklausys nuo finansavimo", – pasak R.Juknevičiaus, antrajam etapui lieka išorės ir vidaus apdailos darbai, langų, šildymo sistemos, elektros instaliacijos įrengimas.
Juokavau, kad mūsų darbas šiuo atveju buvo kaip išminuotojo: vienas netikslus judesys – ir viskas sunaikinta.
Pirmojo etapo darbus 100 tūkst. eurų parėmė Kauno rajono savivaldybė. Visa bažnyčios statybos darbų sąmata – 650 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad antrojo etapo darbai kainuos apie 350 tūkst. eurų.
Renka aukas statybai
"Dievui laiminant mes ją pastatysime", – skelbia užrašas informaciniame stende prie šventoriaus tvoros. Paklaustas, kada bažnyčios statyba bus baigta, kunigas tik skėsteli rankomis: "Kitais metais tuo pačiu laiku turbūt jau galėsime atsakyti į šį klausimą." Pasak jo, viskas priklauso nuo finansų: "Bažnyčia – ne šiaip koks namas, greitai nepastatysi. Antrajam statybos darbų etapui lėšų kol kas turime labai nedaug."
Nedidelės parapijos atstovai lanko Kulautuvos tikinčiuosius ir renka aukas. A.Gražulio žodžiais, per savaitę tokiu būdu surinkta 1 tūkst. eurų. Prisideda ir kitų parapijų tikintieji: pirmą gavėnios sekmadienį visų Kauno arkivyskupijos parapijų bažnyčiose surinktos aukos (22 tūkst. eurų), per atlaidus Šiluvoje surinktos tikslinės aukos (13,5 tūkst. eurų) skirtos šios bažnyčios statybai. "Viena parapijietė, 92 metų močiutė, paaukojo tūkstantį eurų. Sako: penkerius metus taupiau – noriu paaukoti mūsų bažnyčiai. Kiti tikintieji mažesnėmis aukomis, tačiau taip pat prisideda, – pasak klebono, labiausiai šventovės statybą linkę paremti kuklias pajamas gaunantys pensininkai. – Visiems aukotojams esame dėkingi ir žingsnelis po žingsnelio judame pirmyn."
Atstačius bažnyčią apanglėję kryžius, Mergelės Marijos skulptūra ir senoji medinė varpinė šventoriuje išliks. "Žmonėms, ypač tiems, kurie tą bažnyčią gesino, išnešė kryžių ir Motinėlę Mariją, jie yra labai labai brangūs", – užsiminė kunigas.
Kulautuvos bažnyčia yra antra po gaisro atstatoma šventovė Kauno rajone. Prieš trejus metus tikinčiųjų bendruomenės, rėmėjų ir savivaldybės pastangomis iš pelenų pakilo Paštuvos Šv.Barboros bažnyčia.
Pastačius naują bažnyčią apanglėję kryžius, Mergelės Marijos skulptūra ir senoji medinė varpinė šventoriuje išliks.
Restauruota arba užkonservuota
Kitame Nemuno krante tęsiami Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios restauravimo darbai. Pirmasis jų etapas baigiasi – daugelis atidengtų sienų tapybos fragmentų restauruoti arba užkonservuoti. Tačiau, pasak Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Rakauskaitės, bažnyčios tvarkybos darbų metu buvo rasta naujų sienų tapybos piešinių fragmentų. Tikimasi, kad restauratoriai prie gotikos šedevru vadinamos bažnyčios sienų vėl prisilies pavasarį.
"Bažnyčioje matome vėlyvąją, XVI a., gotiką, kuri savo stiliumi, maniera ir motyvais labai panaši į vokiečių gotiką. Tai buvo labai puošni gotika. Pagal tai, kas išliko, matyti, kad bažnyčios vidus buvo gausiai dekoruotas sienų tapyba: sienos nuo viršaus iki apačios buvo ištapytos", – sakė restauratorių grupės vadovė architektė-restauratorė Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė.
Vilnietė prisipažino, kad ši bažnyčia jau seniai žadino jos smalsumą: plaukiant ar važiuojant pro šalį, vis sukirbėdavo mintis: kas gi ten, šios grakščios šventovės viduje?
Ant bažnyčios sienų restauratoriai aptiko ir atkūrė dalį strėlės, bažnyčios bokštus, vyro ir moters portretus, augalinio motyvo fragmentus. "Prie Nemuno stovinčią bažnyčią ne kartą plovė potvynių vanduo, todėl sienų dekoras labai sugadintas – išlikę tik jo trupiniai, nedideli motyvų fragmentukai, taškiukai. Tačiau ir šie sienų tapybos radiniai, šios detalės yra labai reikšmingos, nes šio laikotarpio sienų tapybos labai mažai išlikę. Juk vis dėlto tai yra seniausia buvusios Žemaičių vyskupijos mūrinė bažnyčia, – apie atkurtų piešinių svarbą užsiminė pašnekovė. – Mūsų pastangomis daug fragmentų tapo labiau įskaitomi. Atsidengė naujos detalės ir pasipildė anksčiau rasti motyvai."
Atkurta ir dešimt nutapytų vadinamųjų konsekracijos (šventinimo) kryžių. Tokių kryžių paprastai būna dvylika. Pasak N.Šarkauskaitės-Šimkuvienės, devyni konsekracijos kryžiai yra iš XIX a. pirmojo ketvirčio, vienas (esantis po choru) – greičiausiai baroko laikotarpio. Neišlikusius du kryžius manoma buvus ant 1946 m. didžiulio ledonešio apgriautos presbiterijos sienos.
Iškilo anksčiau, nei manyta
Bažnyčios fundatoriai – buvusi itin įtakinga, turtinga Sapiegų giminė. "Paprastai rašoma, kad bažnyčia statyta XVI a. antroje pusėje, tačiau dabar yra palyginti daug duomenų ir moksliniai tyrimai tai patvirtina, kad bažnyčia iškilo XVI a. pradžioje, ir jos fundatorius greičiausiai buvo Jonas Sapiega. Su juo siejama miestelio (Sapiegiškio) istorija. Manytina, kad J.Sapiegos sūnus Povilas Sapiega tik tęsė bažnyčios statybos fundavimo darbus, o ne juos pradėjo", – aiškino architektė-restauratorė. Pašnekovės žodžiais, J.Sapiega – tas pats turtingos ir įtakingos lietuviškos giminės atstovas, kuris XV a. pabaigoje pastatė ir labai panašią į Zapyškio Šv. Dvasios bažnyčią Kodenyje (kaime Lenkijos rytuose, Liublino vaivadijoje – red. past.).
Bažnyčia – ne šiaip koks namas, greitai nepastatysi. Antrajam statybos darbų etapui lėšų kol kas turime labai nedaug.
Pasak N.Šarkauskaitės-Šimkuvienės, ankstyvesnę bažnyčios statybos datą patvirtina ir tai, kad architektūriškai Zapyškio šventovė labai artima Kauno Šv.Gertrūdos bažnyčiai: "Jos tarsi seserys. Šv.Gertrūdos bažnyčia statyta XV a. antroje pusėje, o XVI a. viduryje paaukštintas bokštas. Atlikti tyrimai rodo, kad ir šios bažnyčios statybai naudotos plytos, ir jos planas, architektūrinės detalės yra labai artimos Zapyškio bažnyčiai. Plytos – tiesiog identiškos. Dažnai ten, kur buvo statoma bažnyčia, iškildavo ir plytinė. Tačiau Sapiegoms, matyt, patogiau buvo plytas plukdytis iš Kauno, nei statyti plytinę šalia."
Pašnekovės žodžiais, kitos gotikinės Kauno bažnyčios – Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia, Šv.Jurgio Kankinio bažnyčia su vienuolynu – savo architektūra taip pat labai artimos Zapyškio bažnyčiai.
N.Šarkauskaitės-Šimkuvienės teigimu, ir Zapyškio bažnyčios sienų tapyba leidžia daryti išvadas, kad šventovės sienos iškilo greičiausiai XVI a. pirmoje pusėje. Katalikų bažnyčios Tridento susirinkime 1545 m. priimti labai griežti nutarimai, pagal kuriuos bažnyčiose galėjo būti vaizduojami tik religiniai siužetai. O šiuo atveju matome, kad motyvai buvo ir pasaulietiniai, ir religiniai.
Piešiniai vos laikėsi
Pašnekovės žodžiais, du sienų tapybos motyvai labai svarbūs. Tai motyvas su bokštu, taip pat vyro ir moters portretai: "Pagal ikonografinį piešinį, matyti, kad tai yra sienų tapyba iki 1530–1540 m. Piešinys plokščios formos, kontūras apvestas linija, savarankiškos kompozicijos. Be to, tie piešiniai išdėstyti neutraliame fone. Juntama ryški Bizantijos įtaka: ikonose piešinys buvo įrėžiamas, tarsi įspaudžiamas. Čia – lygiai taip pat. Iš pradžių to nebuvo matyti, nes viskas buvo uždažyta. Kai restauratoriai pradėjo atidengti, viskas išryškėjo." Architektės-restauratorės žodžiais, tiek mažai buvo išlikę vyro portreto piešinio, kad jo veidas pasimatė tik apšvietus jį atitinkamu kampu.
"Kalbant apie visą bažnyčios gotikinę tapybą, jos piešiniai buvo labai atšokę, atsisluoksniavę nuo mūro ir vos vos laikėsi. Kai kur tinkas nubyrėdavo kaip smėlis. Turėjome dirbti labai atsargiai: vienas krustelėjimas, ir galėjome prarasti visą piešinį, bendrą kompozicijos suvokimą. Juokavau, kad mūsų darbas šiuo atveju buvo kaip išminuotojo: vienas netikslus judesys – ir viskas sunaikinta", – darbo ypatumus atskleidė restauratorė. Kitais metais ji su kolegomis tikisi į bažnyčią sugrįžti.
Bažnyčios restauravimo ir aplinkos sutvarkymo projektas, kurio vertė – apie 2 mln. eurų, susideda iš dviejų dalių: pastato restauravimo ir jo pritaikymo visuomenės reikmėms. 1 ha ploto sklype šalia šventovės bus įrengti šviečiantys elementai, žymintys buvusio šventoriaus ribas, bus suformuoti ir apšviesti pėsčiųjų takai. Bus įrengta automobilių aikštelė, teritorija bus pritaikyta bendruomenei ir lankytojams. Darbus planuojama baigti 2020 m.
